LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 23 D. ĮSAKYMO NR. D1-256 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. spalio 23 d. Nr. D1-906

Vilnius

P a k e i č i u Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 „Dėl paviršinių vandens telkinių tipų aprašo ir Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašo patvirtinimo“, ir 3 punktą išdėstau taip:

„3. Apraše nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).

1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas				Rodiklis	Upės tipas	Erdvinė vertinimo skalė	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis ir gausa			Upės fitoplanktono indekso (UFPI) vertės EKS vertė	4–5	Tyrimų vieta	1
2.					Upės fitoplanktono indekso (UFPI) vertė	4–5		0,5
3.		Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis  ir gausa			Upės fitobentoso indekso (UFBI) ir upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) verčių vidurkis	2–5		1
4.					Upės fitobentoso indekso (UFBI) vertė	1–5		1
5.					Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertės EKS vertė	2–5		1
6.					Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertė	2–5		100
7.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa			Upės makrobestuburių indekso (UMI) vertė	1–5		1
8.					Danijos indekso upių faunai (DIUF) vertė	1–5		7
9.					Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė	1–5		7
10.					Bendras Diptera šeimų bei Ephemeroptera ir Plecoptera rūšių skaičius mėginyje (DEP), vnt.	1–5		15
11.					Bendro Ephemeroptera, Hemiptera ir Plecoptera individų skaičiaus dalies mėginyje ir bendro Crustacea ir Hirudinea individų skaičiaus dalies mėginyje skirtumas (EHP-CrHi), %	1–5		0,6
12.	Biologiniai	Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra			Vidutinė metų Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertė	1–5	Tyrimų vieta	1
13.					Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), %	1		61
						2		22
						3		45
						4		18
						5		27
14.					Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.	1		3
						2		-
						3		5
						4		-
						5		5
15.					Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), %	1		1
						2		33
						3		2
						4		37
						5		23
16.					Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), %	1		-
						2		18
						3		14
						4		18
						5		14
17.					Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), %	1		3
						2		37
						3		4
						4		53
						5		38
18.					Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.	1		-
						2		5
						3		8
						4		6
						5		10
19.					Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), %	1		96
						2		52
						3		93
						4		33
						5		65
20.					Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), %	1		83
						2		41
						3		72
						4		39
						5		52
21.	Hidromor-fologiniai	Hidrolo-ginis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika		Nuotėkio dydis ir pobūdis	1–5	Tyrimų vieta	Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (≤ 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis).
22.		Upės vientisumas			Upės vientisumas	1–5	Atkarpa*	Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
23.		Morfolo-ginės sąlygos		Krantų ir vagos struktūra	Upės vagos pobūdis	1–5	Atkarpa*	Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).
24.					Pakrančių augmenijos būklė	1–5	Atkarpa*	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ir driekiasi abiem krantais (upės pakrantėje ar už natūralios salpos), miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
25.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys		Maistin-gosios medžiagos	Nitratų azoto (NO3-N) vidutinė metų vertė, mg/l N	1–5	Tyrimų vieta	≤ 0,90
26.					Amonio azoto (NH4-N) vidutinė metų vertė, mg/l N	1–5		≤ 0,06
27.					Bendro azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l	1–5		≤ 1,40
28.					Fosfatų fosforo (PO4-P) vidutinė metų vertė, mg/l P	1–5		≤ 0,03
29.					Bendro fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l	1–5		≤ 0,06
30.				Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2	1–5		≤ 1,80
31.				Prisotini-mas deguonimi	Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O2) vidutinė metų vertė, mg/l	1,3,4,5		≥ 9,5
						2		≥ 8,5
32.		Specifiniai teršalai			Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l	1–5	Tyrimų vieta	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

* upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra <100 km² – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100-1000 km² – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km² – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.

2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas			Rodiklis	Ežero tipas	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė/apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertės EKS vertė	1–3	1
2.				Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertė	1–3	1,5
3.		Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa		Ežero fitobentoso indekso (EFBI) vertės EKS vertė	1–3	1
4.				Ežero fitobentoso indekso (EFBI) vertė	1–3	0,3
5.				Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertės EKS	1–3	1
6.				Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertė	1–3	100
7.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Ežero makrobestuburių indekso (EMI) vertė	1–3	1
8.				Pirmojo Hill’o skaičiaus (H1) vertė	1–3	18
9.				Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė	1–3	5,8
10.				Vabalų (Coleoptera), lašalų (Ephemeroptera) ir ankstyvių (Plecoptera) taksonų (rūšių arba genčių) skaičius (CEP), vnt.	1–3	12
11.				Vabalų (Coleoptera), žirgelių (Odonata) ir ankstyvių (Plecoptera) individų santykinis gausumas (COP), %	1–3	0,20
12.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra		Ežero žuvų indekso (EŽI) vertė	1–3	1
13.				Plakių santykinė biomasė (Plakis Q), %	1	1,5
					2	1
14.				Plakių, karšių ir pūgžlių santykinė biomasė (Benthivor_Sp Q), %	1	10
					2	7
					3	4
15.				Ešerių santykinis gausumas (Ešerys N), %	1	30
16.				Obligatinės rūšys, vnt.	1^1, 2^2	6
					3^3	8
17.				Bendra starkio, sidabrinio karoso, karpio bei kitų nevietinių rūšių individų santykinė biomasė bendrijoje (Neviet_Transl rūšys Q), %	1–3	0
18.				Vidutinė kuojos individo biomasė (Kuoja Q), g	2, 3	60
19.				Ešerių ir stenoterminių rūšių (seliava, stinta, sykas, vėgėlė) santykinė biomasė (Ešerys_Steno Q), %	2	35
					3	40
20.	Hidromor-fologiniai	Hidrolo-ginis režimas	Vandens tūris ir jo dinamika	Vandens lygis ir apykaita	1–3	Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis. Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose
21.		Morfolo-ginės sąlygos	Kranto struktūra	Kranto linijos pokyčiai	1–3	Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai apima ≤ 5 % ežero kranto linijos.
22.				Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis	1–3	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.
23.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistingo-sios medžiagos	Bendro azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l	1–3	≤0,6
24.				Bendro fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l	1	≤0,020
					2, 3	≤0,015
25.			Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2	1	≤1,8
					2, 3	≤1,4
26.			Vandens skaidrumas	Seki gylis (S), m	1	≥ 2,6^4
					2, 3	≥ 5,0
27.		Specifiniai teršalai		Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l	1–3	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

¹ aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, lynas, raudė;

² aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava;

³ aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava, stinta, vėgėlė;

⁴ esant mažesniam nei 2,6 m telkinio gyliui, vandens skaidrumas – iki dugno.

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas			Rodiklis	Tarpinių vandenų tipas	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS	1–3	1
2.				Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l	1	31,70
					2	37,0
					3	26,4* 14,2** 2,0***
3.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertės EKS	1	1
4.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertės EKS	2	1
5.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, %	1	100
6.				Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, %	2	100
7.		Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Plūdinių (potameidų) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS	1, 2	1
8.				Plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis, m	1, 2	3,6
9.				Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS	3	1
10.				Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m	3	18
11.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Makrobestuburių vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS	1–3	1
12.				Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje	1	24
					2	22
					3	12
13.		Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa		Žuvų bendrijos būklės indekso (ŽBBI) vertės EKS	1, 2	1
14.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistin-gosios medžia-gos	Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 3*	≤ 0,75
					2	≤ 0,76
					3**	≤ 0,33
					3***	≤ 0,10
15.				Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 3*	≤ 0,047
					2	≤ 0,048
					3**	≤ 0,029
					3***	≤ 0,011
16.		Specifiniai teršalai		Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l	1–3	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio
17.

* kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** kai vandens telkinių druskingumas 2-4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementas			Rodiklis	Priekrantės vandenų tipas	Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS	1, 2	1
2.				Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l	1, 2	2,5
3.				Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso (FPGI) vertės EKS	1, 2	1
4.				Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso vertė (FPGI), %	1, 2	100
5.		Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa		Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS	2	1
6.				Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m	2	20
7.		Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa		Makrobestuburių kokybės indekso vertės EKS	1, 2	1
8.				Makrobestuburių kokybės indekso vertė	1, 2	3,9
9.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 2	≤ 0,10
10.				Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l	1, 2	≤ 0,011
11.			Skaidrumas	Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m	1, 2	≥ 7,2
12.		Specifiniai teršalai		Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l	1, 2	Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

“

Aplinkos ministras                                                                                                    Kęstutis Navickas