Kasacinio skundo Nr. DOK-292/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04301-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „M“ atstovės advokatės Ligitos Račkauskienės kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 19 d. nutarties išteisintojo S. Š. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „M“ atstovė advokatė L. Račkauskienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 211 straipsnį) ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė šiam teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pasak kasatorės, S. Š. veiksmuose esant visiems BK 211 straipsnyje nurodytiems nusikalstamos veikos požymiams, negalėjo būti jam priimtas išteisinamasis nuosprendis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas netaikė S. Š. baudžiamosios atsakomybės, remdamasis išskirtinai tik viena aplinkybe, t. y., kad bendrovei padaryta turtinė žala yra priteista civilinio proceso tvarka ir jau yra atlyginta. Taip buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos dėl BK 211 straipsnio taikymo. Be to, teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, suabsoliutino ir netinkamai pritaikė ultima ratio principą.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl bylos įrodymais pagrįstų apeliacinio skundo argumentų, kurie patvirtina S. Š. veikus tiesiogine tyčia. S. Š. padarytos nusikalstamos veikos mechanizmas, veiksmų pobūdis, nuoseklumas, planavimas, veikimas tiesiogine tyčia, valios kryptingumas, didelės turtinės žalos bendrovei padarymas rodo veikos pavojingumą ir būtinybę S. Š. taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame, tik formaliai nurodant kasacinio apskundimo pagrindus, iš esmės nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį S. Š. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėta ir pagal bendrovės atstovo advokato apeliacinį skundą, kuriame buvo keliami analogiški kasaciniam skundui argumentai dėl S. Š. išteisinimo. Šios instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. Š. pagal BK 211 straipsnį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, konstatavo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu kasaciniame skunde išimtinai kritikuojamas apeliacinės instancijos teismo išvados dėl byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytų bylos aplinkybių vertinimo ir pateikiamas savas subjektyvus jų vertinimas, kartu deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo bei ultima ratio principo taikymą, teismų praktikos nepaisymą bei galimai padarytus BPK pažeidimus. Tačiau tokie formalūs skundo motyvai, nesant išdėstytų motyvuotų teisinių argumentų, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,