LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FIZIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 16 d. Nr. V-1767
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Fizikos studijų krypties aprašu iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d įsakymą Nr. V-809 „Dėl Fizikos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2020 m. lapkričio 16 d.
įsakymu Nr. V-1767
FIZIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Fizikos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami fizikos studijų krypties (C02), kuri priklauso fizinių mokslų studijų krypčių grupei (C), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas fizikos studijų krypties (toliau – fizikos kryptis) studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Europos fizikų draugijos rekomendacijas pirmosios ir antrosios pakopų fizikos studijų programoms (European specification for physics bachelor studies, EPS Publications, 2009; European specification for physics master studies, EPS Publications, 2010).
3. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinėms pirmosios ir antrosios studijų pakopų fizikos krypties programoms, vykdomoms nuolatine ir ištęstine studijų forma.
4. Baigusiems fizikos krypties studijas suteikiamas fizinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
6. Pirmosios studijų pakopos pedagogikos krypties studijų programose, pagal kurias rengiami fizikos mokytojai, fizikos krypties studijų apimtis turi būti ne mažiau kaip 90 kreditų, o gamtamokslinio ugdymo mokytojų rengimo programose fizikos krypties studijų minimali apimtis turi būti ne mažiau kaip 60 kreditų.
7. Stojantiesiems į pirmosios pakopos fizikos krypties studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato. Į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys, turintys bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus priėmimo reikalavimus, profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį turintys asmenys turi baigti universitetines išlyginamąsias arba papildomas studijas.
8. Pagrindinis fizikos krypties studijų tikslas – suteikti visapusišką supratimą apie Visatos fizikinius principus, jų pagrindu išugdyti kritinį mąstymą, argumentavimo įgūdžius, įgalinti kūrybiškai ir kritiškai vertinti fizikines problemas, eksperimentinius ir teorinius uždavinius.
9. Baigę fizikos krypties studijas, absolventai gebės savo veikloje vadovautis fizikos, matematikos ir informacinių technologijų žiniomis; turės kompetencijų atlikti tyrimus, analizuoti, vertinti ir taikyti fizikinius principus ir metodus; gebės kūrybiškai ir kritiškai mąstyti bei spręsti kompleksines problemas, argumentuoti ir komunikuoti sprendimus ir idėjas, bendradarbiauti su kitų mokslo krypčių atstovais, gebės kritiškai vertinti fizikos mokslo pasiekimus, jų įtaką ir svarbą visuomenės raidai, palaikyti ir kelti savo profesines kompetencijas, mokydamiesi visą gyvenimą.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Fizika yra fundamentinis mokslas, tiriantis materiją, jos sandarą bei elgseną, jos elementų tarpusavio sąveiką, teoriškai apibendrinantis jos dėsningumus, gautų rezultatų pagrindu aiškinantis gamtos reiškinius ir numatantis būdus jiems panaudoti. Fizikos tyrimo objektu gali būti tiek elementariosios dalelės bei vyksmai mikropasaulyje, tiek makroobjektai ir reiškiniai, visatos sandaros ir jos evoliucijos problemos, naujos medžiagos ir technologijos, tyrimų metodai. Fizikoje turi derėti eksperimento rezultatai ir teoriniai apibendrinimai.
12. Fizikos krypties studijų programos gali būti specializuotos fizikos mokslo teminiu pagrindu, sujungiančios fizikos mokslą su kitomis mokslo kryptimis (pavyzdžiui, chemija, biofizika, biochemija, medicinine fizika, geofizika, inžinerija), taip pat apimančios taikomuosius fizikos aspektus (pavyzdžiui, aplinkos fizika, techninė bei technologijų fizika, energetikos fizika, medžiagų mokslas ir kt.).
13. Siekiami fizikos krypties studijų programų studijų rezultatai ir suteikiamos žinios bei gebėjimai gali būti įgyvendinami studijų programose, rengiamose teminiu pagrindu, įtraukiant dalykus, kurie apima kelias šakas ir nagrinėja fizikos sąlytį su kitais studijuojamais dalykais (pavyzdžiui, chemija, biofizika, biochemija, medicinine fizika, geofizika), taip pat taikomuosius aspektus (pavyzdžiui, aplinkos fizika, techninė bei technologijų fizika, energetikos fizika, medžiagų mokslas ir kita).
14. Fizikos studijų absolventai gali dirbti švietimo ir mokslo ir studijų institucijose, aukštųjų technologijų ir tradicinėse pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse ir kitose institucijose, analizės, analitikos ir kitose srityse, kurti naujas verslo įmones.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Pirmosios studijų pakopos fizikos krypties studijų rezultatai:
16.1. Žinios ir jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. išmano ir sistemiškai supranta elektromagnetizmo, klasikinės ir kvantinės mechanikos, statistinės fizikos ir termodinamikos, banginių reiškinių, medžiagos sandaros ir savybių, Visatos sandaros pamatinius dėsnius ir jų eksperimentinį bei teorinį pagrindimą, geba juos taikyti sprendžiant teorinius ir praktinius uždavinius; turi žinių apie šių dėsnių taikymą atskirose fizikos srityse, tokiose kaip: atomo, branduolio, elementariųjų dalelių, kondensuotų medžiagų, medžiagų fizika ar kitose;
16.1.2. išmano ir geba taikyti pagrindinius kokybinius ir kiekybinius analizės metodus fundamentinių ir taikomųjų fizikinių problemų sprendimams;
16.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
16.2.2. geba naudotis informacinėmis technologijomis ir ištekliais, rasti dalykinę informaciją, analizuoti šaltinius;
16.2.3. geba parinkti tiriamojo darbo metodiką, apibendrinti mokslinio tyrimo rezultatus ir formuluoti išvadas;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.1. išmano ir supranta pagrindinius fizikinių tyrimų ir tiriamosios veiklos organizavimo principus;
16.3.3. problemas, planuoti, projektuoti ir kontroliuoti tyrimo atlikimą, parinkti ir taikyti tinkamą įrangą ir būdus;
16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.4.2. geba komunikuoti, įsigilinti į pateiktus argumentus, perduoti žinias, tyrimų rezultatus specialistų ir nespecialistų auditorijai;
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
16.5.1. geba taikyti įgytas žinias ir gebėjimus, keisdamas veiklos sritį ir pobūdį, veikti ir prisitaikyti naujose situacijose plėsdamas savo profesinės veiklos kompetencijas;
16.5.2. geba kritiškai vertinti informaciją, savo veiklos rezultatus, priimti sprendimus ir įvertinti jų pasekmes, tobulinti savo veiklą;
17. Antrosios studijų pakopos fizikos krypties studijų rezultatai:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
17.1.2. išmano naujausius fizikos mokslo pasiekimus, teorijas, idėjas, principus, kritiškai juos vertina ir taiko darbe;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
17.2.2. geba savarankiškai surasti, analizuoti ir kritiškai vertinti mokslinę ir informacinę literatūrą;
17.2.3. geba parengti tiriamojo darbo metodiką, spręsdamas moksliniu požiūriu naujas problemas, kritiškai vertinti teorines prielaidas ir tyrimo metodus;
17.2.4. geba savarankiškai planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus, kritiškai vertinti eksperimento ar modeliavimo procedūras, gautus rezultatus ir jų patikimumą;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba modeliuoti fizikinius procesus, panaudoti modeliavimo ar eksperimento rezultatus naujiems tyrimams;
17.3.2. geba savarankiškai atlikti tyrimus, naudotis specialiąja fizikine ir technologine aparatūra;
17.3.3. geba savarankiškai formuluoti praktinės veiklos problemą, planuoti, projektuoti veiklos eigą ir kontroliuoti atlikimą;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.1. vadovaudamasis fizikinio pasaulio samprata, geba atpažinti ir kritiškai vertinti atsirandančias mokslines žinias ir problemas;
17.5.2. geba taikyti įgytas žinias ir gebėjimus, keisdamas veiklos sritį ir pobūdį, veikti ir prisitaikyti naujose situacijose, savarankiškai plėsdamas savo profesinės veiklos kompetencijas;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
18. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuota taip, kad studentai galėtų efektyviai pasiekti studijų programoje numatytus studijų rezultatus.
19. Taikomi studijų metodai turi būti nurodyti dalyko apraše, nuolat peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į kintančius darbo rinkos, visuomenės poreikius, naujausius fizikos mokslo pasiekimus ir šiuolaikinės didaktikos reikalavimus. Dėstymo ir studijavimo strategija turi būti tokia, kad studentai įgytų aktualių dalykinių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, reikalingų profesinei veiklai.
20. Dėstymo turinys turi būti nuolat atnaujinamas ir tobulinamas, į studijų procesą integruojant naujas žinias ir mokymo metodus, derančius su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Studentai studijų metu turi būti rengiami ir skatinami vadovautis šios koncepcijos principais.
22. Didaktinė programų sistema turi ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, analitinius, metapažinimo ir bendruosius gebėjimus. Rekomenduojama į studijų procesą įtraukti kompleksines užduotis, tiriamuosius darbus, pritaikomus versle, pramonėje ar kitose srityse.
23. Dėstytojai turi išmanyti studijų programos didaktinę koncepciją, taikyti įvairius studijų metodus siekdami optimaliai išnaudoti turimus materialiuosius išteklius.
24. Dėstymo metodikos pasirinkimas turi priklausyti nuo numatytų konkrečių dėstomo dalyko studijų tikslų, siekiamų studijų rezultatų, studentui suteikiamų žinių ir ugdomų gebėjimų. Rekomenduojama naudoti į studentą orientuotus studijų metodus, įgalinančius studentus imtis aktyvaus vaidmens studijų procese.
25. Skirtingose studijų pakopose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, besiskiriantys užduočių apimties ir sudėtingumo požiūriu, studento savarankiškumo indėliu ir kita. Galimi mokymo ir mokymosi metodai ir būdai: paskaitos (interaktyvios paskaitos); laboratoriniai darbai; seminarai (studijos mažose grupėse); pratybos (modeliavimas, fizikinių uždavinių sprendimas); individualios konsultacijos; praktika (rekomenduojama pramonės įmonėje arba kitoje mokslo ir studijų institucijoje); individualūs ir (arba) komandiniai projektai (realių problemų sprendimas projektuose); interaktyvūs mokymosi metodai; pažintinės išvykos; atvejų analizė; rašto darbų (referatų, esė, ataskaitų) rašymas; reikiamos informacijos paieška ir apibendrinimas, knygų bei originalių mokslinių straipsnių skaitymas; pranešimų rengimas, viešas pateikimas ir gynimas; diskusijos, debatai; kiti inovatyvūs metodai.
26. Dalyko studijų pradžioje dėstytojas turi išsamiai supažindinti studentus su dėstomojo dalyko programa, tikslais ir jų ryšiu su bendraisiais studijų programos tikslais, laukiamais studijų rezultatais, numatomu mokymosi krūviu, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarka ir kriterijais (egzamino ir tarpinių atsiskaitymų įtaka galutiniam pažymiui, atsiskaitymų terminais ir kita).
27. Studijų vertinimo sistema turi užtikrinti grįžtamąją informaciją studentams apie jų studijavimo pasiekimų ir atliktų darbų įvertinimo pagrįstumą. Svarbi studentų pasiekimų vertinimo dalis – studentų teikiamas grįžtamasis ryšys dėstytojui, kuris sudaro prielaidas tobulinti ir plėtoti studijų proceso efektyvumą, gerinti dėstymo kokybę.
28. Vertinimo metodai gali būti tiek apibendrinamojo, tiek formuojamojo bei diagnostinio pobūdžio. Apibendrinamasis vertinimas leidžia išmatuoti studentų pasiekimus baigus dalyko studijas, semestrą, kursą ar studijų programą. Formuojamasis ir diagnostinis vertinimas leidžia dėstytojui ir studentui stebėti studijų eigą, identifikuoti sunkumus, analizuoti pasiekimus.
29. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, jų taikymo metodika. Dėstytojai gali rinktis tinkamiausius vertinimo metodus, atsižvelgdami į vertinimo ir dėstomo dalyko ugdymo tikslus, numatomus rezultatus bei kitus veiksnius. Siektinas studentų dalyvavimas įvertinimo (ir įsivertinimo) procese.
30. Studijų pasiekimų įvertinimui taikomi būdai turi būti pagrįsti aiškiai suformuluotais kriterijais, leidžiančiais teisingai ir patikimai atspindėti žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė (dalyko) studijų metu. Įvertinimo kriterijai turi parodyti, kaip studento įgytų žinių ir gebėjimų lygis atitinka studijų programoje nurodytus siekiamus rezultatus ir ugdomas kompetencijas.
31. Pasiekti studijų rezultatai turi būti vertinami pagal dešimties balų kriterinę vertinimo sistemą. Gali būti taikomi įvairūs studijų rezultatų pasiekimų įvertinimo metodai: egzaminas raštu; egzaminas raštu ir žodžiu; testavimas; laboratorinių darbų rezultatų ataskaita ir gynimas; modeliavimo darbai; uždavinių sprendimas; individualaus ar komandinio projekto ataskaita; žodiniai ir stendiniai pranešimai; praktikos darbo (tyrimo) ataskaitų pristatymas ir gynimas; kolokviumas; kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo klausimus; rašto darbai (literatūros apžvalga, referatas, esė ir panašiai); kursinis, baigiamasis darbas ir jo gynimas; kiti vertinimo metodai.
32. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir įvertinimas apibendrina studento įgytas žinias, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, atitinkančius bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
34. Bendrieji reikalavimai fizikos krypties studijų programų dėstytojams:
34.1. pirmosios studijų pakopos fizikos krypties universitetinių studijų programoje ne mažiau kaip pusę studijuojamų dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai;
34.2. ne mažiau kaip 80 procentų magistrantūros dėstytojų turi turėti mokslo laipsnį. Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį;
34.3. ne mažiau kaip 10 procentų krypties dalykų apimties pirmoje studijų pakopoje ir ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties antrojoje studijų pakopoje turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai;
34.4. ne mažiau kaip 80 procentų fizikos krypties dalykų turi dėstyti mokslininkai, dirbantys fizikos mokslo kryptyje;
34.5. fizikos krypties studijose turi būti skatinamas keitimasis dėstytojais, mokslininkais su kitomis Lietuvos ar užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo centrais;
34.6. dėstytojų kompetencija turi būti vertinama pagal dėstomų dalykų akademinį lygį, pedagoginio ir mokslinio darbo patirtį, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena užsienio kalba, vartojama tarptautiniam moksliniam bendradarbiavimui, iniciatyvas kuriant veiksmingesnius studijų metodus, pagal kvalifikaciją, pripažinimą mokslinėse, profesinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimosi programose, pagarbaus ir kolegiško bendravimo su studentais įgūdžius;
35. Bendrieji reikalavimai kitiems darbuotojams ir asmenims (laboratorinių darbų, praktikų vadovams), įgyvendinantiems studijų programų dalykus:
35.1. pirmosios pakopos studijų programose vadovauti dalykų laboratoriniams darbams ir kitiems praktiniams užsiėmimams turi asmenys, turintys ne žemesnį nei magistro fizinių, technologijų ar inžinerijos mokslų krypties kvalifikacinį laipsnį;
35.2. antrosios pakopos studijų programose vadovauti laboratoriniams darbams ir kitiems praktiniams užsiėmimams turi mokslininkai arba fizinių, technologijų ar inžinerijos mokslų krypties doktorantai;
36. Bendrieji reikalavimai studijų procesui:
36.1. studijų procesas turi būti paremtas nuosekliu studijuojančio asmens žinių ir gebėjimų gilinimu ir plėtimu studijų programoje dėstomų dalykų atžvilgiu;
37. Aukštoji mokykla turi sudaryti sąlygas dėstytojams ir studentams pasinaudoti akademinio judumo galimybėmis, integruojant tarptautinio lygmens žinias ir patirtį į studijų procesą. Studentams turi būti užtikrinamas akademinio judumo metu įgytų teigiamų studijų rezultatų įskaitymas.
38. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijos baigiamos studento savarankiškai parengtu baigiamuoju darbu (projektu):
38.1. pirmosios studijų pakopos studijų baigiamasis bakalauro darbas (projektas) turi būti pagrįstas tyrimais, įgytų žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti tinkamą fizikos žinių ir pradinį savarankiško eksperimentinio ar teorinio darbo atlikimo lygį, gebėjimus analizuoti pasirinktą temą, atsižvelgti į kitų tyrėjų anksčiau atliktus darbus, aprašyti savo darbą ir jo rezultatus sklandžia, rišlia kalba, vartodamas priimtus specialiuosius terminus, formuluotes, fizikinių dydžių matavimo vienetus, formuluoti aiškias, pagrįstas tyrimų išvadas;
38.2. pirmosios studijų pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pateiktas ir apgintas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;
38.3. antrosios studijų pakopos baigiamasis magistro darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, įgytų žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis studijų metu įgytus gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti gerą sprendžiamos fizikinės problemos supratimo lygį, gebėjimą išsamiai analizuoti pasirinktą temą, atsižvelgti į kitų tyrėjų ta tematika anksčiau atliktų darbų rezultatus, savarankiškai planuoti ir atlikti fizikinius tyrimus, aprašyti atliktą tiriamąjį darbą sklandžia, rišlia kalba, vartodamas priimtus specialiuosius terminus, formuluotes, fizikinių dydžių matavimo vienetus. Studentas turi parodyti gebėjimą trumpai apibendrinti savo darbą, jo rezultatų analizės pagrindu formuluoti pagrįstas, apibendrinančias išvadas bei rekomendacijas;
38.4. antrosios studijų pakopos baigiamasis darbas (projektas) turi būti pristatytas ir apgintas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka baigiamųjų darbų vertinimo komisijoje;
39. Bendrieji reikalavimai studijų materialinei bazei:
39.1. auditorijų skaičius ir vietų skaičius jose turi atitikti studentų poreikius. Auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, turi būti aprūpintos reikalingomis demonstravimo priemonėmis ir įranga;
39.2. laboratorijose turi būti apie galimą pavojų įspėjantys ženklai. Visose patalpose turi būti pateiktos evakuacijos schemos;
39.3. laboratorinė įranga, aparatūra, kompiuterinė ir programinė įranga turi būti pakankama, kad studentas įgytų studijų programoje numatytus praktinius gebėjimus;
39.4. rekomenduojama sudaryti galimybę studentams pasinaudoti unikalia, instaliuota specializuotoje laboratorijoje mokslinių tyrimų aparatūra, jeigu ji yra naudinga studijų rezultatams pasiekti;
39.5. studijuojamo dalyko programoje nurodytų vadovėlių ir kitų informacijos šaltinių skaičius bibliotekose turi atitikti studijuojančiųjų poreikius, o elektroniniai informacijos šaltiniai turi būti prieinami visiems studijų proceso dalyviams;