LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1-309 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

2019 m. lapkričio 21 d. Nr. 1-301

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“:

1.1. Pripažįstu netekusiu galios 96 punktą.

1.2. Pakeičiu 106 punktą ir jį išdėstau taip:

106. Kiekviena KL, išskyrus buitiniams vartotojams nuosavybės teise priklausančias KL, turi turėti savo numerį arba pavadinimą. Jeigu KL sudaro keli lygiagretūs kabeliai, tai kiekvienas iš jų turi turėti tą patį numerį su raidėmis A, B, C ir t. t. Atvirai nutiesti kabeliai ir visos movos turi turėti žymenis, kuriuose nurodomas linijos numeris arba pavadinimas, įtampa, kabelių tipai, gyslų skaičius ir skerspjūviai, montavimo data, įmonės pavadinimas. Papildomai nurodomas ir kabelių galinių movų linijos ilgis. Kabelių, nutiestų kabelių inžineriniuose statiniuose, žymenys turi būti išdėstyti ne rečiau kaip kas 50 m, taip pat posūkių ir perėjų per sienas ir pertvaras vietose. Žymenys ir jų tvirtinimo detalės turi būti atsparios aplinkos poveikiui.“

1.3. Pakeičiu 159 punktą ir jį išdėstau taip:

159. KL gylis nuo išlyginto žemės paviršiaus 110–400 kV įtampos kabeliams turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m, o klojant mažesniame gylyje turi būti naudojamos specialios apsaugos priemonės, 35 kV įtampos kabeliams – ne mažesnis kaip 1 m, iki 10 kV įtampos kabeliams – 0,7 m, 110–400 kV įtampos kabeliai tiesiogiai žemėje (išskyrus sankirtas) neturi būti tiesiami giliau kaip
2 m, o 0,4–35 kV – ne giliau kaip 1,5 m. 6–10 kV įtampos kabeliai įvaduose į pastatus, transformatorines, skirstyklas ir sankirtos su požeminiais statiniais vietose, ne ilgesniame kaip 5 m ilgio ruože, turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,5 m gylyje. Iki 1000 V įtampos kabeliai tose vietose, kur yra požeminiai vamzdynai, nepakankamas grunto storis ir pan., turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,35–0,7 m gylyje, nurodant tas vietas projekte. Per gatves, aikštes ir kelius iki 35 kV įtampos kabeliai turi būti tiesiami ne mažesniame gylyje kaip nustato kelių techniniai norminiai dokumentai. Ariamose žemėse 0,4–35 kV įtampos kabeliai turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 1 m gylyje. Tiesiant kabelius tranšėjose, po kabeliu ir virš jo turi būti pilamas ne mažesnio kaip 10 cm storio smėlio arba kitos smulkios frakcijos grunto sluoksnis be akmenų, statybinių šiukšlių ir šlako.
Tiesiant kabelius netranšėjiniu būdu gruntas turi būti be akmenų, statybinių šiukšlių ir šlako, jeigu kabelio tiesimo ruože yra kitų inžinerinių požeminių komunikacijų šiuos darbus būtina suderinti su kitų inžinerinių požeminių komunikacijų savininkais ar valdytojais. Urbanizuotose teritorijose iki 1000 V įtampos požeminiai kabeliai gali būti tiesiami virš 6–10 kV įtampos požeminių kabelių. Šiuo atveju iki 1000 V įtampos požeminiai kabeliai turi būti apsaugoti plastikiniais vamzdžiais, o vertikalus atstumas tarp 1000 V įtampos požeminių kabelių ir 6–10 kV įtampos požeminių kabelių turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Kabelių tiesimo būdas turi būti nurodomas projektiniuose sprendiniuose.“

1.4. Pakeičiu 162.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

162.4. 0,5 m – tarp 0,4–35 kV įtampos galios kabelių ir ryšių kabelių, išskyrus Taisyklių 162.6 ir 162.7 papunkčiuose nustatytus atvejus.“

1.5. Pakeičiu 163 punktą ir jį išdėstau taip:

163. Įrengiant požemines kabelių linijas želdiniuose ar želdynuose, atstumas nuo kabelių ar jų konstrukcijų iki medžių kamienų turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Klojant kabelius krūmais apsodintose žaliosiose zonose arba ankštose zonose prie medžių kamienų, nurodyti atstumai turi būti ne mažesni kaip 0,75 m. Siekiant nepažeisti šaknų sistemos šiose vietose kabeliai turi būti klojami vamzdžiuose.

1.6. Pakeičiu 261 punktą ir jį išdėstau taip:

261. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose nutiestų OL trasų proskynų plotis turi būti toks, kad atstumai nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesni kaip 1,5 m. Miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse, įskaitant sodininkų bendrijų teritorijas ir viensėdžius, nutiestų OL trasų želdinių proskynų iškirsti nebūtina, o atstumas iki medžių nuo labiausiai įlinkusių ar priartėjusių laidų turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Miškingose vietovėse, kaimo gyvenamosiose vietovėse, apaugusiose medžiais, reikia naudoti OKL.“

1.7. Pakeičiu 299 punktą ir jį išdėstau taip:

299. OKL, nutiestų per miškus, želdinius ar želdynus, kabelių neturi liesti medžių šakos.“

1.8. Pakeičiu 387 punktą ir jį išdėstau taip:

387. Tiesiant OL ir KL per miškus, želdinius ar želdynus, turi būti iškirstos proskynos. Tiesiant OL ir OKL, medžių aukštį būtina nustatyti, įvertinant medžių vainiko išsiplėtimą per ateinančius 25 metus. Nutiestų per miškus, želdinius ar želdynus OL ir KL proskynų plotis turi būti:

387.1. Žemaūgiuose želdiniuose ar želdynuose, kurių aukštis iki 4 m, – ne mažesnis kaip atstumas tarp kraštinių OL laidų, plius 6 m (po 3 m į kiekvieną pusę nuo kraštinių laidų). Tiesiant OL per sodininkų bendrijų teritorijas, kai želdinių aukštis ne didesnis kaip 4 m, proskynų kirsti nebūtina.

387.2. Aukštesniuose kaip 4 m želdiniuose ar želdynuose proskynų plotis turi būti toks, kad atstumas nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesnis, kaip nurodyta Taisyklių 388 punkte. Šalia proskynos augančios medžių grupės ir pavieniai medžiai, kurie virsdami galėtų kliudyti OL (medžiai, pasvirę į linijos pusę, silpnai įsitvirtinę grunte), turi būti iškirsti.

387.3. 35–400  kV įtampos OL, kurios yra vienintelis elektros persiuntimo šaltinis, proskynų plotis turi būti ne mažesnis kaip horizontalusis atstumas tarp kraštinių laidų plius pagrindinio miško masyvo aukštis į kiekvieną pusę nuo kraštinių OL laidų. Šiuo atveju medžių grupės arba atskiri medžiai, augantys šalia OL proskynos, turi būti iškirsti, jeigu jų aukštis didesnis kaip atstumas nuo medžių iki OL laidų.

387.4. Nutiestų per miškus, želdinius ar želdynus 6–10 kV įtampos OKL proskynų plotis turi būti ne mažesnis kaip atstumas tarp kraštinių OK plius 0,4 m kiekvienoje linijos pusėje nepriklausomai nuo želdinių aukščio. Tiesiant OL izoliuotais laidais per miškus, želdinius ar želdynus bei sodininkų bendrijų teritorijas, kuriuose želdinių aukštis didesnis kaip 4 m, atstumas nuo labiausiai atlenktų kraštinių linijos laidų iki medžių ar vaismedžių turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m. Atstumas OK nuo medžių šakų ir kamienų turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m.

387.5. Šlaitais ir daubomis nutiestų OL, kai atstumas nuo laidų iki medžių viršūnių didesnis kaip 8 m, proskyna žemyn šlaitu turi būti kertama 2 m horizontaliuoju atstumu nuo kraštinių laidų;

387.6. Nutiestų per miškus, želdinius ar želdynus požeminių kabelių linijos proskynų plotis sutampa su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytu apsaugos zonos dydžiu.

1.9. Pakeičiu 388 punktą ir jį išdėstau taip:

388. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose, žaliosiose zonose aplink kaimo gyvenamąsias vietoves, vertinguose miškų masyvuose, apsauginėse geležinkelių, kelių, vandenų juostose OL ir OKL proskynų plotis turi būti toks, kad atstumai nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainiko būtų ne mažesni kaip:

388.1. 3 m – 6–10 kV įtampos OL;

388.2. 1,25 m – 6–10 kV įtampos OL izoliuotais laidais;

388.3. 0,4 m – 6–10 kV įtampos OKL;

388.4. 4 m – 35–110 kV įtampos OL;

388.5. 6 m – 330–400 kV įtampos OL.“

1.10. Pakeičiu 397 punktą ir jį išdėstau taip:

397. Vertikalieji atstumai nuo OL laidų iki medžių, pasodintų išilgai gatvių, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose, sodininkų bendrijų teritorijose, vainiko taip pat iki kelio ženklų, šviesoforų ar kelio ženklus, šviesoforus laikančių konstrukcijų, esant didžiausiam laidų įlinkiui, turi būti ne mažesni kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 12 lentelėje.“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

 

 

 

Energetikos ministras                                                                                      Žygimantas Vaičiūnas