Civilinė byla Nr. e3K-3-458-687/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00408-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telšių kuras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telšių kuras“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Germanto lobis“ dėl gautų lėšų grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių lėšų grąžinimą iš kreditoriaus, kai tas lėšas sumokėjusi skolininkė nemoki įmonė, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, pažeidžia atsiskaitymo su kreditoriais mokėjimų eiliškumą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė BUAB „Telšių kuras“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės KU „Germanto lobis“ 90 903,74 Eur ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį dėl 291 000 Lt (84 279,42 Eur) paskolos (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 1) ir 2011 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį dėl 22 000 Lt (6371,64 Eur) paskolos (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 2). Paskolos sutartyse nustatyta ieškovės teisė grąžinti paskolą arba jos dalį prieš nustatytą terminą, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu atsakovei grąžino 260 000 Lt (75 301,20 Eur – likusią paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 1); 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu pervedė 31 838,11 Lt (t. y. 9220,95 Eur pagal Paskolos sutartį Nr. 2); taip pat 2014 m. gegužės 16 d. pervedė 22 034,36 Lt (6381,59 Eur).
4. Ieškovė, kuriai atstovauja bankroto administratorius Rimantas Bražūnas, teigia, kad ji ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ir iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais; mokėjimus atsakovei atliko pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą ir neteisėtai suteikė pirmenybę kredito unijai. Dėl to ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę grąžinti mokėjimo nurodymais pervestas lėšas (90 903,74 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-664-124/2015 (dabar Nr. B2-68-883/2018) iškelta bankroto byla UAB „Telšių kuras“; bankroto administratoriumi paskirtas Rimantas Bražūnas. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 12 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, šis vėliau nutrauktas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi BUAB „Telšių kuras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
7. Pagal Paskolos sutarties Nr. 1 sąlygas ieškovei buvo suteikta 291 000 Lt (84 279,42 Eur) paskola, jos grąžinimo terminas suėjo 2014 m. balandžio 20 d. Pagal Paskolos sutarties Nr. 2 sąlygas ieškovei suteikta 22 000 Lt (6371,64 Eur) paskola, jos grąžinimo terminas suėjo 2014 m. rugsėjo 27 d. Sutartyse nustatyta ieškovės teisė grąžinti paskolą arba jos dalį prieš nurodytą terminą, prieš tai žodžiu ar raštu suderinus su atsakove. Paskolos grąžinimo metu prievolės kreditorei (atsakovei) pagal 2009 m. ir 2011 m. Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo suėjusios.
8. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. sumokėjo atsakovei likusią 75 301,20 Eur (260 000 Lt) paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 1 ir 2014 m. balandžio 11 d. iš papildomo pajaus sąskaitos sumokėjo 9220,95 Eur (31 838,11 Lt) paskolos dalį pagal Paskolos sutartį Nr. 2.
9. Bankroto administratoriaus pateiktoje įsiskolinimo kreditoriams lentelėje nurodoma, kad 2014 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. balandžio 11 d. UAB „Baltic oil“ pradelsta skola sudarė 2140,09 Eur, UAB „Medžista“ – 2672,81 Eur, UAB „Belfuel“ – 13 586,4 Eur, UAB „Dameta“ – 25 240,21 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ – 1338,53 Eur.
10. Teismas vertino skolų minėtiems 5 kreditoriams santykį su ta kreditorių reikalavimų dalimi, kuri atsirado iki ginčijamų sandorių, nesikeitė ir nebuvo padengta nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo.
11. UAB „Telšių kuras“ iškėlus bankroto bylą, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartimi patvirtintas 37 334,85 Eur finansinių reikalavimų sąrašas, įmonės bankroto byloje UAB „Baltic oil“ patvirtintas 849,19 Eur finansinis reikalavimas, nors skola ginčo laikotarpiu buvo 2140,09 Eur, UAB „Medžista“ patvirtintas 2112,46 Eur finansinis reikalavimas, kai skola ginčo laikotarpiu buvo 2672,81 Eur, UAB „Dameta“ patvirtintas 16 986,04 Eur reikalavimas, nors skola ginčo laikotarpiu sudarė 25 240,21 Eur, o UAB „Belfuel“ nebuvo įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Belfuel“ įtraukta į kreditorių sąrašą su 12 352,83 Eur finansiniu reikalavimu.
12. Bankroto administratorius 2018 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu bendrovė nebuvo nemoki, nebuvo pirmesnės eilės pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų sampratą, t. y. nebuvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar nebuvo suėję terminai sumokėti įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, neegzistavo tuo metu pateikti priverstiniam vykdymui vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat nebuvo pareikšti reikalavimai ieškovei dėl kitokių atliktų mokėjimų ar jų kalendorinio eiliškumo.
13. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 išaiškino, kad siekiant, jog atlikti mokėjimai būtų pripažinti prieštaraujančiais imperatyviajai CK 6.9301 straipsnio normai ir dėl to niekiniais, turi būti nustatyta, kad: pirma, skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (šiai sąlygai nustatyti būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu bei pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu dydį); antra, mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas ginčijamas.
15. UAB „Telšių kuras“, atsiskaitydama su kreditore KU „Germanto lobis“ sutartyse aptartų sąlygų nepažeidė, su kredito unija atsiskaitė visiškai 2014 m. balandžio mėnesį, t. y. vieneriais metais anksčiau, negu buvo iškelta bankroto byla ir įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-664-124/2015. Vykdydama įsipareigojimus kreditorei pagal paskolų sutartis UAB „Telšių kuras“ buvo moki ir tik 2015 m. balandžio 30 d. konstatuotas įmonės nemokumas.
16. UAB „Telšių kuras“ prievolė atsakovei KU „Germanto lobis“ atsirado 2009 metų ir 2011 metų paskolos sutarčių pagrindu, t. y. anksčiau sudarytų sandorių pagrindu negu įsipareigojimai pagal einamuosius komercinius sandorius kreditorėms UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“. UAB „Telšių kuras“ pagal 2009 metų ir 2011 metų paskolos sutartis turėjo privalomą pareigą atsiskaityti su KU „Germanto lobis“ iki nustatyto termino. Todėl paskolos padengimas pagal 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį likus kelioms dienoms iki sutarties termino pabaigos nevertintinas kaip išankstinis apmokėjimas, priešingai, pripažintinas kaip paskolos padengimas laiku, nustatytu terminu.
17. Teismas sprendė, kad atlikti mokėjimai nepažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį įsipareigojimai kitiems kreditoriams neatsirado vėliau nei KU „Germanto lobis“. Ginčijami mokėjimai neapribojo dalinio atsiskaitymo su kitais kreditoriais (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas).
18. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės KU „Germanto lobis“ grąžintą paskolą pareikštas ne paskolos sutarties negaliojimo pagrindu, bet paskolos grąžinimo (paskolos sutarties įvykdymo) negaliojimo pagrindu. Paskolos sutarties įvykdymo pobūdis t. y. pinigų grąžinimas jų savininkei kredito įstaigai lemia, kad, vienašale restitucija išreikalaujant pinigų sumą, priklausančią KU „Germanto lobis“, ji patektų į nelygiavertę padėtį bankrutavusios įmonės atžvilgiu, taip nepagrįstai ir nesąžiningai padėtį pasunkinant; atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, tai prieštarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
19. Bylą pagal ieškovės BUAB „Telšių kuras“ apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
20. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir niekiniu, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.
21. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų vykdytinų mokėjimų CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatyta pirmąja–ketvirtąja eile. Nagrinėjamu atveju buvo atlikti ginčijami 2014 m. balandžio 10–11 d. mokėjimai penktos eilės kreditorei (atsakovei) prieš terminą esant kitiems pareikštiems tos pačios eilės kreditorių pradelstiems reikalavimams.
22. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Paskolos grąžinimas prieš terminą neprieštarauja CK normoms (CK 6.873 straipsnio 3 dalis). Kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).
23. Pagal bankroto administratoriaus pateiktos įsiskolinimo kreditoriams lentelės duomenis, 2014 m. balandžio 10–11 d. BUAB „Telšių kuras“ iš viso turėjo 43 722,64 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditorėms (UAB „Baltic oil“ – 2140,09 Eur, UAB „Medžista“ – 2672,81 Eur, UAB „Belfuel“ – 13 586,40 Eur, UAB „Dameta“ – 25 240,21 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ – 1338,53 Eur). Įvertinęs 2014 m. balandžio 10 d. BUAB „Telšių kuras“ turėtas 76 083,18 Eur lėšas (BUAB „Telšių kuras“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis, 2014 m. balandžio 10 d. ji iš UAB „Ajuva“ iš viso gavo 76 083,18 Eur) bei 43 722,64 Eur dydžio pareikštų reikalavimų apimtį, teismas konstatavo, kad 2014 m. balandžio 10 d. atsiskaitymo su atsakove metu BUAB „Telšių kuras“ turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Įvertinęs 2014 m. balandžio 11 d. BUAB „Telšių kuras“ turėtas 9763,29 Eur lėšas bei 43 722,64 Eur pareikštų reikalavimų apimtį, teismas konstatavo, jog 2014 m. balandžio 11 d. atsiskaitymo su atsakove metu BUAB „Telšių kuras“ neturėjo pakankamai lėšų pareikštiems 43 722,64 Eur reikalavimams patenkinti.
24. Nuo 2014 m. balandžio 10–11 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė vykdė atsiskaitymus su kreditorėmis UAB „Baltic oil“, UAB „Medžista“, UAB „Belfuel“ ir UAB „Dameta“ ir minėtų kreditorių reikalavimai, išskyrus kreditorės UAB „Lukoil Baltija“ (dabar pavadinimas UAB „AMIC Lietuva“), iki bankroto bylos iškėlimo nepadidėjo, o, svarbiausia, sumažėjo. Iki ir po ginčijamų mokėjimų atlikimo įmonė buvo moki, gavo pajamas ir iš gautų (turimų) lėšų iki bankroto bylos iškėlimo sistemingai vykdė prievoles kreditoriams.
25. Todėl nėra visumos būtinų sąlygų, suteikiančių pagrindą ieškovės BUAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 10 ir 11 d. atliktus mokėjimus pripažinti pažeidžiančiais CK 6.9301 straipsnio reikalavimą. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. atsiskaitymo metu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, o atsiskaitymo 2014 m. balandžio 11 d. metu skolininkė, nors ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, buvo moki ir neprivalėjo atsiskaitymus atlikti CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normoje nurodyta eile (įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai). Šiuo atveju nuo ginčijamų mokėjimų atlikimo momento iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė sumažino minėtų kreditorių reikalavimus nuo 43 722,64 Eur iki 27 667,31 Eur.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu ieškovė BUAB „Telšių kuras“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2014 m. balandžio 10 d. ieškovės turimo turto ir turimų įsipareigojimų santykį, lemiantį ieškovės mokumą, neįtraukė didžiausios kreditorės – atsakovės. Iš viso įsipareigojimų kreditoriams bankrutuojanti įmonė 2014 m. balandžio 10 d. turėjo 134 626,38 Eur (43 722,64 Eur + 90 903,74 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudarė 43 722,64 Eur), o turimų lėšų atsiskaityti su kreditoriais – tik 76 083,18 Eur. Atsiskaitymo sandorių dienomis bankrutuojančios įmonės turto nepakako atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau ieškovė atliko paskolos padengimo atsiskaitymus atsakovei, taip išimtinai patenkindama tik vienos kreditorės dar net nesuėjusį reikalavimą.
26.2. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas prieštaringai nurodė, kad bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina aplinkybes, kad iki ir po ginčijamų atsiskaitymų atlikimo bankrutuojanti įmonė buvo moki, gavo pajamas ir iš gautų (turimų) lėšų iki bankroto bylos iškėlimo sistemingai vykdė prievoles kreditoriams. Tačiau kartu nutartyje teismas nurodė, kad jau nuo 2014 m. balandžio 11 d. bankrutuojanti įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais – tapo nemoki.
26.3. Bankroto bylos iškėlimo dieną bankrutuojančios įmonės skolos kreditoriams viršijo 151 628,24 Eur. Iš bankrutuojančios įmonės finansinių dokumentų matyti, kad įmonės skolos viršijo turimą turtą jau nuo 2013 m. Tai patvirtina ir kartu su ieškiniu pateikta įsiteisėjusi 2015 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria nuspręsta įmonei iškelti bankroto bylą. Minimoje nutartyje padaryta išvada, kad įmonė jau nuo 2013 m. buvo nemokumo būsenos ir tai, kad įsipareigojimai kreditoriams nuolat didėjo, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvadai, kad po ginčijamų atsiskaitymų įmonė toliau vykdė veiklą ir nuosekliai mažino skolas kreditoriams bei buvo moki iki pat bankroto bylos iškėlimo.
26.4. Siekiant nustatyti, kad buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta mokėjimų eiliškumo tvarka, nereikalaujama nustatyti, kad įmonė buvo nemoki. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Taigi, šioje byloje pakako nustatyti, kad bankrutuojanti įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, t. y. buvo faktiškai nemoki.
26.5. 2014 m. balandžio 10–11 d., kai įvyko atsiskaitymai su vienu iš kreditorių – atsakove, bankrutuojanti įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (ginčo, kad pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams suma lygi 43 722,64 Eur, nėra), tačiau bankrutuojanti įmonė neteisėtai visiškai atsiskaitė tik su viena kreditore (atsakove), kurios reikalavimo teisė atsiskaitymo dieną net nebuvo suėjusi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės paneigė CK 6.9301 straipsnio imperatyvumą, nurodęs, kad šios normos galima ir nesilaikyti, jeigu įmonei nėra iškelta bankroto byla, be to, teismas pabrėžė, kad niekas nedraudžia atsiskaityti su kreditoriais nesuėjus reikalavimo terminui.
26.6. Įmonė 2014 m. balandžio 10 d. turėjo daugiau skolinių įsipareigojimų negu turto (tai patvirtina 2015 m. įmonės turto balansas, įmonės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, pradelstų skolinių įsipareigojimų lentelė, 2015 m. balandžio 30 d. įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria nuspręsta iškelti bankroto bylą įmonei).
26.7. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile: penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).
26.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais, taigi teisės norma, nustatanti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, yra imperatyvioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-686/2015).
26.9. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nenustatė, ar ginčytinų sandorių sudarymo dieną buvo pirmesnės eilės kreditorių, t. y. pirmos–ketvirtos eilės kreditorių. Net jeigu iš tiesų ginčijamomis atsiskaitymų sudarymo dienomis (2014 m. balandžio 10–11 d.) nebuvo pirmesnės 1–4 eilės kreditorių, teismas turėjo pareigą vadovautis CK 6.9301 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismas netyrė ir nevertino tos pačios eilės kreditorių mokėjimo dokumentų kalendorinio eiliškumo.
26.10. Nors Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad atsiskaitymų dienomis bankrutuojanti įmonė turėjo 43 722,64 Eur pradelstą skolą, tačiau nenustatė atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo, kai su atsakove, kuriai mokėjimo terminai net nebuvo suėję, buvo atsiskaityta visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą tos pačios eilės kreditoriams.
27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė KU „Germanto lobis“ prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:
27.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018).
27.2. Net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
27.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą vertindamas bankrutuojančios įmonės nemokumą. Tačiau teismas pagrįstai neįtraukė į BUAB „Telšių kuras“ įsipareigojimus KU „Germanto lobis“ reikalavimo, nes, viena vertus, ginčo mokėjimų atlikimo metu toks reikalavimas nebuvo suėjęs, antra vertus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose ieškovė šio klausimo nekėlė.
27.4. Ieškovė nepaneigė, kad skolininkė 2014 m. balandžio 10 d. atsiskaitymo metu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, o atsiskaitymo 2014 m. balandžio 11 d. metu skolininkė nors ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, buvo moki ir neprivalėjo atlikti atsiskaitymus CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normoje nurodyta eile (įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai). Ieškovės argumentą, kad buvo atsiskaityta išimtinai tik su atsakove, paneigia byloje esantys duomenys ir teismų nustatytos aplinkybės, kad iki ir po ginčijamų mokėjimų atlikimo įmonė buvo moki, gavo pajamas ir iš gautų (turimų) lėšų iki bankroto bylos iškėlimo sistemingai vykdė prievoles kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 25 punktas).
27.5. Mokėjimų atlikimo metu nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti faktinį nemokumą, tą konstatavo teismai byloje surinktų įrodymų pagrindu. Teismai neprivalėjo, kaip teigia ieškovė, remtis Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi, kurioje neva konstatuotas įmonės nemokumas. Mokėjimų atlikimo momentu ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta, ji turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir nebuvo nemoki.
27.6. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų vykdytinų mokėjimų CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatyta pirmąja–ketvirtąja eile. 2014 m. balandžio 10–11 d. buvo atlikti mokėjimai penktos eilės kreditorei (atsakovei). Teismai nenustatė, kad ieškovė būtų turėjusi pirmos–ketvirtos eilės kreditorių, tokių pirmesnės eilės kreditorių nebuvimą patvirtino byloje apklaustas bankroto administratorius. Taigi, byloje nėra duomenų apie pirmesnės eilės kreditorių buvimą, todėl jokio pažeidimo dėl atliktų mokėjimų apskritai nėra.
27.7. CK 6.9301 straipsnio norma taikoma tik reikalavimams, kurie yra pareikšti, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka yra išduotas vykdomasis dokumentas, pateikta pretenzija sumokėti skolą ir pan. Byloje duomenų apie kreditorių UAB „Baltic oil“, UAB „Medžista“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Dameta“ pareikštus reikalavimus BUAB „Telšių kuras“ nėra. Vien sąskaitos išrašymas negali būti laikomas pareikštu reikalavimu, nes dažnai verslo praktikoje sąskaitos apmokamos pagal žodinius susitarimus, jos apmokamos ne visos iš karto, o dalimis, ir tokie susitarimai laikomi normalia verslo praktika. Tik pareikšti reikalavimai apmokėti sąskaitas, pretenzijos, išduoti vykdomieji dokumentai, kreipimasis į teismą gali būti laikomi „pareikštais reikalavimais“. Taigi faktas, kad UAB „Telšių kuras“ buvo skolinga kitiems kreditoriams mokėjimų atlikimo dieną savaime negali būti pagrindas konstatuoti CK 6.9301 straipsnio pažeidimą. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra būtinų sąlygų visumos (nenustatyta, jog skolininkė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir neegzistavo pirmesnės eilės kreditoriai), suteikiančių pagrindą ieškovės BUAB „Telšių kuras“ 2014 m. balandžio 10 ir 11 d. atliktus mokėjimus pripažinti pažeidžiančiais CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
27.8. Vertinant atsiskaitymą su penktos eilės kreditore atsakove KU „Germanto lobis“ būtina pažymėti, kad, pirma, prievolė atsakovei KU „Germanto lobis“ atsirado 2009 ir 2011 metų paskolos sutarčių pagrindu, t. y. anksčiau sudarytų sandorių pagrindu nei įsipareigojimai pagal einamuosius komercinius sandorius kreditoriams UAB „Dameta“, UAB „Belfuel“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Baltic oil“ ir UAB „Medžista“; antra, 2014 m. balandžio 10 d. 75 301,20 Eur mokėjimas tos pačios eilės kreditorei (paskolos padengimas) atliktas tik 9 dienomis anksčiau, nei sueis galutinis paskolos grąžinimo terminas (paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2014 m. balandžio 20 d.). Toks paskolos padengimas 9 dienomis anksčiau, nei sueis paskolos grąžinimo terminas vertintinas ne kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas ir prioriteto vienam kreditoriui suteikimas, bet kaip protingo asmens elgesio standartus atitinkantis veiksmas sąžiningai siekiant naudos įmonei ir tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Bet kuris verslininkas, žinodamas, kad turi įsipareigojimų kredito įstaigai ir kad artimiausiu metu sueis kredito grąžinimo terminas, kad siekdamas toliau plėtoti verslą vėl privalės kreiptis į kredito įstaigas dėl kreditavimo, būtų pasielgęs analogiškai. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad įmonės neretai atsiskaito išimtinai su kredito įstaigomis ir griežtai laikosi įmokų mokėjimo terminų, taip siekdamos išlaikyti gerą kredito istoriją ir jos nepabloginti, nes jos pablogėjimas reikštų riziką ateityje negauti kredito.
27.9. 2014 m. balandžio 11 d. 9220,95 Eur mokėjimas atliktas iš dalies iš pajinio įnašo – 8427,94 Eur, ir tai negalėjo pažeisti kitų kreditorių teisių, nes tik kredito unija turėjo teisę pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatas grąžinti pajinius įnašus (kurie yra jos nuosavybė) ir juos įskaityti paskolai dengti. Nagrinėjamu atveju byloje tokių įrodymų, kad atsiskaitymas su kredito unija iš esmės pakeitė daugumos kreditorių galimybes atgauti savo reikalavimus, nėra. Byloje nustatyta, kad nuo ginčijamų mokėjimų atlikimo momento iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė sumažino likusių kreditorių reikalavimus nuo 43 722,64 Eur iki 27 667,31 Eur.
27.10. Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvų atsiskaitymų eiliškumą tarp tos pačios eilės kreditorių, nurodęs, jog niekas nedraudžia atsiskaitinėti su tos pačios eilės kreditoriais neatsižvelgiant į mokėjimo dokumentų kalendorinį eiliškumą. Su tokiu kasacinio skundo argumentu nesutiktina, nes, kaip yra žinoma, vertinant atsiskaitymus (nagrinėjimo atveju mokėjimus, atliktus 2014 m. balandžio 10–11 d.) atsižvelgtina į praktikoje dažnai susiklostančią situaciją, kai laikinus finansinius sunkumus patiriančios, bet veiklos neketinančios nutraukti įmonės ne visada tiksliai laikosi CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Viena vertus, toks būtinumas atsiskaityti su vienais kreditoriais (esančiais toje pačioje eilėje) dažnai nulemtas verslo logikos, t. y. įmonės, siekdamos toliau plėtoti veiklą, priverstos rinktis, su kuriuo kreditoriumi atsiskaityti, siekiant išsaugoti tolesnę įmonės veiklą. Antra vertus, praktikoje dažnai pasitaiko žodinių įmonių susitarimų dėl skolų apmokėjimo uždelsimo, jų mokėjimo dalimis ir pan. (net nesilaikant mokėjimo dokumentuose nurodytų terminų). Nagrinėjamu atveju atsiskaitymas su KU „Germanto lobis“ neturėtų būti vertinamas kaip pažeidimas (tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas) arba jei ir būtų laikomas pažeidimu, tai tik nereikšmingu CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu, kuris būtinas verslui plėtoti, siekiant išsaugoti tolesnę įmonės veiklą ir kuris padiktuotas verslo logikos. Grąžinusi kreditą, UAB „Telšių kuras“ 2014 m. gegužės 14 d. vėl gavo iš KU „Germanto lobis“ 220 000 Lt paskolą apyvartinėms lėšoms. Atsiskaitymas su KU „Germanto lobis“ nelėmė įmonės veiklos sustabdymo ar nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kitais kreditoriais, priešingai, padėjo įmonei tęsti veiklą, iki iškeliant įmonei bankroto bylą atsiskaitinėti su kreditoriais, tad tokie veiksmai neturėtų būti pripažįstami CK 6.9301 straipsnio pažeidimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsiskaitymų eiliškumo pagal CK 6.9301 straipsnį
28. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis nustato: skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 3 dalis nustato: atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
29. Įvertinęs 2014 m. balandžio 10 d. BUAB „Telšių kuras“ turėtas 76 083,18 Eur lėšas bei 43 722,64 Eur dydžio pareikštų reikalavimų apimtį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2014 m. balandžio 10 d. atsiskaitymo su atsakove kredito unija „Germanto lobis“ metu BUAB „Telšių kuras“ turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Įvertinęs 2014 m. balandžio 11 d. BUAB „Telšių kuras“ turėtas 9763,29 Eur lėšas bei 43 722,64 Eur pareikštų reikalavimų apimtį, teismas konstatavo, jog 2014 m. balandžio 11 d. atsiskaitymo su atsakove metu BUAB „Telšių kuras“ neturėjo pakankamai lėšų pareikštiems 43 722,64 Eur reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad iki ir po ginčijamų mokėjimų atlikimo įmonė buvo moki, gavo pajamas ir iš gautų (turimų) lėšų iki bankroto bylos iškėlimo sistemingai vykdė prievoles kreditoriams, tuo remdamasis teismas sprendė, kad atsiskaitydama su atsakove ieškovė BUAB „Telšių kuras“ nepažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto imperatyviųjų mokėjimų eiliškumo reikalavimų, nes ieškovė tuo metu turėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams tenkinti.
30. Ieškovė BUAB „Telšių kuras“ kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, nes netinkamai nustatė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo taikymo sąlygas, t. y. vertindamas 2014 m. balandžio 10 d. ieškovės turimo turto ir turimų įsipareigojimų santykį, lemiantį ieškovės mokumą, teismas neįtraukė didžiausios kreditorės – atsakovės 90 903,74 Eur reikalavimo, kai ieškovės turimos lėšos sudarė tik 76 083,18 Eur, jų nepakako atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenustatė, ar ginčytinų sandorių sudarymo dieną buvo pirmesnės eilės kreditorių, t. y. pirmos–ketvirtos eilės kreditorių. Net jeigu iš tiesų ginčijamomis atsiskaitymų sudarymo dienomis (2014 m. balandžio 10–11 d.) nebuvo pirmesnės pirmos–ketvirtos eilės kreditorių, teismas turėjo nustatyti, ar atsiskaitant tik su atsakove, o ne su kitais penktos eilės kreditoriais, nebuvo pažeista CK 6.9301 straipsnio 2 dalies taisyklė, kuri nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
31. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.9301 straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Taigi tam, kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 20–22 punktai).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 išaiškinta, kad pripažįstant sandorį negaliojančiu turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Teismas turi įvertinti, ar atliktas ginčijamas mokėjimas nepažeidžia CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nurodyto kalendorinio eiliškumo.
33. Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018 pažymėta, kad pagal CK 6.9301 straipsnį nustačius, jog skolininkas neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti atliko ginčijamą mokėjimą vienam iš kreditorių, turi būti įvertinta, ar ginčijamo mokėjimo atlikimo metu buvo kitų tos pačios ar aukštesnės eilės kreditorių, kuriems pirmiausia turėjo būti atliekami mokėjimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 pakartota CK 6.9301 straipsnio taikymo taisyklė, kad turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Teismas turi išsiaiškinti, kurie iš kreditorių turėjo seniausius reikalavimus ieškovei, kai ši atliko ginčijamą mokėjimą.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018 išaiškinta, kad nors skolininkė atsiskaitymo metu neturėjo pirmos–ketvirtos eilės kreditorių, tačiau privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos tarp tos pačios penktos eilės kreditorių. Ieškovė kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo penktos eilės kreditorių, su kuriais privalėjo atsiskaityti anksčiau negu su atsakove, todėl atsiskaitydama su atsakove pažeidė tos pačios eilės kreditorių lygiateisiškumą. Padaryto pažeidimo nepašalina aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu skolininkė savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais tos pačios eilės kreditoriais, kadangi atsiskaitė ne su visais kreditoriais, su kuriais CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo atsiskaityti laikydamasi kalendorinio eiliškumo.
35. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį pripažinti atsiskaitymus prieštaraujančiais CK 6.9301 straipsniui, nes nenustatė pirmosios sąlygos, t. y. ar įmonė atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamo atsiskaitymo metu 2014 m. balandžio 10 d. ieškovės turimo turto ir turimų įsipareigojimų santykį, lemiantį ieškovės mokumą, neįtraukė didžiausios kreditorės – atsakovės. Iš viso įsipareigojimų kreditoriams bankrutuojanti įmonė 2014 m. balandžio 10 d. turėjo 134 626,38 Eur (43 722,64 Eur (kitų kreditorių reikalavimų suma) + 90 903,74 Eur (atsakovės kredito unijos reikalavimas pagal paskolos sutartį)) = 134 626,38 Eur (pradelsti sudarė 43 722,64 Eur)), o turimų lėšų atsiskaityti su kreditoriais – tik 76 083,18 Eur. Dėl to pagal šiuos byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytus duomenis negalima daryti išvados, kad atsiskaitymo sandorių dienomis BUAB „Telšių kuras“ lėšų pakako atsiskaityti su visais kreditoriais. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nėra CK 6.9301 straipsnio pirmosios sąlygos, t. y. kad, anot teismo, atsiskaitymo sandorių dienomis ieškovė turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.
36. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar pakako ieškovės lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir ar ieškovei atlikus ginčijimus atsiskaitymus su kredito unija grąžinant paskolą egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami CK 6.9301 straipsnyje, palyginti su kreditore kredito unija, kuriai atlikti mokėjimai yra ginčijami. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino, ar ieškovei atlikus ginčijimus atsiskaitymus su kredito unija grąžinant paskolą tuo pat metu, buvo tos pačios eilės kreditorių, kaip jie įvardijami CK 6.9301 straipsnyje, t. y. ar tuo metu buvo ne tik unijos, bet ir kitų penktos eilės kreditorių, su kuriais visais, įskaitant uniją, turėjo būti atsiskaitoma kalendorinio eiliškumo tvarka, taip nepažeidžiant tos pačios eilės kreditorių lygiateisiškumo. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo, ar atlikti mokėjimai nepažeidžia CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nurodyto kalendorinio eiliškumo taisyklės, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
37. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
38. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės nėra pagrįstos visų surinktų bylos įrodymų duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintų dviejų sąlygų: ar atlikusi mokėjimus ieškovė turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, tarp jų įvertinant ir skolą kredito unijai, ir, antra, ar ieškovė paisė reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarkos; todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
39. Šios nutarties 35, 36 punktuose nurodytos būtinos nustatyti aplinkybės yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenustato (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti ir įvertinti šios nutarties 35, 36 punktuose nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Dalia Vasarienė