LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MAISTO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2022 m. spalio 19 d. Nr. V-1665
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Maisto studijų krypties aprašu iki 2023 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2022 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-1665
MAISTO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Maisto studijų krypties aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja maisto studijų krypties (I06) studijų programų specialiuosius reikalavimus. Aprašas maisto studijų krypties studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarinės veiklos ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesiniu standartu, patvirtintu Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V1-67 „Dėl Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarinės veiklos ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, atsižvelgus į Europos Maisto asociacijos ISEKI standartus, kriterijus ir rekomendacijas maisto studijų programoms (European Quality Assurance for Food Studies Programmes: Food Science and Technology. Procedures, Criteria and Standards. ISEKI-Food Association, 2018).
3. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
5. Antrosios pakopos studijas vykdančios aukštosios mokyklos turi įvertinti stojančiųjų pasirengimą maisto studijų krypties antrosios pakopos studijoms ir priėmimo taisyklėse nurodyti, kokių studijų krypčių ar programų studijas baigę stojantieji gali būti priimami tiesiogiai, ir kurių – baigę papildomąsias studijas.
6. Studijos galimos pagal dviejų studijų krypčių pirmosios pakopos studijų programas ir tarpkryptines pirmosios ir antrosios pakopų studijų programas, organizuojamas derinant su žemės ūkio, veterinarijos, sveikatos, inžinerijos, technologijų, fizinių, gyvybės, informatikos, socialinių mokslų ir kitų studijų krypčių grupių studijų kryptimis, kai suteikiamos kvalifikacijos papildo viena kitą įgyjamomis kompetencijomis.
7. Maisto studijų krypties tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos maisto specialistus, gebančius organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti kokybiško, saugaus ir sveikatai palankaus maisto tvarkymo procesus, vertinti šių procesų poveikį aplinkai ir visuomenei, išskirtinį dėmesį skiriant tvarumo principams, bei stiprinti visuomenės sveikos mitybos įgūdžius.
8. Pirmosios pakopos studijos orientuotos į universalųjį bendrąjį bei specializuotą maisto studijų išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir profesinių gebėjimų ugdymą.
9. Antrosios pakopos studijos turi padėti pasirengti savarankiškam mokslo arba praktikos darbui, kuriam atlikti reikia maisto studijų mokslo žinių ir analitinių gebėjimų.
10. Baigusiesiems suteikiamas žemės ūkio mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
MAISTO STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Maisto studijų krypties studijos aprėpia pirminės gamybos produktus ir maisto tvarkymą (maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą, taip pat veiksnius, galinčius turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei), išskirtinį dėmesį skiriant tvariai gamybai, žiedinės ekonomikos principams ir sveikatai palankiai mitybai.
12. Maisto specialistai organizuoja, vykdo ir kontroliuoja pirminės gamybos produktų ir maisto tvarkymą, modeliuoja technologinius naujų žaliavų ir produktų gamybos procesus, atlieka maisto žaliavų ir produktų kokybės rodiklių tyrimus, priima sprendimus dėl maisto gamybos procesų parinkimo, optimizavimo, modeliavimo ir naujų produktų kūrimo, atsižvelgdami į pastarųjų saugą ir vartotojų lūkesčius sveikatai palankiems, didesnės pridėtinės vertės produktams bei gamybos poveikį aplinkai.
13. Absolventai gali dirbti maisto tvarkymo ir viešojo maitinimo įmonėse, žemės ūkio sektoriaus įmonėse, valstybės tarnyboje, švietimo įstaigose ir mokslo ir studijų institucijose, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, kurti naujas verslo įmones bei dirbti ir kitose institucijose.
14. Maisto studijų krypties studijų interesai yra susiję su agronomija, veterinarija, gyvūnų mokslu, aplinkos inžinerija, chemijos inžinerija, visuomenės sveikata, chemija, biochemija, informatika, biologija, mikrobiologija, biotechnologijomis, genetika, botanika, zoologija, ekologija, aplinkotyra, vadyba, ekonomika ir kitomis sritimis.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Šiame skyriuje pateikti bendrieji ir specialieji maisto studijų krypties studijų programų studijų rezultatai, tačiau jie nėra konkrečios studijų programos ar studijų dalykų detalaus turinio specifikacija.
16. Baigus pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. supranta ir geba paaiškinti pirminės gamybos ir maisto tvarkymo procesus bei jų poveikį žaliavų ir produktų kokybei, aplinkai ir visuomenei, moka šias žinias taikyti profesinėje veikloje;
16.1.2. išmano žaliavų ir maisto produktų fizikinius cheminius rodiklius, cheminę sudėtį, maistinę vertę, juose vykstančius fizikinius cheminius ir mikrobiologinius procesus;
16.1.3. supranta ir geba paaiškinti žaliavų ir maisto tvarkymo procesus, naudojamus įrenginius ir technologijas, taiko žinias modeliuojant gamybines sistemas;
16.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
16.2.1. geba planuoti ir atlikti maisto žaliavų ir produktų kokybės tyrimus, žaliavų ir maisto tvarkymo procesų modeliavimo eksperimentus ir pateikti išvadas;
16.2.2. geba parinkti ir taikyti statistinės analizės metodus žaliavų ir maisto tvarkymo procesų poveikiui maisto saugai, kokybei bei mitybinei vertei įvertinti;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.1. geba parinkti ir taikyti tinkamas žaliavas, įrangą, priemones, procesus ir būdus maisto žaliavoms ir produktams tvarkyti, išskirtinį dėmesį kreipiant tvarios gamybos principų diegimui;
16.3.2. geba spręsti problemas, susijusias su žaliavų ir maisto tvarkymu, išskirtinį dėmesį skiriant maisto saugai, gamybos tvarumui ir sveikatai palankiai mitybai;
16.3.5. geba kurti naujas maisto ūkio žaliavas ir produktus bei parinkti įrenginius ir procesus saugesnių, tvaresnių, sveikatai palankių žaliavų ir produktų gamybai;
16.4. asmeniniai ir socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.4.1. geba veiksmingai dirbti savarankiškai ir komandoje, organizuoti bei valdyti maisto ūkio veiklas;
16.4.3. supranta maisto ūkio veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai, laikosi profesinės etikos, suvokia atsakomybę už kokybiškos, saugios ir sveikatai palankios produkcijos pateikimą vartotojams;
16.4.4. supranta žaliavų ir maisto tvarkymo procesų galimas sąsajas su aplinkosauginiais, ekonominiais padariniais bei klimato kaita;
17. Baigus antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. išmano maisto ūkyje gaminamų žaliavų ir produktų fizikinius cheminius ir mikrobiologinius pokyčius, rizikos valdymą maisto saugai užtikrinti, technologijų modeliavimą, gamybos planavimą ir projektavimą, kuriant naujus, atitinkančius šiuolaikinės visuomenės poreikius, saugius ir sveikatai palankius produktus;
17.1.2. turi žinių apie sėkmingo verslo pagrindus: maisto ūkio kūrimo ekonominius ir vadybos pagrindus, veiklos organizavimą, planavimą ir žmogiškųjų išteklių valdymą;
17.1.3. supranta ir taiko naujausius mokslo pasiekimus kuriant naujas žaliavas ir produktus, atsižvelgiant į sveikatai palankios mitybos principus;
17.1.5. geba plėtoti pažangias žaliavų ir maisto tvarkymo idėjas, formuluoti hipotezes, savarankiškai planuoti ir atlikti kompleksinius eksperimentus, taikyti naujausius metodus iškeltoms hipotezėms patvirtinti arba paneigti;
17.1.6. geba tinkamai parinkti žaliavų ir maisto tvarkymo veiksnių poveikio maisto kokybės ir saugos rodiklių analizei statistinės analizės metodus įvairiapusiam ir kompleksiškam duomenų apdorojimui bei pateikti gautų rezultatų objektyvią interpretaciją;
17.2. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.2.1. geba spręsti daugialypes problemas, susijusias su kitomis kryptimis (maistas – tvari gamyba – aplinkos apsauga; maistas – maisto sauga – palanki sveikatai mityba – visuomenės sveikata ir kita);
17.2.2. geba derinti žaliavų ir maisto tvarkymo procesus, įvertinti jų ribotumus ir poveikį kuriamos žaliavos ar produkto saugai, kokybei bei mitybinei vertei;
17.2.3. geba vadovautis maisto saugos valdymo sistemomis, etiniais, aplinkos apsaugos ir komerciniais veiklos reikalavimais maisto ūkyje;
17.2.4. geba identifikuoti ir koreguoti veiksnius, optimizuojant žaliavų ir maisto tvarkymo procesus;
17.2.5. geba ištirti ir įvertinti naujų žaliavų ir maisto produktų kokybės rodiklius, pateikdamas apibendrinančias išvadas;
17.3. asmeniniai ir socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba savarankiškai ir komandoje priimti kompleksinius sprendimus, susidūręs su daugialypėmis, techniškai neapibrėžtomis ir tiksliai neapibūdinamomis problemomis;
17.3.2. geba suprasti trumpalaikį ir ilgalaikį maisto kokybės poveikį visuomenei, maisto žaliavų ir produktų gamybos poveikį aplinkai, suvokia atsakomybę už maisto tvarkymo veiklų pasekmes;
17.3.4. vertina pažangius žaliavų ir maisto tvarkymo srities pasiekimus, suvokia individualaus mokymosi visą gyvenimą svarbą ir jam pasirengia;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
18. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs, savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus ir motyvuoti studentus, turi būti racionaliai naudojamas studentų ir dėstytojų laikas bei materialieji ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga ir kita).
19. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingais už savo mokymąsi. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms panaudoti ir kitus galimus išteklius bei šaltinius, o dėstytojus – į studijų procesą įtraukti naujoves.
20. Dėstytojai turi išmanyti ir suprasti didaktinę studijų programos koncepciją, savo kompetentingumu atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti konstruoti studijų dalyko (modulio) programą pagal studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso, remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, identifikuoti dėstomo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, turėti daugiadalykį požiūrį į problemų sprendimą, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus, į studentą orientuotus studijų ir studentų pasiekimų vertinimo metodus.
21. Gali būti taikomi šie studijų metodai ir formos: tradicinės ir interaktyvios paskaitos, laboratoriniai darbai, informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, atvejų studijos, problemų analizės ir jų sprendimo pratybos, individualūs ir grupiniai projektai, ataskaitų pristatymo rinkiniai, taip pat konsultacijos ir studijų virtualizacija, jei dalis studijų vykdoma nuotoliniu būdu. Skirtingų pakopų studijoms gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau antrojoje studijų pakopoje jų taikymas turi būti grindžiamas nuodugnesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, studento savarankiškumo raiška.
22. Studijose turi būti numatyti tiriamieji darbai, formuojantys analitinius, praktinius ir perkeliamuosius maisto žaliavų ir produktų tvarkymo srities gebėjimus.
23. Dėstytojai gali rinktis įvairias atsiskaitymo formas ir vertinimo būdus, tokius kaip: egzaminai, kompiuterinis testavimas, problemų sprendimo analizė, pranešimai, pristatymai, laboratorinių darbų ataskaitos, praktikos ataskaitos, projektų ataskaitos, mokymosi įrašai ar darbų aplankas, savęs vertinimas, kolegų vertinimas ir kitus; taip pat turi išmanyti metodinius jų taikymo aspektus. Turi būti skatinama ieškoti naujų integruotų vertinimo būdų. Visos studijų rezultatuose aprašytos žinios ir gebėjimai turi būti įvertinami būdu, objektyviai parodančiu studentų žinių ir gebėjimų lygį.
24. Studentai turi laiku gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus ar parengtus projektus. Jų įvertinimas turėtų būti grindžiamas aiškiais kriterijais ir lydimas konstruktyvių komentarų.
25. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir paremtas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir esamus išteklius.
26. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų vertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota ir leisti aukštajai mokyklai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę rezultatus, nurodytus atitinkamoje maisto studijų krypties programoje.
27. Studentai turi teisę atsiskaityti alternatyviais būdais, jeigu turi negalią ar kitų specialiųjų poreikių, dėl kurių negali atsiskaityti nustatyta tvarka. Alternatyvus atsiskaitymo būdas turi būti parenkamas dėstytojo individualiai ir užtikrinti, kad toks atsiskaitymas leis įvertinti pasiektus studijų rezultatus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
28. Reikalavimai dėstytojų kvalifikacijai:
28.1. abiejose studijų pakopose studijų krypties ir bendruosius dalykus (modulius) turi dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turi sieti su maisto studijų problematika, teorines žinias iliustruoti praktinės veiklos pavyzdžiais;
28.2. praktikos vadovai įmonėse ar įstaigose turi turėti ne trumpesnę kaip vienų metų praktinės veiklos numatytoje praktikos bazėje patirtį;
28.3. ne mažiau kaip pusę pirmosios studijų pakopos studijų krypties dalykų (modulių) apimties (studijų kreditais) turi dėstyti mokslo daktaro laipsnį turintys dėstytojai; ne mažiau kaip 80 procentų antrosios studijų pakopos visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties antrosios pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
29. Abiejų studijų pakopų studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu:
29.2. baigiamasis bakalauro darbas turi būti pagrįstas savarankiškais tyrimais, žinių taikymu, atskleidžiantis programos tikslus ir studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu bakalauras turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą savarankiškai analizuoti pasirinktą temą, atlikti maisto studijų krypties tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas bei rekomendacijas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus;
29.4. baigiamasis magistro darbas turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais moksliniais tyrinėjimais ir žinių taikymu, atskleisti programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą savarankiškai analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius maisto studijų krypties darbus, atlikti maisto studijų krypties tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir pateikti praktines rekomendacijas (jei darbas praktinio pobūdžio), atsižvelgiant į gautus mokslinių tyrimų duomenis pagal universiteto patvirtintus reikalavimus.
30. Maisto studijų krypties studijas organizuojanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai vykdyti. Materialioji ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus:
30.1. auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra, turi atitikti visuomenės sveikatos ir darbų saugos reikalavimus;
30.2. laboratorijos ir mokymo patalpos turi būti aprūpintos reikiama įranga ir tinkamos dirbti grupėmis, praktiniams bei bendravimo įgūdžiams lavinti;
30.3. turi būti pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo bei inovatyviomis mokymo programomis;
30.4. bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų, reikiamos literatūros lietuvių, anglų ir kitomis užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto prieiga prie tarptautinių duomenų bazių;
31. Praktikos reikalavimai:
31.1. studentų praktika turi būti integrali ir privaloma visų studijų programų dalis, per ją studento įgytos žinios ir gebėjimai įtvirtinami ir tobulinami praktinėje profesinėje veikloje;
31.2. praktikos apimtis pirmosios studijų pakopos studijų programose turi būti ne mažesnė kaip 15 kreditų. Antrosios studijų pakopos studijų programose praktika nėra privaloma;
31.3. praktika priskiriama prie studijų krypties dalykų. Praktika gali būti atskiras studijų dalykas ar modulis arba sudėtinė dalyko ar modulio dalis;
31.4. praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengtu praktikos organizavimo tvarkos aprašu, kuriame apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, tikėtini rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui per praktiką, taip pat kriterijai, pagal kuriuos vertinami per praktiką studento įgyti įgūdžiai;
31.5. praktikos vadovus universitetuose ir kitose įstaigose, organizacijose ar įmonėse rekomenduojama įtraukti į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;
31.6. aukštosioms mokykloms rekomenduojama organizuoti praktikos vadovų įstaigose ar įmonėse mokymus;
31.7. praktika pirmosios pakopos studijų programose organizuojama taip, kad studentas galėtų ugdyti profesines kompetencijas, – nuo stebėtojo vaidmens iki savarankiško darbų atlikimo, prižiūrint praktikos vadovui;
31.8. aukštoji mokykla turi supažindinti studentus su galimų praktikos bazių, su kuriomis yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys, sąrašu. Maisto studijų krypties praktika organizuojama maisto žaliavų ir produktų gamybos, maisto tvarkymo ir realizavimo, reglamentavimo ir kitose institucijose ar įmonėse, kurias nustato aukštoji mokykla. Pasirinkus įstaigą, organizaciją ar įmonę praktikai, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos;
32. Nuo pat studijų pradžios studentai turi būti skatinami dalyvauti savanoriškoje veikloje, įvairiuose socialiniuose projektuose ir kryptingai tobulinti asmeninius ir specialiuosius gebėjimus.