Baudžiamoji byla Nr. 2K-345-511/2018

Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00831-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.1.; 1.1.4.3.; 1.2.14.5.2.1

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K., nuteistosios J. Č. ir jos gynėjo advokato Nerijaus Strazdo, nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus kasacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. K.:

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

– per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nemokamai dirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

A. K. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL dydžio (753,20 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

J. Č. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. Č.:

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

J. Č. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL dydžio (753,20 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

D. K. nuteistas:

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, D. K. paskirta subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su neatlikta Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. K. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d.

 

Iš D. K. ir J. Č. solidariai priteista atlyginti:

– UAB „A (duomenys pakeisti)“ padarytą 434,43 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu gauto kredito);

– UAB „B (duomenys pakeisti)“  padarytą 72,41 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu gauto kredito);

– UAB „C (duomenys pakeisti)“ padarytą 2316,96 Eur turtinę žalą (dėl J. J. vardu gauto kredito);

– UAB „D (duomenys pakeisti)“ padarytą 1013,67 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu gauto kredito);

– UAB „D“ padarytą 1013,67 Eur turtinę žalą (dėl J. J. vardu gauto kredito);

– UAB „E (duomenys pakeisti)“ padarytą 289,62 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu gauto kredito);

– UAB „F (duomenys pakeisti)“ padarytą 86,89 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu gauto kredito);

– UAB „G (duomenys pakeisti)“ padarytą 1158,48 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu gauto kredito);

– UAB „G“ padarytą 1448,10 Eur turtinę žalą (dėl J. J. vardu gauto kredito);

– UAB „H (duomenys pakeisti)“ padarytą 579,24 Eur turtinę žalą (dėl J. J. vardu gauto kredito);

– UAB „I (duomenys pakeisti)“ padarytą 579,24 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu gauto kredito);

– UAB „J (duomenys pakeisti)“ padarytą 289,62 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu gauto kredito);

– UAB „J“ padarytą 1448,10 Eur turtinę žalą (dėl J. J. vardu gauto kredito);

– UAB „K (duomenys pakeisti)“ teisių perėmėjai AB „L (duomenys pakeisti)“ padarytą 1434,21 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu įsigytos įrangos ir gautų paslaugų);

– UAB „K“ teisių perėmėjai AB „L“ padarytą 1228,48 Eur turtinę žalą (dėl J. J. vardu įsigytos įrangos ir gautų paslaugų);

– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui padarytą 705,54 Eur turtinę žalą (dėl A. G. vardu gautų ligos pašalpų).

 

Iš D. K., J. Č. ir L. M. solidariai priteista atlyginti:

– UAB „N (duomenys pakeisti)“ padarytą 434,43 Eur turtinę žalą (dėl L. M. vardu gauto kredito);

– UAB „A“ padarytą 289,62 Eur turtinę žalą (dėl L. M. vardu gauto kredito);

– UAB „M (duomenys pakeisti)“ padarytą 188,25 Eur turtinę žalą (dėl L. M. vardu gauto kredito);

– UAB „D“ padarytą 434,43 Eur turtinę žalą (dėl L. M. vardu gauto kredito);

– UAB „E“ padarytą 130,33 Eur turtinę žalą (dėl L. M. vardu gauto kredito);

– UAB „G“ padarytą 868,86 Eur turtinę žalą (dėl L. M. vardu gauto kredito);

– UAB „I“ padarytą 579,24 Eur turtinę žalą (dėl L. M. vardu gauto kredito);

– UAB „K“ teisių perėmėjai AB „L“ padarytą 1437,59 Eur turtinę žalą (dėl L. M. vardu įsigytos įrangos ir gautų paslaugų);

– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui padarytą 891,97 Eur turtinę žalą (dėl L. M. vardu gautų ligos pašalpų).

 

Iš D. K., J. Č. ir M. Z. solidariai priteista atlyginti:

– UAB „N“ padarytą 434,43 Eur turtinę žalą (dėl M. Z. vardu gauto kredito);

– UAB „B“  padarytą 868,86 Eur turtinę žalą (dėl M. Z. vardu gauto kredito);

– UAB „C“ padarytą 2606,58 Eur turtinę žalą (dėl M. Z. vardu gauto kredito);

– UAB „G“ padarytą 868,86 Eur turtinę žalą (dėl M. Z. vardu gauto kredito);

– UAB „K“ teisių perėmėjai AB „L“ padarytą 755,25 Eur turtinę žalą (dėl M. Z. vardu įsigytos įrangos ir gautų paslaugų).

 

Iš D. K., J. Č., S. M. ir D. I. solidariai priteista atlyginti:

– UAB „O (duomenys pakeisti)“ padarytą 2896,20 Eur turtinę žalą (dėl D. I. vardu gauto kredito);

– UAB „G“ padarytą 579,24 Eur turtinę žalą (dėl D. I. vardu gauto kredito);

– UAB „R (duomenys pakeisti)“ padarytą 1176,49 Eur turtinę žalą (dėl D. I. vardu gauto kredito);

– UAB „K“ teisių perėmėjai AB „L“ padarytą 1455,22 Eur turtinę žalą (dėl D. I. vardu įsigytos įrangos ir gautų paslaugų);

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu A. K., J. Č. ir D. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Iš pirmosios instancijos teismo nustatomosios dalies pašalintos aplinkybės, kad nuteistieji ketino kreditą, nenaudodami jo pagal paskirtį, pasidalinti, A. K. pasisavino D. K. pervestus 1000 Lt, nesumokėjo avanso UAB „S (duomenys pakeisti)“ ir verslo planas nebuvo pradėtas ruošti.

Šioje byloje taip pat nuteisti S. M. ir D. I. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, L. M. ir M. Z. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, G. P. pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                             

 

I. Bylos esmė

 

1.   Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. ir A. K. nuteisti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2014 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, iki 2014 m. lapkričio 17 d. jie, veikdami bendrininkų grupe su D. I. ir S. M., rengėsi apgaule D. I. vardu įgyti didelės vertės svetimą turtą – lengvatinį 86 000 Lt (24 907,3 Eur) kreditą iš (duomenys neskelbtini) fondo, valdomo UAB „T (duomenys pakeisti)“ ((duomenys neskelbtini)), skirtą naujam verslui, jį užvaldyti ir pasidalinti:

 

A. K. su D. K. gavo reikalingą informaciją, sudarė veikimo planą; per D. K. surado bendrininkus – D. I., fiktyviai įdarbintą UAB „U (duomenys pakeisti)“, kaip asmenį, kurio vardu buvo ketinamas gauti kreditas, S. M., kuris tarpininkavo tarp D. I. ir D. K., perduodavo jam pastarojo nurodymus, vykdė D. I. kontrolę ir jį vežiojo į susitikimus, padėjo surinkti reikiamus dokumentus.

2014 m. liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesio pradžioje A. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) V. Š., kuris jo prašymu D. I. teikė žodines konsultacijas ir davė nurodymus, kokius dokumentus reikia surinkti, tiek tiesiogiai, tiek telefonu su V. Š. derino ketinamos gauti paskolos sumą ir paskirtį; tarėsi dėl verslo plano, paraiškos ruošimo.

D. I. per kelis kartus pateikė UAB „S“, atstovaujamai V. Š., reikalingų dokumentų kopijas: paslaugų teikimo sutarčių, verslo liudijimų, pažymos, neatitinkančios tikrovės apie asmens valstybinį socialinį draudimą, gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, rangos darbų sutarties, UAB „V (duomenys pakeisti)“ užpildytą klausimyną Nr. VP-2.3.2, internetinius komercinius pasiūlymus.

2014 m. rugsėjo 25 d. tarp D. I. ir UAB „S“ buvo sudaryta paslaugų sutartis, pagal kurią UAB „S“ įsipareigojo už 2300 Lt ir 3 proc. „sėkmės“ mokestį paruošti dokumentus paskolai gauti. A. K. žodžiu įsipareigojo V. Š. sumokėti avansą, jis 2014 m. spalio 15 d. telefonu susitarė su D. K., kad avansą sumokės abu per pusę, po to tą pačią dieną D. K. AB „Swedbank“ Dainavos klientų aptarnavimo centre į tarpininko G. Š. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 1000 Lt, o pastarasis išgrynino pinigus ir perdavė A. K., tačiau nusikaltimo nebaigė, nes A. K. pasisavino pinigus, nesumokėjo avanso UAB „S“ ir verslo planas nebuvo pradėtas ruošti, o D. K. 2014 m. lapkričio 17 d. buvo sulaikytas.

 

2.   J. Č. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2013 m. liepos 18 d., veikdama bendrininkų grupe su D. K., turėdama tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą (pinigus ir daiktus), prisidengiant jokios veiklos nevykdančia UAB „U“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)), iš D. K. gavusi asmenų, sutikusių fiktyviai įsidarbinti UAB „U“, duomenis, ji nesant jokių darbo sutarčių, nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2013 m. spalio 14 d. veikdama savo vardu, o nuo 2013 m. spalio 14 d. veikdama fiktyvaus UAB “U“ buhalterio R. P. vardu, naudodamasi jo elektroniniu parašu, perduodavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui tikrovės neatitinkančius pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) (apie asmenų įdarbinimą bendrovėje „U“) ir elektroninius SAM 03 pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, taip fiktyviai UAB „U“ įdarbino:

– nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2015 m. vasario 2 d. direktoriumi L. M., melagingai nurodant, kad jam mokamas 5000 Lt darbo užmokestis;

– nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. R. P., melagingai nurodant, kad jam mokamas 500 Lt darbo užmokestis;

– nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. vasario 2 d. A. G., melagingai nurodant, kad jam mokamas 10 000 Lt darbo užmokestis;

– nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. vasario 2 d. T. P., melagingai nurodant, kad jam mokamas 10 000 Lt darbo užmokestis;

– nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. G. P., melagingai nurodant, kad jam mokamas 10 000–15 000 Lt darbo užmokestis;

– nuo 2014 m. gegužės 2  d. iki 2015 m. vasario 2 d. D. I., melagingai nurodant, kad jam mokamas 15 000 Lt darbo užmokestis;

– nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. J. J., melagingai nurodant, kad jam mokamas 15 000 Lt darbo užmokestis;

– nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. vasario 2 d. Ž. Š., melagingai nurodant, kad jam mokamas 15 000 Lt darbo užmokestis;

– nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. M. Z., melagingai nurodant, kad jam mokamas 15 000 Lt darbo užmokestis;

– nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. spalio 20 d. S. B., melagingai nurodant, kad jam mokamas 10 000 Lt darbo užmokestis.

 

Po to D. K., tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su L. M., turėdamas tikslą apgaule savo ir L. M. naudai įgyti svetimą turtą ir pinigus, žinodamas, kad ateityje jų nei L. M., nei jis negrąžins, siekė gauti kuo daugiau kreditų, sudaryti kuo daugiau sutarčių paslaugoms ir prekėms gauti ir laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. kartu su L. M. jo vardu jungdamasis internetu prie kredito bendrovių interneto svetainių ir kredito bendrovės klientų aptarnavimo skyriuje teikė paraiškas L. M. vardu gauti iš viso 60 350 Lt (17 478,48 Eur) kreditų, o iš viso gavo 22 400 Lt (6487,48 Eur) kreditų.

2013 m. rugsėjo 19 d., iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei L. M. nevykdys sutartyje nustatytų sąlygų, D. K. nuotoliniu būdu (telefonu) per bendrovės UAB “K“ partnerius UAB “Z (duomenys pakeisti)“, UAB „Ž (duomenys pakeisti)“ L. M. vardu su UAB „K“ sudarė sutartį Nr. OM 1517163 dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo prijungiant abonentinį numerį ir įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4 i9505“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2045,47 Lt (592,41 Eur), bei paslaugų už 485,5 Lt (140,62 Eur). 2013 m. spalio 31 d. pagal tą pačią 2013 m. rugsėjo 19 d. sudarytą sutartį Nr. OM 1517163 nuotoliniu būdu (telefonu) per bendrovės partnerius UAB „Z“ ir UAB “Ž“ L. M. vardu buvo suteiktos paslaugos prijungiant abonentinį numerį, jis įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S4 i9505“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1821 Lt (527,40 Eur), ir paslaugų už 611,70 Lt (177,16 Eur), taip įgijo įrangos už 3866,48 Lt (1119,81 Eur), be to, neatsiskaitė 1097,23 Lt (317,78 Eur) už suteiktas paslaugas, taip padarė UAB “K“ 4963,71 Lt (1437,59 Eur) turtinę žalą.

2013 m. rugsėjo 28 d., iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei L. M. nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, D. K. (duomenys neskelbtini), su UAB „X (duomenys pakeisti)“ L. M. vardu sudarė sutartį GSCD/77083/2013, pagal kurią įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 520“ (IMEI Nr. 357287054123692), kurio vertė 551,05 Lt (159,60 Eur).

2013 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini), per BIGBANK AS filialo partnerį UAB “W (duomenys pakeisti)“ D. K. internetu pateikė paraišką gauti kreditą ir, iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei L. M. nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1334330/96lz, pagal kurią BIGBANK AS suteikė L. M. 2997,75 Lt (868,21 Eur) dydžio kreditą mobiliojo ryšio telefonui „iPhone 5 32 G“, kurio vertė 2855 Lt (826,86 Eur), įsigyti.

2013 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei L. M. nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, D. K. per BIGBANK AS filialo partnerį UAB „Q (duomenys pakeisti)“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1337639/96lz, pagal kurią BIGBANK AS suteikė L. M. 2424,40 Lt (702,15 Eur) dydžio kreditą nešiojamajam kompiuteriui ACER, kurio vertė 2204 Lt (638,32 Eur), įsigyti.

2013 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei L. M. nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, D. K. per BIGBANK AS filialo partnerį UAB „Q“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1337779/96lz, pagal kurią BIGBANK AS suteikė L. M. 2398 Lt (694,51 Eur) dydžio kreditą mobiliojo ryšio telefonui „Apple Iphone 5“, kurio vertė 2180 Lt (631,37 Eur), įsigyti.

2013 m. spalio 30 d. iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei L. M. nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, D. K. nuotoliniu būdu su UAB „X“ L. M. vardu sudarė sutartį ECOM/0434366/2013, pagal kurią įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 625“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 940,05 Lt (272,26 Eur).

D. K. taip pat per UAB „Y (duomenys pakeisti)“ vartojimo kredito tarpininkus (partnerius) kėsinosi sudaryti kredito sutartis įvairiems daiktams įsigyti už 22 373 Lt (6479,66 Eur).

 

Be to, D. K., turėdamas tikslą apgaule savo, L. M. ir J. Č. naudai įgyti svetimą turtą – ligos pašalpą, bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, 2014 m. sausio 3 d. su L. M. nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, kur, jam liepus, L. M. užsiregistravo pas gydytoją chirurgą R. S.. Tą pačią dieną apsilankius pas šį gydytoją ir jam nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, nesant jokių medicininių priežasčių, L. M. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje dėl neva patirtos traumos buityje gydytojas chirurgas R. S. įrašė diagnozę „dešinio kelio sąnario vidinių raiščių dalinis plyšimas“ ir dėl šios priežasties niekur realiai nedirbančiam ir traumos nepatyrusiam L. M. nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. vasario 6 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. J. Č. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pasirašydama fiktyvaus UAB „U“ buhalterio R. P. elektroniniu parašu, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimą, kuris būtinas sprendimui dėl socialinio draudimo pašalpos skyrimo (forma NP-SD), ir 2014 m. vasario 10 d. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) L. M. vardu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prašymą skirti ligos pašalpą, taip jam apskaičiuota 3152,59 Lt (913,05 Eur) ligos pašalpa ir 2014 m. vasario 24 d. pervesta į L. M. banko sąskaitą.

 

D. K., turėdamas tikslą apgaule savo, L. M. ir J. Č. naudai įgyti svetimą turtą – ligos pašalpą, bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, 2014 m. kovo 12 d. su L. M. nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, kur, jam liepus, L. M. užsiregistravo pas gydytoją chirurgą R. S.. Tą pačią dieną apsilankius pas šį gydytoją ir jam nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, nesant jokių medicininių priežasčių, L. M. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje dėl neva patirtos traumos buityje gydytojas chirurgas R. S. įrašė diagnozę „dešinio kelio sąnario vidinių raiščių dalinis plyšimas“ ir dėl šios priežasties niekur realiai nedirbančiam ir traumos nepatyrusiam L. M. nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. J. Č. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pasirašydama fiktyvaus UAB “U“ buhalterio R. P. elektroniniu parašu, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimą, kuris būtinas sprendimui dėl socialinio draudimo pašalpos skyrimo (forma NP-SD), ir 2014 m. balandžio 23 d. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) L. M. vardu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prašymą skirti ligos pašalpą, taip jam apskaičiuota 3510,85 Lt (1016,81 Eur) ligos pašalpa ir 2014 m. balandžio 30 d. pervesta į L. M. banko sąskaitą.

 

D. K., turėdamas tikslą apgaule savo, L. M. ir J. Č. naudai įgyti svetimą turtą – ligos pašalpą, bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, 2014 m. gegužės 2 d. su L. M. nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, kur, jam liepus, L. M. užsiregistravo pas gydytoją chirurgą R. S.. Tą pačią dieną apsilankius pas šį gydytoją ir jam nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, nesant jokių medicininių priežasčių, L. M. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje dėl neva patirtos traumos buityje gydytojas chirurgas R. S. įrašė diagnozę „dešinio čiurnos sąnario išorinių raiščių dalinis patempimas“ ir dėl šios priežasties niekur realiai nedirbančiam ir traumos nepatyrusiam L. M. nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. J. Č. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pasirašydama fiktyvaus UAB „U“ buhalterio R. P. elektroniniu parašu, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimą, kuris būtinas sprendimui dėl socialinio draudimo pašalpos skyrimo (forma NP-SD), ir 2014 m. gegužės 21 d. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) L. M. vardu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prašymą skirti ligos pašalpą, taip jam apskaičiuota 1003,10 Lt (290,51 Eur) ligos pašalpa ir 2014 m. gegužės 26 d. pervesta į L. M. banko sąskaitą.

 

Taip L. M. vardu apgaule iš kredito bendrovių pasikėsinta įgyti 82 723 Lt (23 958,24 Eur) ir apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, bendrovių įgytas didelės vertės turtas, neatsiskaityta už suteiktas paslaugas, taip padaryta iš viso 44 341,50 Lt (12 842,19 Eur) žala.

 

Tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, D. K., bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio paskelbta kaltinamojo paieška ir byla išskirta į atskirą, turėdamas tikslą apgaule savo ir A. G. naudai įgyti svetimą turtą ir pinigus, žinodamas, kad ateityje nei jis, nei minėtas asmuo negrąžins jų, siekė gauti kuo daugiau kreditų, sudaryti kuo daugiau sutarčių paslaugoms bei prekėms gauti ir laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. kovo 6 d. kartu su šiuo asmeniu jo vardu jungdamasis internetu prie kredito bendrovių interneto svetainių ir kredito bendrovės klientų aptarnavimo skyriuje teikė paraiškas A. G. vardu gauti iš viso 43 339 Lt (12 551,84 Eur) kreditų, o iš viso gavo 31 039 Lt (8989,51 Eur) kreditų.

 

2014 m. vasario 24 d., iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei su asmuo, dėl kurio paskelbta kaltinamojo paieška ir byla išskirta į atskirą, nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, D. K. nuotoliniu būdu (telefonu) per bendrovės UAB “K“ partnerį UAB „Ž“ su UAB „K“ A. G. vardu sudarė sutartį Nr. OM 1623417 dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo prijungiant du abonentinius numerius ir įsigijo du mobiliojo ryšio telefonus: „Apple iPhone 5S“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1998 Lt (578, 68 Eur), ir „Apple iPhone 5S“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1881 Lt (544,66 Eur), taip įgijo įrangos, kurios vertė 3996 Lt (1157,36 Eur), be to, neatsiskaitė 956 Lt (276,85 Eur) už suteiktas paslaugas, taip padarė UAB „K“ bendrą 4952,04 Lt (1434,21 Eur) turtinę žalą.

 

2014 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini), UAB „X“ klientų aptarnavimo skyriuje iš anksto žinodami, kad nei jis, nei asmuo, dėl kurio paskelbta kaltinamojo paieška ir byla išskirta į atskirą, nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, savo vardu su UAB „X“ A. G. vardu sudarė sutartį Nr. GSAD/22167/2014 dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo ir įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5S 16 GB Gray“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3214,15 Lt (930,88 Eur).

 

2014 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini), UAB „X“ klientų aptarnavimo skyriuje, iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei asmuo, dėl kurio paskelbta kaltinamojo paieška ir byla išskirta į atskirą, nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, savo vardu su UAB „X“ A. G. vardu sudarė sutartį Nr. GSAD/26438/2014, įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5S 16 GB Gold“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3206,15 Lt (928,56 Eur), taip padarė UAB “X“ bendrą 6420,30 Lt (1859,45 Eur) turtinę žalą.

 

Be to, D. K., turėdamas tikslą apgaule savo, asmens, dėl kurio paskelbta kaltinamojo paieška ir byla išskirta į atskirą, ir J. Č. naudai įgyti svetimą turtą – ligos pašalpą, bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, 2014 m. gegužės 2 d. su asmeniu, dėl kurio paskelbta kaltinamojo paieška ir byla išskirta į atskirą, nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, kur, jam liepus, A. G. užsiregistravo pas gydytoją R. S.. Tą pačią dieną apsilankius pas šį gydytoją ir jam nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, nesant jokių medicininių priežasčių, A. G. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje dėl neva patirtos traumos buityje gydytojas chirurgas R. S. įrašė diagnozę „dešinio kelio sąnario vidinių raiščių audinių plyšimas“ ir dėl šios priežasties niekur realiai nedirbančiam ir traumos nepatyrusiam A. G. nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gegužės 29 d.  buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. J. Č. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pasirašydama fiktyvaus UAB „U“ buhalterio R. P. elektroniniu parašu, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimą, kuris būtinas sprendimui dėl socialinio draudimo pašalpos skyrimo (forma NP-SD). Po to D. K. su A. G. 2014 m. birželio 2 d. nuvyko į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių, pateikė prašymą gauti ligos pašalpą, taip A. G. apskaičiuota 3083,66 Lt ligos pašalpa ir, atskaičius mokesčius, AB „Lietuvos paštas“ skyriuje išmokėta 2436,09 Lt (705,54 Eur).

 

D. K., turėdamas tikslą apgaule savo, asmens, dėl kurio paskelbta kaltinamojo paieška ir byla išskirta į atskirą, ir J. Č. naudai įgyti svetimą turtą – ligos pašalpą, bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su J. Č. ir A. G., gavęs iš A. G. asmens tapatybės kortelę, su jo žinia turėdamas A. G. asmens tapatybės dokumentą, 2014 m. rugsėjo 18 d. nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, pas gydytoją R. S., nurodė jam tikrovės neatitinkančius duomenis ir, nesant jokių medicininių priežasčių, A. G. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje dėl neva patirtos traumos buityje gydytojas chirurgas R. S. įrašė diagnozę „dešinio kelio sąnario vidinių raiščių audinių plyšimas“, ir dėl šios priežasties niekur realiai nedirbančiam ir traumos nepatyrusiam A. G. nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 15 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. J. Č. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pasirašydama fiktyvaus UAB „U“ buhalterio R. P. elektroniniu parašu, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimą, kuris būtinas sprendimui dėl socialinio draudimo pašalpos skyrimo (forma NP-SD). Po to D. K. su A. G. 2014 m. spalio 22 d. nuvyko į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių, pateikė prašymą skirti ligos pašalpą, taip A. G. apskaičiuota 2364,44 Lt (684,79 Eur) ligos pašalpa, tačiau ligos pašalpos neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes D. K. 2014 m. lapkričio 18 d. buvo sulaikytas pareigūnų, o A. G. neturėjo savo asmens tapatybės dokumento.

 

Taip A. G. vardu apgaule iš kredito bendrovių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pasikėsinta įgyti 45 703,44 Lt (13 236,63 Eur) ir apgaule įgyta didelės vertės turtas, daiktai, neatsiskaityta už suteiktas paslaugas, taip padaryta iš viso 44 847,43 Lt (12 989 Eur) žala.

 

Tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, D. K., bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio paskelbta kaltinamojo paieška ir byla išskirta į atskirą,kitu asmeniu, S. M. ir D. I., turėdamas tikslą apgaule savo, D. J., S. M. ir D. I. naudai įgyti svetimą turtą ir pinigus, žinodamas, kad ateityje nei jis, nei kiti asmenys negrąžins jų, siekė gauti kuo daugiau kreditų, sudaryti kuo daugiau sutarčių paslaugoms ir prekėms gauti ir laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. jis su asmeniu, dėl kurio paskelbta kaltinamojo paieška ir byla išskirta į atskirą, per S. M. davė nurodymus D. I., o D. I., vežiojamas S. M., jo lydimas į kredito ir kitų bendrovių aptarnavimo skyrius, kontroliuojamas, gaudamas patarimus, kredito bendrovių klientų aptarnavimo skyriuose sudarydavo sutartis ar, jungdamasis internetu prie kredito bendrovių interneto svetainių, teikė paraiškas gauti iš viso 16 950 Lt (4906,06 Eur) kreditų, o iš viso gavo 13 000 Lt (3762,06 Eur) kreditų.

 

2014 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), per UAB „AA (duomenys pakeisti)“ partnerį UAB „W“, iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei D. I. ar kiti asmenys nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, įsigijo mobiliojo telefono atminties kortelę, jai finansuoti sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2, kuriuo D. I. buvo suteikta 2419,56 Lt (700,75 Eur) vartojamoji paskola.

 

2014 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), per UAB „Y“ partnerį AB „Q“ iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei D. I. ar kiti asmenys nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C409531620, pagal kurią UAB „Y“ suteikė D. I. 4062,20 Lt (1176,49 Eur) dydžio kreditą mobiliojo ryšio telefonams „Samsung S5“ ir „Apple 5C“, kurių bendra vertė – 3800 Lt (1100,56 Eur), įsigyti.

 

2014 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), per UAB „BB (duomenys pakeisti)“ partnerį UAB “CC (duomenys pakeisti)“ iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei D. I. ar kiti asmenys nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. AKR40905PVPA, pagal kurią UAB „BB“ suteikė D. I. 4534,30 Lt (1313,22 Eur) mobiliojo ryšio telefonams „Samsung Galaxy S5“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir duomenys neskelbtini)) įsigyti.

 

2014 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), PC „Maxima“, Alytuje, UAB „K“ prekybos salone, iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei D. I. ar kiti asmenys nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, pagal 2011 m. rugsėjo 25 d. tarp D. I. ir UAB „K“ sudarytą sutartį Nr. OM 1128640 dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo prijungiant du abonentinius numerius įsigijo du mobiliojo ryšio telefonus „Apple iPhone 5S“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2018,09 Lt (584,45 Eur), ir „Apple iPhone 5S“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2018,09 Lt (584,45 Eur), taip įgijo įrangos, kurios bendra vertė 4036,18 Lt (1168,90 Eur), be to, neatsiskaitė 989 Lt (286,32 Eur) už suteiktas paslaugas, taip padarė UAB „K“ bendrą 5025,18 Lt (1455,22 Eur) turtinę žalą.

 

2014 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini), per UAB „BB“ partnerį UAB “CC“ iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei D. I. ar kiti asmenys nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KKS40906KVPA, pagal kurią UAB „BB“ suteikė D. I. 989 Lt (286,43 Eur) mobiliojo ryšio telefonui GT-193011 (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigyti.

 

Taip D. I. vardu apgaule iš kredito bendrovių pasikėsinta įgyti 16 950 Lt (4906,06 Eur) ir apgaule įgyta turto, neatsiskaityta už suteiktas paslaugas, taip padaryta iš viso 30 029, 64 Lt (8697,18 Eur) žala.

 

Tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, D. K., bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir paskelbta jo paieška, turėdamas tikslą apgaule savo ir J. J. naudai įgyti svetimą turtą ir pinigus, žinodamas, kad ateityje nei jis, nei J. J. negrąžins jų, siekė gauti kuo daugiau kreditų, sudaryti kuo daugiau sutarčių paslaugoms ir prekėms gauti ir laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2014 m. liepos 22 d. kartu su J. J., jo vardu jungdamasis internetu prie kredito bendrovių interneto svetainių, teikė paraiškas J. J. vardu gauti iš viso 45 500 Lt (13 177,64 Eur) kreditų, o iš viso gavo 23 500 Lt (6806 Eur) kreditų.

 

2014 m. liepos 25 d., iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei J. J. nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, nuotoliniu būdu (telefonu) per bendrovės UAB „K“ partnerius UAB „Z“, UAB „Ž“ su UAB „K“ J. J. vardu sudarė sutartį Nr. OM 1722270 dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo prijungiant abonentinį numerį ir įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5 G900“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1974,38 Lt (572 Eur), „micro Sim“ kortelę 1 3FF, kurios vertė 15,70 Lt (4,50 Eur), neatsiskaitė 2258 Lt už suteiktas paslaugas (654,07 Eur), taip padarė UAB „K“ bendrą 4248,08 Lt (1230 Eur) turtinę žalą.

 

Taip J. J. vardu apgaule iš kredito bendrovių pasikėsinta įgyti 45 500 Lt (13 177,71 Eur) ir apgaule užvaldyta pinigų, turto, neatsiskaityta už suteiktas paslaugas, taip padaryta iš viso 27 748,08 Lt (8036,40 Eur) žala.

 

Tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, D. K., bendrai susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su M. Z., turėdamas tikslą apgaule savo ir M. Z. naudai įgyti svetimą turtą ir lėšas, žinodamas, kad ateityje nei jis, nei M. Z. negrąžins jų, siekė gauti kuo daugiau kreditų, sudaryti kuo daugiau sutarčių paslaugoms ir prekėms gauti ir laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. liepos 10 d. kartu su M. Z., jo vardu jungdamasis internetu prie kredito bendrovių interneto svetainių, teikė paraiškas M. Z. vardu gauti iš viso 42 700 Lt (12 366,73 Eur) kreditų, o iš viso gavo 16 500 Lt (4778,73 Eur) kreditų.

 

2014 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini), PC „Maxima“, Alytuje, UAB „K“ prekybos salone, iš anksto žinodamas, kad nei jis, nei M. Z. nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, M. Z. vardu su UAB „K“ sudarė sutartį Nr. OM 1722189 dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo prijungiant abonentinį numerį ir įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5 G900“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 1974,38 Lt (572 Eur), „micro Sim“ kortelę 2 3FF, kurios vertė 15 Lt (4,34 Eur), laikrodį „Sams Gear Fit BL S-SM-R350-1“, kurio vertė 577,69 Lt (167 Eur), be to, neatsiskaitė 538,98 Lt (156,10 Eur) už suteiktas paslaugas, taip padarė UAB „K“ bendrą 3106,05 Lt (899 Eur) turtinę žalą.

 

Taip apgaule M. Z. vardu iš kredito bendrovių pasikėsinta įgyti 42 700 Lt (12 366,77 Eur) ir apgaule įgyti pinigai, turtas, neatsiskaityta už suteiktas paslaugas, taip padaryta iš viso 19 606,05 Lt (5678,30 Eur) žala.

 

J. Č. savo veiksmais padėjo D. K. savo ir kitų asmenų naudai iš kredito bendrovių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apgaule pasikėsinti įgyti didelės vertės svetimą turtą – 233 576,44 Lt (67 648,41 Eur) ir apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, bendrovių įgyti didelės vertės turtą – gaunant pinigus, daiktus, neatsiskaitant už suteiktas paslaugas, taip padarant bendrą 166 572,70 Lt (48 243,70 Eur) žalą.

 

 

 

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

 

3.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų G. P., A. K., D. K., J. Č., nuteistojo S. M. gynėjo apeliacinius skundus, pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybes, kad nuteistieji ketino kreditą, nenaudodami jo pagal paskirtį, pasidalinti, A. K. pasisavino D. K. pervestus 1000 Lt, nesumokėjo avanso UAB „S“ ir verslo planas nebuvo pradėtas ruošti. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad minėtos aplinkybės nenustatytos byloje surinktais įrodymais.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinius skundus argumentai

 

4.   Nuteistasis D. K. ir jo gynėjas advokatas A. Blaževičius kasaciniu skundu prašo:

 

1) panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jo apeliacinis skundas atmestas, ir šią bylos dalį nutraukti arba

2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jo apeliacinis skundas atmestas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai skunde nurodo:

 

4.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, nes teismų nuosprendžiuose padarytos išvados, neatitinkančios byloje nustatytų faktinių aplinkybių, vadovaujantis kaltinimui palankiais suinteresuotų asmenų parodymais, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo konstatuoti D. K. kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, be to, neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl jam paskirta per griežta bausmė.

 

4.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino byloje surinktus įrodymus selektyviai, paviršutiniškai, nuteistojo kaltę padarius BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą iš esmės grindė kaltinamajame akte nurodytais duomenimis ir kitų nuteistųjų parodymais, tačiau nemotyvuotai atmetė kitus D. K. kaltę paneigiančius įrodymus. Nuosprendžiuose nenurodyta, kokios įrodomosios informacijos pagrindu nustatyta D. K. kaltė. Priešingai, išvada, kad jis padarė inkriminuotą nusikaltimą, grindžiama tik prielaidomis. Teismai nevertino nuteistojo parodymų apie bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad jis siekė plėtoti verslą ir gauti pajamų, t. y. jis, atlikęs bausmę, bandė susirasti darbą ar pragyvenimo šaltinį, nepažeidė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nedarė jokių teisės pažeidimų, taigi jis siekė integruotis į visuomenę. Todėl teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

 

4.3. Teismai esminiu rengimosi sukčiauti požymiu pripažino D. K. veiksmus, kai jis dėl D. I. įmonės kūrimo ir paskolos statybų verslui plėtoti gavimo patarė D. I. ir D. J. bendrauti su konsultantais V. Š. ir A. K., taip pat davė jų telefono numerius. Kita vertus, nuteistasis jokiais aktyviais tiesioginiais veiksmais neprisidėjo prie siekio gauti kreditą. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų D. K. veiksmuose tikslą sukčiauti. Kredito suteikimu labiausiai buvo suinteresuoti kiti nuteistieji, tačiau teismai nepagrįstai pripažino, kad kitų nuteistųjų padaryti veiksmai taip pat gali būti inkriminuoti D. K.. Nesant nuteistojo veiksmuose neteisėtumo, esminės apgaulės ir priežastinio ryšio tarp padarytų veiksmų ir kitų nuteistųjų veiksmų siekiant gauti kreditą, jis nepagrįsti nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

 

4.4. Kasatorių nuomone, D. K. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, o nagrinėjamu atveju teismai turėjo pareigą apsvarstyti BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą, taikymą nuteistajam. Buvo būtina atsižvelgti į tai, kad D. K. yra jaunas darbingas vyras, kuris galėtų rasti nuolatinį darbą. Jis, būdamas laisvėje, turėtų galimybę parodyti, kad siekia pasikeisti, socializuotis ir atlyginti padarytą žalą. Atėmus nuteistajam laisvę, jis bus atskirtas nuo visuomenės, o valstybė patirs išlaidų, nes reikės jį išlaikyti pataisos įstaigoje. Be to, D. K. visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau toks jo elgesys nepagrįstai nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

 

5.   Nuteistoji J. Č. ir jos gynėjas advokatas N. Strazdas kasaciniu skundu prašo:

 

1) panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Č. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jos apeliacinis skundas atmestas, ir šią bylos dalį nutraukti arba

2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jos apeliacinis skundas atmestas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai skunde nurodo:

 

5.1. Skundžiamuose nuosprendžiuose buvo tik išvardyti įrodymai, kuriais remiantis J. Č. pripažinta kalta padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jie tinkamai neįvertinti, procesiniuose sprendimuose nepateikta išsami įrodymų analizė, jie tarpusavyje nelyginti ir nevertintas jų patikimumas, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio nuostatos.

 

5.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 24 straipsnyje įtvirtintas bendrininkavimo nuostatas ir nepagrįstai išplėtė padėjėjo sąvokos aiškinimą, neanalizavo bendrininkavimo požymių nuteistųjų veiksmuose, juos siejusių ryšių. Nuteistoji pripažinta kalta dėl to, kad ji mokė kitus nuteistuosius, kaip galima pasiimti kreditus, įgyti prekes išsimokėtinai ir gauti pašalpas. Skundžiamuose nuosprendžiuose nėra motyvuojama, kaip pasireiškė J. Č. padėjimas ir kaip be jos padėjimo nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti ar jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Tam, kad nuteistoji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, turi būti neginčytinai nustatyta, kokie konkretūs jos patarimai kitiems asmenims buvo duoti, kokią įtaką jie galėjo turėti tolesnei nusikalstamos veikos eigai ir kt. Kita vertus, konkretus jai inkriminuotų veiksmų turinys skundžiamuose nuosprendžiuose nėra atskleistas, o apsiribojama abstrakčiomis išvadomis. Be to, patarimai BK 24 straipsnio 6 dalies prasme negali būti bendro pobūdžio, jie turi būti susiję su konkrečia planuojama daryti nusikalstama veika, asmuo turi suvokti, kad patarinėdamas veikia bendrai su vykdytojais. Nagrinėjamu atveju informacija, kaip pasiimti kreditą, įsigyti prekę išsimokėtinai, yra bendro pobūdžio, prieinama viešojoje erdvėje, kurią žino bet kuris vidutinių gebėjimų žmogus, todėl tokios informacijos pateikimas negali būti vertinamas kaip padėjimas padaryti nusikalstamą veiką.

 

5.3. J. Č., daug metų dirbdama buhaltere, teikė dalį buhalterinės apskaitos paslaugų UAB “U“, bendrovės atstovų nurodymu teikė informaciją apie darbuotojų įdarbinimą, nedarbingumą ir kitas aplinkybes, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji nusikalstamai veikė bendrininkaudama su kitais asmenimis. Nuteistoji neturėjo objektyvios galimybės ir pareigos tikrinti, kas realiai dirba UAB „U“, ar darbuotojai iš tiesų serga ir kt. J. Č. kaltė negali būti grindžiama kitų kaltinamųjų veiksmais, apie kuriuos ji nežinojo ir negalėjo žinoti.

 

5.4. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusia su bendrakaltinamųjų asmenų parodymų vertinimu. J. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką grindžiama vienintelio nuteistojo D. K. parodymais, nors šis asmuo yra tiesiogiai suinteresuotas sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti. D. K. siekė apkalbėti ją ir sumenkinti savo, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens, vaidmenį. Tokią išvadą patvirtina tai, kad jis pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išskirti bylą dėl jo, kad būtų galima taikyti BK 641 straipsnio nuostatas. Be to, šis nuteistasis negalėjo konkrečiai parodyti, ką nusikalstamo padarė J. Č., kokius pinigus gavo, kokius ir kam konkrečiai dalijo patarimus. Teismai nepatikrino D. K. parodymų patikimumo, nors tokio asmens parodymus būtina vertinti atsargiai, be to, apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino šio nuteistojo parodymus. Byloje kiti įrodymai (kitų nuteistųjų, liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinkti duomenys, rašytiniai įrodymai) nepatvirtina D. K. nurodytų aplinkybių dėl J. Č. padarytų veiksmų, tačiau teismai nepagrįstai nevertino jų. Atsižvelgiant į tai, kasatorių nuomone, teismai nepagrįstai pripažino, kad J. Č. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką.

 

5.5. Kasatoriai cituoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, kuriais remiantis iš J. Č. solidariai su kitais nuteistaisiais priteista atlyginti padarytas turtines žalas, ir teigia, kad nėra aišku, kokie nuteistosios veiksmai padarė turtines žalas, koks priežastinis ryšys sieja jos veiksmus ir kilusias žalas dėl kitų nuteistųjų padarytų veiksmų, apie kuriuos ji nežinojo ir su kitais nuteistaisiais bendrai neveikė. Teismai konstatavo tarp nuteistųjų buvus bendrą susitarimą, tačiau tokios išvados nemotyvavo ir nepagrindė jokiais byloje surinktais įrodymais.

 

6.   Nuteistasis A. K. kasaciniu skundu prašo:

 

1) panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jo apeliacinis skundas atmestas, ir šią bylos dalį nutraukti arba

2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jo apeliacinis skundas atmestas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius skunde nurodo:

 

6.1. Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, skundžiami teismų sprendimai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma A. K. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

 

6.2. Kasaciniame skunde cituojami skundžiamuose nuosprendžiuose išdėstyti argumentai ir teigiama, kad teismų padarytos išvados yra klaidingos, nes A. K. kaltė nepagrįstai sutapatinta su kitų nuteistųjų kalte. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad kasatorius nežinojo, jog D. I. negauna jokių pajamų UAB „U“, jo teikiami duomenys V. Š. neatitinka tikrovės, o visa tai su S. M. pagalba padarė D. K., vis tiek padarė išvadą, kad A. K. veikė su D. K. ir S. M.. Be to, šios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. K. suprato, jog D. I., kurio vardu ketinta gauti kreditą, jokio verslo asmeniškai nesiekia plėtoti, pripažino, kad kasatorius tiesiog nežinojo realių D. I. ketinimų, o tai leidžia daryti prielaidą, kad D. K. veiksmai galimai atitinka kitos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 207 straipsnyje, požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310/2014).

 

6.3. Apeliacinės instancijos teismas fragmentiškai analizavo byloje surinktus įrodymus. Tokia išvada daroma kasatoriui analizuojant D. I., D. K., S. M. ir V. Š. parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo, kaupimo duomenis, kurie nepatvirtina, kad A. K. žinojo, jog lengvatinis kreditas turėjo būti imamas siekiant apgaule užvaldyti pinigus. Teismai, pripažindami įrodytą nusikaltimo padarymą, iš esmės rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, paviršutiniškai analizavo teisiamojo posėdžio metu apklaustų nuteistųjų ir liudytojo V. Š. parodymus, nepašalino prieštaravimų tarp jų. Skundžiamuose teismų sprendimuose nepateikta motyvų, kuriais būtų galima individualizuoti nuteistojo nusikalstamus veiksmus, o ne juos tapatinti su D. I., D. K. ir kitų nuteistųjų veiksmais. Be to, apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio aprašomoji ir rezoliucinė dalys yra prieštaringos dėl A. K. dalyvavimo darant nusikaltimą.

 

6.4. Teismai netinkamai taikė BK 21 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįstai nepripažino A. K. neveikime savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad po to, kai D. K. dar 2014 m. spalio 15 d. pervedė pinigus A. K., pastarasis ir toliau bendravo su V. Š. bei D. K. dėl lengvatinio kredito gavimo ir projekto rengimo, klaidingai aiškino byloje nustatytas faktines aplinkybes BK 23 straipsnio kontekste. Byloje nustatyta, kad visiems nuteistiesiems buvo žinoma, jog V. Š. pagal jam pateiktus D. I. dokumentus pradės rengti projektą, jį pateiks vertinti tik tuomet, kai jam bus sumokėtas užmokestis už projekto rengimą. Kita vertus, A. K., gavęs iš D. K. 1000 Lt ir taip susigrąžinęs skolą, nesumokėjo V. Š. nei šios, nei visos sutartos sumos. Kasatoriaus nuomone, motyvas, kodėl jis nesumokėjo V. Š. iš D. K. gautų pinigų, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės vertinant kasatoriaus veiksmus, nes V. Š. nebūtų rengęs jokio projekto neatlygintinai, vadinasi, nusikaltimo rengimosi stadijoje joks nusikaltimo palengvinimo procesas ir nebūtų įvykęs ar pradėtas pasibaigęs. Be to, nuteistasis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nusikaltimas nutrūko ne dėl to, kad A. K. neperdavė V. Š. pinigų, o dėl D. K. sulaikymo 2014 m. lapkričio 17 d., nes kasatorius nežinojo apie šią aplinkybę.

 

6.5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar A. K. veiksmai atitinka nusikaltimo rengimosi stadiją, ar baudžiamosios atsakomybės neužtraukiantį tyčios iškėlimą aikštėn. Kasatorius intensyviai palaikė konsultacinio (patariamojo) pobūdžio santykius su V. Š. ir D. K., A. K. galėjo suvokti lengvatinio kredito gavimo perspektyvas, jo panaudojimo niuansus, tačiau tai labiau laikytina neapibrėžtu neteisėtu elgesiu. Tokią išvadą patvirtina ir liudytojo V. Š. nurodyta aplinkybė, kad D. I. nepateikė visų reikalaujamų dokumentų ir apmokėjimo už paslaugas, todėl konsultacijos nutrūko.

 

6.6. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl potencialaus nukentėjusiojo rengiantis padaryti sukčiavimą. A. K. inkriminuota, kad jis su kitais nuteistaisiais siekė apgaulės būdu užvaldyti kreditą, kurį valdo UAB „T“. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad kuris nors iš nuteistųjų ar liudytojas V. Š. tiesiogiai ar netiesiogiai kontaktavo arba kitaip palaikė ryšius su minėta bendrove dėl lengvatinio kredito suteikimo D. I.. Priešingai, nuteistieji veikė tik tiek, kiek tai susiję su V. Š. vadovaujama UAB „S“. Svarbus teisės taikymui klausimas yra tas, ar baudžiamasis įstatymas leidžia asmens nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip rengimąsi, jeigu šios stadijos metu nėra konkretizuotas ir apibrėžtas potencialiai galintis nukentėti subjektas (nukentėjęs asmuo). Be to, nagrinėjamu atveju byloje nesidomėta UAB „T“, neapklaustas nė vienas šios bendrovės atstovas ir nesurinkta kitų duomenų, galinčių parodyti ryšį su nuteistųjų veiksmais.

 

7.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Žukauskas atsiliepimu į nuteistojo D. K. ir jo gynėjo A. Blaževičiaus, nuteistosios J. Č. ir jos gynėjo advokato N. Strazdo, nuteistojo A. K. kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

 

7.1. Teismai, kvalifikuodami J. Č. nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat ir kito nuteistojo D. K. parodymus. Skundžiamuose teismų sprendimuose šio nuteistojo parodymais remtasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (liudytojų L. M., S. B. parodymai, 2014 m. rugsėjo 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, kiti rašytiniai įrodymai). Visi šie įrodymai paneigia nuteistosios versiją, kad ji tik teikė buhalterines paslaugas UAB “U“, tačiau nieko nežinojo apie D. K. daromą nusikalstamą veiką. J. Č., būdama patyrusi buhalterė, suprato, kad minėta bendrovė nevykdo jokios veiklos, joje niekas nedirba ir negauna darbo užmokesčio, tačiau teikė „Sodrai“ tikrovės neatitinkančias deklaracijas. Nors nuteistoji tiesiogiai nedalyvavo įgyjant svetimą turtą apgaule, tačiau jos veiksmai (patarimų davimas D. K. ir kitiems bendrininkams apie tai, kaip ir kokiu būdu pasinaudojus UAB „U“ fiktyviai įdarbintais asmenimis galima pasisavinti svetimą valstybės ir kredito bendrovių turtą; tikrovės neatitinkančių duomenų „Sodrai“ pateikimas) sudarė sąlygas kitiems bendrininkams padaryti nusikalstamas veikas. Be J. Č. intelektinės ir fizinės pagalbos nusikalstamos veikos negalėjo būti padarytos, todėl tarp jos padarytų nusikalstamų veiksmų ir kilusios žalos valstybei bei įvairiems juridiniams asmenims yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos ir kitų nuteistųjų priteisė solidariai atlyginti padarytą žalą.

 

7.2. Teismų išvados, kad D. K. ir A. K. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos visapusiškai byloje surinktų įrodymų (nuteistųjų, liudytojo V. Š. parodymų, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolų, elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolų bei jų priedų, kitų rašytinių įrodymų) visuma.

 

7.3. Byloje nustatyta, kad nuteistieji padarė aktyvius veiksmus turėdami bendrą tikslą – užvaldyti svetimą turtą. A. K. per D. I. derino A. K. ir D. K. nusikalstamą sumanymą su UAB „S“ siekiant gauti kreditą per (duomenys neskelbtini) fondą, valdomą UAB „T“. A. K. veiksmai nebuvo tik nereikšmingų konsultacijų rengiant verslo projektą teikimas, o svarbus veiksnys, kuris būtų lėmęs turto perdavimą nusikaltimą suplanavusiems ir jį rengusiems bendrininkams. D. K. veiksmai siekiant sudaryti sąlygas gauti kreditą pasireiškė realiai nedirbančio asmens D. I. suradimu, įkalbėjimu savo vardu paimti kreditą. D. K. taip pat koordinavo S. M. ir D. I. veiksmus renkant ir gaunant V. Š. nurodytus dokumentus. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, D. I. realiai nedirbo UAB „U“ ir negavo darbo užmokesčio, tačiau įstaigai, tarpininkaujančiai dėl lengvatinio kredito gavimo, buvo ruošiami pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Visas šias aplinkybes žinojo D. K.. Iš nuteistųjų D. I., S. M., liudytojo V. Š. parodymų, byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp A. K. ir D. K. matyti, kad A. K. ne tik pats rodė iniciatyvą siekiant gauti kreditą per V. Š. vadovaujamą bendrovę, bet ir suprato, kad D. I. ar D. K. jokio verslo asmeniškai neketina plėtoti. Nuteistojo D. I. parodymai patvirtina, kad A. K. pats tikėjosi gauti dalį D. I. vardu gauto kredito, taigi, jis tikėjosi pasipelnyti iš nusikalstamos veiklos. Nuteistojo A. K. ir kitų nuteistųjų nusikaltimo kvalifikavimui neturi jokios reikšmės ir jo kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad bet kokiu atveju nuteistieji nebūtų gavę kredito verslui plėtoti. Šiuo atveju esminis momentas kvalifikuojant veiksmus pagal BK 182 straipsnį yra tai, kad nuteistieji neketino grąžinti ketinamo gauto kredito.

 

7.4. A. K. kasaciniame skunde nepagrįstai savo neveikimą, t. y. nesumokėjimą V. Š. sutartos pinigų sumos už jo paslaugas, vertina kaip savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis taip pasielgė ne siekdamas nutraukti savo ir kitų bendrininkų nusikaltimą, o dėl to, kad nuo bendrininkų nepriklausančių aplinkybių D. K. 2014 m. lapkričio 17 d. buvo sulaikytas. Be to, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad po to, kai A. K. gavo ir pažadėjo perduoti pinigus V. Š., buvo ruošiami ir teikiami dokumentai šiam asmeniui, kad kreditas būtų gautas. Nuteistieji siekė apgaule įgyti didelės vertės UAB „T“ ((duomenys neskelbtini)) turtą (86 000 Lt), nes būtent (duomenys neskelbtini) fondas turėjo būti garantas kreditą suteiksiančiam bankui, kuris, nusikaltimui nutrūkus rengimosi stadijoje, dar nebuvo žinomas, todėl A. K. kasacinio skundo teiginys, kad teismai nurodė neteisingą potencialų nukentėjusįjį, yra nepagrįstas.

 

7.5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, nepažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Tokią išvadą prokuroras daro analizuodamas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. K. kasaciniame skunde nurodo, kad jis pripažino kaltę padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, tačiau jis baudžiamojo proceso metu nurodė ne visas padarytos tęstinės nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl jo prisipažinimas negali būti vertinamas kaip nuoširdus. To neįrodo ir nuteistojo veiksmai, kai jis simboliškai atlygino vienam iš civilinių ieškovų dalį padarytos žalos. D. K. taip pat pagrįstai netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam neatidėtas paskirtos bausmės vykdymas. D. K. nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, toks nuteistojo elgesys patvirtina jo pavojingumą visuomenei ir netinkamą požiūrį į privalomas elgesio taisykles. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, D. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

 

IV.                    Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

 

8.   Nuteistojo A. K., nuteistosios J. Č. ir jos gynėjo advokato N. Strazdo, nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato A. Blaževičiaus kasaciniai skundai atmestini.

 

 

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

 

 

9.   BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kaip matyti iš kasacinių skundų turinio, pagrindžiant kasatorių prašymus, didžioji dalis skunduose dėstomų argumentų yra susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių paneigimu, bylos įrodymų analize, savos jų vertinimo versijos pateikimu, ginčijimu ir nesutikimu su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų (pavyzdžiui, nuteistųjų, liudytojo V. Š. parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo, kaupimo duomenų) vertinimu, jų pakankamumu, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Todėl kasatorių teiginiai ir argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, neteisingų faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.

 

10. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi ir nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą, priimtoje nutartyje pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien nuteistojo D. K. ir jo gynėjo kasaciniame skunde deklaratyvus atitinkamų BPK nuostatų, kaip esmingai pažeistų, išvardijimas, nepateikiant jokių konkrečių teisinių argumentų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

 

 

Dėl kasaciniuose skunduose nurodytų esminių BPK pažeidimų

 

 

 

11. Nuteistasis D. K. ir jo gynėjas, nuteistasis A. K., nesutikdami su nuteistųjų nusikaltimo kvalifikavimu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o nuteistoji J. Č. ir jos gynėjas, nesutikdami su nuteistosios nusikaltimo kvalifikavimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, kasaciniuose skunduose teigia, kad teismai įvertino byloje surinktus įrodymus pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teismų sprendimai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų. Be to, pasak A. K., apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

 

12. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

 

13. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

 

14. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. nuteistuosius D. K., A. K. ir J. Č. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Apkaltinamajame nuosprendyje dėl D. K. ir A. K. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo įvertinti nuteistųjų D. K., A. K., D. I., S. M., liudytojo V. Š. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, bylos rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar J. Č. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, vertino nuteistųjų D. K. ir L. M. parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuotus telefoninius pokalbius tarp D. K. ir J. Č., bylos rašytinius įrodymus. Apkaltinamajame nuosprendyje visi bylos įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų D. K., A. K. ir J. Č. kaltę.

 

15. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atliko įrodymų tyrimą (apklausė nuteistuosius J. Č., A. K., D. I. ir D. K., 25 t., b. l. 131–138, 144–149), dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminių klaidų, konstatavo, kad apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, nuteistųjų D. K. ir A. K. padarytas nusikaltimas tinkamai kvalifikuotas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o J. Č. padarytas nusikaltimas – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

 

16. Nuteistoji J. Č. ir jos gynėjas kasaciniame skunde didelį dėmesį skiria kritiškam D. K. parodymų vertinimui motyvuojant tuo, kad šis yra kaltinamasis toje pačioje byloje ir yra tiesiogiai suinteresuotas sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia kaltinamojo kaltės grįsti kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymais. Priešingai, šio proceso dalyvio parodymai baudžiamojo proceso įstatymo pripažįstami leistinu įrodymų šaltiniu (BPK 20, 272 straipsniai). Be to, byloje nenustatyta, kad D. K., duodamas J. Č. nepalankius parodymus, išvengė baudžiamosios atsakomybės ar jam buvo sušvelninta teisinė padėtis. D. K. apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs inkriminuotus nusikaltimus, nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jo kartu su kitais nuteistaisiais solidariai priteista atlyginti padarytas turtines žalas. Vertinant D. K. parodymų atitikimą įrodymams keliamiems reikalavimams (BPK 20 straipsnis), neturi reikšmės J. Č. ir jos gynėjo kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. K. pateikė prašymą išskirti bylą dėl jo, kad būtų galima taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, juolab byloje nėra duomenų, kad toks prašymas buvo tenkintas. Kaip minėta, teismai vertino D. K. parodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir nenustatė, kad šio nuteistojo parodymai yra nepatikimi, neatitinkantys tikrovės, todėl jie pagrįstai pripažinti įrodymu, kuriuo galima remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

 

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

 

18. Priešingai, nei teigia nuteistasis A. K. kasaciniame skunde, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Skundžiamoje nutartyje į esminius nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo grindžiant nuteistojo kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat jo padarytų veiksmų kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą yra atsakyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies pašalina tam tikras aplinkybes (nuteistieji ketino kreditą, nenaudodami jo pagal paskirtį, pasidalinti, A. K. pasisavino D. K. pervestus 1000 Lt, nesumokėjo avanso UAB „S“ ir verslo planas nebuvo pradėtas ruošti), priimtos nutarties aprašomoji ir rezoliucinė dalys dėl A. K. dalyvavimo darant nusikaltimą nėra prieštaringos. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

 

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

 

 

 

Dėl J. Č. ir jos gynėjo N. Strazdo kasacinių skundų

 

 

 

20. J. Č. ir jos gynėjo teigimu, teismai netinkamai aiškino BK 24 straipsnyje įtvirtintas bendrininkavimo nuostatas ir išplėtė padėjėjo sąvokos aiškinimą, todėl nepagrįstai pripažino nuteistąją padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija atmeta tokius kasatorių teiginius kaip nepagrįstus.

 

21. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-62/2014).

 

22. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

 

23. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-403-648/2016). Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

 

24. Nagrinėjamoje byloje J. Č. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su D. K., turėdama tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą (pinigus ir daiktus), prisidengiant jokios veiklos nevykdančia UAB „U“, iš D. K. gavusi asmenų, sutikusių fiktyviai įsidarbinti UAB „U“, duomenis, iš pradžių savo, o po to naudodamasi fiktyviai UAB “U“ buhalteriu įdarbinto R. P. elektroniniu parašu, perduodavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui tikrovės neatitinkančius pranešimus apie šių asmenų  įdarbinimą bendrovėje „U“ bei elektroninius pranešimus apie apdraustuosius ataskaitiniu laikotarpiu. Po to D. K., veikdamas su kitais bendrininkais – L. M.,  M. Z. ir trimis asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, sudarydami sandorius dėl kreditų suteikimo, prekių ir paslaugų gavimo, tačiau neketindami už tai atsiskaityti, įgijo svetimą turtą. Be to, J. Č. teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui duomenis dėl fiktyviai įdarbintiems asmenims socialinio draudimo išmokų išmokėjimo.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kredito bendrovių pinigai, prekės ir paslaugos, nedarbingumo pašalpos buvo gaunamos panaudojant apgaulę – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje deklaruojant fiktyvius darbinius santykius su UAB „U“, rodant gaunamus didelius fiktyviai įdarbintų asmenų atlyginimus. Tokiu būdu J. Č., pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui fiktyvius duomenis, padėjo D. K. savo ir kitų asmenų naudai iš kredito bendrovių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apgaule pasikėsinti įgyti didelės vertės svetimą turtą – 233 576,44 Lt (67 648,41 Eur) ir apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, bendrovių įgyti didelės vertės turtą – pinigus, daiktus bei paslaugas, taip padarant bendrą 166 572,70 Lt (48 243,70 Eur) žalą.

 

25. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistosios versiją, kad ji nesuprato, jog kaltinime nurodyti asmenys, apie kurių darbo santykius ji teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, įmonėje realiai nedirbo. Darydamas šias išvadas šis teismas rėmėsi D. K. parodymais, užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp D. K. ir J. Č. turiniu, aplinkybėmis, kad UAB „U“ vadovai iš pradžių buvo su J. Č. susiję asmenys – jos duktė S. B., po to J. Č. vadovaujamos įmonės darbuotoja G. K., o nuo 2013 m. spalio 17 d. direktoriumi paskirtas L. M., kuris realiai jokio darbo įmonėje „U“ nedirbo; R. P., kuris buvo priimtas buhalteriu nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d., realiai taip pat jokio darbo įmonėje neatliko. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad J. Č. žinojo, kad UAB „U“ nevykdo jokios veiklos, įmonėje niekas realiai nedirba ir negauna deklaruojamo darbo užmokesčio, ir kad ji suprato apie daromos veikos neteisėtumą.

 

26. Nuteistoji, būdama patyrusi buhalterė, suprato ir tai, kad neteisingų duomenų apie faktiškai nedirbančių asmenų pakankamai dideles pajamas (5000–15 000 litų per mėnesį darbo užmokestį) teikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudaro sąlygas neteisėtai, t. y. apgaulės būdu, gauti ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir sudaryti sandorius su kreditoriais, kurie asmens galėjimą atsiskaityti pagal prievoles vertina pagal asmens darbo santykių ir valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų pajamų turėjimą bei jų dydį. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, po to, kai J. Č. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui perdavė tikrovės neatitinkančius pranešimus apie asmenų įdarbinimą bendrovėje „U“,  ji pati fiktyviai įdarbintų asmenų L. M. ir A. G. vardu teikė prašymus dėl valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimo, be to, nuteistoji davė patarimus D. K. ir kitiems bendrininkams, kaip ir kokiu būdu pasinaudojus UAB „U“ fiktyviai įdarbintais asmenimis galima pasisavinti kreditorių turtą. Tai atskleidžia nuteistosios tyčios kryptingumą padėti bendrininkams apgaule užvaldyti svetimą turtą, jos veiksmų su kitais bendrininkais bendrumą, susitarimo daryti nusikaltimą buvimą ir bendrą tyčią. Bylos aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistoji konkrečiai žinojo apie kiekvieną bendrininkų apgaule su kreditoriais sudarytą sandorį, tačiau suprato, kad dėl tokios jos veikos kils pavojingų padarinių, savo sąmonėje galimo jų sunkumo nedetalizuodama. Tai reiškia, kad ji veikė neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už  atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018). Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistosios J. Č. kaip padėjėjos veiksmai, bendrininkams darant nusikaltimą, buvo reikšmingi. J. Č. nepateikus duomenų „Sodrai“ apie neva įdarbintus asmenis UAB „U“ ir jiems mokamus atlyginimus, taip pat prašymų skirti ligos pašalpas, bendrininkų nusikalstamo sumanymo – apgaule įgyti svetimą turtą – įgyvendinimas būtų apsunkintas ar net neįmanomas. Taigi tarp J. Č. veiksmų ir kitų bendrininkų veiksmų bei jais padarytos (siektos padaryti) žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl teismai pagrįstai pripažino, kad J. Č. turi atsakyti už dėl jos veiksmų vykdytojo D. K. su kitais bendrininkais padarytą skundžiamame teismo nuosprendyje ir nutartyje nurodytą nusikalstamą veiką, apgaule užvaldant svetimą turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. Č. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

 

27. Kasatoriai skunde nesutinka su teismų padaryta išvada, kad yra pagrindas priteisti iš nuteistosios J. Č. atlyginti civiliniams ieškovams padarytas turtines žalas, nes nėra visų civilinių ieškinių tenkinimo sąlygų.

 

28. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018).

 

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-677/2015, 2K-201-1073/2018). Pagal teismų praktiką solidarioji atsakomybė gali kilti ir tada, kai žala padaroma skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais su sąlyga, kad jie susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-312-697/2016).

 

30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nors J. Č., veikdama kaip padėjėja, tiesiogiai nerealizavo BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, tačiau tarp jos ir kitų bendrininkų padarytų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismai teisingai nustatė visas byloje pareikštų civilinių ieškinių tenkinimo sąlygas (nuteistosios nusikalstamą veiką, padarytas turtines žalas ir priežastinį ryšį tarp jų). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje padaryta išvada, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir neišskaidomi atskiriems bendrininkams. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad, pirmosios instancijos teismui priteisus iš J. Č. ir kitų bendrininkų solidariai atlyginti civiliniams ieškovams padarytas turtines žalas, buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimą (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

 

 

 

Dėl D. K. ir A. K. nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį

 

 

 

31. D. K. ir jo gynėjas, A. K. kasaciniuose skunduose teigia, kad jie nepadarė aktyvių veiksmų, kuriais rengtasi apgaule įgyti didelės vertės lengvatinį kreditą iš (duomenys neskelbtini) fondo, todėl jų veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

 

32. Pagal BK 21 straipsnio 1 dalį rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Rengimusi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų sumanyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, nes kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t. y. „pereis“ į pasikėsinimo stadiją. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra veiksmai, kuriais palengvinamas nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių realizavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017).

 

33. Nagrinėjamoje byloje A. K. ir D. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su D. I. ir S. M., rengėsi apgaule D. I. vardu įgyti didelės vertės svetimą turtą – lengvatinį 86 000 Lt (24 907,3 Eur) kreditą iš (duomenys neskelbtini) fondo, valdomo UAB „T“ ((duomenys neskelbtini)), skirtą naujam verslui, ir jį užvaldyti. Teismai nustatė, kad A. K. ir D. K. intensyvus bendravimas bylai reikšmingu laiku patvirtina jų siekį apgaule įgyti lengvatinį kreditą per V. Š. vadovaujamą UAB „S“. Rengdamasis įgyvendinti nusikalstamą tikslą, D. K. surado D. I., kuris buvo fiktyviai įdarbintas UAB “U“ ir kurio vardu ketinta įgyti lengvatinį kreditą, per S. M. perduodavo nurodymus D. I., šis buvo S. M. kontroliuojamas ir vežamas į susirinkimus, S. M., be kita ko, rinko reikalingus dokumentus lengvatiniam kreditui įgyti su D. K. žinia. Byloje nustatyta, kad, tam tikru metu D. I. atsisakius dalyvauti nusikalstamoje schemoje, S. M. D. K. nurodymu paveikė D. I. pakeisti savo nuomonę. A. K., pokalbių su D. K. metu informuotas apie minėtą susidariusią situaciją, buvo suinteresuotas, kad D. I. pakeistų savo poziciją. Teismų nustatytomis aplinkybėmis A. K. kreipėsi į V. Š., kuris jo prašymu D. I. teikė žodines konsultacijas ir davė nurodymus, kokius dokumentus reikia surinkti, be to, kasatorius tiek tiesiogiai, tiek telefonu su V. Š. derino ketinamo įgyti lengvatinio kredito sumą ir paskirtį, tarėsi dėl verslo plano ir paraiškos ruošimo.

 

34. Anksčiau aptarti teismų nustatyti D. K. veiksmai, susiję su D. I. kontroliavimu, derinimu su kitais asmenimis dėl lengvatinio kredito gavimo ir kt., paneigia jo ir gynėjo kasacinį skundo teiginį, kad nuteistasis jokiais aktyviais tiesioginiais veiksmais neprisidėjo prie siekio įgyti lengvatinį kreditą. Priešingai, nei teigiama A. K. kasaciniame skunde, teismai, įvertinę kasatoriaus bendravimo su D. K. ir V. Š. turinį, pagrįstai pripažino, kad A. K. veiksmai (tarimasis su D. K. dėl lengvatinio kredito gavimo D. I. vardu, nurodymas V. Š. dėl lengvatinio kredito paskirties ir kt.) negali būti vertinami kaip konsultacinių paslaugų teikimas. Šio nuteistojo ir kitų bendrininkų padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia pripažinti, kad A. K. tik iškėlė tyčią aikštėn, kuri baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikalstama t. y. padarė veiksmus, kuriais atskleidžiamas tretiesiems asmenims ketinimas ar apsisprendimas padaryti konkretų nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-677/2016). Nagrinėjamu atveju A. K. kartu su kitais bendrininkais ėmėsi veiksmų, kuriais realiai buvo pradėta rengtis įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, o tai atitinka rengimąsi padaryti nusikaltimą BK 21 straipsnio 1 dalies prasme.

 

35. Pasak A. K., apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl potencialaus nukentėjusiojo rengiantis padaryti kvalifikuotą sukčiavimą. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo bendrininkai rengėsi apgaule D. I. vardu įgyti didelės vertės lengvatinį kreditą iš (duomenys neskelbtini) fondo, valdomo UAB „T“ ((duomenys neskelbtini)). Ši bendrovė teikia tokio pobūdžio kreditus verslui finansuoti. V. Š. 2014 m. spalio 10 d. telefoninio pokalbio metu A. K. užsiminė apie sąmatos būsimam verslui finansuoti reikalingumą (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 101–103). Tai patvirtinta, kad nusikaltimo bendrininkai turėjo apgaule įgyti svetimą turtą iš (duomenys neskelbtini) fondo. Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės, kad rengimosi daryti nusikaltimą metu nė vienas iš nuteistųjų ar liudytojas V. Š. nepalaikė ryšių su UAB „T“. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) fondas būtų garantas kreditą suteikusiam bankui, kuris, nusikaltimui nutrūkus rengimosi stadijoje, dar nebuvo žinomas. Taigi byloje nustatytas subjektas, prieš kurį siekta panaudoti apgaulę, kad vėliau būtų įgytas lengvatinis kreditas, o tai, kad dėl bendrininkams nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių jų nusikalstamas sumanymas nebuvo realizuotas, dėl to nėra aišku, iš kokio banko kreditas būtų įgytas, savaime nereiškia, kad A. K. nusikaltimas negali būti kvalifikuotas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

 

36. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2K-346/2012, 2K-161/2013, 2K-589/2013, 2K-178/2014). Rengimosi daryti šį nusikaltimą metu kaltininkas, atlikdamas parengiamuosius veiksmus, turi suvokti, kad jis turi tikslą apgauti turto savininką ir taip įgyti svetimą turtą.

 

37. Byloje nustatyta, kad D. I. neišmanė apie verslą ir neketino užsiimti verslu jo vardu gavus lengvatinį kreditą. D. K. supratimą, kad siekta apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, patvirtina teismų nustatyti nuteistojo aktyvūs veiksmai, kai jis surado verslu neketinusį užsiimti D. I., fiktyviai įdarbintą realios veiklos nevykdančioje bendrovėje, kontroliavo visą lengvatinio kredito gavimo trečiajam asmeniui eigą. Taigi D. K. buvo asmeniškai suinteresuotas, kad lengvatinis kreditas D. I. vardu būtų įgytas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. K. taip pat suprato, jog bus pasinaudota D. I. įgyti lengvatinį kreditą, nes šis nežinojo, kokio dydžio tokio kredito reikia, ką ketina už jį įsigyti, pasakė apie šias aplinkybes V. Š. tik pasitaręs su A. K.. Kaip minėta, pagal teismų nustatytas aplinkybes pastarasis su V. Š. asmeniškai derino kai kurias svarbias lengvatinio kredito gavimo detales. Įvertinę visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą dėl D. K. ir A. K., veikusių bendrininkų grupe su kitais asmenimis, tiesioginės tyčios apgaule įgyti didelės vertės lengvatinį kreditą. Šios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad, pasak A. K., apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog kasatorius nežinojo apie tai, kad D. I. buvo fiktyviai įdarbintas UAB „U“.

 

38. A. K. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nusikaltimas kvalifikuotinas ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o 207 straipsnį. BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius, turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014). Tuo tarpu BK 207 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Taigi sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama turint tikslą pasisavinti turtą, t. y. tikslą negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama ne siekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad būtų panaudojamas plėtojant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Jei nustatomas apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktas, veika kvalifikuotina ne pagal BK 207 straipsnį, o pagal BK 182 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018). Nagrinėjamu atveju nusikaltimo bendrininkai siekė, kad D. I., neketinęs užsiimti verslu, gautų lengvatinį kreditą, skirtą naujam verslui vystyti. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apgaule įgytą lengvatinį kreditą norėta pasisavinti, o ne investuoti gautus pinigus į ekonominę veiklą, iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. D. K. ir A. K. nusikaltimas turi sukčiavimo požymių BK 182 straipsnio prasme, todėl teigti, kad nuteistųjų veiksmai atitinka BK 207 straipsnyje nustatyto kreditinio sukčiavimo požymius, nėra pagrindo.

 

38. Priešingai, nei teigiama A. K. kasaciniame skunde, teismai pagrįstai nenustatė jo veiksmuose savanoriško atsisakymo pabaigti inkriminuotą nusikaltimą.

 

39. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-391/2005, 2K-360/2013, 2K-7-788/2015).

 

40. Teismai nustatė, kad V. Š. vadovaujama UAB „S“ įsipareigojo parengti dokumentus lengvatiniam kreditui gauti už 2300 Lt. A. K. susitarė su D. K. kartu sumokėti minėtą pinigų sumą. D. K. pervedė 1000 Lt į tarpininko G. Š. banko sąskaitą, o šis, išgryninęs pinigus, perdavė juos A. K., kuris nesumokėjo V. Š. 2300 Lt įnašo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, net ir A. K. neįvykdžius susitarimo dėl pinigų sumokėjimo V. Š., jis kartu su D. K. toliau gana intensyviai bendravo dėl ketinimo gauti lengvatinį kreditą. Tai patvirtina, kad nuteistieji neatsisakė įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą. Priešingu atveju A. K., siekęs nebedalyvauti rengiantis daryti nusikaltimą, nebebūtų toliau bendravęs su D. K. minėtu klausimu. Pagal teismų nustatytas aplinkybes nuteistųjų parengiamieji veiksmai nutrūko pareigūnams 2014 m. lapkričio 17 d. sulaikius D. K., t. y. dėl aplinkybės, nepriklausančios nuo bendrininkų valios. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų padaryto nusikaltimo teisiniam vertinimui neturi reikšmės, kad D. K. sulaikymo metu avansas nebuvo sumokėtas V. Š. vadovaujamai UAB „S“ ir ši bendrovė nepradėjo rengti dokumentų bendrininkų siektam lengvatiniam kreditui gauti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. nusikalstamų ketinimų atsisakymas nelaikytinas savanorišku BK 23 straipsnio prasme.

 

41. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismai, kvalifikuodami D. K. ir A. K. nusikaltimą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

 

 

 

 

 

Dėl D. K. paskirtos bausmės

 

 

 

42. D. K. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

 

43. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė paskirta netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą.

 

44. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

 

45. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. K. tiek bausmes už kiekvieną padarytą nusikaltimą, tiek subendrintą galutinę bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir stadiją (padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą ir rengėsi padarytą vieną sunkų nusikaltimą), padarymo aplinkybes (D. K. didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule buvo tęstinio pobūdžio, truko daugiau kaip metus, pradėtas daryti tik išėjus iš pataisos įstaigos lygtinio paleidimo laikotarpiu), jo asmenybę (anksčiau teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, patenkinamai charakterizuojamas buvusios mokymosi įstaigos ir darbovietės), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, kad D. K. nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

46. Pasak kasatorių, teismai nepagrįstai nepripažino, kad nuteistasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

 

47. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

 

48. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, akcentavo, kad nuteistasis prisipažino dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo tik iš dalies, t. y. nurodė ne visas padaryto tęstinio nusikaltimo aplinkybes, todėl jo prisipažinimas negali būti vertinamas kaip nuoširdus. Šios instancijos teismas įvertino ir D. K. padarytos turtinės žalos nežymios dalies atlyginimą nurodydamas, kad toks nuteistojo elgesys taip pat nerodo nuoširdaus gailėjimosi ir ketinimo atlyginti padarytą žalą. Dalinis D. K. kaltės pripažinimas dėl padaryto nusikaltimo ir veiksmai atlyginant padarytą turtinę žalą teismų pagrįstai nelaikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl darytina išvada, kad teismai, nenustatydami D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų.

 

48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. K. bausmė buvo paskirta laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies ir kitų baudžiamojo įstatymo nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu, reikalavimų.

 

49. Kasatoriai skunde taip pat tvirtina, kad teismai nagrinėjamu atveju turėjo pareigą apsvarstyti BK 75 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą, taikymą nuteistajam.

 

BK 75 straipsnis 1 dalyje (įstatymas, galiojęs nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) buvo nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

 

50. Teismų praktikoje teigiama, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismų praktikoje teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas (nuostatas), svarsto, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau teismas neįpareigotas išdėstyti motyvų, kodėl tokioje byloje nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2011).

 

51. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu paskyręs D. K. galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, nenurodė BK 75 straipsnio netaikymo nuteistajam motyvų, tačiau tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, išsamiai pasisakė dėl šio klausimo. Šios instancijos teismo priimtame nuosprendyje įvertinta tai, kad D. K. nusikalto prieš tai būdamas teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ir bausmės atlikimo metu, o tai rodo, kad nuteistasis nepadarė jokių išvadų iš savo ankstesnio elgesio, ir patvirtina jo pavojingumą visuomenei. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino D. K. šeiminę padėtį, tai, kad jis dirbo, kreipėsi į kreditorius ir teismą, kad būtų sudarytos sąlygos pradėti mokėti padarytą žalą, taip pat kad nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, ir pripažino, kad šios aplinkybės nepatvirtina, jog D. K. yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. nenustatyta, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam nepaskyrus realaus bausmės atlikimo.

 

52. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, netaikydami D. K. BK 75 straipsnio nuostatų, pritaikė baudžiamąjį įstatymą tinkamai.

 

54. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo A. K., nuteistosios J. Č. ir jos gynėjo, nuteistojo D. K. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

 

 

 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo A. K., nuteistosios J. Č. ir jos gynėjo advokato Nerijaus Strazdo, nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus kasacinius skundus atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                  Vytautas Masiokas

 

Aldona Rakauskienė

 

Eligijus Gladutis