Administracinė byla Nr. AS-785-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03076-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. balandžio 30 d. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus ir tą pačią dieną pareiškėjas būrio vadei pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo. Būrio vadė pareiškėjo prašymo nepriėmė ir neužregistravo, nurodydama, kad pareiškėjas būdamas karantine su tokiais prašymais kreiptis negali, o tai galės padaryti 2018 m. gegužės 9 d., kai bus paskirtas atlikti bausmę į savo būrį. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. gegužės 9 d. buvo paskutinė diena, kai pareiškėjas galėjo pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tą dieną pareiškėjas nebuvo perkeltas į būrį, nes nebuvo sutvarkyti reikiami dokumentai, t. y. nebuvo atliktas pareiškėjo plaučių rentgenas. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. jis buvo pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pasak pareiškėjo, tokiais veiksmais Vilniaus pataisos namai atėmė iš pareiškėjo teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo ir galimybę būti paleistam iš pataisos namų anksčiau.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka) (b. l. 14).
Teismas nurodė, kad ginčas dėl lygtinio paleidimo yra susijęs su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 bei 362 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atitinkamai, ir reikalavimai priteisti neturtinę žalą, galimai padarytą dėl teisės į lygtinį paleidimą nesuteikimo, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Teismas rėmėsi specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartimi byloje Nr. T-87/2013 bei 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi byloje Nr. T-54/2016.
III.
Pareiškėjas R. S. atskirajame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka (b. l. 19–21).
Pareiškėjas pažymi, kad jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų buvo paduotas dėl pastarųjų veiksmų, susijusių su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo tvarka, t. y. Vilniaus pataisos namai neužtikrino, kad laiku būtų pradėta pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūra, nes nebuvo priimtas pareiškėjo prašymas dėl lygtinio paleidimo. Pareiškėjas paaiškina, kad todėl ir skundė ne Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimus dėl lygtinio paleidimo, o pareigūnų aplaidžiai ir neatsakingai vykdomą jiems pavestą darbą, pradedant lygtinio paleidimo procedūrą. Nepradėjus lygtinio paleidimo procedūros, pasak pareiškėjo, negali būti ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme pagal BPK.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nurodytose teismingumo bylose pareiškėjas ginčijo sprendimus, priimtus išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl jo teikimo lygtiniam paleidimui iš pataisos namų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo ginčas dėl lygtinio paleidimo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl su tuo susijęs neturtinės žalos reikalavimas taip pat yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Taigi, sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui.
ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.
Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl bylos teismingumo grindė Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) 2013 m. liepos 16 d. nutartimi byloje Nr. T-87/2013 bei 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi byloje Nr. T-54/2016.
Teismingumo byloje Nr. T-87/2013 Specialioji teisėjų kolegija vertino, kokiam teismui (bendrosios kompetencijos ar administraciniam) teismingas skundas dėl Vilniaus pataisos namų sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo galimybės. Specialioji teisėjų kolegija minėtoje byloje sprendė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes skundo reikalavimai yra susiję su BPK 360 bei 362 straipsniuose bei BVK 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, o ne su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla. Tas pats buvo konstatuota ir kitoje pirmosios instancijos teismo nurodytoje teismingumo byloje Nr. T-54/2016, kurioje Specialioji teisėjų kolegija vertino, kokiam teismui (bendrosios kompetencijos ar administraciniam) teismingas skundas dėl Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimų, priimtų išnagrinėjus prašymą dėl teikimo lygtiniam paleidimui iš pataisos namų.
Taigi, minėtose teismingumo bylose buvo konstatuotas ginčo teismingumas bendrosios kompetencijos teismui, nes buvo nustatyta, kad skundo reikalavimai yra susiję su BPK 360 ir 362 straipsniuose ir BVK 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, t. y. su procedūromis, tiesiogiai sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas nebuvo sprendžiamas, nes, kaip teigia pareiškėjas, Vilniaus pataisos namai nepriėmė pareiškėjo prašymo lygtinai paleisti pareiškėją iš pataisos įstaigos ir tokiu būdu atėmė iš pareiškėjo galimybę, kad jo prašymas lygtinai paleisti iš viso būtų svarstomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neskundžia jokių Vilniaus pataisos namų ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtų sprendimų, susijusių su jo lygtinio paleidimo klausimu, o neturtinę žalą kildina tik iš Vilniaus pataisos namų galimai neteisėto neveikimo, nepriimant ir neužregistruojant pareiškėjo 2018 m. balandžio 30 d. pateikto prašymo dėl lygtinio paleidimo, t. y. ginčą kildina iš bausmę vykdančios institucijos (Vilniaus pataisos namų) viešojo administravimo veiklos.
Valstybinio administravimo subjektų neveikimo teisėtumas yra administracinių bylų nagrinėjimo dalykas (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinių teismų kompetencijai taip pat priskirtinos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.
Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą patenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.