Administracinė byla Nr. eA-2479-381/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00563-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. T. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 22S56855 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, teigdamas, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, kodėl negali pasilikti kilmės šalyje. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad atsakovas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes ir formaliai išnagrinėjo prašymą, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.
5. Pareiškėjas nurodė, kad jis savo elgesiu neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, jis visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.
6. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų.
8. Migracijos departamentas nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo prieglobsčio prašymą nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl jo įvardintų priežasčių. Aplinkybė, kad dviejuose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta konfliktas, savaime nėra pagrindas suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) jis gali būti persekiojamas šios šalies valstybinės valdžios institucijų arba valstybę kontroliuojančių partijų ar organizacijų dėl priklausymo (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu, surinkus kilmės valstybės informaciją iš įvairių patikimų bei aktualių šaltinių, nebuvo rasta duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini).
9. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo nuoseklus, jam trūko informatyvumo bei detalumo. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas minėtąją išpuolio dieną 2020 m. buvo kilmės valstybėje, nes vėliau apklausos metu minėjo, kad nuo 2017 m. sausio mėn. iki atvykstant į Lietuvos Respubliką (2021 m. liepos mėn.) jis gyveno (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taip pat kad gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Sprendime daromas išvadas.
10. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų Sprendime padarytas išvadas.
11. Draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjui nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Šis nustatytas laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo T. T. D. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 22S56855 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą
13. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos pareigūnai sulaikė grupę neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės kirtusių užsieniečių, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. Jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 15 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad atvyko į Lietuvos Respubliką ieškodamas geresnės vietos gyventi, nes situacija (duomenys neskelbtini) yra nesaugi, pastaruosius tris metus (vėliau pažymėjo, kad pastaruosius 7-8 metus) (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, taip pat (duomenys neskelbtini).
14. 2021 m. spalio 26 d. apklausos metu pareiškėjas dar pateikė bendros informacijos apie tai, kas vyksta šalyje, papasakojo apie praeitos apklausos metu minėtuosius konflikto veikėjus, teigė, kad valstybė negali kontroliuoti konflikte veikiančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad minėtasis incidentas, kurio metu (duomenys neskelbtini), vyko 2020 m. Jis teigė, kad tuo metu pats buvo (duomenys neskelbtini), ten gyveno iš viso keturis metus, dirbo. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m. sausio 17 d. dėl to, jog ten nebuvo saugu gyventi, o iš (duomenys neskelbtini) išvyko todėl, kad ten taip pat jam nebuvo saugu.
15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas surinko ir įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjas, teigdamas, jog Migracijos departamentas nevykdė pareigos rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, nekonkretizavo, kokia pareiškėjo kilmės valstybės informacija liko neįvertinta. Atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) jis gali būti persekiojamas šios šalies valstybinės valdžios institucijų arba valstybę kontroliuojančių partijų ar organizacijų dėl (duomenys neskelbtini).
16. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo nuoseklus, informatyvus bei detalus, pareiškėjas apklausų metu teigė skirtingą informaciją (nurodė, kad neramumai šalyje vyksta pastaruosius 7-8 metus, vėliau patikslino, jog pastaruosius tris metus, galiausiai teigė, kad situacija šalyje prasčiausia pastaruosius metus). Pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad juos išgelbėjo tai, jog jie gyveno šalia kariuomenės, kuri juos apsaugojo. Tačiau vėliau apklausos metu pareiškėjas paminėjo, kad kariuomenė jo regione nėra pajėgi užtikrinti žmonių saugumo. Vėliau apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad pastaruosius kelerius metus jis gyveno ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).
17. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
18. Papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjas grindė tais pačiais argumentais, kaip ir suteikti pabėgėlio statusą. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas nurodė gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nustatė, kad šis (duomenys neskelbtini) regionas, kaip ir kiti devyni (duomenys neskelbtini) regionai, nepatenka į tą šalies zoną, kurioje šiuo metu vyksta konfliktas (jis vyksta tik (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo gyvenamajame regione smurto lygis nesiekia beatodairiško smurto lygio, kad vien buvimas toje teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai saugumui ar laisvei, tai teismas, pritardamas atsakovo išvadai, nurodė, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
19. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo terminą; byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Be to, atsakovo Sprendime nepateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.
III.
20. Pareiškėjas T. T. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.
21. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini). Jo pasakojimą absoliučiai patvirtina kilmės šalies informacija, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, formaliai išnagrinėjo prašymą, nors turėjo surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau - COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius (Aprašo 7, 92.8, 97.1 punktai). Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs, kilmės. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios jo skundą.
22. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei motyvų ir tikslų persekioti. Pareiškėjas aiškiai nurodė faktinį pagrindą ir detaliai nurodė aplinkybes dėl jo užpuolimo, o atsakovas tik subjektyvaus vertinimo pagrindu neatliko išsamaus tyrimo ir nenustatė konkrečių duomenų apie pareiškėją, išskyrus jo paties pateiktą informaciją. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, todėl nepagrįstai jam nesuteiktas prieglobstis.
23. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
25. Atsakovas nurodo, kad atlikdamas tyrimą, jis vadovavosi Tvarkos aprašo 22, 99 punkto nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl jo įvardytų priežasčių valstybėje, kurios pilietis jis yra. Aplinkybė, kad dviejuose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta konfliktas, savaime nėra pagrindas suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) jis gali būti persekiojamas šios šalies valstybinės valdžios institucijų arba valstybę kontroliuojančių partijų ar organizacijų dėl (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu, surinkus kilmės valstybės informaciją iš įvairių patikimų bei aktualių šaltinių, nebuvo rasta duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini).
26. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo nuoseklus ir pakankamai detalus, jam trūko informatyvumo. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas minėtą išpuolio dieną 2020 m. buvo kilmės valstybėje; be to, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Sprendimo išvadas.
27. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos atsakovui įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjui ateityje dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje). Tvarkos aprašo 97 – 99 punktai nustato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.
28. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, draudimo atvykti terminas neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio termino, o jo nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau ten dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, šios aplinkybes patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
29. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.
31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
32. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
34. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
36. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.
37. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad kilmės šalyje kyla persekiojimo (duomenys neskelbtini) grėsmė. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją.
40. Atsakovas, atlikęs tyrimą ir įvertinęs pareiškėjo nurodytas išvykimo iš kilmės šalies priežastis, padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas buvo nenuoseklus, nepakankamai detalus, pasakojimui trūko informatyvumo bei išsamumo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skirtingais apklausų etapais teikė skirtingą informaciją, pvz., nurodė, kad šalyje neramumai vyksta pastaruosius 7-8 metus, vėliau patikslino, kad pastaruosius tris metus, galiausiai nurodė, kad situacija šalyje prasčiausia pastaruosius metus. Pareiškėjo pasakojimas turėjo prieštaravimų, nes pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), nurodė, kad juos išgelbėjo tai, kad jie gyveno šalia kariuomenės, kuri juos ir apsaugojo, (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau jis teigė, kad kariuomenė jo regione nepajėgi užtikrinti jų ir kitų žmonių saugumo. Vėliau apklausos metu pareiškėjas nurodė ir tai, kad nuo 2017 m. sausio mėn. iki atvykstant į Lietuvos Respubliką (2021 m. liepos mėn.), jis gyveno ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad jo nurodomo (duomenys neskelbtini) metu prieglobsčio prašytojo asmeniškai nebuvo (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas nurodė, kad paskutinius keturis metus jis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau neįvardijo konkrečių priežasčių, kodėl jam ten buvo nesaugu ir nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką.
41. Teisėjų kolegija pripažįsta deklaratyviais apeliacinio skundo argumentus, kad netinkamai įvertino jo išsamiai nurodytas aplinkybes apie išpuolį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nenustatytas tikėtinas persekiotojas ar jo motyvai. Pažymėtina, kad pareiškėjas tokių savo argumentų nekonkretizuoja, nenurodo, kokios jo nurodytos aplinkybės nebuvo atsakovo ar teismo įvertintos. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo nebuvo kilmės šalyje jo įvardijamo 2020 m. išpuolio metu. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir gyvenamojoje vietoje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją apie (duomenys neskelbtini) ir politinę situaciją šalyje ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamu (duomenys neskelbtini) pagrįstumą. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neįeina į tą kilmės šalies zoną, kurioje šiuo metu vyksta konfliktas. Dėl to aplinkybės, kad dviejuose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, atsakovas savaime nelaikė pagrindu suteikti prieglobsčio prašytojui pabėgėlio statusą. Nors pareiškėjas pateikė keletą nuotraukų iš įvairių šaltinių apie jo gimtojoje vietoje vykstantį (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini), kaip apklausos metu teigė prieglobsčio prašytojas, persekiojimas. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) jis gali būti persekiojamas šios šalies valstybinės valdžios institucijų arba valstybę kontroliuojančių partijų ar organizacijų dėl (duomenys neskelbtini), juo labiau jis nurodė, kad keletą metų negyveno (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovo surinktos kilmės šalies duomenys taip pat nesudaro pagrindo prielaidai, jog kilmės šalyje jam dėl (duomenys neskelbtini) kils realaus individualaus persekiojimo rizika.
42. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo tikėti motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų
43. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad šiuo atveju nepatvirtinta pareiškėjo atitiktis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimas ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
44. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl papildomos apsaugos pareiškėjui pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus nesuteikimo. Pasisakydama dėl tokio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstos kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjas, todėl pagrįstai atsakovas ir teismas laikė, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pasisakydamas dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto kriterijaus papildomai apsaugai suteikti, Migracijos departamentas surinko ir vertino kilmės šalies informaciją apie (duomenys neskelbtini), ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo gyvenamasis regionas nepatenka į konflikto zoną (konfliktas vyksta tik (duomenys neskelbtini) ir jo gyvenamajame regione smurto lygis nesiekia beatodairiško smurto lygio, kad vien buvimas toje teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai saugumui ar laisvei. Dėl to atsakovas pripažino, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
45. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas turėjo surinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius pripažįsta nepagrįstais. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija atitinka naujumo ir aktualumo kriterijus, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir kad padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija