LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO FINANSINIO TURTO VALDYMO POLITIKOS PATVIRTINIMO
2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. 03-148
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 ir 17 punktais, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2013 m. spalio 8 d. nutarimą Nr.03-164 „Dėl Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 03-148
LIETUVOS BANKO FINANSINIO TURTO VALDYMO POLITIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikos (toliau – Politika) tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos banko finansinio turto (toliau – finansinis turtas) valdymo principus, finansiniam turtui ir operacijoms taikomus reikalavimus ir apribojimus, atskaitomybės reikalavimus ir kitus finansinio turto valdymo aspektus. Politika nenustato su pinigų politikos operacijų vykdymu susijusio finansinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų ir tvarkos.
II SKYRIUS
FINANSINIO TURTO VALDYMO PRINCIPAI
3. Finansinio turto paskirtis – užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas sėkmingai vykdyti pinigų politiką, užtikrinti Lietuvos banko finansinį nepriklausomumą bei sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius, finansinius šokus ir kitas ypatingas aplinkybes.
4. Atsižvelgiant į finansinio turto paskirtį, finansinio turto valdymas pirmiausia grindžiamas saugumo principu, kuris yra prioritetinis likvidumo ir pelningumo principų atžvilgiu. Vadovaujantis saugumo principu, finansinis turtas valdomas taip, kad neigiamas investicijų vertės pokytis neviršytų priimtino rizikos lygio. Finansų rinkose nėra absoliučiai saugių investicijų, visos investicijos yra daugiau ar mažiau rizikingos. Investuojamo finansinio turto vertės pokyčius gali lemti kredito, rinkos, likvidumo ar kitų rūšių rizika. Vadovaujantis saugumo principu, valdant finansinį turtą yra keliamas uždavinys šių rūšių riziką identifikuoti ir valdyti taip, kad patiriamos rizikos lygis (neigiamas investuojamo finansinio turto vertės pokytis) su didele tikimybe atitiktų priimtiną rizikos lygį. Svarbi saugumo principo įgyvendinimo nuostata – atskirų investicijų rizika (kaip ir grąža) neišskiriama atskirai ir vertinama tik atsižvelgiant į visą portfelį. Individuali, bet rizikinga investicija gali mažinti viso investicijų portfelio riziką, jei įgyvendinamos strategijos yra mažai tarpusavyje susijusios ir užtikrina didesnį rizikos išskaidymą (diversifikaciją).
5. Vadovaujantis likvidumo principu, finansinis turtas valdomas taip, kad reikšminga investicijų dalis galėtų būti greitai ir be reikšmingų sąnaudų sutelkta panaudoti vykdant Lietuvos banko funkcijas arba sutartinius įsipareigojimus. Kadangi investicijų likvidumas yra susijęs su mažesne grąža, finansinis turtas valdomas atsižvelgiant į pagrįstą likvidumo poreikį.
6. Pelningumo principas valdant finansinį turtą yra pavaldus saugumo principui. Tačiau pelningumo principas labai svarbus, nes Lietuvos bankas valdo didelės vertės finansinį turtą, o finansinio turto valdymo pajamos yra labai reikšmingos Lietuvos bankui ir valstybei. Finansinio turto investavimo grąža priklauso nuo valdomo finansinio turto dydžio, atskirų turto klasių grąžos ir prisiimamos rizikos lygio. Didesnė grąža apskritai yra susijusi su didesne rizika, išmatuojama investicijų rinkos vertės svyravimais per metus. Todėl pelningumo principo įgyvendinimas susijęs su priimtino kompromiso dėl papildomos grąžos su didesne rizika arba mažesnės rizikos ir dėl to negautos papildomos grąžos paieška ir pasirinkimu.
7. Lietuvos bankas, vadovaudamasis finansinio turto valdymo pelningumo principu, siekia didžiausios grąžos, atsižvelgdamas į tai, koks didžiausias neigiamas investavimo rezultatas būtų priimtinas. Šis priimtinas dydis, vadinamasis rizikos biudžetas, nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos banko gebėjimą finansinių metų nuostolį dengti turimais Lietuvos banko atidėjiniais ir atsargos kapitalu.
8. Dalį finansinio turto sudaro apie 5,8 tonos aukso. Šios aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvoje. Auksas yra nedaug pajamų duodantis ir dideliais kainos svyravimais pasižymintis turtas, tačiau, esant visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas paprastai yra geriau nei bet kuri kita valiuta apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią ir todėl užtikrina pakankamai didelę finansinės rizikos diversifikaciją. Aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje gali užtikrinti šalies būtiniausių poreikių tenkinimą, kai įvyksta visuotiniai ekonominiai ar politiniai kataklizmai. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas turimo aukso atsargų kiekio keisti neketina.
9. Finansinio turto valdymas yra nenutrūkstamas procesas per pastovų investavimo laikotarpį siekiant gauti kuo didesnę grąžą, galimą atsižvelgiant į rizikos biudžetą ir atskirų finansinio turto dalių paskirtį. Lietuvos banko taikomas finansinio turto valdymo investavimo laikotarpis yra pastovūs (slenkamieji ir atsinaujinamieji) treji metai. Jis nesutampa su finansinėje apskaitoje taikomu vienų kalendorinių metų nuolat trumpėjančiu laikotarpiu, prilygstančiu vienai dienai metų pabaigoje. Todėl apskaitinis laikotarpis netaikytinas pastovios, nenutrūkstamos veiklos procesui. Taip pat finansinio turto valdymo veiksmingumas vertintinas taikant ne finansinės apskaitos principus, o remiantis ekonominiu principu, atsižvelgiant į visą finansinio turto portfelį. Finansinėje apskaitoje, kuri tvarkoma pagal Europos Centrinio Banko nustatytas apskaitos ir finansinės atskaitomybės gaires, finansinio turto perkainojimo operacijos parodomos taikant asimetrinį jų pripažinimo metodą[3]. Todėl Lietuvos banko metinės finansinės atskaitomybės pelno (nuostolio) ataskaitoje parodyta finansinio turto investavimo pajamų ir išlaidų visuma neatspindi visos investavimo grąžos, kuri skaičiuojama vadovaujantis rinkos vertėmis, ir neaprėpia ilgalaikių finansinio turto investavimo strategijų bei tikslų. Metinis finansinio turto investavimo rezultatas (visa investicinė grąža) kalendorinių metų pabaigoje suderinamas su finansinės apskaitos duomenimis ir nurodomas skirtumų pobūdis ir priežastys.
III SKYRIUS
FINANSINIO TURTO DALYS
10. Lietuvos bankas finansinį turtą skirsto į keturis portfelius: investicinį, rezervų, trumpalaikį ir aukso. Kiekvienam jų taikomos atskiros investavimo strategijos.
11. Investicinį portfelį sudaro investicijos eurais (įskaitant lėšas TARGET2 sąskaitoje) bei kitomis valiutomis. Šio portfelio tikslas yra trejų slenkamųjų metų laikotarpiu sukaupti kuo didesnę investicijų grąžą, diversifikuojant susijusią riziką ir veiksmingai naudojant rizikos biudžetą, suteiktą vienų slenkamųjų metų laikotarpiui. Investicinio portfelio minimalų ir maksimalų dydį nustato Lietuvos banko valdyba.
12. Rezervų portfelį sudaro investicijos JAV doleriais. Šio portfelio tikslas – užtikrinti pakankamą oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį ir likvidumą. Atsižvelgiant į rezervų portfelio tikslą, šio portfelio valiutinė rizika yra nedraudžiama ir todėl galimi nemaži portfelio vertės eurais svyravimai. Minimalų ir maksimalų rezervų portfelio dydį nustato Lietuvos banko valdyba.
13. Trumpalaikį portfelį sudaro trumpalaikės investicijos. Jam priskiriamos ir Lietuvos banke laikomos valstybės iždo lėšos užsienio valiuta.
14. Aukso portfelį sudaro Lietuvos banko aukso atsargos. Aukso portfelis yra investuojamas į aukso indėlius arba laikinai iškeičiamas į eurus ar kitą valiutą. Atsižvelgiant į šio portfelio paskirties ir valdymo specifiką, investuojama taip, kad aukso kiekis reikšmingai nesikeistų ir siektų 186–188 tūkstančių Trojos uncijų.
IV SKYRIUS
Strateginė finansinio turto dalių struktūra
16. Strateginė investicinio portfelio struktūra išreiškiama Lietuvos banko valdybos tvirtinamu strateginiu lyginamuoju portfeliu, kurį sudarant siekiama maksimaliai išskaidyti portfelio investicijų rizikos šaltinius. Strateginė investicinio portfelio struktūra nustatoma atsižvelgiant į finansinio turto valdymo principus, priimtinas turto klases, rizikos biudžetą ir kitus apribojimus. Ji parodo Lietuvos banko lūkesčius dėl investuojamo finansinio turto grąžos per trejų metų investavimo laikotarpį.
v skyrius
investicinio portfelio valdymAS
17. Investicinio portfelio valdymo sprendimai priimami dviem lygmenimis:
17.1. Lietuvos banko valdybos nustatomu strateginiu lyginamuoju portfeliu, parodančiu esminius lūkesčius dėl investicinio portfelio investicijų grąžos ir susijusios rizikos per trejų metų laikotarpį;
18. Aktyvaus investicinio portfelio valdymo tikslas – gauti didesnę grąžą nei strateginio lyginamojo portfelio grąža, veiksmingai naudojant suteiktą rizikos biudžetą. Šis rizikos biudžetas yra išreikštas maksimalia priimtina aktyvaus investicinio portfelio valdymo neigiama grąža strateginio lyginamojo portfelio atžvilgiu per nustatytą laikotarpį. Vykdant aktyvų investicinio portfelio valdymą priimamais sprendimais negali būti reikšmingai keičiamas Lietuvos banko valdybos nustatyto strateginio lyginamojo portfelio rizikos ir su ja susijusios grąžos pobūdis. Aktyvaus investicinio portfelio valdymo rezultatai vertinami lyginant juos su strateginiu lyginamuoju portfeliu ir ne už trumpesnį nei nustatytą trejų metų investavimo laikotarpį.
19. Aktyvus investicinio portfelio valdymas grindžiamas:
19.1. taktiniu lyginamuoju portfeliu, orientuotu į vienų metų investavimo laikotarpiu, siekiant viršyti strateginio lyginamojo portfelio grąžą;
VI skyrius
Investicinio portfelio rizikos biudžetas
20. Investicinio portfelio rizikos biudžetas nustato priimtiną šio portfelio rizikos lygį ir yra apibrėžiamas kaip didžiausi galimi nuostoliai per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe.
22. Investicinio portfelio rizikos biudžetas yra 150 mln. eurų, t. y. investicinio portfelio bendra neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe neturi viršyti 150 mln. eurų.
VII skyrius
INVESTICINIO PORTFELIO nuokrypiai nuo
STRATEGINIO LYGINAMOJO PORTFELIO
24. Investicinio portfelio struktūra gali skirtis nuo strateginio lyginamojo portfelio struktūros, neviršijant suteikto rizikos biudžeto ir laikantis kitų Lietuvos banko valdybos ir Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyriaus nustatytų limitų.
25. Investicinio portfelio modifikuotoji finansinė trukmė (MFT) negali skirtis nuo jo strateginio lyginamojo portfelio MFT daugiau kaip 0,75, padauginus iš maksimalaus investicinio portfelio ir faktinio investicinio portfelio dydžių santykio.
VIII skyrius
Finansinės priemonės
27. Valdant finansinį turtą gali būti investuojama į šias finansines priemones:
|
Turto klasė |
Priimtinos priemonės arba kriterijai (tinka visi išvardytieji) |
| Pinigų rinkos priemonės |
iždo vekseliai
diskontuotieji vertybiniai popieriai
komerciniai vertybiniai popieriai (tarp jų euro komerciniai vertybiniai popieriai)
pinigai sąskaitoje
terminuotieji indėliai (įskaitant aukso)
perleidžiamieji indėlių sertifikatai
Tarptautinių atsiskaitymų banko perleidžiamieji įsipareigojimai
atpirkimo skolinimosi ir atpirkimo investavimo sandoriai (įskaitant trišalius);
vertybinių popierių skolinimas ir skolinimasis |
| Obligacijos |
trukmė: neribojama
atkarpos pobūdis: fiksuotoji, kintamoji, susieta su indeksais
kapitalo išpirkimo struktūra: turinčios išankstinio išpirkimo, pardavimo emitentui, pratęsimo pasirinkimo, amortizuojančiąją, mažėjančiąją, konvertuojamąją, susietą su indeksais galimybes ir kt.
kapitalo išpirkimo prioritetiškumas: vyriausybių tiesiogiai arba netiesiogiai garantuotos, negarantuotos, bet kurio prioritetiškumo, atsižvelgiant į emitento ir (arba) emisijos ilgalaikį skolinimo reitingą
kapitalo padengimas: užtikrintos, neužtikrintos, aktyvais padengtos, įskaitant padengimą nekilnojamojo turto paskolomis |
| Akcijos |
biržoje prekiaujamos akcijos ir akcijų fondai |
| Valiutos |
valiutos |
| Žaliavos |
auksas |
| Investiciniai fondai |
investiciniai fondai (tarp jų indekso ir biržoje prekiaujami fondai), kurių finansinis turinys atitinka naudotinų finansinių priemonių ir operacijų finansinį turinį |
| Išvestinės finansinės priemonės |
ateities sandoriai (palūkanų normų ir obligacijų)
apsikeitimo sandoriai (valiutų, palūkanų normų, įskaitant ir tarpvaliutinius, infliacijos indeksų, kredito pajamingumo priedų, bendrosios grąžos, kredito įsipareigojimų neįvykdymo)
išankstiniai sandoriai (obligacijų, palūkanų normų, valiutų, biržoje prekiaujamų fondų)
pasirinkimo sandoriai (obligacijų, palūkanų normų, valiutų, biržoje prekiaujamų fondų)
valiutų keitimo ir aukso išvestinės priemonės |
28. Išvestinės finansinės priemonės naudotinos siekiant valdyti riziką arba siekiant veiksmingai įgyvendinti pasirinktą investicinį sprendimą, neprieštaraujantį politikos nuostatoms.
29. Investuojama į finansines priemones, į kurias Lietuvos bankas yra tinkamai pasirengęs investuoti: išanalizuotos jų ypatybės ir informacijos poreikis, nustatyti ir pritaikyti vertinimo metodai, parengtos informacinės sistemos, pasirašytos atitinkamos sutartys su sandorio šalimis, pasiruošta tinkamai įtraukti į apskaitą ir pan. Detalų tinkamų investuoti finansinių priemonių sąrašą tvirtina Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius.
IX SKYRIUS
FINANSINIO TURTO IR JO OPERACIJŲ VALIUTA
30. Finansinis turtas gali būti investuojamas (saugomas) ir jo operacijos atliekamos eurais, specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST), auksu ir valiutomis šalių, turinčių ne žemesnį kaip investicinį ilgalaikį skolinimo reitingą nacionaline valiuta.
31. Reikalaujama finansinio turto struktūra pagal valiutą užtikrinama investuojant leidžiamomis valiutomis ir, jei būtina, kartu sudarant valiutos apsikeitimo arba kitus valiutos kurso rizikos mažinimo sandorius.
33. Bendra užsienio valiutų atviroji pozicija negali viršyti 15 proc. maksimalaus investicinio portfelio dydžio.
X SKYRIUS
REIKALAVIMAI EMITENTAMS IR SANDORIŲ ŠALIMS
35. Finansinis turtas investuojamas tik į tokias obligacijas ir sandoriai sudaromi tik su tomis sandorių šalimis (įskaitant institucijas, kuriose Lietuvos bankas turi korespondentines, vertybinių popierių saugojimo arba tarpuskaitos sąskaitas), kurioms nustatytas ilgalaikis investicinis reitingas. Neatidėliotino atsiskaitymo (angl. spot) pirkimo–pardavimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma DVP (angl. delivery-versus-payment) principu, galima sudaryti su sandorio šalimis, kurios neturi ilgalaikio investicinio reitingo, kai Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius įvertina jų priimtinumą.
36. Jeigu obligacijai reitingas nesuteiktas ir obligacija yra nesubordinuota kitų turtu neužtikrintų skolos vertybinių popierių atžvilgiu, atsižvelgiama į emitento reitingą.
37. Jeigu institucija ir jos patronuojančioji institucija yra skirtingi juridiniai vienetai, į patronuojančiajai institucijai suteiktą reitingą atsižvelgiama tik turint jos garantiją raštu.
39. Vidutinis skolos vertybinių popierių fondo investicijų reitingas turi būti ne mažesnis negu investicinis.
40. Reitingo reikalavimai netaikomi Tarptautiniam valiutos fondui ir Tarptautinių atsiskaitymų bankui.
41. Reitingo reikalavimai netaikomi investicijoms į akcijas, įskaitant netiesiogines investicijas per fondus, išvestines priemones ir pan.
42. Žemesnio nei A- (A3) ilgalaikio reitingo investicijų bendra suma negali viršyti 20 proc. maksimalaus investicinio portfelio dydžio.
43. Vieno emitento (arba sandorio šalies), kurio ilgalaikis reitingas yra žemesnis nei A- (A3), įsipareigojimai Lietuvos bankui negali būti didesni kaip 100 mln. eurų.
XI SKYRIUS
investicijų valdymo bendrovėS
45. Finansiniam turtui valdyti gali būti pasitelkiamos investicijų valdymo bendrovės. Investicijų valdymo bendrovių valdomos finansinio turto dalies rizika įtraukiama į bendrą finansinio turto rizikos biudžetą. Investicijų valdymo bendrovėms patikimą valdyti turto dalį ir investavimo įgaliojimus tvirtina Lietuvos banko valdyba. Šis reikalavimas netaikomas įsigyjant indekso ir biržoje prekiaujamus fondus.
XII SKYRIUS
VIDAUS VALDYMAS IR TVARKA
46. Lietuvos banko valdyba suteikia įgaliojimus Lietuvos banko Bankininkystės tarnybai pagal savo kompetenciją valdyti, tvarkyti Lietuvos banko finansinį turtą ir juo disponuoti neviršijant Politikoje nustatytų apribojimų bei suteikto rizikos biudžeto pagal nustatytą strateginę investicijų struktūrą.
47. Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius informuoja Lietuvos banko valdybą, jei nuo metų pradžios investicinio portfelio ar jo strateginio lyginamojo portfelio neigiama grąža tampa didesnė už rizikos biudžeto dydį arba jei rizikos vertinimas ex-ante viršija nustatytą rizikos biudžetą. Lietuvos banko valdyba sprendžia, ar yra poreikis mažinti strateginės investicijų struktūros riziką.
48. Bankininkystės tarnyboje, siekiant nustatyti atsakomybės ribas ir užtikrinti kontrolę, investavimo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas yra atskirtas nuo sudarytų sandorių tvarkymo proceso ir mokėjimų už investavimo operacijas vykdymo.
XIII SKYRIUS
ATSKAITOMYBĖ IR DOKUMENTAVIMAS
50. Kartą per ketvirtį Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius teikia Lietuvos banko valdybai finansinio turto ir jo dalių investavimo rezultatų, prisiimtos ir patirtos rizikos, grąžos ir rizikos šaltinių ataskaitą.
51. Bent kartą per metus Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius atlieka ir teikia Lietuvos banko valdybai vertinimą, ar taikoma finansinio turto valdymo strategija ir prisiimamas rizikos lygis yra tinkami siekiant įgyvendinti finansinio turto valdymo tikslus.
52. Valdant finansinį turtą vadovaujamasi viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei principais. Siekdamas įgyvendinti šiuos principus, Lietuvos bankas supažindina visuomenę su pagrindiniais Politikos aspektais ir periodiškai skelbia informaciją apie finansinį turtą. Informaciją apie finansinio turto valdymą ir apskaitą Lietuvos bankas pateikia metinėje ataskaitoje, kuri skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
[1]Tarptautines atsargas sudaro investicijos užsienio valiuta užsienio valstybėje. Oficialiosios tarptautinės atsargos, remiantis Tarptautiniu valiutos fondu, yra apibrėžiamos siauriau ir jomis laikomos investicijos tik šiomis valiutomis: JAV doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Japonijos jenomis, Kanados doleriais, Šveicarijos frankais, Australijos doleriais, Kinijos ženminbi juaniais ir eurais (euras Lietuvoje nėra užsienio valiuta).
[2]TARGET2 yra Europos Sąjungos centrinių bankų realiojo laiko atskirųjų atsiskaitymo sistemų visuma. TARGET2-LIETUVOS BANKAS yra Lietuvos banko TARGET2 komponento sistema.
[3] Šio metodo esmė yra ta, kad metų pabaigoje atskirų finansinių priemonių perkainojimo prieaugiai parodomi balansinėse perkainojimo sąskaitose, o nerealizuotieji nuostoliai pripažįstami išlaidomis.