LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 154:2016 „GYDYTOJAS KRŪTINĖS CHIRURGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2016 m. sausio 15 d. Nr. V-63
Vilnius
1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 154:2016 „Gydytojas krūtinės chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2016 m. sausio 15 d.
įsakymu Nr. V-63
LIETUVOS MEDICINOS NORMA
MN 154:2016
GYDYTOJAS KRŪTINĖS CHIRURGAS.
teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS
1. Lietuvos medicinos norma MN 154:2016 „Gydytojas krūtinės chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – medicinos norma) nustato gydytojo krūtinės chirurgo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II SKYRIUS
NUORODOS
3. Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“;
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“;
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“;
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-306 „Dėl Specialiųjų stacionarinių krūtinės chirurgijos paslaugų vaikams ir suaugusiesiems teikimo reikalavimų patvirtinimo“
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“;
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl Informavimo apie laikinų medicinos praktikos paslaugų teikimą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“;
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotą medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“;
3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1003 „Dėl Profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint Lietuvos Respublikoje dirbti ar laikinai arba vienkartinai teikti paslaugas pagal reglamentuojamą profesiją, priskirtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo sričiai, tvarkos aprašo patvirtinimo“
3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų bei Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašų patvirtinimo“;
3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“;
III SKYRIUS
TERMINAI IR APIBRĖŽTYS
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžtys:
4.1. Gydytojas krūtinės chirurgas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo krūtinės chirurgo profesinę kvalifikaciją.
4.2. Gydytojo krūtinės chirurgo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo krūtinės chirurgo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją vykdoma krūtinės chirurginė priežiūra.
4.3. Krūtinės chirurgija – chirurgijos sritis, apimanti krūtinės sienos, plaučių, gerklų poklostinės srities, ryklės, trachėjos, stemplės, tarpuplaučio bei kitas chirurgines operacijas krūtinės ląstoje, o esant būtinybei – ir pilvaplėvės ertmėje bei kakle ir gerklų prieangyje.
IV SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Gydytojo krūtinės chirurgo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas bei krūtinės chirurgijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo krūtinės chirurgo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis gydytojo krūtinės chirurgo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs krūtinės chirurgo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo krūtinės chirurgo profesinę kvalifikaciją.
7. Gydytojas krūtinės chirurgas verstis gydytojo krūtinės chirurgo praktika Lietuvos Respublikoje gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją užsiimti asmens sveikatos priežiūra ir teikti krūtinės chirurgijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir krūtinės chirurgijos gydytojas.
8. Gydytojas krūtinės chirurgas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais bei socialiniais darbuotojais.
V SKYRIUS
TEISĖS
10. Gydytojas krūtinės chirurgas turi teisę:
10.1. verstis gydytojo krūtinės chirurgo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.3. išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimus, asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas), mirties liudijimus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.4. konsultuoti kitų profesinių kvalifikacijų gydytojus krūtinės chirurgijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.5. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.8. siųsti pacientus nustatyti darbingumo lygio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.9. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir sveikatos informacines technologijas;
10.10. dalyvauti mokslinių draugijų veikloje, taip pat pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose;
10.11. teikti siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijai, darbdaviams, mokymo bei ugdymo įstaigų vadovams, kaip gerinti pacientų ištyrimą, gydymą, reabilitaciją, ligų profilaktiką, socialines ir darbo sąlygas;
VI SKYRIUS
PAREIGOS
12. Gydytojas krūtinės chirurgas privalo:
12.2. turėti medicinos gydytojo spaudą, kurio numeris suteiktas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
12.3. kvalifikuotai tirti pacientus, diagnozuoti, gydyti ligas bei atlikti operacijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją, nurodytą šios medicinos normos VII skyriuje;
12.4. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus;
12.5. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, socialiniais darbuotojais bei kitais specialistais;
12.8. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistinę ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus;
12.10. teikti informaciją Sveikatos apsaugos ministerijos bei teisėsaugos institucijų prašymu pagal savo profesinę kompetenciją ir paaiškinti krūtinės chirurgijos gydytojo praktikos aplinkybes;
12.11. taikyti tik Lietuvos Respublikoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kitų teisės aktų nustatytas išimtis;
12.12. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus. Užtikrinti, kad medicinos prietaisai būtų naudojami teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos prietaisais pateikiama informacija;
12.13. pacientą atsiuntusiam gydytojui ir pacientui pateikti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas teisės aktų numatyta tvarka;
12.14. laikytis gydytojo krūtinės chirurgo praktiką reglamentuojančių teisės aktų, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių teisės aktų, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, patvirtintų vidaus dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
12.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;
VII SKYRIUS
KOMPETENCIJA
13. Gydytojo krūtinės chirurgo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs krūtinės chirurgo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat ją tobulindamas, atsižvelgdamas į mokslo ir praktikos pažangą.
14. Gydytojas krūtinės chirurgas turi žinoti:
15. Gydytojas krūtinės chirurgas turi išmanyti:
15.2. gydytojų chirurgų gydomų ligų prevenciją, etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostiką, konservatyvaus ir operacinio gydymo indikacijas ir kontraindikacijas, gydymo metodus;
15.6. chirurginėms ligoms gydyti skiriamų vaistų veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;
15.7. chirurginėmis ligomis sergančių pacientų medicininės reabilitacijos, chirurginio gydymo, darbo terapijos, ilgalaikius stebėjimo principus ir gebėti dirbti komandoje su kitais specialistais (gydytoju anesteziologu-reanimatologu, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju ir kt.);
15.8. gydytojų krūtinės chirurgų gydomų ligų rizikos veiksnius bei antrinės profilaktikos principus;
15.11. gydytojų krūtinės chirurgų gydomų pacientų laikino nedarbingumo ir darbingumo lygio nustatymo ekspertizės pagrindus;
16. Gydytojas krūtinės chirurgas pagal savo kompetenciją turi mokėti diagnozuoti ir gydyti šiuos sveikatos sutrikimus ir būkles (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM ) toliau – (TLK-10-AM):
16.72. kitas ūmines ir poūmes respiracines būkles, sukeltas įkvėptų cheminių medžiagų, dujų, dūmų ir garų, J68.3;
16.132. krūtinės ląstos traiškytinius sužalojimus ir krūtinės ląstos dalies trauminę amputaciją, S28;
16.135. traiškytinius sužalojimus, apimančius krūtinės ląstą ir pilvą, nugaros apatinę dalį bei dubenį ir galūnę (-es), T04.7;
16.148. virškinimo organų protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų mechaninę komplikaciją, T85.5;
16.149. infekciją ar uždegiminę reakciją dėl kitų vidinių protezinių įtaisų, implantų ir transplantatų, T85.7;
17. Gydytojas krūtinės chirurgas turi gebėti:
17.1. įvertinti krūtinės ląstos organų radiologinio tyrimo duomenis (rentgenogramą, tomogramą, kompiuterinę tomogramą, plaučių kraujagyslių angiogramą, skenogramą ir kt.);
17.2. įvertinti bronchų sekreto, skreplių ir pleuros skysčio tepinėlių, pleuros ir plaučių audinio citologinio bei histologinio tyrimo rezultatus;
17.3. interpretuoti klinikinių, laboratorinių, endoskopinių, echoskopinių, kvėpavimo sistemos organų funkcinių ir morfologinių tyrimų rezultatus;
17.4. diagnozuoti kvėpavimo sistemos organų, stemplės, tarpuplaučio, diafragmos, perikardo bei krūtinės sienos ligas bei traumas;
17.5. skirti gydytojo krūtinės chirurgo kompetencijai priskiriamų ligų ištyrimą, gydymą vaistais ir kitokį konservatyvų gydymą;
17.6. atlikti gydytojo krūtinės chirurgo kompetencijai priskiriamas operacijas ir kitas gydomąsias-diagnostines intervencijas bei procedūras:
17.6.1. plaučio audinio biopsiją (tarp jų ir transbronchinę ir transkutaninę), pašalinimą, rezekciją, susiuvimą ir (ar) įvairaus tipo jo rekonstrukciją; plautyje esančių patologinių darinių biopsiją, rezekciją, pašalinimą, suardymą (taip pat ir transbronchinę ir transkutaninę), atvėrimą (pulmotomiją arba pulmostomiją);
17.6.2. operacijas, apimančias krūtinės sienos rekonstrukciją dėl įgimtų ar įgytų deformacijų, defektų, pūlinių ligų ir navikų (tarp jų – pectus excavatum ir pectus carinatum, krūtinės sienos deformaciją po buvusių traumų ar operacijų);
17.6.3. trachėjos, bronchų ir gerklų rekonstrukcines bei kitas jų praeinamumą ir integralumą atkuriančias operacijas (tarp jų – ir endoskopines) dėl trauminio pažeidimo, pointubacinės, potrauminės, metatuberkuliozinės ar kitokios kilmės stenozės, navikų bei fistulių (įskaitant stentavimą (spindžio protezavimą), rekanalizavimą, dilataciją, bužavimą, balionoplastiką, elektrokoaguliaciją, kriodestrukciją ir kitas procedūras);
17.6.4. endoskopines gydomąsias intervencijas, endoskopines, torakoskopines ir kitokias operacijas dėl gerklų, trachėjos, plaučių, stemplės ir kitų krūtinės organų ligų bei patologinių būklių (mediastinoskopiją, bronchoskopiją, torakoskopiją, pleuroskopiją, laparaskopiją ir kt.);
17.6.5. susiūti ryklę bei stemplę; padaryti jos rezekciją ar rekonstrukciją, stemplę pasiekiant per kaklą, krūtinės ar pilvo sieną; divertikulopeksiją ar divertikulektomiją; stemplės balionizaciją, rekanalizavimą, diliataciją, bužavimą, endoskopinę randinio, granuliacinio, navikinio ar kitokio audinio, stenozuojančio jos spindį, pašalinimą ar rezekciją, stemplės (taip pat ir naujai suformuotos) ar ryklės stentavimą; gastrostomos bei jejunostomos suformavimą ar uždarymą, skrandžio ar žarnos susiuvimą, kai tai susiję su krūtinės ląstos organų patologinėmis būklėmis;
17.6.6. diafragmos susiuvimą, rezekciją ir (ar) rekonstrukciją; įvairias operacijas dėl diafragmos išvaržų, navikų, traumų;
17.6.7. tarpuplaučio operacijas (tarp jų ir endoskopines), jame esančius organus ar anatomines struktūras pasiekiant transternaliai, parasternaliai, transpleuraliai, transkoliariai ar kitokiu keliu; tarpuplaučio navikų ar kitų patologinių darinių biopsiją, rezekciją ar ekstirpaciją; tarpuplaučio atvėrimą, drenavimą, nekrektomiją dėl įvairios etiologijos pūlinių ir destrukcinių procesų tarpuplautyje; mediastinalinę limfadenoktomiją, mediastinoskopiją, transkutaninę, transtrachėjinę ar (ir) transbronchinę tarpuplaučio biopsiją;
17.6.9. kvėpavimo takų (gerklų, trachėjos, bronchų), ryklės ir stemplės bei skrandžio endoskopiją (vizualinį įvertinimą), endoskopines diagnostines ir gydomąsias intervencijas bei endoskopines operacijas operaciniu laringoskopu, nelanksčiu tracheoskopu, nelanksčiu bronchoskopu ir (ar) bronchofibroskopu, ezofagogastroduodenoskopu, nelanksčiu ezofagoskopu, divertikuloskopu ar kitu endoskopiniu prietaisu; esant indikacijų – panaudojant elektrokoaguliaciją, aukštadažninę elektrodestrukciją, kriodestrukciją, argono plazmos koaguliaciją, destrukciją ar disekciją lazeriu, medikamentų injekciją ar aplikaciją, brachiradioterapiją, endosonoskopiją, fotodinaminę terapiją, stentavimą (spindžio protezavimą) bei kitus endoskopinės diagnostikos ir gydymo metodus;
17.6.10. kaklo, pažastų ar tarpuplaučio limfmazgių biopsiją bei šalinimą diagnostikos ar gydomuoju tikslu;
17.6.12. simpatinio kamieno (truncus sympathicus) krūtininės dalies ir tarpšonkaulinių nervų operacijas;
17.6.14. operacijas bei gydomąsias ir diagnostines procedūras (tarp jų ir endoskopines) dėl pleuros ar pleuros ertmės patologinių pakitimų: pleuros punkciją, biopsiją, torakocentezę, torakostomiją (pleurostomiją), pleuros ertmės drenavimą, adheziolizę, plaučio dekortikaciją, pleurodezę, pleurektomiją ar pleuros rezekciją, torakoplastiką bei kitokį chirurginį ar endoskopinį gydymą esant skysčiui pleuros ertmėje (ertmėse). Įvairios etiologijos pneumotoraksu sergančių pacientų chirurginį ar endoskopinį gydymą (pleuros ertmės drenavimą, torakostomiją, cheminę pleurodezę), pleurektomiją, dekortikaciją); chirurginį ar endoskopinį gydymą, esant pleuros ertmės empiemai ar pleurokutaninei fistulei; pleuros ertmės sonoskopiją;
17.6.16. plaučių ar plaučio skilties (skilčių) transplantaciją bei įvairias gydomąsias procedūras, susijusias su plaučių transplantacija;
17.6.17. operacijas dėl krūtinės traumų ir su jomis susijusių komplikacijų; krūtinės svetimkūnių šalinimą; regioninę krūtinės ir šalia esančių anatominių sričių anesteziją;
17.6.18. krūtinės kraujagyslių ar miokardo operacijas, kai yra šių struktūrų trauminis pažeidimas ar jos būna pažeistos patologinio proceso, esančio krūtinės ląstoje;
17.6.19. kaklo kraujagyslių, raumenų ar skydliaukės operacijas, kai šios struktūros būna pažeistos patologinio proceso, esančio trachėjoje, stemplėje ar krūtinės ląstoje, arba kai tai reikalinga trachėjos bei stemplės rekonstrukcijai ar jų integralumui atkurti; kaklo, pūlinių ir pūlynų atvėrimą bei nekrektomiją, kai tai yra susiję su pūliniu mediastinitu; kaklo patologinių darinių, kurie stenozuoja trachėją ar stemplę, šalinimą;
VIII ATSAKOMYBĖ