N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ir trečiojo asmens Vilniaus švietimo profesinės sąjungos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ darbo tarybos rinkimų komisijai dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų panaikinimo; tretieji asmenys – Vilniaus švietimo profesinė sąjunga, Vilniaus lopšelis-darželis „Jovarėlis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių, kokios profesinės sąjungos laikomos veikiančiomis darbdavio lygmeniu, ir proceso teisės normų, nustatančių, kas gali būti atsakovu civilinėje byloje, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo panaikinti Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ darbo tarybos rinkimų rezultatus ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ įvyko darbo tarybos rinkimai. Kadangi juos vykdant buvo šiurkščiai pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normos ir tokie pažeidimai turėjo įtakos nustatant rinkimų rezultatus, tai ieškovas 2017 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į rinkimų komisiją ir prašė panaikinti darbo tarybos rinkimų rezultatus bei ištaisyti padarytus DK pažeidimus. Darbo tarybos rinkimų komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. raštu ieškovas buvo informuotas, kad jo nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti, tačiau jokių tai pagrindžiančių faktų bei motyvų nebuvo pateikta.
4. Ieškovas pažymėjo, kad, vadovaujantis DK 171 straipsnio 5 dalimi, į darbo tarybą privaloma tvarka turi būti išrinktas vienas profesinės organizacijos narys, balsavimo biuletenyje turi būti pažymėta, kuris kandidatas yra profesinės organizacijos narys. Ieškovas yra profesinės organizacijos atstovas, jis informavo darbdavį apie įstaigoje veikiančią Vilniaus švietimo profesinę sąjungą ir prieš rinkimus prašė rinkimų komisijos pirmininkės išskirti profesinės sąjungos atstovą balsavimo biuletenyje, tačiau komisija to nepadarė.
5. Ieškovas nurodė, kad darbdavys privalo užtikrinti, jog darbo tarybos rinkimuose galėtų dalyvauti visi darbuotojai, tačiau yra darbuotojų, kuriems atsakovės organizuotuose rinkimuose tokios sąlygos nebuvo sudarytos, nes balsavimui buvo skirta tik viena valanda. Be to, į rinkimus neatvyko rinkimų komisijos pirmininkė, juos organizavo ir protokolą pasirašė rinkimų komisija, susidedanti iš dviejų narių. Pasibaigus rinkimams, patalpoje, kurioje vyko rinkimai, reikalaujant darbuotojams, kurie nėra rinkimų komisijos nariai, komisija atidarė balsadėžę ir skaičiavo balsus, taip pažeisdama rinkimų slaptumą ir rinkėjų teises; rinkimų dieną atidariusi balsadėžę, rinkimų komisija ir dar keli darbuotojai, kurie nėra komisijos nariai, su rinkimo biuleteniais nuėjo pas įstaigos vadovę, todėl buvo pažeista rinkimų procedūra. Ieškovo manymu, nurodyti pažeidimai yra esminiai ir tai teikia pagrindą panaikinti darbo tarybos rinkimų rezultatus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas, spręsdamas, ar Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ įsteigta profesinė organizacija yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kuri pagal DK 171 straipsnio 5 dalį turi teisę siūlyti kandidatus į darbo tarybos narius, konstatavo, kad ieškovas klaidingai aiškina DK 179 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nustatęs, kad, steigiant Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinę organizaciją, kaip Vilniaus švietimo profesinės sąjungos struktūrinį padalinį, įstaigoje dirbo 50 darbuotojų, teismas padarė išvadą, kad tam, jog ši profesinė organizacija būtų laikoma darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga DK 179 straipsnio 2 dalies prasme, būtina, kad jos steigėjais būtų 5 įstaigos darbuotojai (1/10 darbuotojų). Nustatęs, kad Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinę organizaciją (Vilniaus švietimo profesinės sąjungos struktūrinį padalinį) įsteigė 3 įstaigos darbuotojai, teismas konstatavo, kad Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinė organizacija, veikianti kaip Vilniaus švietimo profesinės sąjungos struktūrinis padalinys, nėra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Nustatęs, kad Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinę organizaciją (Vilniaus švietimo profesinės sąjungos struktūrinį padalinį) įsteigė 3 įstaigos darbuotojai, teismas konstatavo, kad Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinė organizacija, veikianti kaip Vilniaus švietimo profesinės sąjungos struktūrinis padalinys, nėra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinė organizacija veikia darbdavio lygmeniu, todėl sprendė, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ nebuvo subjekto, turinčio teisę DK 171 straipsnio 5 dalies pagrindu siūlyti ne mažiau kaip 3 rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius.
8. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad net jeigu Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ veikianti profesinė organizacija ir būtų pripažinta darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, ji, vadovaudamasi DK 171 straipsnio 5 dalimi, būtų turėjusi teisę, bet ne pareigą, siūlyti ne mažiau kaip 3 rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius ir tik jai pasinaudojus šia teise vienas iš siūlytų kandidatų būtų privalomai išrinktas į darbo tarybą, nepriklausomai nuo kitų rinkimuose dalyvaujančių kandidatų surinktų balsų. Teismas nustatė, kad Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ direktoriaus pavaduotoja ūkiui O. J. 2017 m. spalio 9 d. rinkimų komisijai pasiūlė ieškovą kandidatu į darbo tarybos narius savo, kaip darbuotojos, o ne profesinės organizacijos, vardu, ieškovas su šiuo siūlymu sutiko (sutikime nurodė tik Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ einamas pareigas, o profesinėje organizacijoje einamų pareigų nenurodė), 2017 m. spalio 11 d. jis buvo įtrauktas į kandidatų, pasiūlytų į darbo tarybos narius, sąrašą.
9. Teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovas, tiek Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinė organizacija žinojo apie paskelbtus darbo tarybos rinkimus ir apie galimybę siūlyti kandidatus į darbo tarybos narius, terminus tokiems siūlymams pateikti, tačiau, nors ir nepagrįstai manydami, kad profesinė organizacija veikia darbdavio lygmeniu, nesiūlė ne mažiau kaip 3 rinkimų teisę turinčių darbuotojų kandidatais į darbo tarybą, o ieškovas darbo tarybos rinkimuose dalyvavo kaip Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ darbuotojas, o ne kaip profesinės organizacijos atstovas. Dėl to atsakovė neturėjo pareigos balsavimo biuleteniuose išskirti ieškovo, kaip profesinės organizacijos nario, o jam nesurinkus daugumos balsų – privalomai įtraukti į darbo tarybos narius. Teismo vertinimu, tokios išvados nekeičia aplinkybės, kad darbdavys žinojo apie įstaigoje veikiančią profesinę organizaciją, o atsakovės pirmininkė buvo informuota, jog ieškovas yra įstaigoje veikiančios profesinės organizacijos pirmininkas.
10. Teismas, įvertinęs tai, kad apie darbo tarybos rinkimų pradžios laiką Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ darbuotojai buvo informuoti iš anksto tiek viešai, tiek telefonu, visi darbuotojai dirbo viename pastate, atsižvelgdamas į tai, jog rinkimuose dalyvavo dauguma (42) rinkimo teisę turinčių (47) darbuotojų, skundų dėl rinkimų trukmės ir (ar) laiko atsakovei nebuvo pateikta, padarė išvadą, kad atsakovė, įvertinusi įstaigos specifiką (paprastai apie 13 val. darželio auklėtiniai miega), paskyrė tinkamą rinkimų laiką, rinkimų trukmė buvo pakankama tam, kad visi įstaigos darbuotojai galėtų pasinaudoti savo teise juose dalyvauti, todėl atmetė ieškovo argumentus, jog nebuvo sudarytos sąlygos visiems darbuotojams dalyvauti rinkimuose.
11. Teismas nurodė, kad darbo tarybos rinkimų komisija buvo sudaryta iš 3 narių, kaip tai įtvirtinta DK 171 straipsnio 2 dalyje, jai buvo pavesta organizuoti darbo tarybos rinkimus. Tai nėra vienkartinis veiksmas – atsakovė turėjo ne tik vykdyti rinkimų procedūras ir suskaičiuoti balsus bei juos paskelbti (DK 171 straipsnio 3 dalies 5–6 punktai), bet ir atlikti paruošiamuosius darbus iki rinkimų – nustatyti rinkimų datą, kandidatų siūlymo tvarką ir terminus, sudaryti kandidatų sąrašą (DK 171 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai). Teismas, nustatęs, kad visus organizacinius darbus atliko rinkimų komisija, susidedanti iš 3 narių, o darbo tarybos rinkimų dieną visi rinkimų komisijos sprendimai buvo priimti vieningai (vienbalsiai), sprendė, kad aplinkybė, jog rinkimų komisijos pirmininkė neatvyko į rinkimus ir juose nedalyvavo, neturėjo įtakos nustatant rinkimų rezultatus ir neteikia pagrindo juos naikinti.
12. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog, pasibaigus rinkimams, patalpoje, kurioje jie vyko, komisija stebint darbuotojams atidarė balsadėžę ir skaičiavo balsus; prieš atidarant balsadėžę ieškovas buvo pakviestas stebėti rezultatų skaičiavimą, tačiau jis tą daryti atsisakė. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad darbuotojai kišosi ir (ar) trukdė rinkimų komisijai skaičiuoti rinkimų rezultatus, nepaneigus atsakovės argumentų, jog darbuotojai balsavo slapta, niekas nestebėjo ir nesekė, už ką jie balsuoja, visi biuleteniai buvo suskaičiuoti rinkimų komisijos narių ir sudėti į vokus, užklijuoti bei užantspauduoti, pasirašyti rinkimų komisijos, keli stebėję darbuotojai (ne kandidatai) buvo pakviesti pasirašyti ant vokų, teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog darbuotojai stebėjo balsų skaičiavimo eigą, niekaip negalėjo pažeisti rinkimų slaptumo principo.
13. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad darbo tarybos rinkimų procedūra buvo pažeista ir dėl to, jog po rinkimų komisijos narės ir dar keli darbuotojai kartu su rinkimo biuleteniais nuėjo pas Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ vadovę, nurodęs, kad ieškovas nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų, o įstaigos vadovė patvirtino, kad su rinkimo biuleteniais pas ją niekas atėjęs nebuvo; rinkimų komisijos narėms pasiteiravus, kur laikyti rinkimų dokumentus, nurodyta juos laikyti pas rinkimų komisijos nares.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
15. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog DK 171 straipsnio 5 dalyje nurodyta darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga yra tokia profesinė sąjunga, kuri atitinka DK 179 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Vilniaus švietimo profesinė sąjunga yra teritoriniu lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, o Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinė organizacija – pirmiau nurodytos profesinės sąjungos padalinys (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Kolegija sprendė, kad dėl tokio įsteigto padalinio (profesinės organizacijos) nei teritoriniu pagrindu veikianti profesinė sąjunga, nei šis padalinys netampa darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga; Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos.
16. Aplinkybę, kad rinkimų komisijos 2017 m. rugsėjo 19 d. posėdžio protokoliniame sprendime nustatytas tik rinkimų pradžios laikas (2017 m. spalio 25 d., 13.30 val.), bet nenustatytas jų pabaigos laikas, kolegija pripažino rinkimų organizavimo procedūros pažeidimu, nurodžiusi, kad rinkimų teisę turintys darbuotojai galėjo būti nepakankamai informuoti apie rinkimų teisės įgyvendinimą (galėjo nežinoti, kad rinkimai vyks iki 14.20 val.). Tačiau nustačiusi, kad darbo tarybos rinkimuose nedalyvavo tik 7 darbuotojai, o balsų skaičiaus skirtumas tarp paskutinio išrinkto ir neišrinkto kandidato yra 8 balsai, kolegija sprendė, kad nedalyvavusių rinkėjų balsai objektyviai nebūtų turėjęs reikšmės rinkimų rezultatams.
17. Kitų ieškovo argumentų, kad rinkimuose nedalyvavo rinkimų komisijos pirmininkė, o skaičiuojant balsus kaip stebėtojai dalyvavo kiti darbuotojai, kolegija nepripažino kaip patvirtinančių, jog darbo tarybos rinkimuose buvo padaryta procedūrinių pažeidimų; nurodytos procedūros įstatymu nėra imperatyviai sureguliuotos. Atsakovė patvirtino, kad nedalyvavusios rinkimų komisijos pirmininkės pareigas faktiškai atliko kita komisijos narė, o duomenų apie tai, jog skaičiuojant balsus būtų pažeistas balsavimo slaptumas, byloje nėra.
18. Kolegija pažymėjo, kad įmonės darbo tarybos rinkimų komisija nėra juridinis asmuo ir todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 41 straipsnio 1 dalį negali būti atsakovas byloje. Be to, teismo procesas šaliai gali sukelti teisines pasekmes, įskaitant pareigą apmokėti bylinėjimosi išlaidas, o tokios pareigos darbo tarybos rinkimų komisija negalėtų įvykdyti. Dėl to teisėjų kolegija vertino, kad tokiame ginče tinkamu atsakovu turėtų būti laikomas darbdavys, atstovaujamas rinkimų komisijos, nes jam priklauso iniciatyva organizuoti darbo tarybos ir šios tarybos rinkimų komisijos sudarymą (DK 169 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnio 2 dalis). Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsakovu laikė darbdavį, kuris byloje buvo atstovaujamas darbo tarybos rinkimų komisijos pirmininkės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu ieškovas ir trečiasis asmuo prašo: pripažinus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; nustačius, kad DK 179 straipsnio 2 dalis gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsniui, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; išnagrinėjus bylą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismai nepagrįstai sprendė, kad Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinė organizacija, veikianti kaip Vilniaus švietimo profesinės sąjungos struktūrinis padalinys, nėra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga (šios nutarties 7, 15 punktai). DK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo kodeksu ir savo įstatais. Profesinių sąjungų įstatymas bet kokio kito profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančio įstatymo atžvilgiu yra lex specialis (specialusis įstatymas), todėl profesinių sąjungų veiklai DK normos, kaip bendrosios, taikomos tiek, kiek tų santykių nereguliuoja specialiosios normos. Atsižvelgiant į tai, Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti taikomos kaip specialiosios normos DK 179 straipsnio 2 dalies atžvilgiu ir aiškinamos vadovaujantis iki šiol suformuota teismų praktika.
19.2. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame DK vartojama sąvoka „įmonės lygiu veikianti profesinė sąjunga“ ir naujajame DK įtvirtinta sąvoka „darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga“ iš esmės turi tą pačią reikšmę; spręsdami priešingai, teismai nenurodė argumentų, kuo skiriasi šios sąvokos.
19.3. Teismai neteisingai išaiškino DK 179 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl profesinių sąjungų padalinių steigimo ir jų veiklos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai; profesinės sąjungos padalinys nėra steigiamas kaip atskira profesinė sąjunga Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka, jis veikia kaip jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinis vienetas, vienijantis įmonėje dirbančius darbuotojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-690/2017). Taigi, Vilniaus švietimo profesinė sąjunga, kaip teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga, laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai. Pagal Vilniaus švietimo profesinės sąjungos įstatų 4.1 punktą, profesinė sąjunga steigiama Vilniaus švietimo, mokslo ir studijų ar kitoje ugdymo įstaigoje ne mažiau kaip trijų steigėjų sprendimu. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus švietimo profesinei sąjungai, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ veikiančiai kaip darbdavio lygmens profesinei sąjungai, per savo struktūrinį padalinį turėjo būti sudarytos galimybės kelti savo kandidatus ir dalyvauti įstaigos darbo tarybos rinkimuose. Kadangi atsakovė nepagrįstai nepripažino profesinės sąjungos veikiančia darbdavio lygmeniu ir, nesudarydama galimybės dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, pažeidė jos teises, tai šių rinkimų rezultatai naikintini.
19.4. Konstitucijoje nurodyta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai (50 straipsnio l dalis); visos profesinės sąjungos turi lygias teises (50 straipsnio 2 dalis). DK 179 straipsnio 2 dalį aiškinant taip, kad darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga gali būti tik pas darbdavį įsteigta profesinė sąjunga (juridinis asmuo), būtų pažeistos ir nepagrįstai apribotos konstitucinės teritorinių ir šakinių profesinių sąjungų teisės, jų įsteigtų padalinių funkcijos liktų neapibrėžtos, o nariai negalėtų naudotis tomis teisėmis, kurios jiems buvo garantuotos iki šiol, per padalinius veikiančios profesinės sąjungos būtų nepagrįstai pašalintos iš darbuotojams atstovaujančių subjektų, o tai pažeistų Konstitucijos 50 straipsnio 2 dalį.
19.5. Vilniaus švietimo profesinės sąjungos įstatuose įtvirtinta, kad Vilniaus švietimo, mokslo ir studijų ar kitoje ugdymo įstaigoje atskira profesinė sąjunga Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka nesteigiama, o veikia profesinės sąjungos padaliniai (profesinės organizacijos), kaip jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinis vienetas. DK įsigaliojimo įstatyme neįtvirtinta būtinybė pakeisti jau įsteigtų ir per padalinius įmonėse, įstaigose ir organizacijose veikiančių profesinių sąjungų įstatus atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą, o naujai įsigaliojusio DK 7 straipsnyje reglamentuota, kad DK normos neturi atgalinio veikimo galios. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad, įsigaliojus naujam DK, profesinių sąjungų įstatuose nustatyta veiklos struktūra automatiškai nustoja galioti.
19.6. CPK 45 straipsnio 1, 3 dalis aiškinant kartu su CPK 43 straipsnio 2 dalies norma, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui jo teisę prašyti tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Situaciją, kai pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlė ieškovui keisti atsakovės į tinkamą šalį, kasacinis teismas yra vertinęs kaip esminį proceso pažeidimą, kurio negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011). Remiantis nurodytu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes, kaip minėta, šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, o bylos išnagrinėjimas nepasiūlius ieškovui keisti atsakovo į tinkamą šalį yra esminis proceso pažeidimas.
19.7. Pagal DK 171 straipsnio 14 dalį, subjektai, kurie gali kreiptis dėl vykdant darbo tarybos rinkimus padarytų DK pažeidimų, yra darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas, tokio apskundimo objektas – darbo tarybos rinkimų komisijos sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tokiame ginče atsakovas turėtų būti darbdavys, atstovaujamas darbo tarybos rinkimų komisijos (šios nutarties 18 punktas). Tokia išvada prieštarauja DK 171 straipsnio 14 dalies nuostatai, pagal kurią pats darbdavys turi teisę ginčyti darbo tarybos rinkimų komisijos sprendimą. Remiantis teismo išaiškinimu, jeigu darbo tarybos rinkimų komisijos sprendimą skųstų darbdavys, jis turėtų būti ir ieškovu, ir atsakovu, o tai prieštarautų civilinio proceso principams.
19.8. Darbo tarybos rinkimų komisija vykdo tik pirmuosius rinkimus, vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo darbo taryba, todėl DK 171 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl rinkimų rezultatų apskundimo teismine tvarka taikytinos ir darbo tarybos organizuojamiems vėlesniems rinkimas. Darbo taryba, kaip ir darbo tarybos rinkimų komisija, nėra juridinis asmuo. Dėl to, kilus ginčui dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų, laikantis apeliacinės instancijos teismo pozicijos, atsakovui (darbdaviui) ginče turėtų atstovauti darbo taryba, kuri yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, darbo kodekso nustatytais atvejais atstovaujantis visiems darbuotojams darbdavio lygmeniu informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose (DK 165 straipsnio 4 dalis). Pagal savo paskirtį darbo taryba jokiomis aplinkybėmis negali būti darbdavio atstove.
20. Atsakovė ir trečiasis asmuo Vilniaus lopšelis-darželis „Jovarėlis“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. DK 179 straipsnio 2 dalis ir Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja skirtingus (ne tuos pačius) teisinius santykius, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad DK 179 straipsnio 2 dalis yra bendroji, o Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis – specialioji norma. Ginčo atveju bendroji norma yra Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, ją sukonkretina specialioji norma – DK 179 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant, kas laikytina darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, taikytina DK 179 straipsnio 2 dalies norma. Be to, pagal DK 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai DK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Kadangi DK nėra nuostatų, kurios suteiktų pirmenybę Profesinių sąjungų įstatymui, tai sprendžiant kilusį ginčą jo nuostatos netaikytinos. Net jeigu būtų pripažinta, kad Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, ji negalėtų būti taikoma, nes pagal DK 4 straipsnio 3 dalį neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų. Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje neįtvirtinta darbdavio lygmens profesinės sąjungos sąvoka ir šie santykiai nereglamentuojami, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti šią normą santykiams, kurių ji neapima.
20.2. Šios nutarties 19.2 punkte nurodytas kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojęs DK neapibrėžė (nepateikė) jokios įmonėje veikiančios profesinės sąjungos sąvokos, sampratos, o sąvoka „darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga“ apibrėžta nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 179 straipsnio 2 dalyje. Teismai pagrįstai sprendė, kad ši sąvoka turi specialią teisinę reikšmę; pagal teisės normos tikslą bei sisteminį DK aiškinimą, tiek darbdavio lygiu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti, tiek ir darbdavio lygiu veikiančiai profesinei sąjungai veikti reikalingas ne mažesnis negu nustatytas DK 179 straipsnio 2 dalyje narių (steigėjų) skaičius. Kadangi byloje nustatyta, kad Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinėje organizacijoje jos steigimo metu buvo 3 nariai, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2 nariai, tai tiek ją steigiant, tiek vykstant darbo tarybos rinkimams Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinė organizacija neatitiko minimalaus narių (steigėjų) skaičiaus, kad būtų laikoma darbdavio lygiu veikiančia (įsteigiama) profesine sąjunga.
20.3. Kasaciniame skunde nurodyta teismų praktika suformuota taikant ir aiškinant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį DK. Iš esmės pasikeitus teisiniam reglamentavimui, t. y. jame aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinus reikalavimus, keliamus darbdavio lygmens profesinei sąjungai (jos sampratą), negali būti remiamasi teismų praktika, suformuota taikant negaliojančius teisės aktus.
20.4. Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad, teritorinės profesinės sąjungos padalinio atitinkamoje įmonėje nepripažinus darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, toks subjektas būtų eliminuotas iš subjektų, vykdančių darbuotojų atstovavimo funkciją. Jokie teisės aktai neriboja Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinės organizacijos teisės veikti kaip profesinės sąjungos padaliniui, tačiau tam, kad ši profesinė organizaciją būtų laikoma darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, ji turėtų atitikti DK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus (kriterijus).
20.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ veikianti profesinė organizacija nustatytu terminu nepasiūlė ne mažiau kaip 3 rinkimų teisę turinčių darbuotojų kandidatais į darbo tarybos narius, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo teisių pažeidimo.
20.6. Kasaciniame skunde tik formaliai nurodyta apie tariamą Konstitucijos 50 straipsnio pažeidimą, tačiau jis detaliai nepagrįstas. Atvejai, kai įstatymai suteikia ypatingus įgaliojimus ginti darbuotojų teises ir interesus profesinei sąjungai, kuri yra atstovaujanti arba labiausiai atstovaujanti įmonėje, teritorijoje, šakoje ar visoje šalyje, nelaikytini diskriminuojančiais. DK 179 straipsnis suteikia vienodas galimybes visoms organizacijoms tapti atstovaujančiomis, jeigu tik jos atitinka nustatytas objektyvias sąlygas. Taip įgyvendinamas profesinių sąjungų lygybės principas. Šis principas būtų pažeistas tuo atveju, jeigu kuri nors profesinė sąjunga būtų nepagrįstai valstybės institucijų diskriminuojama arba jei vienai iš lygiaverčių profesinių sąjungų būtų suteikiama daugiau teisių ar privilegijų nei kitai. Šiuo atveju to nenustatyta.
20.7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Taip pat spręsta, kad vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (nutartį), nes įstatymas draudžia naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018; kt.). Klausimas, kas yra atsakovas, yra neesminis ir nekeičia galutinio sprendimo, nes ieškovo ieškinys teismų pagrįstai bei teisėtai buvo atmestas nenustačius jo materialinio reikalavimo pagrindo.
20.8. Nors darbo tarybos rinkimų komisiją sudaro darbdavys (DK 171 straipsnio 2 dalis), tačiau ji nėra ir negali būti laikoma darbdavio atstove, nes visus veiksmus atlieka ir sprendimus priima savarankiškai, nepriklausomai nuo darbdavio ir neatstovauja jo interesams, be to, darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių. Esant prieštaravimui tarp dviejų normų (DK 171 straipsnio 14 dalies ir CPK 41 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad civilinio proceso šalimis gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys), taikytina specialioji norma, kuri, be kita ko, yra naujesnė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl DK 179 straipsnio 2 dalies aiškinimo
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl DK 179 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję teismai, aiškindami nurodytoje normoje įtvirtintą sąvoką „darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga“, sprendė, kad dėl įmonėje, įstaigoje, organizacijoje įsteigto padalinio nei teritoriniu lygiu organizuota profesinė sąjunga, nei šis padalinys netampa darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga ir, nustatę, kad Vilniaus švietimo profesinė sąjunga yra teritoriniu lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, o Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinė organizacija yra šios profesinės sąjungos padalinys, tokiu aiškinimu, be kita ko, grindė savo išvadą, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos.
22. Pagal DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) 179 straipsnio 1 dalies nuostatą, profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, DK ir savo įstatais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar DK 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.
23. DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 19 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos; jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.
24. Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose.
25. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių profesinės sąjungos padalinio įsteigimą, darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijų perdavimą profesinei sąjungai, tarp jų ir dėl šios nutarties 23 punkte nurodytos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK normos, aiškinimo bei taikymo, be kita ko, yra išaiškinęs, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-690/2017, 20 punktas).
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodyta kasacinio praktika buvo suformuota aiškinant ir taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK normas, kuriose atskirai nebuvo įtvirtintas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos apibrėžimas, todėl, spręsdamas dėl šakiniu ar teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos padalinio įsteigimo teisėtumo ir veikimo (jo teisių ir pareigų) įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, teismas rėmėsi bendrosiomis profesinių sąjungų steigimą reglamentuojančiomis Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis.
27. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pakeitus DK ir išdėsčius jį nauja redakcija, atitinkamai buvo pakeistas ir profesinių sąjungų steigimą, jų teises ir pareigas nustatantis teisinis reguliavimas. Minėta, kad DK 179 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys. Taigi, šioje normoje įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kaip gali būti steigiama profesinė sąjunga fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos arba padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu, – tam būtina, kad ji būtų steigiama įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje arba padalinyje (filiale, atstovybėje) ir turėtų nustatytą skaičių steigėjų arba ne mažesnį nei nustatytas skaičius darbdavio darbuotojų. Tik laikantis nustatytų reikalavimų įsteigta profesinė sąjunga gali būti pripažįstama darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga ir gali naudotis jai įstatymų leidėjo suteiktomis teisėmis (pvz., turėti bent vieną atstovą darbo taryboje, sudaryti darbdavio lygmens kolektyvinę sutartį ir pan.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis išaiškinimas nepaneigia pirmiau aptartos šakos ar teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos teisės steigti padalinius konkrečiose įmonėse, įstaigose ar organizacijose (kaip buvo nurodyta šios nutarties 24–25 punktuose); tokia profesinė sąjunga turi teisę pagal savo steigimo dokumentus steigti padalinius ir jie gali teisėtai veikti įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Tačiau pagal valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos steigimo dokumentus įsteigti tokios profesinės sąjungos padaliniai, net jeigu jie atitinka DK 179 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius kriterijus, negali būti laikomi darbdavio lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, nes yra įsteigti kaip kitos profesinės sąjungos padalinys, o ne atskira profesinė sąjunga, kaip tai expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta DK 179 straipsnio 2 dalyje.
29. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ profesinę organizaciją įsteigė 3 įstaigos darbuotojai kaip Vilniaus švietimo profesinės sąjungos struktūrinį padalinį. Šios teismo nustatytos aplinkybės nėra paneigtos ir šalių nėra ginčijamos.
30. Remiantis šios nutarties 28 punkte pateiktais išaiškinimais, tam, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ įsteigta profesinė organizacija (Vilniaus švietimo profesinės sąjungos padalinys) būtų laikoma darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga DK 179 straipsnio 2 dalies prasme, ji turi būti įsteigta darbdavio (Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“) lygmeniu ir jos steigėjais turi būti ne mažiau kaip 1/10 darbuotojų (ginčo atveju – ne mažiau kaip 5 įstaigos darbuotojai). Nustačius, kad šių reikalavimų nebuvo laikytasi, bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, pripažintina pagrįsta.
31. DK 171 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė renkant darbo tarybą pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas, suteikiama tik darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Nustačius, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „Jovarėlis“ darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos darbo tarybos rinkimų metu nebuvo, o joje įkurtas Vilniaus švietimo profesinės sąjungos struktūrinis padalinys, kurio narys yra ieškovas, tokiu negali būti pripažįstamas, teigti, kad šioje byloje aptariamų darbo tarybos rinkimų metu buvo pažeistas DK 171 straipsnio 5 dalies reikalavimas, nėra pagrindo.
Dėl atsakovo tinkamumo
32. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis), tačiau galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams ir fiziniams asmenims (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 41 straipsnio 1 dalis).
33. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškinys šioje byloje pareikštas Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ darbo tarybos rinkimų komisijai. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad darbo tarybos rinkimų komisija nėra juridinis asmuo, vadovaudamasis CPK 41 straipsnio 1 dalies nuostata, sprendė, kad atsakovu šioje byloje turi būti darbdavys (t. y. įstaiga, kurioje vyko darbo tarybos rinkimai), atstovaujamas rinkimų komisijos.
35. Pagal DK 171 straipsnio 2 dalies nuostatą, pirmuosius darbo tarybos rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Ši komisija taip pat vykdo naujo nario ar narių su įgaliojimais iki veikiančios darbo tarybos kadencijos pabaigos rinkimus, kai dėl darbdavio darbuotojų skaičiaus padidėjimo padidėja DK nustatytas darbo tarybos narių skaičius (DK 171 straipsnio 15 dalis). Naujos darbo tarybos rinkimams vykdyti rinkimų komisija sudaroma naujai (DK 176 straipsnio 2 dalis).
36. Šios nutarties 35 punkte nurodytos nuostatos reiškia, kad darbo tarybos rinkimų komisija yra laikinas darbdavio sudarytas įmonės, įstaigos ar organizacijos darinys, skirtas vienintelei funkcijai – darbo tarybos rinkimams vykdyti, ji nėra juridinis asmuo, todėl neturi civilinio procesinio veiksnumo ir negali būti atsakovu šioje byloje. Todėl pagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti darbdavys, kurio įsakymu rinkimų komisija sudaryta nurodytai funkcijai vykdyti.
37. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad darbdavio atstovu šioje byloje turėtų būti rinkimų komisija, tačiau šios išvados nepagrindė.
38. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ar steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnis). DK normos, reglamentuojančios darbo tarybos rinkimų komisijos sprendimų apskundimą, nenustato, kad, skundžiant teismui darbo tarybos rinkimų komisijos rezultatus, atsakovui turėtų atstovauti rinkimų komisija. Byloje nenustatyta, kad toks atstovavimas būtų įtvirtintas Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ steigimo dokumentuose ar atskiru pavedimu (formuojant darbo tarybos rinkimų komisiją ar pan.). Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atstovavimo nėra pagrįsta.
39. Nors bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, jo nepakeitė tinkamu atsakovu, kaip tai nurodyta CPK 45 straipsnyje, tačiau nustačius, kad ieškinys nepagrįstas, ir jį atmetus, šis proceso teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti teismų sprendimus, nes jis neturi įtakos bylos baigčiai.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
40. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
41. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
44. Ieškovė ir trečiasis asmuo Vilniaus švietimo profesinė sąjunga kasaciniame skunde pateikė prašymą, kad kasacinis teismas, nustatęs, jog DK 197 straipsnio 2 dalis gali prieštarauti Konstitucijos 50 straipsniui, inicijuotų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Prašymas grindžiamas argumentais, kad Konstitucijos 50 straipsnyje garantuojama profesinių sąjungų teisė kurtis laisvai ir veikti savarankiškai, įtvirtinta, jog visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Jeigu DK 179 straipsnio 2 dalis būtų aiškinama taip, kad darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga gali būti tik pas darbdavį įsteigta profesinė sąjunga (juridinis asmuo), būtų pažeistos ir nepagrįstai apribotos konstitucinės teritorinių ir šakinių profesinių sąjungų teisės, jų įsteigtų padalinių funkcijos liktų neapibrėžtos, o nariai negalėtų naudotis tomis teisėmis, kurios jiems buvo garantuotos iki šiol, per padalinius veikiančios profesinės sąjungos būtų nepagrįstai pašalintos iš darbuotojams atstovaujančių subjektų, ir tai pažeistų Konstitucijos 50 straipsnio 2 dalį.
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl nurodomų DK 179 straipsnio 2 dalies normų santykio su Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl šios teisės normos taikymo (šios nutarties 21–31 punktai), neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl DK 179 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai ir atsirastų būtinumas dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl ieškovo ir trečiojo asmens prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.
47. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino DK 179 straipsnio 2 dalies normą, įtvirtinančią darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos sąvoką, tik netinkamai nustatė asmenį, kuris pagal ieškinį turi atsakyti. Kadangi byla iš esmės buvo išspręsta teisingai, todėl nustatyti proceso teisės pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus, o ieškovo ir trečiojo asmens Vilniaus švietimo profesinės sąjungos kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
49. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už kasacinio skundo parengimą Vilniaus švietimo profesinė sąjunga turėjo 600 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, trečiojo asmens prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
50. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovė ir trečiasis asmuo Vilniaus lopšelis-darželis „Jovarėlis“ turėjo po 605 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš kasacinį skundą pateikusio ieškovo ir trečiojo asmens Vilniaus švietimo profesinės sąjungos. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl, atmetus kasacinį skundą, atsakovės (mokėtoja – O. K.) ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą jiems priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovo ir trečiojo asmens Vilniaus švietimo profesinės sąjungos (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
51. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 2,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi šių išlaidų dydis yra mažesnis nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), tai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis )
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti Vilniaus lopšeliui-darželiui „Jovarėlis“ (j. a. k. 190033467) iš J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du Eur 50 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti Vilniaus lopšeliui-darželiui „Jovarėlis“ (j. a. k. 190033467) iš Vilniaus švietimo profesinės sąjungos (j. a. k. 125538851) 302,50 Eur (tris šimtus du Eur 50 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du Eur 50 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus švietimo profesinės sąjungos (j. a. k. 125538851) 302,50 Eur (tris šimtus du Eur 50 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.