LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LYTIES TAPATUMO SUTRIKIMO (TRANSSEKSUALUMO) DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2022 m. rugpjūčio 4 d. Nr. V-1307

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktu:

1. T v i r t i n u  Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad jei paciento gydymas hormoniniais vaistais dėl lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) pradėtas iki šio įsakymo įsigaliojimo, šiuo įsakymu patvirtinto Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) III skyrius, 11 ir 12 punktai netaikomi, o jo gydymas ir stebėsena tęsiami Aprašo 13–20 punktuose nustatyta tvarka. 

3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                          Arūnas Dulkys


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2022 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymu Nr. V-1307

 

 

LYTIES TAPATUMO SUTRIKIMO (TRANSSEKSUALUMO) DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo vaistais paslaugų (toliau – paslaugos) teikimą pilnamečiams asmenims, kuriems įtariamas ir (ar) diagnozuotas lyties tapatumo sutrikimas (transseksualumas), pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ (toliau – Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija), žymimas kodu F64.0 (toliau – lyties tapatumo sutrikimas (transseksualumas).

2. Paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ), turinčiose licenciją, suteikiančią teisę teikti pirmines ambulatorines šeimos gydytojo ir (ar) asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) antrines arba tretines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas: endokrinologijos, akušerijos ir ginekologijos, urologijos, genetikos,  psichiatrijos, psichoterapijos ar medicinos psichologo praktikos paslaugas.  

3. Apraše nustatyti reikalavimai taikomi paslaugas teikiančioms ASPĮ, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir nuosavybės formos.

4. Paslaugos teikiamos ASPĮ vadovaujantis Aprašu, Ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-528 „Dėl Ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

5.  Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

PASLAUGAS TEIKIANTYS SPECIALISTAI

 

6. Asmenims, kuriems įtariamas ir (ar) diagnozuotas lyties tapatumo sutrikimas (transseksualumas) (toliau – pacientas) paslaugas pagal poreikį teikia šie specialistai:

6.1. šeimos gydytojas;

6.2. gydytojas psichiatras;

6.3. medicinos psichologas;

6.4. gydytojas psichoterapeutas arba kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas, įgijęs teisę taikyti psichoterapijos metodą;

6.5. gydytojas endokrinologas;

6.6. gydytojas akušeris ginekologas;

6.7. gydytojas urologas;

6.8. gydytojas genetikas.

 

III SKYRIUS

LYTIES TAPATUMO SUTRIKIMO (TRANSSEKSUALUMO) DIAGNOSTIKOS EIGA IR KRITERIJAI

 

7. Šeimos gydytojas ar kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas, įtaręs pacientui lyties tapatumo sutrikimą (transseksualumą), rekomenduoja  pacientui kreiptis konsultacijos į pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją psichiatrą. Kreipiantis į gydytoją psichiatrą, teikiantį pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, siuntimas nereikalingas.

8. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas psichiatras atlieka šiuos veiksmus:

8.1. prieš priimdamas sprendimą dėl  paciento lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo):

8.1.1. surenka paciento šeimos, gyvenimo, socialinę bei paciento noro gyventi kaip kitos, nei paciento esama biologinė lytis, lyties asmuo ir būti juo laikomam, paprastai lydimo diskomforto dėl savo biologinės lyties ar jos netinkamumo jausmo, ir noro būti gydomam hormonais, kad kūnas kiek galima labiau atitiktų pasirinktą lytį (toliau – nepasitenkinimas esama biologine lytimi), raidos anamnezę (paciento amžius, kai atsirado nepasitenkinimas esama biologine lytimi, šio nepasitenkinimo pasireiškimo būdai, paciento lytinio tapatumo raiška, sunkumai, su kuriais pacientas susidūrė, ar pacientas juos įveikė ir kaip įveikė bei kitą svarbią su lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostika susijusią informaciją);

8.1.2. įvertina, ar pacientas turi kitų psichikos ir elgesio  sutrikimų;

8.1.3. atlieka diferencinę diagnostiką, siekdamas nustatyti, ar nepasitenkinimas esama biologine lytimi nėra sukeltas kito psichikos ir elgesio sutrikimo (diagnozuoto pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją);

8.1.4. skiria pacientui psichologinį įvertinimą bei įvertina jo rezultatus;

8.1.5. įvertina psichologinės ar psichoterapinės pagalbos teikimo poreikį ir, esant indikacijų, siunčia medicinos psichologo, gydytojo psichoterapeuto ar asmens sveikatos priežiūros specialisto, įgijusio teisę taikyti psichoterapijos metodą, paslaugų gauti;

8.1.6. stebi paciento būklę, vertina pokyčius dėl paciento nepasitenkinimo esama biologine lytimi;

8.1.7. įtardamas, kad  paciento nepasitenkinimas esama biologine lytimi gali būti  sukeltas genetinio sutrikimo ar lyties chromosomos patologijos, siunčia pacientą gydytojo genetiko konsultacijos;

8.2. priimdamas sprendimą dėl lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnozės vadovaujasi tarptautiniais lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos kriterijais;

8.3. diagnozavęs pacientui lyties tapatumo sutrikimą (transseksualumą), jei pacientas turi stiprų ir nekintantį, trunkantį ne mažiau kaip  2 metus norą būti gydomas (-a) hormoniniais vaistais, kad jo (jos) kūnas atitiktų kitos, nei paciento esama biologinė lytis, lyties požymius, siunčia jį į antrinio ar tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios ASPĮ gydytojų specialistų konsiliumą (toliau – Konsiliumas) dėl  kompleksinio gydymo ir stebėsenos plano sudarymo.

9. Gydytojas genetikas įvertina, ar paciento nepasitenkinimas esama biologine lytimi  nėra susijęs su genetiniu sutrikimu ar lyties chromosomos patologija.

10. Pacientas, turintis Europos Sąjungos valstybės narės arba Jungtinės Karalystės (ne vėliau nei per metus nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos) sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicinos dokumentą apie diagnozuotą transseksualumą ir norintis būti gydomas (-a) Lietuvoje hormoniniais vaistais, kad jo (jos) kūnas atitiktų kitos, nei paciento esama biologinė lytis, lyties požymius, turi kreiptis į šeimos gydytoją arba į pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją psichiatrą dėl siuntimo į Konsiliumą paciento kompleksiniam gydymo ir stebėsenos planui sudaryti.

 

 

IV SKYRIUS

GYDYMO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS

 

11. Konsiliumas sudaromas iš ne mažiau kaip keturių gydytojų, iš kurių bent vienas yra gydytojas psichiatras, bent vienas gydytojas endokrinologas ir bent vienas gydytojas akušeris ginekologas ir (ar) gydytojas urologas (priklausomai nuo paciento lyties). Konsiliumo sudarymo tvarką nustato ASPĮ vadovas.

12. Konsiliumas:

12.1. aptaria su pacientu jo poreikius ir lūkesčius (dėl paciento išvaizdos, balso, elgsenos pasikeitimo, vaisingumo išsaugojimo);

12.2. sudaro paciento kompleksinio gydymo ir stebėsenos planą, kuriame nurodo reikiamas specialistų konsultacijas, jei reikalingas gydymas hormoniniais vaistais, nurodo hormoninio gydymo vaistais  bei kitas gydymo rekomendacijas. Gydymas hormoniniais vaistais, kad  paciento kūnas atitiktų kitos, nei paciento esama biologinė lytis, lyties požymius, gali būti skiriamas, jei šis noras yra nekintamas ir trunka ne mažiau kaip  2 metus;

12.3. pateikia paciento kompleksinio gydymo ir stebėsenos planą šeimos gydytojui.

13. Šeimos gydytojas:

13.1. pagal kompetenciją vykdo paciento sveikatos būklės stebėseną;

13.2. jei paciento sveikatos būklės tolesniam ištyrimui ir (ar) gydymui reikalingos kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos,  siunčia kitų gydytojų specialistų konsultacijų paslaugų gauti;

13.3. įtardamas pacientui natyvinių lyties organų ir krūtų onkologines ligas, inicijuoja jų patikrą.

14. Gydytojas psichoterapeutas ar gydytojas psichiatras:

14.1. su pacientu aptaria ir nustato psichoterapijos metodo taikymo poreikį, taikytinų psichoterapijos seansų rūšį (individualūs, šeimos ar grupiniai) bei dažnį;

14.2. prireikus skiria, o gydytojas psichoterapeutas ir taiko  psichoterapijos seansus.

15. Asmens sveikatos priežiūros specialistas, įgijęs teisę taikyti psichoterapijos metodą, jei gydytojas psichiatras ar gydytojas psichoterapeutas paskyrė, taiko psichoterapijos seansus.

16. Medicinos psichologas:

16.1. esant indikacijų, teikia psichologinę konsultaciją;

16.2. nustato paciento psichologinio konsultavimo tikslus, formą ir trukmę;

16.3. atlieka mąstymo, afekto ir asmenybės psichologinį ištyrimą.

17. Gydytojas akušeris ginekologas ir (ar) gydytojas urologas:

17.1. prieš skirdami gydymą hormoniniais vaistais, konsultuoja pacientą dėl šių vaistų poveikio vaisingumui;

17.2. taiko reikiamą gydymą, paskiria reikiamus tyrimus, būtinus gydymo eigai įvertinti;

17.3. esant nevaisingumui, paciento prašymu taiko nevaisingumo gydymo metodus.

18. Gydytojas endokrinologas:

18.1. esant indikacijų, siunčia kitų specialybių gydytojų konsultacijų;

18.2. prieš skirdamas lytinių hormonų bei lytinių hormonų pusiausvyrą veikiančius vaistinius preparatus, įvertina paciento sveikatos būklę ir šių vaistų skyrimo kontraindikacijas;

18.3. prieš pradėdamas gydymą, aptaria su pacientu jo lūkesčius ir tikėtiną gydymo hormoniniais vaistais efektą (šie duomenys turi būti nurodomi sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje, sudarytoje vadovaujantis Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kuri pateikiama pasirašyti pacientui);

18.4. skiria gydymą lytiniais hormonais bei lytinių hormonų pusiausvyrą veikiančiais vaistais, atsižvelgdamas į paciento biologinę lytį ir gydymu siekiamus pokyčius bei remdamasis tarptautinėmis lyties tapatumo sutrikimų (transseksualumo) gydymo rekomendacijomis:

18.4.1. vyriškosios biologinės lyties pacientui gali skirti estrogenus, antiandrogenus, liuteinizuojantį hormoną, atpalaiduojančio hormono analogus, progestinus, 5-alfa-reduktazės inhibitorius arba, remdamasis tarptautinėmis lyties tapatumo sutrikimų (transseksualumo) gydymo rekomendacijomis, skiria kitus lytinius hormonus bei lytinių hormonų pusiausvyrą veikiančius  vaistus;

18.4.2. moteriškosios biologinės lyties pacientui gali skirti testosteroną, liuteinizuojamąjį hormoną, atpalaiduojančio hormono analogus, trumpalaikį progestinų kursą arba, remdamasis tarptautinėmis lyties tapatumo sutrikimų (transseksualumo) gydymo rekomendacijomis, skiria kitus lytinius hormonus bei lytinių hormonų pusiausvyrą veikiančius vaistus;

18.5. paskiria ir kliniškai interpretuoja tyrimų rezultatus, vertina gydymo efektyvumą, prireikus koreguoja paskirtą gydymą vaistais; 

18.6. reguliariai stebi pacientą dėl galimo lytinių hormonų bei lytinių hormonų pusiausvyrą veikiančių vaistų nepageidaujamo poveikio.

19. Natyvinių lyties organų patikrą atlieka:

19.1. pacientui, turinčiam prostatą,  – šeimos gydytojas ir (arba) gydytojas urologas;

19.2. pacientui, turinčiam gimdą, kiaušides ar gimdos kaklelį, – šeimos gydytojas ir (arba) gydytojas akušeris ginekologas.

20. Pacientui, turinčiam krūtis, atliekamas krūtų ultragarso ar mamografijos tyrimas.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21. Už Apraše nustatytų reikalavimų laikymąsi ASPĮ atsako ASPĮ vadovas.

 

_______________________________