Nr. 3P-1994/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04580-2018-8

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2020 m. sausio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

 

susipažinusi su 2019 m. gruodžio 23 d. gautu atsakovo P. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

 

 

n u s t a t ė :

 

Atsakovas P. G. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula.

Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, priimta vėliau, nei atsakovas atliko byloje nagrinėtus veiksmus. Be to, atsakovo nuomone, jo civilinė atsakomybė konstatuota nepagrįstai, nes užbetonuodamas jam priklausantį nuotekų šulinį, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nei pareigos savo nuosavybe užtikrinti viešųjų paslaugų tiekimą gyventojams, nei draudimo atsakovui savo tinklus naudoti savo nuožiūra, nebuvo nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada apie atsakovo pareigą užtikrinti viešųjų paslaugų tiekimą, kurios pažeidimas sukėlė kasatoriui civilinę atsakomybę, yra padaryta netinkamai taikant bei aiškinant materialiosios teisės nuostatas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Pažymėtina, kad atsakovas skundžia teismų procesinius sprendimus, priimtus byloje dėl civilinės atsakomybės taikymo, o atsakovo nurodytos kasacinio teismo nutartys, kuriomis jis grindžia teismų praktikos nevienodumą, priimtos ne bylose dėl civilinės atsakomybės, bet dėl kitų teisės institutų taikymo.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

 

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti P. G. (a. k. duomenys neskelbtini) 650 (šešių šimtų penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 23 d. SEB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                      Birutė Janavičiūtė

 

 

Janina Januškienė

 

 

Donatas Šernas