Prašymo Nr. DOK-5363/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47435-2020-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistosios I. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasaciniu skundu dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nutarties ir baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
Kasaciniame skunde prašoma panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
Kasatorė nurodo, kad teismų procesiniai sprendimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįsti visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu dėl vagysčių iš S. P. ir A. R. namų, teismų sprendimuose nepateikta įtikinama duomenų pripažinimo įrodymais analizė, o prieštaringi duomenys buvo pripažinti sudarančiais pagrindą I. B. taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, in dubio pro reo principą: nesiėmė priemonių abejonėms, neaiškumams, prieštaravimams pašalinti, dėl to I. B. pripažinta kalta vadovaujantis vien prielaidomis. Teismai epizode dėl vagystės iš S. P. namo, nepagrįstai sprendė, kad I. B. veiksmuose yra kvalifikuotos vagystės sudėties požymiai, netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalies, 178 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Teismai neanalizavo nuteistosios tyčios kryptingumo. I. B. veiksmuose nebuvo kvalifikuojančio požymio - įsibrovimo į patalpą, todėl jos nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal pagrobto turto vertę. Atsižvelgus į tai, jog pagrobto turto vertė nesiekia trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, I. B. turėjo būti išteisinta. I. B. buvo užėjusi pas S. P. į namus pasiūlyti prekių, bet S. P. atsisakius pirkti, kasatorė nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir to pasekoje spontaniškai pradėjo veikti nusikalstamai. Teismai vadovavosi išimtinai tik nukentėjusiosios papildomos apklausos metu duotais parodymais, tuo tarpu pirminės apklausos metu nukentėjusiosios duoti parodymai buvo ignoruojami, neįvertinus, jog tikėtina, kad nukentėjusioji išsamesnius parodymus galėjo duoti iškart po nusikalstamos veikos padarymo, o ne praėjus daugiau nei pusei metų. Nukentėjusiosios parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes nebuvo nuoseklūs, tačiau teismas to neanalizavo. Kasatorė teigia, kad byloje ištirtos aplinkybės, liudytojų parodymai nepatvirtina, kad būtent I. B. įvykdė vagystę iš A. R. namo. Nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. B. dalyvavimą šiame nusikaltime. Teismai atliko ydingą įrodymų tyrimą ir sprendimus grindė ne įrodymais, o prielaidomis. I. B. šiame epizode turėtų būti išteisinta. Teismai, vertindami I. B. parodymų patikimumą, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad paimti pinigai pas kaltinamąją net nebuvo rasti. Teismai netyrė I. B. teisinančių įrodymų. Nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad I. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl teismai, būdami šališki ir neobjektyvūs, padarė klaidingas išvadas dėl I. B. kaltės epizode dėl vagystės iš A. R. namo.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistosios gynėja nesutinka su I. B. nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teisės taikymo klaidą kildina iš savaip interpretuojamų faktinių aplinkybių, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorė teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į iš esmės analogiškus nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu. Apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl I. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra išdėstytos nutarties 9 – 27 punktuose. Kasaciniame skunde šios išvados ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.
Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,