TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLIŲ PAKEITIMO
2022 m. gegužės 20 d. Nr. P2E-521
Trakai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1. P a k e i č i u Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, patvirtintas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. P2-595 „Dėl gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“, ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. N u r o d a u šį įsakymą paskelbti Teisės aktų registre ir Trakų rajono savivaldybės interneto svetainėje.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Trakų rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2014 m. gegužės 22 d.
įsakymu Nr. P2-595
(Trakų rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2022 m. gegužės 20 d. įsakymo
Nr. P2E-521 redakcija)
GYVŪNŲ LAIKYMO TRAKŲ rajono SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS gyvenamosiose vietovėse TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus, gyvūnų paėmimo ir perdavimo laikinai globai organizavimo tvarką.
2. Taisyklės reglamentuoja visų fizinių ir juridinių asmenų (toliau – Asmenys) elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir interesus.
3. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-306 „Dėl valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Gyvūnų laikymo aprašas).
4. Taisyklių nuostatos taikomos savivaldybės teritorijoje esančiose kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse.
6. Visas kitas šiose Taisyklėse nenumatytas nuostatas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, su juo susiję kiti teisės aktai, savivaldybės Tarybos sprendimai, mero potvarkiai bei administracijos direktoriaus įsakymai.
7. Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, kačių, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui, Gyvūnų laikymo aprašui ir šių Taisyklių įtvirtintoms nuostatoms.
8. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.
Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.
Bitės – naminiai gyvūnai, tradiciškai laikomi žmonių poreikiams tenkinti. Bitės sąlyginai pavojingos žmonėms ir gyvūnams.
Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.
Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų.
Gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.
Gyvenamoji vietovė – urbanizuota vietovė, turinti nustatytas ribas.
Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.
Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.
Gyvūno augintinio ženklinimas – gyvūno augintinio žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema.
Gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.
Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.
Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
Gyvūno nugaišinimas – gyvūno nužudymas veterinariniais vaistais.
Gyvūno nužudymas – gyvybės atėmimas gyvūnui.
Gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę.
Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
Gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.
Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.
Gyvūnų globa – asmens veikla, skirta gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti.
Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa.
Gyvūnų globos namai – asmuo, turintis teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias patalpas, kuriose gyvūnai laikomi, kol nugaiš (išskyrus atvejus, kai dėl gyvūnų sveikatos būklės ar agresyvumo juos būtina nugaišinti), bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai – kol bus surasti nauji savininkai, sužeisti ar sergantys laukiniai gyvūnai – kol juos bus galima išleisti į laisvę.
Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.
Kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.
Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Laikinoji gyvūnų globa – asmens veikla, kuria užtikrinama bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų gerovė ir apsauga, kol bus nustatytas jų savininkas ar laikytojas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų.
Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.
Leidimas – dokumentas, išduotas šių Taisyklių nustatyta tvarka, suteikiantis juridiniams ir fiziniams asmenims teisę įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Trakų rajono savivaldybėje.
Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.
Savininko valda – gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.
Viešoji vieta – aikštė, parkas, skveras, paplūdimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis.
Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys.
II SKYRIUS
GYVŪNO LAIKYTOJO PAREIGOS
10. Gyvūnų laikytojas, be Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi:
10.1. užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės;
10.2. nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba privačiam veterinarijos gydytojui;
10.3. užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus, todėl vesdamas, vedžiodamas ar būdamas su gyvūnu viešose vietose, kitam asmeniui priklausančiose žemės valdose, turi turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti.
10.4. užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius;
10.5. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33). Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais;
10.6. apie gyvūno dingimą pranešti gyvenamosios vietovės seniūnijos seniūnui ir apie tai viešai paskelbti;
10.7. laikytis šių Taisyklių, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Gyvūnų laikymo aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą, nuostatų;
10.9. užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ramybei, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų;
10.10. įgyvendindamas nuosavybės teisę į gyvūną, laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą;
III SKYRIUS
DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
11. Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.
12. Asmenims draudžiama:
12.1. vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir gyvūnus vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti pritvirtintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
12.2. gyvūnus vedžioti kapinėse, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose. Vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles, gėlynus, alpiniariumus ir dekoratyviniais augalais apsodintus plotus;
12.3. šunis išleisti vienus į lauką, į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus, nepriklausomai nuo to, ar šunys su antsnukiu, ar be jų;
12.4. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;
12.7. maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, o viešuosiuose uždaruose vandens telkiniuose, upėse – nustatytu maudymosi sezono metu;
12.8. gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių ar dėžių su smėliu, skirtų barstyti šaligatvius žiemą, tvarkyti kapines, gesinti gaisrus, pilti į šias dėžes smėlį su gyvūnų ekskrementais;
12.9. laikyti gyvūnus daugiabučių gyvenamųjų namų atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose;
12.11. daugiabučiuose namuose be specialaus Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo draudžiama laikyti ne kambarinius paukščius, nuodingus roplius, vabzdžius, plėšriuosius žvėris;
12.12. ūkinės paskirties gyvūnus (išskyrus šunis) draudžiama laikyti (ganyti) skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose, daugiabučiuose namuose, šių namų balkonuose, rūsiuose, pusrūsiuose, palėpėse ir kitose patalpose;
iv SKYRIUS
BENDRIEJI GYVŪNŲ LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
14. Gyvūnams laikyti turi būti sudaromos tinkamos, jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo).
15. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiamos veterinarijos paslaugos.
16. Kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas ar laikytojas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo įranga.
18. Pastatuose, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams ilsėtis ar pakreikta tinkamų pakratų.
19. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, nekenksmingi, be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.
20. Gyvūnai turi būti šeriami (lesinami) jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologinius poreikius atitinkančiais laiko tarpais.
21. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti tinkamo vandens arba jie, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti reguliariai girdomi.
22. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnų šėrimo (lesinimo) ir girdymo įrangos, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis, atsigerti visi gyvūnai.
23. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti nuolat laikomi tamsoje arba dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukų. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologiniams ir etologiniams poreikiams tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas tinkamas dirbtinis apšvietimas.
24. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.
25. Gyvūnai, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), turi būti laikomi taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.
26. Gyvūnų laikymo vietoms, ypač aptvarams, voljerams, įrengti naudojamos medžiagos, gyvūnams laikyti ir prižiūrėti naudojama įranga, prie kurių jie gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos ir turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.
27. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai turi atitikti statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.
28. Privačiose žemės valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.) turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
V SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMUI
29. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“.
30. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
31. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų reikalavimų.
32. Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:
32.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;
32.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;
32.3. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;
32.4. ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti;
33. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
34. Ūkiniai gyvūnai palaidi gali būti laikomi tik uždaroje savininko ar laikytojo valdoje. Atviroje savininko ar laikytojo valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Už savo valdų ribų ūkinės paskirties gyvūnai vedami tik su pavadėliu (kiaulės bei paukščiai laikomi aptvaruose).
36. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių:
36.1. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo ir nepriviliotų musių arba graužikų;
VI SKYRIUS
REIKALAVIMAI BITYNAMS IR BIČIŲ LAIKYTOJAMS
38. Bičių laikytojai turi laikytis Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 „Dėl Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimai).
39. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą, kurio forma nurodyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 1 priede. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bityno paso išdavimo bičių laikytojas turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius, kurie bus laikomi savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje.
40. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“ Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodyti bičių laikytojo kontaktiniai duomenys: telefono numeris, el. pašto adresas.
41. Bitynai turi būti įrengiami, kaip numatyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 „Dėl bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ 6 ir 7 punktuose.
42. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojui leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:
42.1. 2,5 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje šis bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;
43. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintų Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių patvirtinimo“.
44. Bičių laikytojai apie avilių su bičių šeimomis apžiūros, medkopio ar kitų bityno priežiūros darbų atlikimą medunešio laikotarpiu turi iš anksto žodžiu įspėti asmenis, esančius žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, ir už jos ribų, kurie galimai gali nukentėti nuo bičių.
45. Bičių laikytojai, turintys bitynus gyvenamosiose vietovėse, bičių skraidymo (nežiemojimo) laikotarpiu turi užtikrinti, kad:
45.1. nuo jų įrengtų avilių su bičių šeimomis, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams su bičių šeimomis netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora (medine, vieline, metaline, plastikine ar pan.) arba apsodinta ne žemesniais kaip 2 m aukščio augalais;
45.2. avilių lakos būtų atgręžtos į jų žemės valdos centrą, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemesniame kaip 2 m aukštyje virš žemės paviršiaus;
45.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojai turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdų savininkai ar naudotojai leidžia jiems laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.
VII SKYRIUS
SPECIALIEJI GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
47. Gyvūnai augintiniai turi būti laikomi nepažeidžiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, t. y. kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
48. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai turi būti laikomi, vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 „Dėl Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei šiomis Taisyklėmis.
49. Voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
50. Kai šunys laikomi pririšti, jie turi būti rišami taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomi, ribos. Minimalus grandinės ilgis, prie kurios yra pririštas šuo, turi būti 2,5 – 3 metrai.
51. Šunims, kurie laikomi lauke, prieinamoje vietoje turi būti įrengtos būdos ar kitos vietos (slėptuvės), kuriose jie galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Šuns būdos ar kitos vietos (slėptuvės) dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, turi būti toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būdos ar kitos slėptuvės turi būti pakeltos nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti šunų poilsio vietų apsaugą nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdų ar kitų vietų (slėptuvių) angas uždengti, kad į jas nepatektų krituliai.
52. Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.
53. Šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.
54. Šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.
55. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.
56.Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.
57. Gyvūnų laikytojai vesdami, vedžiodami, važnyčiodami arba būdami su gyvūnais viešoje vietoje, kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje, turi turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti.
58. Neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai patekti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti, bet ne palaidi. Dviem ar daugiau asmenų priklausančioje žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas žemės valdos bendrasavininkas tam prieštarauja. Kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje galima laikyti šunį tik tuo atveju, jei žemės valdos savininkas ar teisėtas valdytojas tam neprieštarauja.
59. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomu ženklu su ar be užrašo, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šunų laikytojai, vedžiodami savo augintinius uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jų šunys nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei neišeis iš aikštelės, šunys gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų ekskrementus ir kitus teršalus.
60. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/160 (OL 2017 L 27, p. 1), laikytojai turi turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas teisėtas tokių gyvūnų įsigijimas.
VIIi SKYRIUS
SPECIALIEJI BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
61. Savivaldybės administracija organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo Savivaldybės teritorijoje veiklą, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams. Šias paslaugas teikia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktas paslaugų teikėjas. Informacija apie paslaugų teikėją ir jo kontaktiniai duomenys skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Savivaldybės biudžeto finansines galimybes, dalyvauja gyvūnų globos organizacijų įgyvendinamose bešeimininkių kačių kastravimo programose.
62. Gyvūnų globėjai turi laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnio, Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. B1-486 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažinimo netekusiu galios“.
63. Asmenys, priglaudę bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną Trakų rajono policijos komisariato pareigūnams ar Seniūnijos, kurioje gyvena, seniūnui.
64. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų, bešeimininkes kates prižiūrinčių asmenų rekomendacijas, nustato bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu ženklu su ar be užrašo, pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vieta Nr. ...“.
65. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Savivaldybės administracijos nustatytose ir Taisyklių 64 punkte nurodytu ženklu pažymėtose vietose. Asmenys, šeriantys bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).
66. Bešeimininkių kačių populiacijos mažinimas vykdomas tokiais etapais:
67. Asmuo, ketinantis vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, turi kreiptis į Seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija atsižvelgdama į asmens pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates.
68. Išrinkusi vietą, Seniūnija surašo bešeimininkių kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, nurodytą 1 priede, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Trakų rajono savivaldybės atstovams. Aktą pasirašo seniūnas ir asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą. Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.
69. Gaudant bešeimininkes kates, draudžiamas kenksmingas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.
70. Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos, ir gali jas toliau šerti ir prižiūrėti. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
IX SKYRIUS
GYVŪNŲ PAĖMIMAS IR PERDAVIMAS LAIKINAI GLOBAI
71. Gyvūnų paėmimą ir perdavimą laikinai globoti organizuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo.
72. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, nustatęs ar gavęs pranešimą apie galimus pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus, privalo per 3 darbo dienas įvykdyti patikrinimą ir priimti sprendimą dėl pavojingo šuns paėmimo (nepaėmimo). Nusprendus šunį palikti Savininkui, apie priimtą sprendimą raštu informuojamas gyvūno Savininkas ir pranešimą pateikęs asmuo.
73. Gyvūnų paėmimo ir jų perdavimo laikinai globoti procedūroje dalyvauja savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, seniūnas (arba jo įgaliotas darbuotojas) pagal administruojamą teritoriją, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojas ir policijos pareigūnai, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką.
74. Paėmus gyvūną, surašomas paėmimo ir perdavimo aktas. Aktas surašomas trimis egzemplioriais, iš kurių vienas įteikiamas paimto gyvūno Savininkui, kitas – laikinam globėjui, o trečias lieka paėmimą organizavusiam Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui. Jei Savininkas atsisako pasirašyti ar dėl kitų priežasčių nepasirašo akto, tai pažymima akte.
75. Jeigu paimtas gyvūnas kelią realią grėsmę žmonėms ar kitiems gyvūnams, jis gali būti teisės aktų nustatyta tvarka nugaišinamas.
76. Jeigu gyvūno Savininkas praėjus duotam terminui nesiima priemonių pašalinti priežastis, draudžiančias jam laikyti gyvūną, arba kai tokių priežasčių pašalinti neįmanoma, o Savininkas atsisako savanoriškai jį perduoti, Savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja kreipimąsi į teismą dėl Savininko teisės disponuoti gyvūnu apribojimo, jo priverstinio paėmimo ir perdavimo gyvūnų globėjui.
77. Paimtas gyvūnas nedelsiant grąžinamas jo Savininkui, kai:
77.1. nutraukiama administracinė teisena arba įsiteisėja nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas nepadariusiu administracinio teisės pažeidimo, už kurį jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, arba jam paskiriama nuobauda be gyvūno konfiskavimo;
78. Grąžinant paimtą gyvūną, surašomas grąžinimo aktas. Aktas surašomas trimis egzemplioriais, iš kurių vienas įteikiamas grąžinamo gyvūno Savininkui, kitas – laikinajam globėjui, kuris laikinai globojo gyvūną, o trečias lieka grąžinimą organizavusiam Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui.
X SKYRIUS
GYVŪNŲ LAIKINOSIJI GLOBA
79. Administracija skelbia konkursą bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinosios globos paslaugoms vykdyti. Su konkurso laimėtoju (toliau – Laikinasis gyvūnų globėjas) pasirašoma Paslaugų teikimo sutartis.
80. Gyvūnai, apie kuriuos Savivaldybės administracijos seniūnijoms (toliau – Seniūnijos) praneša juos pastebėję ir (ar) sulaikę asmenys, perduodami:
80.2. artimiausiam žemės ūkio veikla užsiimančiam ir tinkamai ūkinį gyvūną išlaikyti galinčiam asmeniui;
80.4. gyvūnų globa besirūpinančioms visuomeninėms organizacijoms, įstatymų nustatyta tvarka globojančioms bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus, sugavus išoriniu žymeniu (pašalintas 1 cm kairės ausies kaušelio) paženklintą gyvūnų globos organizacijų rengiamų bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programų metu kastruotą sergančią katę. Sugautos išoriniu žymeniu paženklintos sveikos katės nedelsiant paleidžiamos.
81. Pasibaigus Civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui, gyvūnas neatlygintinai tampa jį išlaikiusio asmens nuosavybe.
82. Gyvūno savininkas privalo:
82.1. dingus gyvūnui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti vietos seniūniją ir apie tai viešai paskelbti;
82.2. gyvūnui atsiradus, privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimosi juo;
83. Laikinasis gyvūnų globėjas privalo:
83.1. turėti patalpas (toliau – Gyvūnų globos namai), atitinkančias teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, galiojančius dokumentus, leidžiančius vykdyti šią veiklą;
83.2. vykdyti šias paslaugas:
83.2.1. surinkti iš juos sulaikiusių asmenų pagal Administracijos, Seniūnijų pranešimus, transportuoti gyvūnus į Gyvūnų globos namus, laikinai globoti;
83.2.3. informuoti paženklinto (žetonu, antkakliu, mikroschema) gyvūno šeimininką apie sugautą gyvūną;
83.2.4. vesti benamių gyvūnų apskaitą (pildyti benamių gyvūnų apskaitos žurnalą, kitus žurnalus, nustatytus Lietuvos Respublikos Veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. įsakymu Nr. B1-1015 patvirtintais Veterinarijos reikalavimais gyvūnų globos namams).
83.2.5. užtikrinti, kad gyvūnai, apkandžioję kitus gyvūnus ar žmones bei įtariami sergantys pasiutlige, būtų 14 parų karantinuojami atskiroje patalpoje izoliuotuose narvuose. Veterinarijos specialistas privalo stebėti, ar pasireiškia pasiutligės požymiai. Po nustatyto termino gyvūnui, kuriam pasiutligės diagnozė nenustatyta, gali būti atlikta eutanazija, gyvūnas gali būti grąžintas savininkui arba jam surandami nauji šeimininkai. Įtariami sergantys pasiutlige gyvūnai, kritę karantinuojat, pristatomi tyrimui į laboratoriją pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus.
84. Laikinasis gyvūnų globėjas gali:
84.1. nugaišinti beglobius gyvūnus, jei šie:
85. Seniūnijos privalo:
85.1. registruoti pranešimus apie seniūnijos teritorijoje sugautus, surinktus bešeimininkius, bepriežiūrius gyvūnus ir ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 4 dienos elektroniniu paštu arba raštu pateikti Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriui;
xI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
86. Gyvūnų savininkai, laikytojai ar nukentėję asmenys nedelsdami turi pranešti VMVT teritoriniam padaliniui ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė, šeškas ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.
87. Asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, šių Taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
88. Trakų rajono savivaldybės administracija kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos šios Taisyklės. Trakų rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, bendradarbiauja su Trakų VMVT ir Trakų rajono policijos komisariato pareigūnais.
89. Šių Taisyklių kontrolę vykdo Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai, Trakų rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti atstovai.
90. Sudėtingų konfliktinių situacijų sprendimui Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu gali būti sudaromos komisijos.
Gyvūnų laikymo Trakų rajono
savivaldybės teritorijos gyvenamosiose
vietovėse taisyklių 1 priedas
TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
KAČIŲ ŠĖRIMO VIETOS PARINKIMO AKTAS
20__ m. ______________ d. Nr. __________
___________________ seniūnija
Leidžiu ________________________________________________________________________ ,
(asmens vardas ir pavardė)
asmens kodas _______________ , gyv. _______________________________________________,
telefono numeris ____________________, el. pašto adresas ______________________________ ,
mažinti bešeimininkių kačių populiaciją ir šerti bešeimininkes kates _________________________
________________________________________________________________________________
(adresas, teritorijos apibūdinimas)
________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________.
PRIDEDAMA. Schema, ______ lapas (-ai).
Seniūnas ______________ __________________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Kačių šėrimo vietos parinkimo akto kopiją gavau. Su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse, susipažinau, įsipareigoju jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Trakų rajono savivaldybės administracijos įgaliotiems atstovams.
Asmuo ____________ __________________________
(parašas) (vardas ir pavardė)