Administracinė byla Nr. A-543-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00999-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.2.; 19.4.

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Degučių sentikių religinei bendruomenei dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1. Pareiškėjas Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba (toliau – ir Taryba, pareiškėjas) patikslintu skundu teismo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. vasario 9 d. rašte Nr. (8.3.45)-7R-13194986 išdėstytą išvadą dėl Degučių sentikių religinės bendruomenės (toliau – ir Bendruomenė) įstatų atitikimo įstatymų reikalavimams ir Bendruomenės registravimo Registre galimumo (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Utenos filialą atlikti veiksmus – išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Bendruomenę, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Išvada surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Išvados pagrindu atlikta registracija nebuvo galima, nes Bendruomenės pavadinimas yra klaidinamai panašus į Lietuvos sentikių bažnyčiai priklausančių religinių bendruomenių pavadinimus. Iš Bendruomenės pavadinimo galima spręsti, kad tai yra sentikių tradicinė religinė bendruomenė, nors, iš tikrųjų, ši Bendruomenė yra atsiribojusi nuo Lietuvos sentikių bažnyčios, nepripažįsta Lietuvos sentikių bažnyčios statuto, struktūros ir valdymo institucijų. Bendruomenės įregistravimas klaidinančiu pavadinimu galimai yra bandymas pasipelnyti naudojantis Lietuvos sentikių bažnyčios vardu. Taigi Ministerija, prieš priimdama Išvadą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.39 straipsnio 3 dalimi, turėjo patikrinti Bendruomenės pavadinimą ir nustatyti, ar jis nėra klaidinamai panašus į tradicinių sentikių religinių bendruomenių pavadinimus. Registro tvarkytojas, rezervuodamas pavadinimą ginčo Bendruomenei, netikrino jo sandaros ir neanalizavo, ar jis nėra klaidinantis CK 2.39 straipsnio 3 dalies kontekste.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime prašė bylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punkto pagrindu, o bylos nenutraukus, skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. sausio 31 d. gavo Bendruomenės prašymą įtraukti duomenis į juridinių asmenų registrą. Kadangi visi būtini dokumentai buvo pateikti, Ministerija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, privalėjo konstatuoti, jog Bendruomenę registruoti registre galima. Religinės bendruomenės įstatai neregistruojami, jeigu jau yra įregistruota kita religinė bendruomenė tokiu pačiu (tapačiu) pavadinimu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog yra įregistruota kita religinė bendruomenė su Bendruomenės pavadinimu. Vien žodžių junginys „sentikių religinė bendruomenė“ nereiškia, kad toks pavadinimas priklauso išskirtinai Lietuvos sentikių bažnyčiai. Priimdama išvadą Ministerija tik patikrina, ar netradicinės religinės bendruomenės pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, o prašyme surašyti duomenys tikri. Neturi teisės tikrinti naujai steigiamos religinės bendruomenės tapatumo kitiems juridinių asmenų pavadinimams, nes tai atlieka VĮ Registrų centras. Kadangi VĮ Registrų centro 2016 m. spalio 25 d. pažyma patvirtino apie laikiną Bendruomenės įrašymą, Ministerija neturėjo teisės viršyti jai suteiktų įgaliojimų ir nepaisyti VĮ Registrų centro išduoto dokumento, patvirtinančio, kad pavadinimas „Degučių sentikių religinė bendruomenė“ yra leistinas ir tokį pavadinimą galima registruoti. Tarybos 2017 m. vasario 17 d. rašto Nr. 17-06 surašymo metu pareiškėjui buvo žinoma apie esminius Išvados turinį sudarančius elementus, todėl vieno mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo 2017 m. vasario 17 d. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2017 m. kovo 28 d., t. y. praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą.

5. Atsakovas VĮ Registrų centro Utenos filialas atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad juridinių asmenų registre nėra įregistruota juridinių asmenų tapačiu pavadinimu kaip ir Degučių sentikių religinė bendruomenė, todėl Registro tvarkytojas neturėjo pagrindo atisakyti Bendruomenės pavadinimą laikinai įrašyti į juridinių asmenų pavadinimų sąrašą. Pavadinimas laikomas netapatus, kai nesutampa bent viena pavadinimo raidė ar skaitmuo. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išregistruoti Bendruomenę yra nepagrįstas, nes Registro tvarkytojo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas dėl Bendruomenės įregistravimo yra galiojantis ir nepanaikintas, taip pat pareiškėjas neginčijo ir Registro tvarkytojo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo dėl Bendruomenės įtraukimo į laikinąjį sąrašą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendruomenė atsiliepime prašė taikyti senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Bendruomenė nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Bendruomenės pavadinimas klaidina visuomenę. Pareiškėjo tikrasis siekis yra panaikinti Bendruomenės registraciją, o ne pakeisti įregistruotą pavadinimą. Religinių bendruomenių registravimas, kaip ir kitų juridinių asmenų, yra grindžiamas steigimo dokumentų atitikimu galiojantiems teisės aktams. Pareiškėjas nenurodė, kokie Bendruomenės nuostatai, konkretūs jų punktai prieštarauja teisės aktams. Skundo padavimo teismui terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Bendruomenės įregistravimo viešajame registre dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 15 d.

9. Teismo posėdyje byloje dalyvaujančių asmenų atstovai palaikė pozicijas, išdėstytas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

 

II.

 

10.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11.    Teismas nustatė, kad Bendruomenės 2016 m. spalio 16 d. steigiamajame susirinkime Nr. 1 nutarta steigti Bendruomenę ir patvirtinti bendruomenės įstatus. Bendruomenė 2016 m. spalio 25 d. pateikė prašymą Registro tvarkytojui laikinai įrašyti Bendruomenės pavadinimą į Juridinių asmenų registrą. Bendruomenė 2016 m. spalio 28 d. prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašydama patvirtinti įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams, nustatytos formos prašyme (JAR formos) surašytų dokumentų tikrumą ir perduoti dokumentus įregistravimui VĮ Registrų centre. Lietuvos sentikių religinė bendruomenė 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 16-30 kreipėsi į Ministeriją, prašydama informuoti apie bet kokių klausimų, susijusių su sentikių religijos reikalais, nagrinėjimą, o priimant sprendimus, atsižvelgti į sentikių konfesijos aukščiausiosios valdymo institucijos nuomonę. Ministerija 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (8.3.44.)-7R-8881 atsakė Lietuvos sentikių religinei bendruomenei, kad, vertindama Bendruomenės dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, neturi teisinio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos pateiktus dokumentus. Ministerija 2017 m. vasario 9 d. priėmė išvadą Nr. (8.3.45.)-7R-13194986, kad Bendruomenės įstatai atitinka įstatymų reikalavimus, nustatytos formos prašyme (JAR-1-E forma) surašyti duomenys yra tikri, o Bendruomenę registruoti Registre galima. Kadangi Lietuvos sentikių bažnyčia 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. 17-06 kreipėsi į Ministeriją, prašydama susipažinti su Išvada ir Bendruomenės įstatais, Ministerija 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. (8.3.44.)-7R-1965 pateikė pareiškėjai prašomus dokumentus.

12.    Teismas akcentavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintus Juridinių asmenų registro nuostatus (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai), Lietuvos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatus (toliau – ir Ministerijos nuostatai) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275 patvirtintą Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), o konkrečiai Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Sąrašo 3 punkto, Ministerijos nuostatų 8.13 punkto, Juridinių asmenų registro nuostatų 56.2, 55 punktų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ginčui aktualus Juridinių asmenų registro nuostatų ir Sąrašo teisinis reglamentavimas negali būti aiškinamas plečiamai kaip suteikiantis Ministerijai teisę spręsti vidinius religinių bendruomenių ir bendrijų teologinius ginčus. Ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar jai buvo pateikti visi registro duomenims pateikti reikiami dokumentai ir / ar jie tikri.

13.    Teismas, išanalizavęs Išvados turinį, pažymėjo, kad Ministerija vertino pagal Sąrašo 3 punktą pateiktų dokumentų tikrumą, taip pat Bendruomenės įstatus, atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Ministerija įvertino visus privalomai jai teikiamus dokumentus, aplinkybių, kurios suteiktų teisę Ministerijai vertinti religinės bendruomenės pavadinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, teismas nenustatė. Teismas atkreipė dėmesį, kad religinės bendruomenės pavadinimo vertinimas šiuo atveju nebuvo priskirtas Ministerijos kompetencijai nei pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, Sąrašo, Įstatymo, nei pagal Ministerijos nuostatų reikalavimus. Ministerija nagrinėjamos bylos atveju neturėjo teisinio pagrindo išvada neleisti registruoti Bendruomenės, nes buvo nustatyta, kad visi Sąraše nurodyti dokumentai pateikti, juose nurodyti duomenys tikri, o Juridinių asmenų registro 2016 m. spalio 25 d. pažymoje buvo patvirtinta apie laikiną Bendruomenės pavadinimo įtraukimą į registrą. Ministerija neturėjo teisinio pagrindo, o taip pat ir teisės abejoti VĮ Registrų centro sprendimu dėl laikino pavadinimo įtraukimo į registrą, nes pavadinimo tapatumo vertinimo pareiga šiuo atveju tenka ne Ministerijai, o Registro tvarkytojui.

14.    Teismas konstatavo, kad Ministerija neperžengė teisės aktuose jai nustatytos kompetencijos ribų ir pagal turimus duomenis pagrįstai padarė išvadą dėl galimumo registruoti Bendruomenę Registre.

15.    Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo įpareigoti atlikti atitinkamus veiksmus, pagrįstumą, vadovaudamasis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38.4, 54, 56, 59, 106, 112, 128 punktais, analizavo Registro tvarkytojo kompetenciją registruojant naują religinę bendruomenę ir vertinant jos pavadinimą. Akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos nustatant tapatumą nevertinami teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa, be to, yra laikoma, kad pavadinimas netapatus, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo.

16.    Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Bendruomenė 2016 m. spalio 25 d. pateikė prašymą Registro tvarkytojui laikinai įrašyti Bendruomenės pavadinimą į Juridinių asmenų registrą. VĮ Registrų centras 2016 m. spalio 25 d. sprendimu laikinai, t. y. iki 2017 m. balandžio 25 d., užregistravo Bendruomenės pavadinimą. Teismas akcentavo, kad sprendimas dėl nurodyto pavadinimo laikino įtraukimo į registrą yra galiojantis ir nenuginčytas. VĮ Registrų centro Utenos filialas, gavęs Ministerijos Išvadą, 2017 m. vasario 15 d. sprendimu įregistravo Bendruomenę į Juridinių asmenų registrą. Tokie atsakovo VĮ Registrų centro Utenos filialo atlikti veiksmai atitinka Juridinių asmenų registro nuostatų reikalavimus. Teisės aktai nenumato Registro tvarkytojui pareigos tikrinti religinės bendruomenės teikiamų dokumentų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams (Juridinių asmenų registro nuostatų 59 p.), tačiau įpareigoja nustatyti ar nėra kliūčių įtraukti religinės bendruomenės pavadinimą į registrą (Juridinių asmenų registro nuostatų 122, 128 p.). Bendruomenės pavadinimo tapatumas su kitais registre jau esančiais pavadinimais nenustatytas pagrįstai, nes pavadinimas nėra tapatus, jei nesutampa bent viena pavadinimo raidė, o šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Teismas vertino, kad VĮ Registrų centro Utenos filialas pagrįstai atliko Bendruomenės registraciją, nes Ministerijos Išvadoje patvirtinta, kad bendruomenė gali būti registruojama, o Bendruomenės pavadinimo tapatumo su kitais juridinių asmenų pavadinimais šiuo atveju nenustatyta.

17.    Teismas darė išvadą, kad Išvada yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Nenustatęs atsakovo VĮ Registrų centro Utenos filialo teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

III.

 

18.  Pareiškėjas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19.  Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, neišsprendė ginčo iš esmės – nepasisakė dėl skundo dalyko esminio pagrindo. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

19.1skundą grindė aplinkybe dėl klaidinamai panašaus Bendruomenės pavadinimo į bažnyčiai priklausančių religinių bendruomenių pavadinimus. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatą, sprendime pasisakė tik dėl Bendruomenės pavadinimo tapatumo, kuris nebuvo ginčijamas, tačiau visiškai nepasisakė dėl Bendruomenės pavadinimo panašumo aukštesnės galios teisės akto, t. y. CK 2.39 straipsnio 3 dalies, kontekste;

19.2teismo išvada, kad Bendruomenės pavadinimo vertinimas nepriskirtas Ministerijos kompetencijai, yra nepagrįsta.

19.3nagrinėjamu atveju aktualus ne asmens teisių įforminimas Įstatymo 10 straipsnio pagrindu, o Bendruomenės įsteigimas pagal Įstatymo 11 straipsnį;

19.4Išvada turėjo būti panaikinta ir dėl to, kad ji yra nemotyvuota (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Išvadoje įvardinami Bendruomenės pateikti dokumentai, tačiau visiškai neargumentuojama, kodėl jie laikomi tikrais ir atitinkančiais įstatymų reikalavimus, ypač dalyje dėl juridinio asmens pavadinimo;

19.5teismas netyrė ir nevertino Išvados atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Išvadoje nepasisakyta dėl Lietuvos sentikių bažnyčios teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Teismas taip pat nevertino, ar nėra ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų Išvados panaikinimo pagrindų;

19.6teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos taisyklės, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o prie prašymo pridedami dokumentai nelaikytini sudėtine viešojo administravimo akto dalimi, o juose esantys duomenys ir nurodytos aplinkybės savaime negali būti pripažinti tinkamais Išvados motyvais.

20.  Atsakovas Ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

20.1Išvados motyvai yra pakankami siekiant suprasti priimamo akto esmę, tikslą bei turinį VAĮ 8 straipsnio kontekste. Išvada priimta išnagrinėjus Bendruomenės 2016 m. spalio 28 d. prašymą dėl jos duomenų įtraukimo į Registrą, todėl joje negalėjo būti jokių nuostatų, tiesiogiai susijusių su Lietuvos sentikių bažnyčia, kuri neteikė prašymo dėl jos teisinio statuso pakeitimo. Be to, į Tarybos 2015 m. lapkričio 8 d. skundą dėl tariamai neteisėto Bendruomenės steigimosi buvo atsakyta Ministerijos 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (8.3.44.)-7R-8881, kuris nebuvo skundžiamas;

20.2Ministerijos kompetencija tikrinant steigiamos religinės bendrijos ar bendruomenės pavadinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams yra apibrėžta Juridinių asmenų registro nuostatų 55 ir 103–107 punktuose. Nei vienas iš šių punktų nagrinėjamu atveju nėra aktualus, jų pažeidimu savo skundo negrindė ir pareiškėjas. Be to, VĮ Registrų centras 2016 m. spalio 25 d. išdavė pažymą apie laikiną pavadinimo įrašymą, patvirtinančią, kad pavadinimas „Degučių sentikių religinė bendruomenė“ yra leistinas ir registruotinas. Ministerija neturėjo teisės viršyti suteiktų įgalinimų, nepaisyti kompetentingos įstaigos išduoto dokumento ir tikrinti steigiamo juridinio asmens pavadinimą CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų aspektu, tokiu būdu prisiimdama bendrosios kompetencijos teismo funkcijas. Pareiškėjas, manydamas, kad Bendruomenės pavadinimas neatitinka CK 2.39 straipsnio reikalavimų, turėtų ginčyti ne Išvadą, o ginti galimai pažeistas teises CK nustatyta tvarka;

20.3pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, nes vieno mėnesio terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 17 d., kai pareikėjas sužinojo apie skundžiamą sprendimą, o skundas teisme buvo gautas tik 2017 m. kovo 28 d., todėl byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendruomenė atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu Bendruomenė grindžia šiais argumentais:

21.1.  atsižvelgiant į tai, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, teismas pasisakė dėl visų esminių byloje dalyvaujančių asmenų argumentų;

21.2pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, kad pavadinimas yra klaidingai panašus į kitų tradicinių religinių bendruomenių pavadinimus, taip pat nenurodė, kaip Bendruomenės pavadinimas klaidina gyventojus. Be to, pareiškėjas nesikreipė į teismą, siekiant įpareigoti juridinį asmenį pakeisti pavadinimą;

21.3Ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar egzistuoja baigtinis dokumentų sąrašas, numatytas teisės normomis, ir ar jie tikri, kas nagrinėjamu atveju, sutinkamai su Sąrašo 7.1. punktu, buvo atlikta;

21.4 VĮ Registrų centre Bendruomenė yra įregistruota kaip religinė bendruomenė ar bendrija, o ne kaip tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, todėl Bendruomenės pavadinimas neturėtų būti laikomas klaidinančiai panašiu į kitų, tradicinių religinių bendruomenių, pavadinimus. Bendruomenės pavadinimas sietinas su itin svarbiais Degučių gyvavimo istoriniais aspektais;

21.5pareiškėjo argumentai dėl juridinio asmens pavadinimo nagrinėtini CK 2.42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas skundu iš esmės siekia išvengti galimo kreipimosi į teismą civilinio proceso tvarka;

21.6apie Išvadą pareiškėjui buvo žinoma nuo 2017 m. vasario 17 d., t. y. pareiškėjo kreipimosi į Ministeriją dieną. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2017 m. kovo 28 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą neteikė, todėl byla turėjo būti nutraukta praleidus skundo padavimo terminą. 

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

22.  Sprendimo 19.1 ir 19.2 punktuose nurodyti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos vertintini kaip esminiai šio ginčo kontekste.

23.     Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 8.13 punkte nustatyta, kad ministerija nagrinėja religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, tvirtina surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų, pakeistų steigimo dokumentų ir duomenų atitiktį įstatymų reikalavimams ir teikia Juridinių asmenų registrui išvadas dėl jų registravimo ar išregistravimo galimybės.

24.     Vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų 56 punktu, Teisingumo ministerija:

56.1. gavusi tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, jos filialo ar atstovybės dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kuria patvirtina prašyme surašytų duomenų tikrumą, ir nurodo, kad tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, jos filialą ar atstovybę įtraukti į Registrą, jų duomenis ar duomenų pakeitimus įrašyti į Registrą, taip pat išbraukti tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją, jos filialą ar atstovybę iš Registro galima, ir perduoda prašymą ir išvadą Registro tvarkytojui;

56.2. gavusi religinės bendruomenės ar bendrijos, jos filialo ar atstovybės dokumentus, surašo išvadą, kuria patvirtina steigimo dokumentų, pakeistų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams, prašyme surašytų duomenų tikrumą, ir nurodo, kad religinę bendruomenę ar bendriją, jos filialą ar atstovybę, dokumentų ar duomenų pakeitimus registruoti galima, nes atliktos visos įstatymuose ir religinės bendruomenės ar bendrijos steigimo dokumente nustatytos procedūros, taip pat kad išregistruoti religinę bendruomenę ar bendriją, jos filialą ar atstovybę iš Registro galima.“

25. Juridinių asmenų registro nuostatų 59 punkte nustatyta, kad registro tvarkytojas, gavęs prašyme surašytus duomenis, steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus, Nuostatų 54 ir 56 punktuose nustatyta tvarka patvirtintus notaro ar Teisingumo ministerijos, taip pat profesinės sąjungos ar jų susivienijimo, biudžetinės įstaigos, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, valstybės įmonės, viešojo juridinio asmens, veikiančio pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisės aktą arba Lietuvos Respublikos Seimo priimtu teisės aktu patvirtintus įstatus, duomenis ir dokumentus, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams.

25.  Šis, Sprendimo 23–25 punktuose nurodytas, teisinis reglamentavimas suponuoja, kad pareiga tikrinti religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentų ir duomenų atitiktį įstatymų reikalavimams tenka tik ir išimtinai Teisingumo ministerijai.

26.  Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 ir 4 dalimis, juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį, arba nuo teisės akto priėmimo, jei taikoma šio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis.

27.  Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus, yra įstatymu nustatytas reikalavimas, dėl kurio (pavadinimo tapatumo ar panašumo), kaip yra nurodoma šioje byloje, vertinimo teikdama išvadą Teisingumo ministerijos nuostatų 8.13 punkto pagrindu Teisingumo ministerija privalo pasisakyti.

28.  Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimo 13 punkte, yra nepagrįsti dėl neteisingo teisės aiškinimo ir taikymo ir, nevertinant kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip nereikšmingų šios bylos baigčiai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – panaikinama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 9 d. rašte Nr. (8.3.45)-7R-13194986 išdėstyta išvada dėl Degučių sentikių religinės bendruomenės įstatų atitikimo įstatymų reikalavimams ir Bendruomenės registravimo Registre galimumo, o VĮ Registrų centras įpareigojamas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Degučių sentikių religinę bendruomenę, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio įpareigojimas nustatomas ne VĮ Registrų centro filialui, o VĮ, nes nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigalioja nauja VĮ Registrų centro struktūra, pagal kurią įmonėje neliks struktūrinių teritorinių padalinių – filialų. Teisingumo ministerija įpareigojama vykdyti procedūrą iš naujo, atsižvelgdama į šio Sprendimo 27 punkte nurodytus teisinius argumentus.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 9 d. rašte Nr. (8.3.45)-7R-13194986 išdėstytą išvadą dėl Degučių sentikių religinės bendruomenės įstatų atitikimo įstatymų reikalavimams ir Bendruomenės registravimo Registre galimumo.

Įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Degučių sentikių religinę bendruomenę, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iš naujo vykdyti viešojo administravimo procedūrą dėl Degučių sentikių religinės bendruomenės 2016 m. spalio 28 d. prašymo, atsižvelgiant į šio Sprendimo 27 punkte nurodytus teisinius argumentus.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                                                    Romanas Klišauskas

 

 

Gintaras Kryževičius

 

 

Ramutė Ruškytė