Nr. DOK-2574

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39732-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 9 d. paduotu ieškovo A. T. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. P. ieškinį atsakovei L. P. bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Vilniaus kredito unija, Grigiškių kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, peržiūrėjimo.

Skundžiama nutartimi teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, naujai ją išdėstė, be kita ko, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 236 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2022 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės, nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, panaikino sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, be kita ko, nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 236 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. spalio 4 d. iki vaiko pilnametystės, nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, įpareigojo ieškovą įvykdyti 2013 m. kovo 29 d. ikivedybinės sutarties 7 punktą ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos nutraukimo dienos išmokėti atsakovei 72 405 Eur kompensaciją.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo visų ieškovo reikalavimų, nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo ir dėl kompensacijos pagal šalių vedybinę sutartį priteisimo, nors šia apimtimi sprendė dėl išlaikymo dydžio priteisimo ar išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės. Teismas pagal pareikštus ieškovo procesinius prašymus turėjo teisinį pagrindą išeiti už apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų ribų. Ieškovo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, pažeidė įrodinėjimo naštą reglamentuojančias teisės normas, rungimosi ir lygiateisiškumo principus, nukrypo nuo šalių valios, nepagrįstai neįvertino, kad laikina gyvenamoji vaiko vieta buvo nustatyta su ieškovu. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.177 straipsnio, 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vaikas nepagrįstai nebuvo apklaustas betarpiškai teisme, be pagrindo paskirta ekspertizė. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė 236 Eur dydžio išlaikymą, neatsižvelgęs į tai, kad vaikas pusę laiko gyvena su ieškovu. Teismo nustatyta bendravimo tvarka su vaiku, ieškovo vertinimu, neatitinka protingumo principo. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo dvigubą išlaikymą – vienkartinę išmoką ir periodines išmokas, tinkamai nemotyvavo tokio sprendimo, neteisingai vertino šalių vedybų sutarties nuostatas. Vedybų sutarties nuostatos dėl išmokos mokėjimo sietinos būtent su vienos šalies kalte dėl santuokos iširimo. Ieškovo įsitikinimu, jis įrodė, kad nelojali buvo atsakovė. 

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.  

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyti ne visi byloje dalyvaujantys asmenys.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo klausimas nespręstinas, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2022 m. balandžio 21 d. per Bank Polski SA sumokėtą 95 (devyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį (mokėjimo Nr. SR20IP02787592DS).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas