LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2023–2030 METŲ GAMTOS MOKSLŲ, TECHNOLOGIJŲ, INŽINERIJOS, MATEMATIKOS MOKSLŲ UGDYMO TAIKANT KŪRYBIŠKUMĄ (STEAM) STIPRINIMO PLANO PATVIRTINIMO
2023 m. rugsėjo 11 d. Nr. V-1185
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.2.9 veiksmą, užtikrinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymo taikant kūrybiškumą (STEAM) stiprinimą bei bendrajame ugdyme dalyvaujančių mokinių pasiekimų gerėjimą,
t v i r t i n u 2023–2030 metų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymo taikant kūrybiškumą (STEAM) stiprinimo planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 11 d.
įsakymu Nr. V-1185
2023–2030 METŲ GAMTOS MOKSLŲ, TECHNOLOGIJŲ, INŽINERIJOS, MATEMATIKOS MOKSLŲ UGDYMO TAIKANT KŪRYBIŠKUMĄ (STEAM) STIPRINIMO PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2023–2030 metų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymo taikant kūrybiškumą (STEAM) stiprinimo planas (toliau – Planas) numato gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymo taikant kūrybiškumą (toliau – STEAM) bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo procese tobulinimo tikslą ir uždavinius, skirtus įgyvendinti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 5.8 ir 5.9 papunkčius ir 1 priedą „2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašas“, siekiant sukurti nuoseklią STEAM ugdymo sistemą ir užtikrinti tvarų Lietuvos mokinių STEAM ugdymo pasiekimų gerėjimą.
2. Plane aptartos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija, ŠMSM) inicijuojamos ir kitų institucijų vykdomos sisteminės priemonės, užtikrinančios STEAM ugdymo gerinimą.
II SKYRIUS
STEAM SAMPRATOS APIBRĖŽTIS
4. Šiame plane STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) samprata apibrėžiama kaip kompleksiškas ir visuminis tikrovės reiškinių pažinimas taikant kūrybišką prieigą ir organizuojant integruotą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ugdymą.
5. STEAM ugdymo bruožai:
5.1. turinys grindžiamas realiais kontekstais ar tariamais scenarijais, turinčiais išvestį ar projekciją į mokiniui aktualią bei atpažįstamą aplinką ir skatinančiais tvarų ir atsakingą santykį su pasauliu. Ugdymo proceso metu taikoma STEAM dalykų žinių, gebėjimų ir nuostatų integracija, siekiant įgyvendinti mokinio suformuluotus konkrečius tikslus ir uždavinius;
5.2. didžioji dalis taikomų metodų paremti mokinio (-ės) aktyviu tyrinėjimu ir (ar) modeliavimu (įskaitant meninę raišką) ir skirti ugdyti kritinį bei kūrybinį mąstymą, bendradarbiavimą, komunikavimo kompetenciją ir problemų sprendimo gebėjimus. Taip pat turi būti taikomi skaitmeninę kompetenciją ugdantys metodai ar jų variantai;
6. Siekiant STEAM ugdymo plėtros Lietuvoje, turi būti skatinamas ir STEAM srities ugdymas, kurio metu, taikant aktyvaus mokymosi metodus, gilinamasi į gamtamokslinį, technologinį, inžinerinį ar matematinį turinį ir (ar) problemas, kelias ar visas sritis jungiant per bendrus kontekstus. Papildomai STEAM srities ugdymo procese menai ar kiti dalykai gali būti integruojami kaip raiškos, įvesties ar proceso formos elementai.
III SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
7. Pastarąjį dešimtmetį galima stebėti įvairių mokinių pasiekimų tyrimų ir patikrinimų rezultatų netolygumą, kuris rodo, kad ugdymo procese neužtikrinamas tvarus mokinių rezultatų gerėjimas. Taip pat ryškėja tendencijos renkantis dalykus viduriniame ugdyme, brandos egzaminus ar studijų programas, kurie daro įtaką tolesniems profesiniams pasirinkimams:
7.1. praktinių veiklų trūkumas kompetencijomis grįstame bendrajame ugdyme ir profesiniame mokyme. UNESCO teigia, jog svarbu ugdyti(s) kompetencijas, kurios peržengia žinių sričių ribas (2019 m.), o STEAM ugdymas padeda jas peržengti;
7.2. 2014–2018 m. nacionalinių mokinių pasiekimų rezultatai rodo, kad gerėjo pasaulio pažinimo (4 kl.), gamtos mokslų (8 kl.) ir matematikos (4 ir 8 kl.) pasiekimai, tačiau mokinių, pasiekiančių aukštesnįjį pasiekimų lygį, dalis nėra didelė (Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – NŠA), 2018; NŠA, 2017; Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC), 2015; NEC, 2014);
7.3. 2015, 2019 m. atlikti tarptautiniai matematikos ir gamtos mokslų tyrimai TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) rodo tendenciją, kad ketvirtokų ir aštuntokų gamtos mokslų ir matematikos pasiekimai, palyginti su buvusių tyrimų rezultatais, gerėja ir yra aukštesni negu tarptautinis pasiekimų vidurkis (NŠA, 2016; NŠA, 2020);
7.4. 2018 m. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) atlikto PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimo duomenimis, Lietuvos mokinių matematinio ir gamtos mokslų raštingumo pasiekimai per 2006–2018 m. laikotarpį išlieka stabilūs, žemiau EBPO valstybių vidurkio (ŠMSM, NŠA, 2021). PISA tyrimai yra labiau orientuoti į praktinių gebėjimų taikymą;
7.5. 2022 m. matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų neišlaikė virš 39,2 proc. visų pagrindinio ugdymo programą baigiančių mokinių. Ankstesniais metais (2021, 2020, 2019) valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE) išlaikiusiųjų rezultatai svyravo ir atitinkamai siekė 15,1 proc., 32,4 proc. ir 17,9 proc. neišlaikiusiųjų;
7.6. 2019–2022 m. matematikos, informacinių technologijų (būsima informatika) VBE neišlaikiusių mokinių dalis didėjo: matematikos VBE 2019 m. neišlaikiusių mokinių dalis buvo 17,86 proc., 2022 m. – 35,4 proc., informacinių technologijų VBE – 3,4 proc., 2022 m. – 13,8 proc. (NŠA, 2019; NŠA, 2022);
7.7. 2019–2022 m. gamtos mokslų VBE neišlaikiusių mokinių dalis nesikeitė: biologijos VBE 2019 m. neišlaikiusių mokinių dalis buvo 2,4 proc., 2022 m. – 3,8 proc., chemijos VBE – 2,2 proc., 2022 m. – 3,6 proc., fizikos VBE – 3,2 proc., 2022 m. – 2,8 proc. (NŠA, 2019; NŠA, 2022), nes šiuos egzaminus renkasi dauguma motyvuotų mokinių;
7.8. 2019–2022 m. abiturientų nėra gausiai pasirenkami laikyti fizikos, chemijos VBE egzaminai (chemijos VBE 2019 m. – 5,89 proc., 2022 m. – 4,73 proc., chemijos VBE 2019 m. – 10,33 proc., 2022 m. – 9,44 proc.), mažai abiturientų rinkosi atlikti brandos darbą (2022 m. mažiau negu 1 proc.);
7.9. neužtikrinama ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo sinergija STEAM ugdymui plėtoti. STEAM veiklos turėtų būti taikomos dažniau, o ypatingą dėmesį reikėtų skirti informacinių technologinių (būsima informatika) bei matematinėms veikloms taikyti, nes būtent šių veiklų mokinių įvertinimo vidurkiai yra mažiausi (Monkevičienė, Autukevičienė, Kaminskienė, 2018);
7.10. neužtikrinama pakankama formaliojo švietimo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo dermė (Valstybės auditas, 2015);
7.11. 2017–2022 m. Lietuvoje mažėjo mokinių pasirinkimas studijuoti inžinerijos, gamybos, statybos studijose, o tai mažina Lietuvos pramonės srities konkurencines galimybes Europos Sąjungoje. Didėja Lietuvoje besirenkančiųjų studijuoti informacijos ir ryšio technologijų, gamtos mokslų, matematikos, statistikos studijas, bet jų dalis nesiekia Europos Sąjungos vidurkio;
7.12. profesiniame mokyme yra populiarios inžinerijos, architektūros ir statybos, informacijos ir ryšio technologijų programos, o tai rodo, kad STEAM dalykai mokiniams yra aktualūs;
7.13. kvalifikuotų darbuotojų, kurie atitiktų rinkos poreikius, trūkumas bus vienas iš iššūkių, siekiant ilgalaikių tikslų. Tai patvirtina numatomas poreikis: 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane gyvybės mokslų sektorius 2030 m. turėtų sukurti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) Lietuvoje, informacinių ir komunikacinių technologijų sektorius – 9,3 proc., o inžinerijos pramonė 2030 m. – 7,69 proc. BVP. Nacionalinėje pažangos strategijoje 2030 pabrėžiamas strateginis tikslas – pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, svarbu kurti sąlygas verslo, švietimo, mokslo ir kultūros integracijai.
8. Tariantis su ekspertais, suinteresuotomis institucijomis (pvz., STEAM centrais, universitetais, profesinio mokymo institucijomis, verslo subjektų asociacijomis), analizuojant situaciją, identifikuoti iššūkiai STEAM ugdymo(si) procese:
8.1. trūksta visuomenės (ypač mokinių) susidomėjimo STEAM ugdymu, populiarinimo tarp visuomenės bei aktualizavimo švietimo institucijose:
8.1.1. įvairi STEAM sampratos įvairovė Lietuvoje:
8.1.1.1. atlikus STEAM ekosistemos analizę išryškėjo, kad Lietuvoje atsiranda daug iniciatyvų, planuojant įgyvendinti STEAM ugdymo(si) veiklas. Vis dėto jų pateikiamos ir naudojamos pagrindinės idėjų kryptys dažnai skiriasi, o tai apsunkina kryptingą švietimo finansavimą, STEAM veiklų tęstinumo ir tvarumo užtikinimą;
8.1.1.2. Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos), Lietuvoje nėra teisiškai apibrėžtos vystomos STEAM sampratos pagrindinės kryptys, kuriose atsispindėtų tokio ugdymo(si) savybės. Ji leistų lengviau interpretuoti projektuose taikomų įvairių sėkmės rodiklių pasiekimą;
8.1.2. kylantys STEAM centrų įveiklinimo iššūkiai:
8.1.2.1. neišplėtoti STEAM centrų ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklaveikos modeliai, kurie būtų pritaikyti prie įvairių savivaldybių poreikių;
8.1.2.2. kyla iššūkių dėl STEAM atviros prieigos centrų prieinamumo (pvz., neišspręstas bendrojo ugdymo mokyklų tvarkaraščių ir mokinių ugdomųjų veiklų STEAM centruose suderinamumas, pavėžėjimo į STEAM centrus modelis);
8.2. ne visiems Lietuvos mokiniams sudarytos lygiavertės sąlygos maksimaliai išnaudoti savo mokymosi potencialą ir taikyti praktines veiklas:
8.2.1. nedidelis pasirinkusiųjų mokytis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų (toliau - STEM) srities dalykus viduriniame ugdyme bei studijuoti STEM studijose skaičius:
8.2.1.1. neužtikrinama matematikos, informatikos ir gamtos mokslų teorijos ir praktikos dermė pagrindinio ugdymo pakopoje: mokymas vis dar išlieka teorinis ir sudaromos nepakankamos sąlygos mokiniams modeliuoti, tyrinėti, spręsti realaus pasaulio problemas ir ugdytis realiam gyvenimui aktualius mąstymo ir veiklos gebėjimus;
8.2.1.2. profesinėse mokyklose populiarios inžinerijos, architektūros ir statybos, informacijos ir ryšio technologijų profesijos. STEAM mokomojo dalyko turinys per mažai integruojamas su specialybės mokymosi turiniu;
8.2.1.3. 2022 m. padaugėjo pasirinkusiųjų studijuoti matematikos, informatikos, fizinius mokslus, bet sumažėjo inžinerijos, technologijos mokslus pasirinkusių studijuoti studentų skaičius;
8.2.2. silpnesni matematikos, informacinių technologijų (informatikos) ir gamtos mokslų rezultatai pagrindinio ugdymo antroje dalyje ir viduriniame ugdyme:
8.2.2.1. įvertinus matematikos, informacinių technologijų (informatikos) ir gamtos mokslų VBE rezultatus, pastebėta, kad prastėja matematikos ir informacinių technologijų, o lieka stabilūs gamtos mokslų VBE rezultatai;
8.2.3. neaktyvus STEAM praktinių veiklų (pvz., projektiniai ir tiriamieji darbai, brandos darbai, laboratoriniai darbai, užduotys lauke) taikymas mokyklose:
8.2.3.1. pastarąjį dešimtmetį sparčiai atnaujinant mokyklų materialiuosius išteklius (pvz., gamtos mokslų kabinetų įrangą) pastebima, kad mokytojai pamokoje neaktyviai organizuoja praktines veiklas, nepakankamai išnaudojama sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūra ir joje dirbančių profesinio mokymo mokytojų kompetencija;
8.2.3.2. STEAM dalykų mokytojams nepakanka motyvacijos ir patirties vykdyti praktines ugdymo(si) veiklas. Diegiant 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas svarbu sudaryti sąlygas mokytojui įsivertinti turimas kompetencijas ir pasiūlyti jų darbo kontekstą ir poreikius atliepiančias kvalifikacijos tobulinimo programas, kuriose įgytos kompetencijos galėtų būti pritaikomos kasdieniame mokytojų darbe, ypač akcentuojant integruotų ir praktinių veiklų būtinumą;
8.3. STEM dalykų mokytojų trūkumas ir neatlieptas STEM mokytojų poreikis tobulinti profesinę kvalifikaciją:
8.3.1. kyla iššūkių organizuojant, vykdant ir skatinant STEM dalykų mokytojus tobulinti profesinę kvalifikaciją:
8.3.1.1. tarptautinių tyrimų (TIMSS, PISA) ataskaitose akcentuojama, kad Lietuvos pedagogams, dirbantiems Lietuvos mokyklose, svarbu atnaujinti žinias, mokymo(si) metodus, praktiškai išbandyti įvairius taikomuosius darbus bei padėti mokiniui išsiskleisti, ugdyti smalsumą, kūrybiškumą, atsparumą, atkaklumą, siekti tobulėjimo (IEA TIMSS, 2015; PISA, 2018);
8.3.2. silpnas mokslo ir studijų institucijų įsitraukimas į STEAM ugdymo(si) mokyklose tobulinimą ir vykdymą:
8.3.2.1. mokyklose ypač trūksta gamtos, matematikos ir informatikos mokytojų (Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose, 2022);
8.3.2.2. Lietuvoje trūksta mokslininkų, kurie atliktų tyrimus STEAM dalykų, STEAM didaktikų srityse, plėtotų šią sritį ir galėtų būsimiems pedagogams perduoti reikalingas žinias bei kompetencijas;
8.3.2.3. stebimas nepakankamas mokslininkų ir mokyklų bendradarbiavimas rengiant pedagogus, vykdant mokslinius tyrimus, dalijantis naujų mokslinių atradimų informacija;
8.3.2.4. būtina siekti, kad STEM dalykų mokymas būtų grindžiamas ne tik užsienio mokslininkų įžvalgomis, bet būtų tyrinėjamas ir Lietuvos ugdymo kontekstas bei STEM dalykų mokymo ir mokymosi praktika mokyklose. Tokie tyrimai padėtų plėtoti STEM dalykų mokymo didaktiką, formuoti nacionalinį mokymosi turinį ir ieškoti būdų didinti mokinių mokymosi motyvaciją, atsparumą ir įsitraukimą mokantis STEM dalykų;
8.4. neatlieptas mokyklų ir STEAM centrų priemonių poreikis:
8.4.1. STEAM priemonių standarto trūkumas. Lietuvoje trūksta susitarimo dėl STEAM dalykų ir priemonių standarto, o 2022 m. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijose pateikiami priemonių sąrašai šiuo metu vienas kitą dubliuoja (NŠA, 2023);
8.4.2. STEAM priemonių trūkumas. Lietuvoje sumažėjo mokinių, kuriuos mokyti gana stipriai arba labai stipriai trukdo su materialiaisiais ištekliais susiję veiksniai, bet jų lieka virš 15 proc. Materialiųjų išteklių atnaujinimas taip pat yra svarbus veiksnys, siekiant mokinių mokymo sėkmės (PISA, 2018).
IV SKYRIUS
PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS KRYPTYS
9. Siekiant gerinti STEM dalykų mokinių pasiekimus ir didinti STEM studijų pasirinkimus, būtina sistemingai ugdyti mokinių kompetencijas, skatinti praktines integralias veiklas, ugdančias kūrybiškumą, kritinį mąstymą.
10. Šio plano tikslas – kiekvienam mokiniui suteikti galimybę pažinti STEAM dalykus, užtikrinant mokyti ir mokytis būtinas sąlygas bei akcentuojant praktinių veiklų stiprinimą.
11. Šiam tikslui pasiekti išskiriami uždaviniai:
11.1. parengti STEAM stiprinimo bei aktualizavimo Lietuvos bendrajame ugdyme ir profesiniame mokyme gaires;
11.2. stiprinti STEAM mokytojų kompetencijas, būtinas atnaujintoms bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti;
11.3. skatinti platesnį STEAM praktinių veiklų įtraukimą į bendrąjį ugdymą (pvz., projektinių-tiriamųjų darbų, brandos darbų) įtraukinant įvairius socialinius partnerius (pvz., verslo įmones, profesines mokyklas, mokslo ir studijų institucijas), jas įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklose bei STEAM centruose;
12. Pagrindinės plano veiklos kryptys:
V SKYRIUS
PLANO ĮGYVENDINIMAS IR STEBĖSENA
14. Plano įgyvendinimą koordinuoja Ministerija:
15. Įgyvendinus Planą, numatyta pasiekti šių rezultatų:
Rodiklio tipas (rezultato / produkto) |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Tarpinė reikšmė 2025 m. |
Galutinė reikšmė 2030 m. |
|
||
Rezultato |
Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių gamtos mokslų laboratorijas, dalis |
Procentai |
Sostinės regione 47,5 (2020) |
–
|
Sostinės regione 58 (2029) |
|
||
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione 41,7 (2020) |
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione 56 (2029) |
|
||||||
Rezultato |
Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių standartus atitinkančias laboratorijas ir / ar technikos kabinetus, dalis (proc.) |
Procentai |
38,6 (2021) |
57 |
80 |
|
||
Rezultato |
Mokinių pasiekimų skirtumas tarp mažiausių (mažiau nei 3 tūkst. gyventojų) ir didžiausių (per 15 tūkst.) vietovių (didžiausias iš visų PISA tyrimų tiriamų sričių) (skirtumas taškais) |
Skirtumas taškais |
67,68 (2018) |
55
|
ne daugiau kaip 40 |
|
||
Rezultato |
Atnaujintų STEAM centrų skaičius |
Vienetai |
0
|
–
|
10 |
|
||
Produkto |
Mobilių laboratorijų skaičius |
Vienetai |
0
|
–
|
40 |
|
||
Rezultato |
Mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) mokymosi pasiekimų lygį, dalis (Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA)) |
Procentai |
Skaitymas – 45,6; matematika – 47,7; gamtos mokslai – 54,1 (2009) |
bent 50 proc. visoms sritims |
bent 55 proc. visoms sritims |
|||
Produkto |
Dalyvaujančių praktiniame integruotame gamtos ir visuomenės mokslų nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokyklų skaičius (mokyklos, turinčios 4 ir 8 kl.) |
Procentai
|
0 |
bent 25 |
bent 70 |
|
||
Produkto |
Vykdomos nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, susijusios su STEAM dalykais |
Vienetai |
0 |
2 |
2 |
|
||
Rezultato |
Bendrojo ugdymo mokyklų, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartis su viena ar daugiau aukštųjų mokyklų, dalis |
Procentai |
- |
15 |
30 |
|
||
Rezultato |
Aukštųjų mokyklų, įtraukusių bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo mokyklomis į dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo kriterijus, dalis |
Procentai |
- |
20 |
60 |
|
||
Rezultato |
STEAM ekosistemos skatinamiems ryšiams stiprinti skirti projektai |
Vienetai |
0 |
15 |
40 |
|
||
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16. Atnaujindama Planą, Ministerija užtikrina prisiimtų įsipareigojimų dėl projektų, finansuojamų iš švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo sričiai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, įskaitant Ministerijos administruojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas, bei sąlygų tęstinumą. Ministerija taip pat įvertina Plane suplanuotų veiklų tęstinumo poreikį, nustatytų rodiklių pasiekimą.
2022–2030 metų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymo taikant kūrybiškumą (STEAM) stiprinimo plano
priedas
2023–2030 METŲ GAMTOS MOKSLŲ, TECHNOLOGIJŲ, INŽINERIJOS, MATEMATIKOS MOKSLŲ UGDYMO TAIKANT KŪRYBIŠKUMĄ (STEAM) STIPRINIMO PRIEMONĖS
Eil. Nr. |
Veiklos kryptis |
Priemonė / veikla |
Priemonės vykdytojai ir partneriai |
Vykdymo terminas |
Tikslinė auditorija |
Finansai ir jų šaltinis |
1. |
STEAM samprata ir aktualizavimas |
Bendrų bendrajame ugdyme ir profesiniame mokyme siektinų STEAM ugdymo(si) sampratos gairių pasidalijimas su bendruomenėmis (koncepcija). |
STEAM ekosistemos grupės nariai |
2023-12-31 |
Mokytojai, STEAM centrų darbuotojai |
ESF |
Visuomenės įtraukimas į STEAM ugdymo(si) veiklas formuojant teigiamą požiūrį į STEM dalykus (karjera ir taikymas kasdieniniame gyvenime). |
NŠA, LINEŠA |
2030-08-31 |
Mokslininkai, mokytojai, mokiniai, tėvai, STEAM centrų darbuotojai |
ESF, RRF, valstybės biudžeto lėšos |
||
STEAM ekosistemos stiprinimas, įgyvendinant projektų finansavimo konkursus (orientuojantis į STEAM ekosistemoje nurodytus prioritetus). |
LINEŠA |
2027-08-31 |
STEAM ekosistemos dalyviai |
RRF |
||
Neformaliojo vaikų švietimo krypčių klasifikatoriaus, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-442 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo krypčių klasifikatoriaus patvirtinimo“, atnaujinimas, papildant STEAM neformaliojo vaikų švietimo kryptimi.
|
ŠMSM
|
2024-06-31
|
Mokytojai, STEAM centrų darbuotojai, neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojai |
- |
||
2.
|
Praktinės veiklos |
Integruoto praktinio gamtos mokslų ir visuomeninių mokslų nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo galimybės įvedimas 4 ir 8 kl. mokiniams, kuris atliekamas regioniniame ar metodiniame STEAM atviros prieigos centre arba mokyklų gamtos mokslų ar STEAM kabinete, laboratorijoje.
|
NŠA |
2030-08-31 |
Mokytojai, mokiniai |
ESF |
Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, ugdymo(si) proceso organizavimo rekomendacijų pateikimas, sudarant galimybes užtikrinti kokybišką ir integruotą STEAM ugdymo(si) turinio įgyvendinimą (pvz., išvykos tarp bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, sektorinių praktinio mokymo centrų, STEAM centrų, socialinių partnerių). |
LINEŠA, NŠA
|
2030-08-31
|
|
- |
||
STEAM ugdymo kokybės stiprinimas įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, investuojant į atnaujintą infrastruktūrą ir priemones, mokytojų kompetencijų stiprinimą, ugdymo veiklas mokiniams ir mokinių pavėžėjimo galimybių gerinimą. |
ESFA |
2026-06-30 |
Bendrojo ugdymo mokyklos |
RRF |
||
STEAM metodinių centrų įkūrimas ir įgalinimas (pvz., tiriamųjų praktinių ir techninės kūrybos veiklų STEAM centruose išplėtojimas). |
LINEŠA |
2023-11-01 |
Mokytojai, STEAM centrų darbuotojai, mokiniai |
RRF |
||
|
STEAM ugdymo kokybės stiprinimas skatinant aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su mokyklomis ir STEAM centrais (pvz., dėstytojų ir mokslininkų konsultacijos vykdant tiriamuosius praktinius darbus, dėstytojų paskaitos, konsultacijos ir praktiniai mokymai mokytojams, aprašai STEAM centrams. |
NŠA, LINEŠA |
2030-08-31
|
Mokytojai, mokiniai, STEAM centrų darbuotojai, aukštųjų mokyklų darbuotojai
|
- |
|
3. |
Pagalba mokytojui |
Nacionalinių matematikos ir STEAM kvalifikacijos tobulinimo (gamtos mokslų, matematikos, inžinerinių technologijų, informatikos mokslų) programų praktinės dalies įgyvendinimas STEAM regioniniuose ir metodiniuose centruose. STEAM centrų darbuotojų kompetencijų kėlimo programos sukūrimas ir įgyvendinimas. |
NŠA, LINEŠA |
2025-08-31 |
Mokytojai, mokiniai |
ESF, RRF |
Procesinio STEAM sistemos veikimo schemos parengimas (ekosistema) ir mokslo ir studijų institucijų, profesinio mokymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, darbdavių organizacijų / asociacijų tinklaveika STEAM veikloms įgyvendinti. |
LINEŠA |
2023-12-31 |
Mokslininkai, mokytojai, STEAM centrų darbuotojai |
RRF |
||
Mokslininkų, dėstytojų ir aukštųjų mokyklų siūlomų veiklų mokytojams ir mokiniams centralizuotos duomenų bazės sukūrimas ir palaikymas. |
LINEŠA |
2024-08-31 |
Mokytojai, mokiniai, STEAM centrų darbuotojai |
RRF |
||
4.
|
Priemonių prieinamumo didinimas |
Bendro adaptyvaus standarto STEAM (taip pat ir gamtos mokslų bei matematikos, informatikos inžinerinių technologijų mokslų) mokyklos priemonėms parengimas (reikalingų funkcijų, pagal kurias įsigyjamos ar naudojamos esamos priemonės, standartas) ir rekomendacijos STEAM ugdymo(si) aplinkai (erdvei). |
NŠA |
2024-08-31 |
Mokytojai, mokyklų administracijų darbuotojai, STEAM centrų darbuotojai |
ESF |
STEAM centrų, mokyklų STEAM dalykų priemonių ir įrangos atnaujinimas. |
LINEŠA, NŠA |
2030-08-31
|
Mokyklų ir STEAM centrų administracijų darbuotojai |
ESF, RRF |
Vartojami trumpiniai:
ESF – Europos socialinis fondas;
ESFA – Europos socialinio fondo agentūra;
LINEŠA – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra;
NŠA – Nacionalinė švietimo agentūra;
RRF– Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė;
STEAM – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ugdymas taikant kūrybiškumą.