Administracinė byla Nr. AS-790-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03066-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties laikyti nepaduotu pareiškėjo A. N. skundą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Natūra 2000 ir antrą A (2A) kategoriją (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) šališkai sprendė ginčą (t. y. dirbo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos naudai). Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Komisijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 3R-1875 (AG-303/07-2018), bei sprendimu, kuriuo Komisija atsisakė priimti pareiškėjo papildomą skundą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvo miškui nebuvo jokių apribojimų, todėl ir pareiškėjui (atkūrus nuosavybę) jokių apribojimų taip pat nėra. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismui jau yra padavęs skundą su žyminiu mokesčiu ir visais dokumentais, todėl dabar prašo išnagrinėti abu skundus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą (iki 2018 m. rugsėjo 27 d.) skundo trūkumams pašalinti (b. l. 3).
Pirmosios instancijos teismas paaiškino pareiškėjui, kad Komisija negali būti atsakove. Teismas nurodė pareiškėjui pateikti skundo patikslinimą, kuriame būtų nurodyti aiškūs ir konkretūs reikalavimai, proceso šalys, aiškiai išdėstytos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys įrodymai, skundžiami aktai, taip pat nurodė, kad turi būti pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis įrodymas arba įrodymais pagrįstas, motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-3845-1063/2018 buvo laikytas nepaduotu. Teismas išaiškino, kad nepašalinus skundo trūkumų, šis pareiškėjo skundas bus taip pat laikomas nepaduotu.
Pareiškėjas pateikė teismui skundo patikslinimą, kuriame prašė panaikinti pareiškėjo miškui uždėtas Natūra 2000 ir antra A (2A) kategorijas (b. l. 5).
Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija nagrinėjo pareiškėjo nedominančius klausimus, o dėl to, dėl ko buvo kreiptasi, nurodė, kad ji yra nekompetentinga panaikinti pareiškėjo miškui nepagrįstai uždėtas Natūra 2000 ir 2 A kategorijas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nustatytų miškui apribojimų pareiškėjas negali atlikti gyvybiškai svarbių dalykų, t. y. pasikirsti malkų. Varnių regioninio parko direkcija pareiškėjui žodžiu siūlė išeitį, t. y. duoti kyšį miškininkams, kad pareiškėjui leistų savo miške paskirsti malkų, tačiau pareiškėjas nurodo, kad kyšio neduos. Pareiškėjas paaiškina, kad iš jo tėvo mišką atėmė komunistai, o dabar nenaikinant miško apribojimų, miškas yra vėl atimamas.
Pareiškėjas paprašė teismo nurodyti kiek ir kam reikia sumokėti žyminio mokesčio, tada pareiškėjas sumokės ir atsiųs kvitą. Pareiškėjas prašė nagrinėti bylą rašytine tvarka, nes dėl skaudamų kojų negali atvykti į teismą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (b. l. 8).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nes reikalavimas panaikinti „Natūra 2000 ir antrą A (2A) kategoriją, uždėtas <...> miškui“ negali būti nagrinėjimas teisme.
III.
Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu prašo bylą išnagrinėti iš esmės (b. l. 10).
Pareiškėjas nurodo, kad iš jo buvo pasityčiota, taip pat buvo pasityčiota ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pareiškėjo manymu, buvo neperskaitytas pareiškėjo nuosavybės dokumentas, kuriame nėra jokių apribojimų miškui. Pareiškėjas pakartoja, kad tėvo miškui taip pat nebuvo nustatyta jokių apribojimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, jam per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau tekste – ABTĮ) aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, skunde (prašyme, pareiškime), be kita ko, turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Pažymėtina, kad teisės normos, nustatančios skundo, paduodamo administraciniam teismui reikalavimus, neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai. Minėtos teisės normos turėtų būti taikomos taip, kad asmeniui besikreipiančiam į teismą nebūtų nustatyta per didelė našta dėl teisingai formuluojamo skundo, kuriuo siekiama apskųsti valdžios institucijos veiksmus arba dėl reikalavimo pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo pagrįstumą. Iš asmens paduodamo skundo turėtų būti aišku, kuris administracinis aktas yra skundžiamas, kokios yra nustatomos bylos nagrinėjimo ribos. Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundžiamo sprendimo teisėtumą, tenka viešojo administravimo subjektui. Taigi asmeniui, kuris skundžia administracinį sprendimą, neturėtų būti keliami pernelyg aukšti reikalavimai nei dėl skundo turinio, nei dėl įrodymų pateikimo.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog visos administracine tvarka nagrinėjamos bylos yra susijusios su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, kas lemia specifinę administracinio teismo padėtį. Dažniausiai privatus asmuo neturi pasirinkimo dėl dalyvavimo administraciniame teisiniame santykyje arba yra priverstas pats inicijuoti tokių teisinių santykių atsiradimą tam, kad galėtų įgyvendinti tam tikrą savo teisę, ir tik ginčui pasiekus administracinį teismą šalys tampa lygiateisėmis, kas suponuoja būtinybę teismui administraciniam procese būti aktyviam. Be to, žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-101-602/2018, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-129-602/2018).
Įvertinus pareiškėjo skundo turinį matyti, kad jame pareiškėjas nurodė nesutinkantis su Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 3R-1875 (AG-303/07-2018). Taip pat pareiškėjas nurodė pateikęs visą susijusią medžiagą su kitu, pirmiau paduotu skundu. Taigi iš skundo turinio matyti, kurį administracinį sprendimą pareiškėjas skundžia, kokia institucija jį priėmė, kokia kilusio administracinio ginčo esmė. Nagrinėjamu atveju yra pateikta minimali informacija, leidžianti apibrėžti nagrinėjamos administracinės bylos ribas. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamoje nutartyje minėtas kito A. N. skundo priėmimo klausimas administracinėje byloje Nr. I-3845-1063/2018 perduotas spręsti teismui iš naujo.
Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo detaliau išaiškinti pareiškėjui jo skundo trūkumų, jei jie trukdo nagrinėti bylą teisme, esmę, atkreipti dėmesį į kelis to paties pareiškėjo skundus, esančius teisme ir padėti pareiškėjui įgyvendinti savo teises, pasiūlyti šių teisių įgyvendinimo būdus, atitinkančius pareiškėjo asmenybę ir keliamo ginčo esmę.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, todėl nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. N. skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.