ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL LAIDOJIMO, LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMO, KAPINIŲ PRIEŽIŪROS IR LANKYMO, KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMO ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. vasario 1 d. Nr. T-952
Šalčininkai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, vykdydama Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimą Nr. 1R-31 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių 23 ir 32 punktų įgyvendinimo“ ir atsižvelgdama į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2018 m. sausio 11 d. teikimą Nr. 1T-1 „Dėl laidojimo, kapinių priežiūros ir lankymo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo pakeitimo“, Šalčininkų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Laidojimo, leidimo laidoti išdavimo, kapinių priežiūros ir lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. T-372 „Dėl laidojimo, kapinių priežiūros ir lankymo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Šalčininkų rajono
savivaldybės tarybos
2018 m. vasario 1 d.
sprendimu Nr. T-952
LAIDOJIMO, LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMO, KAPINIŲ PRIEŽIŪROS IR LANKYMO, KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMO ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laidojimo, leidimo laidoti išdavimo, kapinių priežiūros ir lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato leidimų, sprendimų laidoti išdavimo, kapaviečių skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šis Aprašas yra privalomas tvarkant kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763; 2010, Nr. 123-6259), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr.137-5411) patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimo tvarkos apraše, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamųjų duomenų tvarkymo sąlygų apraše, Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos apraše, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 (Žin. 2011, Nr. 121-5751) patvirtintame Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos apraše bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
3. Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
II. LAIDOJIMAS KAPINĖSE
5. Pagal paskirtį kapinės skirstomos į :
5.2. konfesines; konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nustatyta tvarka, arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija (toliau vadinama – religinė bendruomenė ar bendrija) pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiame Apraše ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi. Laidojimo ir kapinių lankymo tvarką konfesinėms kapinėms nustato atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Kol religinė bendruomenė ar bendrija nenustatė laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos ir neinformavo savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusios laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
6. Pagal statusą kapinės skirstomos į:
6.1. neveikiančias; kapinės priskiriamos neveikiančioms, jeigu jose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms savivaldybė praneša vietinėje spaudoje, be to, informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.
6.2. riboto laidojimo; kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.
7. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas) teritorinio padalinio ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Rajono savivaldybės administracija per 7 darbo dienas raštu informuoja Kultūros paveldo departamentą apie priimtą savivaldybės Tarybos sprendimą pakeisti kapinių statusą.
8. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje savivaldybės administracijos direktorius priima per 3 darbo dienas, gavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siūlymą. Apie priimtą sprendimą seniūnijų seniūnai per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia kapinių informacinėje lentoje ir savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, joms turi būti nustatytas neveikiančių kapinių statusas.
9. Naujos kapinės steigiamos ir esamų kapinių ribos keičiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu (Žin., 2007, Nr. 140-5763; 2010, Nr. 123-6259), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), taip pat pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
III. LEIDIMO LAIDOTI IR SKIRTI KAPAVIETĘ IŠDAVIMAS IR LAIDOJIMAS
10. Leidimą laidoti (1 priedas) išduoda seniūnijų seniūnai arba rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti atitinkamų seniūnijų darbuotojai.
11. Leidimas laidoti išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą (laisvos formos) ir medicininį mirties liudijimą.
Leidimas laidoti išduodamas laidojant: Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojus, Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojų artimus šeimos narius, taip pat kitiems laidojimą, organizuojantiems asmenims, laidojantiems asmenis, kurie yra kilę arba ilgą laiką gyveno Šalčininkų rajone, parapijos gyventojus.
12. Leidimas laidoti neišduodamas mirusiųjų palaikams laidoti, kurie gyveno ne Šalčininkų rajono savivaldybės atitinkamos seniūnijos teritorijoje ir neturėjo šeimyninių kapaviečių ar palaidotų giminių Šalčininkų rajono savivaldybės atitinkamos seniūnijos teritorijoje esančiose kapinėse.
16. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5´2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8´2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Tarp eilių atstumas 0,7 m, tarp kapaviečių 0,5 m.
17. Seniūnai yra atsakingi už Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalų (5 priedas) pildymą ir saugojimą. Seniūnams pavedus žurnalus pildyti kapinių prižiūrėtojams, nerečiau kaip vieną kartą per mėnesį jie turi patikrinti kaip yra tvarkomi žurnalai.
18. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba
išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras.
19. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
20. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka. Seniūnijos seniūnas gali išduoti leidimą laidoti ne pagal kapinių planą, gavęs motyvuotą mirusiojo artimųjų prašymą (laidojant žymius, nusipelniusius savivaldybei ar valstybei žmones) ir asmens nuopelnus savivaldybei ar valstybei patvirtinantį kompetentingos institucijos raštą. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kuomet leidžiama laidoti pakartotinai.
21. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (ne mažiau kaip po 25 metų).
22. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti seniūno leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
IV. NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMOGAUS PALAIKŲ LAIDOJIMAS
24. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose vietose iš savivaldybės viešųjų kapinių tam tikslui skirtoje teritorijoje.
25. Sprendimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus ir skirti kapavietę priima Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius arba jo paskirtas seniūnijos (kurios teritorijoje laidojami nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai) seniūnas.
26. Rašytinį sprendimą laidoti ir skirti kapavietę (2 priedas), vadovaujantis šio Aprašo nuostatomis, išduoda paskirtas seniūnijos (kurios teritorijoje laidojami nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai) seniūnas arba seniūnijos (kurios teritorijoje laidojami nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai) darbuotojas (toliau - savivaldybės administracijos atstovas).
28. Palaidojus nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, seniūnas arba jo atstovas surašo nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą (3 priedas).
29. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą pasirašo seniūnas arba jo atstovas, laidojimo paslaugų teikėjas arba jo atstovas ir kapinių prižiūrėtojas arba jo atstovas. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo akto kopiją savivaldybės administracijos atstovas pateikia leidimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus davusiam prokurorui.
30. Ant nenustatytos tapatybės žmogaus kapo pritvirtinama lentelė, kurioje nurodomi kapavietės numeris, palaikų palaidojimo data. Užrašai ant lentelės turi būti nenusiplaunantys.
31. Prokuroro leidimas laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, sprendimas laidoti ir skirti kapavietę nenustatytos tapatybės žmogaus palaikams laidoti, palaikų palaidojimo aktas saugomi seniūnijoje (kurios teritorijoje laidojami nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai), atsakingoje už laidojimo paslaugų organizavimą Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.
V. ŽMOGAUS PALAIKŲ EKSHUMAVIMAS
33. Palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimas arba prokuroro nurodymu.
35.Visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimas nėra būtinas perkeliant rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, nebent būtų atidaromas karstas.
VI. KAPINIŲ PRIEŽIŪRA
37. Tvarką ir švarą kapinėse palaiko kapinių prižiūrėtojas, taip pat jis, suderinęs su seniūnu, tvarko kapaviečių skyrimą, užtikrina, kad kapinės būtų aprūpintos vandeniu ir nustatytąja tvarka būtų surenkamos ir išvežamos į sąvartyną kapinėse susidarančios atliekos.
38. Už kapavietės priežiūrą gali būti atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; asmuo, apie kurį kapinių prižiūrėtojui pranešė buvusio atsakingo asmens (jei šis negali vykdyti priežiūros dėl sveikatos ar kitų aplinkybių) giminaičiai arba palaidoto mirusiojo giminaičiai; asmuo, kuris savu noru išreiškė pageidavimą prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę ir jam toks leidimas buvo suteiktas. Šių asmenų duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės priežiūrą asmenis supažindina su Aprašu arba / ir religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga.
39. Už žymių žmonių kapaviečių priežiūrą, kurių nebėra kam prižiūrėti, t.y. neturėjo arba mirę vaikai, artimieji, giminės, atsako kapinių prižiūrėtojas.
40. Statant ir (ar) rekonstruojant statinius kapavietėje, įrengiant kitus kapavietės objektus, privaloma suderinti su kapinių prižiūrėtoju. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo pranešti apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.
42. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kitiems statiniams.
43. Kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje, laikantis Aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
44. Seniūnai, aprūpina kapines informaciniais stendais ar informacinėmis lentomis, įrengiamomis prie įėjimo į kapines, kuriose užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens ar kitos organizacijos, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros
paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
45. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
VII. KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
46. Seniūnas, nustatęs, kad kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, seniūnas per 5 darbo dienas raštu informuoja Savivaldybės administracijos direktorių, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas.
47. Savivaldybės administracijos direktoriaus gauti duomenys apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
48. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija (toliau – Komisija) priima sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius, posėdyje balsų dauguma, jeigu Komisija nustatė ne mažiau kaip tris iš šių aplinkybių:
48.2. kapavietės statiniai (paminklai, antkapiai, tvorelės ir pan.) iš dalies ar visiškai suirę, nugriuvę, kelia pavojų gretimų kapaviečių statiniams, želdiniams;
48.4. neprižiūrimi kapavietės želdiniai (medžiai, krūmai – peraugę kapavietės ribas (jeigu tokios nustatytos), trukdo praeiti, pažeisti ligų, išorinio poveikio, nesimato užrašų ant paminklo (jeigu jie yra), gadina gretimų kapaviečių statinius ir želdinius;
49. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenys ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo data per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo pateikiama seniūnui, vykdančiam kapinių priežiūrą ir paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje, nurodant duomenų paskelbimo datą. Komisija sudaro visų pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių sąrašą ir teikia tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui.
50. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje, raštu kreipiasi į Savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Seniūnas priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdamas pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kuriose yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.
51. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
VIII. LANKYMOSI KAPINĖSE TVARKA
53. Kapinėse leidžiama lankytis:
54. Be rašytinio seniūno arba kapinių prižiūrėtojo leidimo draudžiama važinėti bet kokiu transportu (išskyrus specialųjį).
55. Taip pat kapinėse draudžiama:
55.2. išmesti į šiukšlyną, šiukšlių surinkimo konteinerius laikinus kapo žymėjimo ženklus, religinius simbolius (kryžius).
IX. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
57. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų kapinių žurnale neišlikę, turi:
57.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišlikę duomenų apie kapą;
58. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą) priima Komisija posėdyje balsų dauguma. Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu. Apie Komisijos priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir seniūną, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, papildomai informuojamas Kultūros paveldo departamentas.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
59. Kiti šiame Apraše nenumatyti kapinių tvarkymo, priežiūros reikalavimai, leidimų, sprendimų išdavimo tvarka, nustatyti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763; 2010, Nr. 123-6259), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr.137-5411) patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimo tvarkos apraše, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamųjų duomenų tvarkymo sąlygų apraše, Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos apraše, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 (Žin., 2011, Nr. 121-5751), patvirtintame Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos apraše.
60. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą panaikinti kapines, visuomenė ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičiai informuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr.137-5411) patvirtintomis Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašu.
61. Leidimai laidoti neprižiūrimose kapavietėse išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr.137-5411) patvirtintu Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu.
62. Nenumatytus šiame Apraše kapinių tvarkymo klausimus sprendžia Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius.