LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 7, 8, 51, 53, 140, 141 STRAIPSNIŲ, 2 IR 4 PRIEDŲ PAKEITIMO IR 142 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2023 m. gruodžio 12 d. Nr. XIV-2323

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas duodamas šio valstybinės žemės patikėtinio nustatyta tvarka, savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas – tos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai dėl teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo buvo gautas savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, jo patiriamų nuostolių dydis apskaičiuojamas ir šie nuostoliai atlyginami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš valstybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal kituose (pagal atitinkamas reguliavimo sritis) įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas. Kai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyti nuostoliai mokėtini iš savivaldybės valdomų juridinių asmenų lėšų, šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.“

 

2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi:

4. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo registro įraše įrašoma informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šiame įstatyme nurodytą teritoriją, kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra 1 kvadratinis metras arba didesnis. Kai žemės sklypo plotas, patenkantis į šią teritoriją, yra mažesnis negu 1 kvadratinis metras, šioje teritorijoje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiam žemės sklypui netaikomos.“

 

3 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonos dydį, vadovaujamasi šiuo kriterijumi – ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų, taip pat tose sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti objektai, neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“

2. Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos, kai sanitarinės apsaugos zona nustatoma dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai). Taikant šią išimtį, sanitarinės apsaugos zonose (jų dalyse), kuriose yra šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti objektai, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neturi viršyti aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyto aplinkos oro teršalų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“

 

4 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose, nustatytose dėl ūkinės veiklos, kuri pradėta vykdyti iki žemės sklypų, patenkančių į dėl šios ūkinės veiklos nustatomą sanitarinės apsaugos zoną, suformavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“

 

5 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Šis įstatymas, išskyrus III skyriaus septintąjį skirsnį, 143 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.“

2. Pripažinti netekusia galios 140 straipsnio 2 dalį.

 

6 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

141 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam (-iai) į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, pajūrio juostą, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas, Šiaurės Lietuvos karstinį regioną (ar į pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą tas pačias teritorijas), šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ir kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.

3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir ši veikla vykdoma, bet šiame įstatyme nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos ir šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai ir prašymai pateikiami iki 2022 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba, pateikus šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., gali būti pateikiami šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai. Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2026 m. gruodžio 31 d. Pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais žemės sklypo savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtiniui išmokamos kompensacijos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka taikant masinį turto vertinimą. Šios kompensacijos nemokamos, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), kai šiame įstatyme nurodyta teritorija nustatoma tik dėl šio žemės savininko naudai vykdomos veiklos, kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios dalies nuostatos netaikomos nustatant sanitarinės apsaugos zonas.

4. Kai sanitarinės apsaugos zona į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingi duomenys nepateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, šioje dalyje nurodytu atveju nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šioje dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente nustatyta sanitarinės apsaugos zona, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sumažėja, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos apie nustatytą sumažėjusią sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją nebepatenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d., o šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2025 m. gruodžio 1 d. Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos).

5. Kai sanitarinės apsaugos zona turėjo būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet nebuvo įrašyta iki 2022 m. gruodžio 31 d., asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis ir per 3 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos sprendimo pritarti šioje dalyje nurodytam poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentui priėmimo dienos apie nustatytą sanitarinės apsaugos zoną ir joje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šio įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka informuoja į šią teritoriją patenkančios žemės savininkus, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, taip pat fizinius ar juridinius asmenis arba kitas organizacijas ar jų padalinius, naudojančius žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkus ar patikėtinius. Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais šioje dalyje nurodyti prašymai įgaliotai institucijai teikiami kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl galimybės nustatyti sanitarinės apsaugos zoną šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos). Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose nemokamos, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su galėjusia būti įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos) sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos).

6. Jeigu šiame įstatyme nurodytos teritorijos turi būti nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos šių teritorijų nustatyti nereikėjo, kai ši veikla vykdoma ar jai vykdyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti, jas nustato Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamais planais, žemėlapiais ir (ar) schemomis. Šioms teritorijoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas. Asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, įstatymų ar atitinkamos srities ministro (pagal jam pavestas valdymo sritis) įgaliota institucija pranešimą žymai apie šioje dalyje nurodytas nustatytas teritorijas padaryti, prašymą šias teritorijas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą pateikia šio įstatymo (įstatymo redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte, šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padaliniai, naudojantys žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) nustatytoje šiame įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkai ar patikėtiniai apie nustatytas šioje dalyje nurodytas teritorijas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o asmenys, turintys teisę į kompensacijas, apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl šios kompensacijos sumokėjimo informuojami šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais atvejais išmokamos kompensacijos vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos šioje dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta).

7. Teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į įsigaliojus šiam įstatymui nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir (ar) valstybinės žemės patikėtinio rašytiniai sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, prilyginami šiame įstatyme nurodytiems žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimams.

9. Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kuriame nebuvo aptarta informavimo apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jų taikymo pabaigą tvarka, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjas, o kai tokio nėra, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, teikdamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingus duomenis, tą pačią dieną kitu, paštu siunčiamu, dokumentu pateikia rašytinę informaciją žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir (ar) jų nebetaikyti, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu apie pradedamas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų taikymo pabaigą (jeigu žemės sklypo savininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie pradedamas taikyti ir (ar) nebetaikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas žemės sklypui (jo daliai) viešai paskelbiama Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas numatomos nustatyti teritorijos vietoje). Kai atitinkamo fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą, ir jose taikytinas specialiąsias sąlygas siunčiama į paskutinę žinomą tokio fizinio asmens gyvenamąją vietą.

10. Kai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimo turi teisę kreiptis į asmenį, suinteresuotą ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar į šio asmens teisių ir pareigų perėmėją, o kai tokio nėra, – į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių arba, jeigu nepavyksta susitarti, į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo pranešimo apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas išsiuntimo (jeigu nežinoma žemės sklypo savininko deklaruota gyvenamoji vieta, – nuo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių) dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, praleidusiems šioje dalyje nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje dalyje nurodytų žemės savininko patiriamų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, ar šio asmens teisių ir pareigų perėmėjo, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatoriaus ir žemės savininko rašytiniu susitarimu. Nuostoliai nekompensuojami, kai dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo atsiradę tokie patys nuostoliai buvo atlyginti, jeigu šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo buvo gautas žemės savininko sutikimas, kuriame nebuvo aptartas nuostolių atlyginimas, ir teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradę šie nuostoliai buvo atlyginti, sutampa. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo nagrinėja teismas.

11. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos kituose įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nurodyta teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, o šiame įstatyme tokia teritorija nenurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kitą dieną po šio įstatymo įsigaliojimo dienos žemės sklypo, patenkančio į šioje dalyje nurodytą teritoriją, registro įraše panaikina įrašus ir (ar) žymą apie šią teritoriją.

12. Iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

13. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose ir (ar) statinių, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai, projektuose teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (ar tos pačios teritorijos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos) nurodytose teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose teritorijose taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

14. Valstybės registruose, kadastruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2022 m. birželio 30 d. Šios teritorijos nuo 2023 m. sausio 1 d. laikytinos Nekilnojamojo turto registro objektais.

15. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, kitą dieną po jo įsigaliojimo dienos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeičia įrašus apie žemės sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.“

 

7 straipsnis. 142 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 142 straipsnį.

 

8 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų įstatymo

2 priedas

 

Gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonų dydIS

 

Eil. Nr.

Gamybinio objekto arba jame vykdomos veiklos pavadinimas

Kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių

Sanitarinės apsaugos zonos dydis, m

1.

Žalios naftos gavyba

06.10

1 000

2.

Gamtinių dujų gavyba

06.20

1 000

3.

Mėsos perdirbimas, konservavimas ir mėsos produktų gamyba:

10.1

 

3.1.

objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų šviežios mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą;

 

200

3.2.

objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų šviežios mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą, išskyrus šios lentelės 3.3 papunktyje nurodytus objektus;

 

100

3.3.

objektai, turintys skerdyklas, skerdyklos, kurių gamybos pajėgumas – iki 3 tonų šviežios mėsos ir (ar) 0,7 tonos mėsos produktų per savaitę;

 

50

3.4.

objektai, neturintys skerdyklų, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą;

 

100

3.5.

objektai, neturintys skerdyklų, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų mėsos ir (ar) mėsos produktų per parą

 

50

4.

Žuvų perdirbimas ir konservavimas:

10.2

 

4.1.

objektai, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų žuvų per parą;

 

100

4.2.

objektai, kurių gamybos pajėgumas – iki 5 tonų žuvų per parą, išskyrus šios lentelės 4.3 papunktyje nurodytus atvejus;

 

50

4.3.

objektai, kurių pajėgumas – 50 ir mažiau kilogramų žuvų per parą, kai gamyba vykdoma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka

 

0

5.

Gyvūninių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą

10.4

100

6.

Grūdų malimo produktų gamyba, kai gamybos
pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą

10.61

100

7.

Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą

10.62

100

8.

Cukraus gamyba

10.81

300

9.

Paruoštų pašarų gyvuliams gamyba:

10.9

 

9.1.

paruoštų pašarų gyvuliams gamyba, išskyrus šios lentelės 9.2 papunktyje nurodytus objektus;

 

100

9.2.

skerdyklų atliekų perdirbimas gyvūnų pašarui gaminti

 

500

10.

Odų rauginimas ir išdirbimas, kailių išdirbimas ir dažymas, kai gamybos pajėgumas – 500 m2 ir daugiau per parą

15.11

300

11.

Medienos pjaustymas ir obliavimas, kai gamybos pajėgumas – 5 000 m2 (ar 50 m3) ir daugiau per parą

16.1

100

12.

Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba:

16.21

 

12.1.

faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba, išskyrus medienos plaušo plokščių, medienos drožlių plokščių, faneros gamybą;

 

200

12.2.

medienos plaušo plokščių gamyba, kai gamybos pajėgumas 5 000 m2 ir daugiau per parą;

 

200

12.3.

medienos drožlių plokščių gamyba, kai gamybos pajėgumas 100 m3 ir daugiau per parą;

 

200

12.4.

faneros gamyba, kai gamybos pajėgumas – 50 m3 ir daugiau per parą

 

200

13.

Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 20 ir daugiau tonų per parą

17

100

14.

Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba, išskyrus biokuro maišymą (etanolio maišymą su naftos produktais), durpių briketų gamybą

19

1 000

15.

Biokuro maišymas (etanolio maišymas su naftos produktais)

19.20

300

16.

Durpių briketų gamyba

19.20

200

17.

Pagrindinių chemikalų, trąšų ir azoto junginių, pirminių plastikų ir pirminio sintetinio kaučiuko gamyba

20.1

500

18.

Augalų apsaugos produktų ir kitų agrocheminių medžiagų gamyba

20.2

500

19.

Dažų, lakų ir panašių dangų medžiagų, spaustuvinių dažų ir mastikų gamyba

20.3

 

20.

Muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 10 ir daugiau tonų per parą

20.41

100

21.

Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų per parą

20.42

100

22.

Sprogiųjų medžiagų gamyba

20.51

300

23.

Guminių gaminių gamyba ir perdirbimas (atgavimas):

 

 

23.1.

guminių padangų ir kamerų gamyba, guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas, kitų guminių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 15 ir daugiau tonų per parą;

22.11, 22.19

300

23.2.

guminių padangų ir kamerų gamyba, guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas, kitų guminių gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – nuo vienos iki 15 tonų per parą;

22.11, 22.19

100

23.3.

guminių gaminių perdirbimas (atgavimas)

38.32

300

24.

Plastikinių gaminių gamyba ir perdirbimas (atgavimas):

 

 

24.1.

plastikinių gaminių gamyba, plastikinių žaislų gamyba, plastikinių triračių ir kitų žaislų su ratukais gamyba, kur naudojama sintezė, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą;

22.2, 32.40.20, 32.40.60

300

24.2.

plastikinių gaminių gamyba, plastikinių žaislų gamyba, plastikinių triračių ir kitų žaislų su ratukais gamyba, kur nenaudojama sintezė, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą;

22.2, 32.40.20, 32.40.60

150

24.3.

plastikinių gaminių perdirbimas (atgavimas)

38.32

300

25.

Ugniai atsparių gaminių gamyba, kai gamybos
pajėgumas – 10 ir daugiau tonų per parą

23.20

100

26.

Statybinių medžiagų iš molio gamyba, kai gamybos pajėgumas – 10 ir daugiau tonų per parą

23.3

100

27.

Cemento, kalkių ir gipso gamyba, kai gamybos pajėgumas – 10 ir daugiau tonų per parą

23.5

1 000

28.

Betono, cemento ir gipso gaminių bei dirbinių gamyba:

 

 

28.1.

betono, cemento ir gipso gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 000 m3 per metus, išskyrus šios lentelės 28.2 papunktyje nurodytus objektus;

23.6

100

28.2.

fibrolito gamyba, kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamyba, kai gamybos pajėgumas – viena ir daugiau tonų per parą

23.65, 23.69

100

29.

Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba ir remontas

30.11, 33.15

100

30.

Dujų gamyba:

35.21

 

30.1.

dujų, išskyrus biodujas, gamyba;

 

500

30.2.

biodujų gamyba

 

200

31.

Užkrėstų gyvų ar kritusių gyvūnų, taip pat gyvūninės kilmės atliekų apdorojimas ir šalinimas

38.22

500

______________________“.

 

9 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 4 priedo lentelės penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Kiaulių (nuo 500)

1 000

 

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 7 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ir kitos veiklos projektai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai baigiami rengti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu.

3. Šio įstatymo 8 ir 9 straipsniais keičiamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 ir 4 priedų nuostatos taikomos, kai dokumentai, kuriuose nustatoma sanitarinės apsaugos zona, pradedami rengti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos sanitarinės apsaugos zonos, nustatytos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios pagal šiuo įstatymu keičiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas sanitarinės apsaugos zonos nustatyti nereikia, lieka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir jose taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio atitinkamai 1 arba 11 dalyse nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jeigu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikia prašymo išregistruoti šią sanitarinės apsaugos zoną.

5. Jeigu sanitarinės apsaugos zona, kurios pagal šio įstatymo nuostatas nustatyti nereikia, nustatyta, bet neįregistruota Nekilnojamojo turto registre iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytomis sąlygomis gali būti pateikiamas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nurodytas prašymas įregistruoti šią sanitarinės apsaugos zoną arba automatiniu būdu elektroninėmis priemonėmis gali būti perduodami įregistruoti reikalingi duomenys.

6. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, buvo suderinti ir (ar) ši veikla buvo pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., asmenys, turintys teisę į kompensacijas, apie teisę kreiptis į konkretų subjektą dėl kompensacijos sumokėjimo iki 2024 m. gegužės 1 d. informuojami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka. Ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turi būti nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teritorijos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 143 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos iki 2026 m. gruodžio 31 d.

7. Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda