Administracinė byla Nr. eA-330-1062/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00508-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 57.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ignalina agrar“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Ignalina agrar“ ir A. S. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. S. I., atstovaujamai įstatyminio atstovo S. I., uždarajai akcinei bendrovei „Ignalina agrar“ (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – V. K.) dėl sprendimo panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu, prašydama:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 39S-142 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S. I.“;
2) pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 28 d. žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R., sudarytą tarp A. S. I., atstovaujamos įgalioto asmens V. K., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignalina agrar“, atstovaujamos įgalioto asmens V. L.;
3) išreikalauti iš UAB „Ignalina agrar“ neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn šiuos žemės sklypus:
- žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
4) taikyti restituciją ir priteisti UAB „Ignalina agrar“ naudai iš A. S. I. 209 975,96 Eur (725 005 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2011 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino. Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 39S-142 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S. I.“; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2011 m. birželio 28 d. žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R., sudarytą tarp A. S. I., atstovaujamos įgalioto asmens V. K., ir UAB „Ignalina agrar“; išreikalavo turtą iš UAB „Ignalina agrar“ neteisėto valdymo – grąžino Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn šiuos žemės sklypus: - žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir priteisė iš A. S. I. UAB „Ignalina agrar“ naudai 209 975,96 Eur (725 005 Lt).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsakovo UAB „Ignalina agrar“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 39S-142 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S. I.“, o kitą sprendimo dalį panaikino ir bylą dėl šios dalies grąžino Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. spalio 9 d. gautas atsakovo UAB „Ignalina agrar“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, priteisimo.
Atsakovas prašo priteisti 4 213,78 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai, rengiant apeliacinį skundą ir kitus procesinius dokumentus, apmokėti. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui jo skundą patenkinus iš dalies, atsakovas įgijo teisę reikalauti, jog jam būtų atlygintos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atsiliepime prašo atsakovo UAB „Ignalina agrar“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 39S-142 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S. I.“, o kitą sprendimo dalį panaikino ir bylą dėl šios dalies grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos nuomone, kol administracinė byla neišnagrinėta nėra pagrindo spręsti, kurios proceso šalies naudai priimtas sprendimas. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi palikta nepakeista, buvo priimta pareiškėjos naudai Atsižvelgdama į tai pareiškėja teigia, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, sprendimas buvo priimtas jo naudai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl teisės prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, yra laikomasi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, laikoma, kad šalis dar nėra įgijusi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei pažymima, jog šią teisę ji įgis tuo atveju, jei byla bus išspręsta šalies naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-151/2011; 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-46/2011). Tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas Administracinė jurisprudencija. 2012, 23, p. 542-877).
Sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dar negali būti sprendžiamas, nes byla nėra baigta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-463/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsakovo UAB „Ignalina agrar“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 39S-142 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. S. I.“, o kitą sprendimo dalį panaikino ir bylą dėl šios dalies grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, nagrinėjamu atveju byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dar negali būti sprendžiamas.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo UAB „Ignalina agrar“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija