LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL EUROPOS ARCHITEKTŪROS PAVELDO APSAUGOS KONVENCIJOS ĮGYVENDINIMO LIETUVOJE
2017 m. kovo 31 d. Nr. S-5(6.2.-214)
Vilnius
Lietuvos architektūros paveldo išsaugojimo siekis, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, turėtų būti įtvirtintas ir nacionalinėje teisėje, suvokiant, kad nekilnojamasis kultūros paveldas skatina ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą. Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja ugdyti paveldo vertės suvokimą. Visos valstybės, šios Konvencijos šalys, privalo įvertinti architektūros paveldo, kaip kultūrinės tapatybės elemento, dabarties ir ateities kartų įkvėpimo ir kūrybingumo šaltinio, vertę.
Išanalizavus Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje procesą, pastebėta, jog Konvencijos nuostatos tik iš dalies atsispindi nacionaliniuose teisės aktuose. Nėra institucijos, kuri koordinuotų Konvencijos įgyvendinimą ir konkrečių Konvencijos nuostatų integravimą į Lietuvos Respublikos teisės aktus. Konvencijos 9 straipsnyje numatytas architektūros paveldo apsaugos įstatymas, tačiau Lietuvoje nėra teisės akto, kuriame būtų reglamentuota nuosekli architektūros paveldo apsauga. Lietuvoje architektūros paveldas apibrėžiamas kaip viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo rūšių, kurios apsaugą reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Statybos, Teritorijų planavimo, Saugomų teritorijų įstatymai ir kiti teisės aktai.
Konvencijos 2 straipsnyje įtvirtintas įsipareigojimas atlikti saugotinų paminklų, pastatų grupių ir zonų inventorizaciją. Tiek Valstybės kontrolės atliktoje Valstybinio audito ataskaitoje, tiek Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimuose nuolat akcentuojama, jog nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizacija vyksta per lėtai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, akcentuodama architektūros paveldo išsaugojimą ir naudojimą pagal visuomenės poreikius atitinkančią paskirtį, nedarant žalos šiam paveldui ir (ar) jo aplinkai, vadovaudamasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a:
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.1. paskirti instituciją, kuri koordinuotų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimą;
2. Rekomenduoti Kultūros ministerijai integruoti Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas į rengiamą naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.
3. Siūlyti Aplinkos, Kultūros ir Žemės ūkio ministerijoms skatinti tradicinių amatų (statybos ir technologijų) plėtrą, tradicinių įgūdžių taikymą ir tradicinių medžiagų naudojimą nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyboje.
4. Siūlyti Aplinkos, Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijoms, Lietuvos savivaldybėms, aukštojo mokslo įstaigoms skatinti mokslinius tyrimus (poveikio nekilnojamajam kultūros paveldui, architektūros, dailės, archeologijos ir kt.) skiriant papildomą finansavimą.