Kasacinio skundo Nr. DOK-5432/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15208-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su V. P., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma surengti objektyvų žodinį bylos nagrinėjimą, leisti teikti teismui paaiškinimus dėl bylos ir panaikinti skundžiamus teismų sprendimus išteisinant V. P..
Kasaciniame skunde V. P. nurodo, kad yra neteisingai nuteista už veiksmus, kurių nedarė. Nagrinėjant bylą, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Teismų tirti ir vertinti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jos kaltė tinkamai ir pilnai įrodyta. Teismas, pripažindamas V. P. padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi prieštaringais procesinį suinteresuotumą turinčio nukentėjusiojo, jo žmonos J. K. ir sesers V. N. paaiškinimais. Jokių kitų tiesioginių duomenų, laikytinų įrodymais ir patvirtinančių V. P. kaltę dėl nežymaus M. K. sveikatos sutrikdymo byloje nėra. Pats M. K. galėjo būti patrauktas atsakomybėn už V. P. sumušimą, todėl galėjo ją apkalbėti. Visi jo parodymai buvo paneigti V. P. parodymais ir pateiktais įrodymais, tačiau jie buvo ignoruojami ir vertinami jos nenaudai. Teismas, pripažindamas V. P. padariusia įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovavosi iš esmės tik nukentėjusios I. G. parodymais. Byloje nustatyta, kad I. G. įvykio metu buvo visiškai neblaivi, todėl jos parodymais vadovautis negalima. Kaip susižalojo I. G. niekas nematė. Teismas vadovavosi liudytojo L. Ž. parodymais, tačiau jo parodymų patikrinti kitais bylos įrodymais nėra galimybės. Kasatorė nurodo, kad jai atlikta psichiatrinė ekspertizė buvo neobjektyvi, prašo spręsti klausimą dėl papildomo jos psichinės sveikatos ištyrimo, pavedant tai atlikti kitam ekspertui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, V. P. nesutinka, kad ji padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kad pripažinta nepakaltinama, dėsto nuomonę dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų prieštaringumo ir nepatikimumo, dėl jos psichinės būklės ir psichiatrinės ekspertizės akto išvadų, tačiau tai nėra teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą baudžiamąją bylą nagrinėti kasacine tvarka, nes teisės taikymo aspektu nepateikti argumentai dėl esminių BPK pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Kasatorė, prašydama ją išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jai palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas, ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į iš esmės analogiškus V. P. ir jos gynėjo apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl to, kad V. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, būdama nepakaltinama, ir pasisakė dėl jai paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pagrįstumo. Kasaciniame skunde šios išvados ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,