LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO 2015 M. VASARIO 10 D. ĮSAKYMO NR. 5-V-139 „DĖL POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. lapkričio 3 d. Nr. 5-V-889
Vilnius
1. P a k e i č i u Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, ir ją išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstytos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 5.5, 5.7, 6.7, 6.8 papunkčiai, 9 punktas, 23.3 papunktis, IX skyrius ir 9–13 priedai netenka galios įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui.
3. Pavedu Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybai kontroliuoti įsakymo vykdymą.
4. S k e l b i u šį įsakymą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos policijos generalinio komisaro
2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139
(Lietuvos policijos generalinio komisaro
2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo
Nr. 5-V-889 redakcija)
POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – instrukcija) nustato apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse (toliau – policijos areštinės) dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką.
2. Organizuojant policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šia instrukcija.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS INSTRUKCIJOS SĄVOKOS
3. Pagrindinės instrukcijoje vartojamos sąvokos:
3.1. Apsaugos budinčioji pamaina – policijos areštinės budėtojo, jo padėjėjo, policijos areštinės postinio funkcijas atliekantys pareigūnai, kiti pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko nustatytu laiku policijos areštinėje atliekantys policijos areštinės ir joje laikomų asmenų apsaugos funkcijas.
3.2. Dalinė asmens krata – į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų apieškojimas neišrengiant, taip pat drabužių, avalynės, turimų daiktų apžiūra, siekiant patikrinti, ar nėra draudžiamų turėti daiktų.
3.3. Nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės.
3.4. Policijos areštinė – vieta, skirta suimtiems ir kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
3.5. Policijos areštinės apsaugos postas – apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos areštinės apsaugą užtikrinantys policijos pareigūnai ir kiti darbuotojai stebi ir saugo policijos areštinėje laikomus asmenis bei vykdo kitas instrukcijoje nustatytas užduotis.
3.6. Policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas – apsaugos budinčiosios pamainos vyresnysis pareigūnas, tiesiogiai atsakingas už policijos areštinės apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnams ir kitiems darbuotojams pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą.
3.7. Policijos areštinės postinio funkcijas atliekantis pareigūnas – policijos pareigūnas, vykdantis policijos areštinėje laikomų asmenų stebėjimą kamerose, pasivaikščiojimo kiemelyje ir kitose patalpose bei laisvu nuo asmenų stebėjimo laiku atliekantis kitas su šių asmenų apsauga susijusias funkcijas, tokias kaip asmenų lydėjimas policijos areštinės teritorijoje, jų stebėjimas pasivaikščiojimų ir pasimatymų metu, šių asmenų krata, kamerų apžiūra, perduodamų daiktų tikrinimas, dokumentacijos pildymas ir kt.
3.8. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas – policijos pareigūnas, atsakingas už policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros organizavimą, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
3.9. Policijos areštinėse laikomų asmenų apsauga – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti.
3.10. Policijos areštinėse laikomų asmenų izoliavimas – policijos areštinėje laikomų asmenų paskirstymas po kameras, siekiant užtikrinti įstatymų nustatytų tarpusavio santykių, santykių su policijos areštinės darbuotojais, giminaičiais ir kitais asmenimis apribojimų įgyvendinimą.
3.11. Policijos areštinėse laikomų asmenų priežiūra – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areštinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areštinę kontrolę, policijos areštinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areštinės kamerų bei patalpų apžiūras, pašto ar perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų tikrinimą, pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areštinėje, užtikrinimą.
3.12. Policijos registruojamų įvykių registro modulis policijos areštinėse ir sulaikymo patalpose laikomiems asmenims registruoti (toliau – elektroninis registras) – elektroninis registras, skirtas policijos areštinių ir operatyvaus valdymo padalinių pareigūnams policijos areštinėse ir sulaikymo patalpose laikomiems asmenims registruoti.
III SKYRIUS
ASMENŲ UŽDARYMO Į POLICIJOS AREŠTINĘ
PAGRINDAS
5. Policijos areštinėje gali būti laikomi šie asmenys:
5.2. kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas (kardomasis kalinimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Suimtaisiais laikomi asmenys, įvardyti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse;
5.3. nubausti areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu (laikymo terminą nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas);
5.4. nubausti areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 103, 108 straipsniais (laikymo terminą nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas);
5.5. areštuoti administracine tvarka (laikymo terminą nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas);
5.7. pažeidę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 174, 1887 straipsnių reikalavimus – kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms;
5.8. užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje – iki 48 valandų;
6. Asmenų uždarymo į policijos areštinę pagrindas yra:
6.1. įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. I-288 „Dėl baudžiamojo proceso dokumentų formų patvirtinimo“), surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio reikalavimais;
6.3. teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimą asmenims, kuriems nebuvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas;
6.6. teisėjo nutartis skirti areštą asmeniui, priimta remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 103, 108 straipsniais;
6.8. asmens, pažeidusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 174, 1887 straipsnių reikalavimus, sulaikymo protokolas (forma patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-18 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro automatiškai formuojamų blankų formų ir klasifikatorių patvirtinimo“);
6.9. sprendimas dėl užsieniečio, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, sulaikymo, patvirtintas apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno arba teisės aktų nustatyta tvarka kitos institucijos, įstaigos viršininko ar jo įgalioto pareigūno.
7. Instrukcijos 6.1 papunktyje nurodytam asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo laiko, kuris turi būti užfiksuotas įtariamojo laikino sulaikymo protokole.
8. Instrukcijos 6.2 papunktyje nurodytu atveju kardomosios priemonės suėmimo laikas skaičiuojamas nuo to laiko, kai nutartis skirti kardomąją priemonę suėmimą buvo paskelbta suimtajam. Nutarties paskelbimo laikas turi būti įrašomas nutartyje ir patvirtintas suimto asmens bei nutartį paskelbusio pareigūno parašais.
9. Instrukcijos 6.8 papunktyje nurodytam asmeniui administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo protokolui surašyti momento.
10. Instrukcijos 6.1–6.9 papunkčiuose nurodyti dokumentai turi būti pasirašyti atitinkamų pareigūnų ir patvirtinti institucijų antspaudais. Jeigu instrukcijos 6.1, 6.2, 6.5, 6.6 papunkčiuose nurodyti dokumentai rengiami Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau –IBPS), į policijos areštinę IBPS priemonėmis perduodami šių elektroninių dokumentų nuorašai su metaduomenimis arba popierinė suskaitmeninta kopija. Instrukcijos 6.3–6.7 ir 6.9 papunkčiuose nurodytų dokumentų paskelbimo laikas, nuo kurio skaičiuojamas sulaikymo laikas, turi būti įrašomas dokumente ir patvirtinamas asmens bei dokumentą paskelbusio pareigūno parašais. Tokiu atveju dokumento originalo pateikti nebūtina.
IV SKYRIUS
ASMENŲ UŽDARYMO Į POLICIJOS AREŠTINĘ
TVARKA
12. Asmenis į policijos areštinę priima policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas, kuris patikrina, ar yra pagrindas asmenį uždaryti, apklausia pristatytąjį ir jo atsakymus sutikrina su sulaikymo (nutarimo, nutarties, teismo nuosprendžio) ir kitų dokumentų duomenimis. Į policijos areštinę uždaryti asmenys registruojami elektroniniame registre (registrui neveikiant – į policijos areštinę uždarytų asmenų registracijos žurnale, 1 priedas).
13. Policijos areštinės vadovo, policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas ar kitas asmens apžiūrą atliekantis pareigūnas, prieš uždarydamas asmenį į policijos areštinę, atlikdamas uždaromo asmens kratą, elektroniniame registre fiksuoja matomus uždaromo asmens kūno sužalojimus, sumušimus, nubrozdinimus ir pan. (registrui neveikiant, pildoma į policijos areštinę uždaromo asmens apžiūros kortelė, 2 priedas). Asmens kūno sužalojimai privalo būti fiksuojami juos pažymint elektroniniame registre kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos. Asmenį uždarant į policijos areštinę ir iš jos paleidžiant, iš elektroninio registro atspausdinamas išrašas apie asmens apžiūros rezultatus ir duodama jam susipažinti pasirašytinai. Esant įtarimų, kad prieš asmenį galėjo būti vartojama fizinė prievarta, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas.
14. Asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visuminė asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Asmens krata privalo būti atliekama kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos, tai pažymint elektroniniame registre (registrui neveikiant, pildomas asmens kratos protokolas, 3 priedas). Asmenį uždarant į policijos areštinę ir iš jos paleidžiant, iš elektroninio registro atspausdinamas išrašas apie asmens kratos ir daiktų apžiūros rezultatus ir duodama asmeniui susipažinti pasirašytinai. Išrašas iš elektroninio registro taip pat daromas ir pateikiamas asmeniui pasirašyti ir tais atvejais, kai atliekant asmens kratą randami ir paimami daiktai. Asmeniui atsisakius pasirašyti, policijos pareigūnas, atlikęs asmens kratą, tai pažymi elektroninio registro išraše ar asmens kratos protokole ir nurodo asmens atsisakymo pasirašyti priežastis, jei tokios priežastys išsakomos.
15. Asmenys išvežti iš policijos areštinės planiniu konvojumi yra paruošiami iš anksto, t. y. dar iki atvykstant konvojaus pareigūnams yra atliekama išvežamų asmenų krata ir jų daiktų apžiūra. Tai, kad konvojuoti parengtų asmenų atliktos asmens kratos ir jų daiktų apžiūros, pasirašytinai pažymima konvojaus pareigūnams perduodamame konvojuojamų asmenų sąraše. Į policijos areštinę planiniu konvojumi atvežtų asmenų asmens krata ir jų daiktų apžiūra bei duomenų į elektroninį registrą įvedimas organizuojamas tik perėmus asmenis iš konvojavimą vykdančių pareigūnų ir šiems išvykus.
16. Apie paimtus pinigus ir daiktus informuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Iš asmens paimti pinigai ar kiti daiktai, pasirašius juos paėmusiems pareigūnams, dedami į specialiai tam skirtą maišelį ir perduodami ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Esant būtinumui, specialiai tam skirtame maišelyje supakuoti iš asmens paimti daiktai gali būti išvežti asmenį konvojuojant iš policijos areštinės, konvojavimo metu juos perduodant asmens konvojavimą vykdantiems pareigūnams.
17. Pristatyti į policijos areštinę asmenys, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 156 straipsnyje numatytiems pagrindams, gali būti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali būti paimami jų rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-341 „Dėl Daktiloskopinių duomenų registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ daktiloskopinė kortelė išsiunčiama į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą duomenims į Daktiloskopinių duomenų registro duomenų bazę įrašyti. Asmeniui atlikus daktiloskopinį tyrimą, tai pažymima elektroniniame registre.
18. Į policijos areštinę uždaromus asmenis policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas pasirašytinai supažindina su policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, išaiškina vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo padarinius.
19. Policijos areštinės kamerose turi būti iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas asmenų, laikomų policijos areštinėje, teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę.
20. Asmenis į policijos areštinės kameras, vadovaudamasis šioje instrukcijoje nustatytais policijos areštinėje laikomų asmenų izoliavimo reikalavimais, paskirsto policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas, esant tarnybiniam būtinumui, asmenų paskirstymo klausimus suderinęs su policijos įstaigos vadovo įgaliotu policijos pareigūnu.
22. Į policijos areštinę nepriimami asmenys:
22.2. turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu būtinas stacionarinis gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje ir jų laikymas policijos areštinėje gali būti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei;
22.3. neįgalieji, turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu reikalinga priežiūra ir jų laikymas policijos areštinėje gali būti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei;
V SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ PASKIRSTYMAS
23. Policijos areštinėje laikomi asmenys į policijos areštinės kameras uždaromi, laikantis šių izoliavimo reikalavimų:
23.4. rūkantys asmenys – atskirai nuo nerūkančių, jei šie gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru;
23.5. šios instrukcijos 23.2 ir 23.3 papunkčiuose nurodyti asmenys, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymą – atskirai nuo kitų asmenų;
VI SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ, LINKUSIŲ PABĖGTI, ŽUDYTIS, ŽALOTIS, UŽPULTI AR PRIEŠINTIS, PRIEŽIŪRA
24. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas ar kitas pareigūnas, gavęs informacijos apie linkusį pabėgti asmenį, nedelsdamas raštu informuoja apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato pareigūną, atsakingą už policijos areštinės tarnybą, nurodo, iš kur, kokiu būdu gauta informacija, kokie asmenys ar pareigūnai arba kokie dokumentai ir veiksmai gali patvirtinti nusikaltimo sumanymą bei kokiu būdu ketinama pabėgti.
25. Informacijos šaltiniai apie sumanytą pabėgimą yra:
26. Visi dokumentai apie linkusį pabėgti asmenį (išskyrus žvalgybinę medžiagą) saugomi policijos areštinėje.
27. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas dokumentus dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai teikia apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui svarstyti.
28. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui nagrinėjant policijos areštinėje laikomo asmens dokumentus dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai, asmuo gali dalyvauti.
29. Asmeniui, priskirtam linkusių pabėgti asmenų kategorijai, pranešama apie priimtą sprendimą ir taikomus papildomus režimo reikalavimus, tai pažymima apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko nutarime.
30. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko nutarimo kopija, su kuria pasirašytinai supažindinamas linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo, saugoma asmens byloje.
31. Asmenį priskyrus linkusių pabėgti asmenų kategorijai, tai pažymima elektroniniame registre ir užrašoma ant asmens bylos viršelio.
32. Esant asmens prašymui atšaukti jo priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai bei turint duomenų, kad linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo atsisakė sumanymo pabėgti, policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui pateikia tarnybinį pranešimą bei šio asmens prašymą atšaukti jo priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai (ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo priskyrimo šiai asmenų kategorijai dienos).
33. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui atsisakius patenkinti asmens prašymą, pakartotinai jis gali kreiptis po 6 mėnesių. Apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui patenkinus prašymą, viršininko nutarimas ir asmens prašymas saugomas asmens byloje. Tai pažymima elektroniniame registre ir užrašoma ant asmens bylos viršelio.
34. Asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai, gali būti taikomi papildomi režimo reikalavimai – gali būti atliekamos papildomos šių asmenų kratos bei kamerų, kuriose šie asmenys laikomi, apžiūros. Asmeniui bandžius žudytis, susižalojus, užpuolus ar pasipriešinus policijos areštinės pareigūnams, policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas visą surinktą medžiagą apie įvykį teikia apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui, o šis gali tokį asmenį priskirti linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai.
35. Asmens priskyrimas linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir priskiriant asmenį linkusių pabėgti asmenų kategorijai.
36. Asmenį priskyrus linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai, tai pažymima elektroniniame registre ir užrašoma ant asmens bylos viršelio.
VII SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ APSAUGOS
UŽTIKRINIMAS
38. Pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir jų priežiūra.
39. Policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimą be policijos pareigūnų palydos (išskyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus ir daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.
40. Policijos areštinėje laikomus asmenis išvedant iš kamerų būtina laikytis nustatyto jų tarpusavio izoliavimo.
42. Rytinio ir vakarinio patikrinimo metu (perduodant ir priimant budėjimą) privaloma atlikti kamerų ir daiktų apžiūrą, esant būtinumui, atlikti dalinę asmenų kratą, sutikrinti ir perskaičiuoti policijos areštinėje laikomus asmenis.
43. Kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areštinės vadovo ar policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas, dalyvaujant apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnui.
44. Policijos areštinėje laikomi asmenys iš kamerų išvedami:
44.6. paleidus iš policijos areštinės, konvojuojant, evakuojant, atliekant asmens apžiūrą arba perkeliant į kitą kamerą;
44.7. pas policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantį pareigūną asmens prašymu arba pareigūno kvietimu;
45. Išvestą iš kameros asmenį lydi policijos areštinės pareigūnas (pareigūnai). Išvedant asmenis iš kameros ir uždarant juos į kamerą, policijos pareigūnai turi imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pabėgimo ar užpuolimo. Iš kamerų išvesti asmenys rankas privalo laikyti už nugaros.
46. Asmenis išvedus už policijos areštinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali būti uždedami antrankiai (rankas laikant priekyje ar už nugaros).
47. Iš anksto perspėti sulaikytus, suimtus asmenis apie jų paleidimą arba konvojavimą yra draudžiama. Jei asmens konvojavimas numatomas anksti ryte, apie būsimą konvojavimą jis gali būti įspėjamas iš vakaro.
48. Išvedant iš kamerų policijos areštinėje laikomus asmenis, policijos pareigūnas stovi prie kameros durų iš šono. Asmenys iš kamerų išvedami po vieną ir rikiuojami vienas paskui kitą.
49. Asmenims, kurie gali pabėgti ar užpulti, lydėti gali būti paskiriama keletas policijos pareigūnų.
50. Kai policijos areštinėje laikomus asmenis lydi vienas policijos pareigūnas, jis privalo eiti nuo lydimųjų dviejų žingsnių atstumu iš paskos.
51. Kai asmenis lydi du ar daugiau policijos pareigūnų, vienas iš jų eina grupės priekyje, o kiti eina grupei iš paskos.
52. Išvesti asmenį iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti galima tik esant bylą tiriančio pareigūno rašytiniam prašymui. Nesant minėto prašymo, leidimą atlikti neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus gali suteikti bylą tiriančio pareigūno padalinio vadovas.
53. Draudžiama išvesti sulaikytus ar suimtus asmenis iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti pareigūnams, nesusijusiems su baudžiamąja byla, be rašytinio bylą tiriančio pareigūno leidimo.
54. Esant tarnybiniam būtinumui, veiksmams, nesusijusiems su ikiteisminiu tyrimu, atlikti į areštinės apklausos kabinetą asmenį atvesti iš kameros galima policijos įstaigos vadovo įgalioto policijos pareigūno prašymu. Tokie prašymai yra segami į atskirą tam tikslui skirtą segtuvą, kuris laikomas policijos areštinėje.
55. Procesiniai veiksmai su policijos areštinėje laikomais asmenimis atliekami policijos areštinės apklausos kabinetuose. Asmenys gali būti konvojuojami procesiniams veiksmams atlikti, jei nėra galimybės jų atlikti policijos areštinėje arba atliekant veiksmą būtina užtikrinti kitų proceso dalyvių dalyvavimą.
56. Įvykdyti prašymai išvesti sulaikytuosius, suimtuosius iš kamerų (4 priedas) ir atvesti į apklausos kabinetus ar pasimatymų kambarį saugomi asmens byloje.
57. Kiekvienas asmenų išvedimas iš kamerų pažymimas elektroniniame registre (registrui neveikiant, pildomas asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalas, 5 priedas). Visuminė asmens krata atliekama asmenį konvojuojant iš policijos areštinės ir grąžinant jį į policijos areštinės kamerą, paleidžiant iš policijos areštinės, taip pat pagal tikrintojo, policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekančio pareigūno nurodymą. Kratos rezultatai įforminami pagal šios instrukcijos reikalavimus.
58. Visuminė asmens krata atliekama kiekvienu atveju, asmenį išvedus iš saugomos policijos areštinės teritorijos ir grąžinus jį atgal į policijos areštinę. Asmens krata atliekama gerai apšviestoje patalpoje.
59. Asmeniui atsisakius nusivilkti drabužius, atliekama dalinė asmens krata, jo veiksmai traktuojami kaip policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas. Toks asmuo gali būti uždaromas į drausmės izoliatorių.
60. Jei iš policijos areštinės kameros išvedamas ir į ją uždaromas asmuo nebuvo išvykęs iš saugomos policijos areštinės teritorijos, atliekama dalinė asmens krata. Asmens kratą atlikti ir dalyvauti ją atliekant gali tik tos pačios lyties policijos pareigūnas.
61. Pagal tikrintojo ar policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekančio pareigūno nurodymą, jei yra duomenų apie rengiamą pabėgimą ar yra įtarimų, kad areštinės kameroje gali būti asmenims draudžiamų turėti daiktų, gali būti daromos policijos areštinėje laikomų asmenų kontrolinės asmens kratos bei papildomos kamerų ir daiktų apžiūros.
62. Atlikus kamerų apžiūras, asmens kratas ir radus kameroje draudžiamų daiktų, surašomas kameros apžiūros protokolas ir atliekamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti daiktų patekimo į policijos areštinę aplinkybes.
63. Policijos areštinės leidimų režimą užtikrina policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas. Į policijos areštinę jis įleidžia:
63.1. Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo kontrolierius ir jų padėjėjus, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius, savivaldybių tarybų narius, tarptautinio nepriklausomų ekspertų komiteto – Europos komiteto prieš kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atstovus, inspektuojančius policijos areštines, bet kuriuo paros metu į visas policijos areštinės patalpas;
63.2. ikiteisminiam tyrimui vadovaujančius ar jį atliekančius prokurorus, pateikus tarnybinius pažymėjimus, bet kuriuo paros metu;
63.3. atliekančius patikrinimą policijos pareigūnus, kurie kartu su tarnybiniu pažymėjimu turi pateikti ir įgaliojimą atlikti patikrinimą, bet kuriuo paros metu;
63.4. ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus su tarnybiniais pažymėjimais į apklausos kabinetus;
63.5. gynėjus, pateikusius tarnybinius pažymėjimus, pasimatyti su ginamuoju be pašaliečių, neribojant pasimatymų skaičiaus ir trukmės, į apklausos kabinetą. Atvykęs į policijos areštinę, gynėjas turi pateikti advokato orderį arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, advokato ar jo padėjėjo pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
63.6. gimines arba kitus asmenis į pasimatymų kambarį su dokumentu, patvirtinančiu asmens tapatybę, jei nėra ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio nurodymo neleisti pasimatyti su suimtu asmeniu;
63.7. policijos pareigūnus, lydinčius į apklausos kabinetą ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus;
63.8. medicinos darbuotojus, iškviestus suteikti medicinos pagalbos, kuriuos pas sergantį asmenį palydi policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas ar kitas apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnas;
63.9. policijos areštinių higieninę būklę bei asmenų laikymo sąlygas vertinančius specialistus, atliekančius policijos areštinės patalpų higieninę kontrolę, pateikus pažymėjimus, lydimus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko, policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekančio pareigūno;
63.10. kitus pareigūnus, parodžiusius tarnybinius pažymėjimus, atliekančius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiriant nusikalstamas veikas, į apklausos kabinetą. Sulaikyti, suimti asmenys šiems pareigūnams išduodami esant bylą tiriančio pareigūno, jo vadovo ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro rašytiniam leidimui, kuris saugomas asmens byloje (tam tikrais atvejais, esant apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko leidimui, minėti asmenys gali būti išduoti bet kuriuo paros laiku).
64. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, tikrintojas ar kitas asmuo, atvykęs į policijos areštinę su ginklu, jį privalo palikti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiam pareigūnui ir gauti ginklo ir šaudmenų, priimtų laikinai saugoti, žetoną (kortelę). Apie priimtus laikinai saugoti į ginklinę ar seifą ginklus ir šaudmenis policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas įrašo ginkluotės priėmimo (išdavimo) registracijos žurnale.
65. Įeiti į policijos areštinės apsaugos posto teritoriją su ginklu (ginklais) galima gavus žodinį apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko leidimą, vykdant specialiąją užduotį ar operaciją, kuris vėliau įforminamas raštiškai.
66. Policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekančiam pareigūnui pateikti leidimai policijos areštinėje laikomą asmenį išduoti pareigūnui, nesusijusiam su ikiteisminio tyrimo veiksmais, turi būti patvirtinti apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato arba kitų leidimą išdavusių institucijų antspaudais.
67. Policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo:
67.1. ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno, jo vadovo ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymu nuo 6 iki 22 valandos (neatidėliotinais atvejais ir nakties metu) užtikrinti policijos areštinėje laikomo asmens išvedimą iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti;
67.2. užtikrinti asmenų perdavimą pagal teismo paraiškas konvojavimą vykdantiems pareigūnams šiems asmenims konvojuoti į teismo posėdžius;
VIII SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ PALEIDIMO
PAGRINDAS IR TVARKA
68. Pagrindas paleisti sulaikytą, suimtą asmenį iš policijos areštinės yra:
68.1. jeigu per įstatymo nustatytą sulaikymo laiką nebuvo išspręstas kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, klausimas;
69. Jei yra gautas prokuroro nutarimas, teismo nutartis ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno nutarimas paleisti sulaikytą ar suimtą asmenį, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo tuoj pat paleisti šį asmenį.
70. Apie policijos areštinėje laikomo sulaikyto asmens sulaikymo termino pabaigą policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 valandas, informuoja pareigūną, kurio žinioje yra byla. Jeigu per įstatymo nustatytą sulaikymo terminą nebuvo gauta nutartis sulaikytajam skirti kardomąją priemonę (suėmimą), policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo savo nutarimu (6 priedas) paleisti sulaikytąjį ir apie tai pranešti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui. Nutarimą tvirtina apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ar jo rašytiniu įsakymu įgaliotas pareigūnas.
71. Apie kardomosios priemonės (suėmimo) termino pabaigą policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 paras, informuoja pareigūną, kurio žinioje yra byla. Jei per įstatymo nustatytą terminą nebuvo gautas nutarimas ar nutartis pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo savo nutarimu (7 priedas) paleisti suimtą asmenį, apie tai pranešti bylą tiriančiam pareigūnui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui. Nutarimą tvirtina apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ar jo rašytiniu įsakymu įgaliotas pareigūnas.
72. Jei pareigūnas, atliekantis tyrimą byloje, arba jo vadovas, arba raštu įgaliotas pareigūnas (nuo 17 iki 8 val.), pateikus policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekančiam pareigūnui nutarimą paleisti sulaikytąjį, suimtąjį, nedalyvauja jį paleidžiant, asmenį policijos areštinės pareigūnai paleidžia tik prieš tai susisiekę su nutarimą paleisti surašiusiu pareigūnu arba jo vadovu. Jeigu nutarimas paleisti sulaikytąjį, suimtąjį į policijos areštinę perduodamas IBPS priemonėmis, papildomai susisiekti su pareigūnu, atliekančiu tyrimą toje byloje ar jo vadovu, nebūtina.
73. Nutarimas paleisti asmenį ir įgaliojimas tvirtinami antspaudu. Jeigu nutarimas paleisti sulaikytąjį, suimtąjį rengiamas IBPS, į policijos areštinę IBPS priemonėmis perduodamas šio elektroninio dokumento nuorašas su metaduomenimis arba popierinė suskaitmeninta kopija. Tokiu atveju dokumento originalo pateikti nebūtina.
74. Nutarimas, nuosprendis ar nutartis paleisti asmenį iš policijos areštinės turi būti surašomi aiškiai, be taisymų. Prieš paleisdamas asmenį, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo nustatyti paleidžiamo asmens tapatybę ir tik tada asmenį paleisti. Paleidžiant asmenį iš policijos areštinės, būtina pateikti nutarimo, nuosprendžio ar nutarties dėl asmens paleidimo originalą. Jei asmens paleidimo dokumento originalo nedelsiant pristatyti neįmanoma, asmens paleidimas gali būti vykdomas vadovaujantis faksu, elektroniniu paštu ar per informacines sistemas gautu skenuotu dokumentu (originalas pristatomas vėliau), prieš tai susisiekus su nutarimą, nuosprendį ar nutartį priėmusiu ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru ar teismo atstovu. Jeigu nutarimas ar nutartis paleisti sulaikytąjį, suimtąjį rengiamas IBPS, į policijos areštinę IBPS priemonėmis perduodamas šio elektroninio dokumento nuorašas su metaduomenimis arba popierinė skaitmeninė kopija ir dokumento originalo pateikti nebūtina.
75. Asmenį išvežant iš policijos areštinės į Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžias įstaigas, iš elektroninio registro atspausdinamas asmens kortelės išrašas.
76. Sulaikytasis arba suimtasis iš teismo salės paleidžiamas tuojau pat, vadovaujantis teismo nuosprendžiu, nutartimi ar nutarimu, gavus rašytinį teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą. Policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas grąžina paleidžiamajam jo asmens dokumentus ir daiktus. Grąžinus dokumentus ir daiktus, asmuo pasirašo asmens kratos protokole.
77. Jeigu sulaikytasis arba suimtasis jo paleidimo iš policijos areštinės momentu serga, jis perduodamas giminaičiams arba siunčiamas į gydymo įstaigą. Iš asmens paimti dokumentai ir daiktai jo prašymu gali būti perduoti giminaičiams, turintiems šio asmens įgaliojimą. Atvykęs prašyme ar įgaliojime nurodytas asmuo privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę.
78. Kiti policijos areštinėje laikomi asmenys iš policijos areštinės paleidžiami tokia pat tvarka kaip ir asmenys, sulaikyti įtariami padarę nusikalstamą veiką. Paleidžiamiems iš policijos areštinės asmenims jų prašymu gali būti išduodama pažyma apie buvimo policijos areštinėje laiką.
IX SKYRIUS
ADMINISTRACINE TVARKA AREŠTUOTŲ ASMENŲ LAIKYMAS
80. Į policijos areštinę uždarant administracine tvarka areštuotus asmenis, kartu su teisėjo nutarimu skirti administracinį areštą turi būti pateiktas administracinio sulaikymo protokolas, patvirtintas apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno. Su šiais dokumentais pateikiamas ir dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę (esant būtinumui, tokiam dokumentui gali būti prilyginamas prašymas išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą ar anketiniai duomenys su nuotrauka, atspausdinti iš duomenų bazės).
81. Administracine tvarka areštuoti asmenys iš policijos areštinės paleidžiami pasibaigus administracinio arešto terminui (jei asmeniui skirta atlikti administracinį areštą poilsio dienomis, – pagal nustatytą grafiką). Paleidžiant asmenį iš policijos areštinės, surašomas asmens, kuris atliko administracinį areštą, paleidimo iš policijos areštinės protokolas (9 priedas). Apie administracinio arešto įvykdymą informuojamas nutarimą priėmęs teismas.
82. Areštuoto asmens ligos, artimų šeimos narių mirties atveju ar kitais ypatingais atvejais (turto netekimas per gaisrą, artimųjų liga, kai jiems būtina priežiūra, ir pan.) asmuo iš policijos areštinės paleidžiamas nustatytam terminui apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko ar pareigūno, kuriam pavesta kontroliuoti nutarimo dėl administracinio arešto vykdymą, rašytiniu nutarimu.
83. Administracine tvarka areštuotam asmeniui savavališkai pasišalinus iš policijos areštinės ar fizinių darbų atlikimo vietos, policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo apie pasišalinimą pranešti policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnams.
84. Policijos areštinėje laikomus asmenis policijos areštinės teritorijoje fiziniams, intelektiniams ir kt. darbams naudoti draudžiama. Administracine tvarka areštuoti asmenys darbams naudojami vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
85. Administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis ypatumai:
85.1. asmuo, kuriam teismas paskyrė administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, pasirašo susitarimą su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, policijos komisariatu ar policijos komisariato padaliniu, vykdančiu administracinio arešto kontrolę, dėl poilsio dienomis atliekamo administracinio arešto sąlygų (toliau – susitarimas) (10 priedas);
85.2. susitarimą surašo apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato įgaliotas pareigūnas, kuriam pavesta kontroliuoti nutarimo dėl administracinio arešto vykdymą. Susitarimą pasirašo asmuo, kuriam skirtas administracinis areštas, ir apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko įgaliotas pareigūnas. Susitarimas patvirtinamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato antspaudu ir registruojamas raštinėje. Vienas susitarimo egzempliorius įteikiamas jį pasirašiusiam administracine tvarka areštuotam asmeniui. Derinant susitarimo sąlygas privalo dalyvauti apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato pareigūnas, kuriam pavesta kontroliuoti nutarimo dėl administracinio arešto vykdymą;
85.3. asmuo, kuriam teismas paskyrė administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, administracinį areštą gali atlikti savo poilsio, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu;
85.4. apie susitarime nustatytas sąlygas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato pareigūnas, kuriam pavesta kontroliuoti nutarimo dėl administracinio arešto vykdymą, praneša nutarimą priėmusiam teismui;
85.5. pasirašytas susitarimas perduodamas vykdyti policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekančiam pareigūnui;
85.6. pagal susitarimą į policijos areštinę atvykusį asmenį priima policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas. Jis patikrina atvykusio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sutikrina asmens atvykimo laiką su susitarime numatytomis sąlygomis, patikrina, ar yra gautas teismo nutarimas dėl administracinio arešto skyrimo;
85.7. asmeniui atvykus atlikti paskirto administracinio arešto, policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas surašo asmens, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas administracinis areštas, atvykimo į policijos areštinę protokolą (11 priedas), su kuriuo asmenį supažindina pasirašytinai. Protokolas saugomas administracine tvarka areštuoto asmens byloje. Apie pradėtą administracinio arešto vykdymą policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas pažymi elektroniniame registre (registrui neveikiant – asmenų, kuriems paskirta administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto administracinio arešto laiko apskaitos žurnale, 12 priedas);
85.8. vadovaujantis susitarime nustatytu grafiku, pasibaigus tarpiniam ar visam administracinio arešto laikui, policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas paleidžia administracine tvarka areštuotą asmenį iš policijos areštinės. Prieš tai asmeniui grąžinami prieš uždarant į policijos areštinę paimti daiktai ir pinigai (jei buvo paimti). Policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas apie asmens paleidimą pažymi elektroniniame registre (registrui neveikiant – asmenų, kuriems paskirta administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto administracinio arešto laiko apskaitos žurnale, 12 priedas) ir surašo asmens, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas administracinis areštas, paleidimo iš policijos areštinės protokolą (13 priedas). Protokolas saugomas atliekančio ar baigusio atlikti administracinį areštą asmens byloje;
85.9. kiekvieną kartą, asmeniui pagal susitarimą atvykus į policijos areštinę tęsti administracinio arešto ir iš jos išvykstant, yra pakartojami veiksmai, numatyti instrukcijos 85.6–85.8 papunkčiuose;
85.10. policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas baigtą pildyti asmenų, kuriems paskirta administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto administracinio arešto laiko apskaitos žurnalą atiduoda policijos areštinės vadovo funkcijas atliekančiam pareigūnui;
85.11. administracinį areštą poilsio dienomis atliekantis asmuo, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis susitarime nustatytu laiku atvykti į policijos areštinę, privalo apie tai raštu (nurodydamas neatvykimo priežastis) pranešti apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ar policijos komisariatui, kuriame atlieka administracinį areštą. Esant būtinumui, susitarimas gali būti pakeistas;
85.12. jei asmuo pažeidžia susitarime nustatytą administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, susitarimas su teismo nutarimu grąžinamas nutarimo vykdymo kontrolę atliekančiam policijos komisariato padaliniui, o šis inicijuoja kreipimąsi į administracinį areštą asmeniui skyrusį teismą dėl administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis pakeitimo į įprastinį administracinį areštą.
X SKYRIUS
POLICIJOS AREŠTINĖS VADOVO, POLICIJOS AREŠTINĖS BUDĖTOJO IR POLICIJOS AREŠTINĖS POSTINIO FUNKCIJAS ATLIEKANČIŲ PAREIGŪNŲ PAREIGOS
86. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas privalo:
86.2. kontroliuoti, kaip apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai vykdo užduotis, organizuoti policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą;
86.3. kiekvieną darbo dieną tikrinti (ar dalyvauti tikrinant) policijos areštinės kameras ir kitas patalpas, jų įrangą ir apsaugos techninių priemonių būklę, esant būtinumui, teikti pasiūlymus dėl policijos areštinės remonto, ryšių ir signalizacijos priemonių tobulinimo, taip pat dėl materialinio aprūpinimo ir policijos areštinėje laikomų asmenų medicininės priežiūros;
86.4. atsižvelgdamas į policijos areštinėje laikomų asmenų ypatybes, nustatyti jų periodinio stebėjimo areštinės kamerose intervalą, esant būtinumui, tam tikriems asmenims skirti nuolatinį stebėjimą;
86.5. išnagrinėti sulaikytųjų ir suimtųjų asmens bylas, vykstant į teismo posėdį, nurodyti asmenis, kurie yra suimti pagal kitą bylą, apie tai pasirašytinai informuoti konvojaus vyresniojo funkcijas atliekantį pareigūną;
86.6. atlikti prevencines priemones, kad būtų užkirstas kelias asmenims pabėgti, taip pat kitiems įvykiams, teisėtumo ir drausmės pažeidimams;
86.7. organizuoti ir kontroliuoti tinkamą policijos areštinės dokumentų rengimą bei elektroninio registro pildymą, nustatyta tvarka nagrinėti policijos areštinėje laikomų asmenų skundus ir pareiškimus;
87. Policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas, perimdamas budėjimą policijos areštinėje, privalo:
87.1. patikrinti asmenų, uždarytų į policijos areštinę, dokumentus ir pasirašyti iš elektroninio registro atspausdintoje budėjimo perdavimo ataskaitoje (elektroniniam registrui neveikiant – asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale ar budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnale);
87.3. perimti iš asmenų, uždarytų į policijos areštinę, paimtus daiktus, kuriuos uždrausta laikyti kamerose;
87.4. policijos areštinės postinių funkcijas atliekantiems pareigūnams pateikti informaciją apie policijos areštinėje laikomus asmenis, į kuriuos tarnybos metu reikės atkreipti ypatingą dėmesį;
87.5. kartu su perduodančiu pamainą budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu organizuoti kruopščias kamerų apžiūras, patikrinti kitas policijos areštinės patalpas, įsitikinti, ar nesugadinti įrenginiai, ryšio, signalizacijos ir vaizdo stebėjimo priemonės, pagal turimus dokumentus sutikrinti asmenis, laikomus policijos areštinėje.
88. Keičiantis policijos areštinės budėtojų funkcijas atliekančių pareigūnų pamainoms bet koks kitas judėjimas policijos areštinės apsaugos postų teritorijoje draudžiamas.
89. Apie budėjimo priėmimą (perdavimą) ir tuo metu pastebėtus trūkumus bei panaudotas priemones jiems šalinti baigiantys budėjimą ir jį pradedantys pareigūnai informuoja policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantį pareigūną ar kitą už policijos areštinės veiklą atsakingą pareigūną.
90. Policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas budėjimo metu privalo:
90.1. asmeniškai dalyvauti pasikeičiant postinių funkcijas atliekantiems pareigūnams, ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ir 3 kartus per naktį patikrinti areštinės postinių funkcijas atliekančius pareigūnus, informuoti juos apie asmenis, kurių priežiūrą reikia sustiprinti, stebėti policijos areštinės įrangą, signalizaciją ir apšvietimą;
90.2. nesant policijos areštinės vadovo funkcijas atliekančio pareigūno, priimti sprendimus uždaryti asmenis į policijos areštinę ar išduoti juos konvojui;
90.3. spręsti, kada policijos areštinėje laikomus asmenis išvesti iš kamerų, saugoti kamerų durų raktus;
90.4. nesant policijos areštinės vadovo funkcijas atliekančio pareigūno, priimti į kameras uždaromus asmenis, juos įkurdinti, įforminti jų asmens bylas ir kitus dokumentus, spręsti klausimus dėl areštinėje laikomų asmenų stebėjimo periodiškumo, pildyti elektroninį registrą. Iš anksto informuoti policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantį pareigūną apie asmenis, kurių sulaikymo terminas baigiasi, taip pat apie asmenis, su kuriais per paskutines 2 paras nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai;
90.5. tikrinti asmenų, atvykstančių patikrinti policijos areštinės veiklos ir atlikti tyrimo veiksmų, dokumentus;
90.6. vadovaudamasis instrukcijos reikalavimais, kruopščiai patikrinti asmenų, laikomų policijos areštinėje, daiktus, neleisti perduoti į kameras uždraustų daiktų, laiškų. Organizuoti ir kontroliuoti šių asmenų pasimatymus su giminėmis ar kitais asmenimis;
90.7. neleisti į policijos areštinę pašalinių asmenų, stebėti, ar policijos areštinės patalpose nėra daiktų, kuriuos būtų galima panaudoti siekiant pabėgti arba užpulti;
90.8. radęs išgriautas policijos areštinės sienas, lubas, grindis, išdaužtus langus, išlaužtas kamerų duris ir apgadintas kitas patalpas, nedelsdamas asmenis perkelti į kitas kameras, apie įvykį informuoti apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininką;
91. Policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas, užtikrindamas leidimų režimą, privalo:
91.1. patikrinti asmenų, atvykstančių atlikti tyrimo veiksmų, tikrinti priežiūros teisėtumo, sanitarijos reikalavimų laikymosi, atvykusių į pasimatymą su policijos areštinėje laikomais asmenimis, bei tarnybą tikrinančių pareigūnų dokumentus;
91.3. nustatyta tvarka leisti perduoti daiktus ir smulkiuosius paketus su spauda, organizuoti pasimatymus ir kontroliuoti jų eigą;
92. Policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiam pareigūnui draudžiama sumažinti nustatytą apsaugos postų skaičių arba pakeisti jų išdėstymą, išskyrus tuos atvejus, kai reikia nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią galimam asmenų pabėgimui ir esant kitoms ypatingosioms ar ekstremaliosioms situacijoms.
93. Policijos areštinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigūnas privalo:
93.1. pradėdamas budėjimą kartu su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu patikrinti kamerų įrenginių būklę (langus, grotas, duris, užraktus, durų langelius, lovas ir kt.), apšvietimą, šildymo sistemą, ryšio priemones ir signalizaciją;
93.2. priėmęs postą, pasirašyti iš elektroninio registro atspausdintoje budėjimo perdavimo ataskaitoje (registrui neveikiant – asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale), kad susipažino su asmenų, kuriuos reikės stebėti ir saugoti, ypatumais;
93.3. periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min. pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktą patikrinimą informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną. Jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą;
93.4. dienos metu kas dvi valandas, nakties metu kas valandą informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną apie padėtį poste (taikoma tik esant nuolatiniam asmenų stebėjimui);
93.5. sužinojęs apie rengiamą pabėgimą ar nustatęs bandymą žudytis, skelbti pavojaus signalą, nepalikęs posto iškviesti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną;
93.7. išgirdęs triukšmą kameroje, išsiaiškinti triukšmo priežastis ir apie tai informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną;
94. Policijos areštinės lauko posto postinio funkcijas atliekantis pareigūnas (jei toks yra) privalo:
94.2. neleisti pašalinių žmonių į policijos areštinės teritoriją, o pastebėjęs asmenis, bandančius prasibrauti pro apsaugos užtvarą, skelbti pavojaus signalą ir imtis priemonių nepraleisti pažeidėjų;
94.3. bandymo pabėgti metu skelbti pavojaus signalą ir imtis visų įmanomų priemonių sulaikyti bandantį pabėgti asmenį;
95. Policijos areštinės postinio funkcijas atliekantis pareigūnas, vykdantis asmenų priežiūrą pasivaikščiojimo kieme, privalo:
95.1. prieš atvesdamas asmenis į pasivaikščiojimo kiemą, patikrinti pasivaikščiojimo kiemo teritoriją, įsitikinti, ar joje nėra daiktų, kurie gali būti panaudoti kaip užpuolimo ar pabėgimo priemonės;
95.2. periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min. patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, neleisti šiukšlinti, mėtyti daiktų per užtvarą, imti daiktų, kalbėtis su pašaliniais žmonėmis, neleisti daryti jokių užrašų. Jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą.
96. Policijos areštinės postinių funkcijas atliekantiems pareigūnams draudžiama:
96.1. savavališkai palikti postą, atlikti kitus veiksmus, nesusijusius su postinių funkcijas atliekančių pareigūnų funkcijomis;
97. Policijos pareigūnams ir kitiems asmenims į policijos areštinės patalpas draudžiama įnešti:
98. Policijos pareigūnams bei kitiems asmenims į policijos areštinės apsaugos posto teritoriją draudžiama įnešti:
98.1. ginklus arba daiktus, kuriais galima pasinaudoti kaip ginklu (išskyrus atvejus, numatytus šios instrukcijos 65 punkte);
98.4. visų rūšių narkotines, psichotropines, toksines medžiagas ir stipriai veikiančius medikamentus be gydytojo leidimo;
99. Įtaręs, kad policijos pareigūnas ar kitas asmuo į policijos areštinę bando neteisėtai įnešti draudžiamus daiktus, policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas gali to asmens paprašyti parodyti turimo krepšio, rankinės ar kito dėklo daiktams laikyti turinį, prireikus apieškoti panaudodamas metalo ieškiklį. Įtarimui nepasitvirtinus, atsiprašoma. Jei įtarimas pasitvirtino, nedelsiant informuojamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas ar jo įgaliotas policijos pareigūnas.
100. Policijos areštinės budėtojų funkcijas atliekančių pareigūnų patalpose privalo būti schemos, kuriose turi būti nurodyta policijos areštinės patalpos, posto teritorija. Schemas tvirtina apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas.
101. Jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan. Periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas. Kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
APSAUGOS BUDINČIOSIOS PAMAINOS PASIRENGIMAS DARBUI
102. Policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas, prieš pradėdamas tarnybą, įvertina esamą padėtį:
102.1. kiek policijos areštinėje laikoma asmenų, tarp jų asmenų, kaltinamų padarius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, anksčiau teistų (tarp jų už pabėgimą iš policijos areštinės ar nuo konvojaus pareigūnų), nepilnamečių;
103. Pamainų pasirengimas tarnybai:
103.1. pamainos pareigūnai, paskirti saugoti policijos areštinėje laikomus asmenis, atvyksta į apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ar policijos komisariatą (policijos areštinę) prieš 15 min. iki instruktažo, apie savo atvykimą jie informuoja policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną. Nuo šio momento pradedamas skaičiuoti jų darbo laikas;
103.2. apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą, turėti tarnybinį pažymėjimą, užrašų knygelę, rašiklį, esant būtinumui – radijo stotį;
103.3. policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas atvykusiems policijos pareigūnams pagal poreikį išduoda ginklus ir šovinius, specialiąsias priemones, tarnybinius dokumentus, informuoja, kokiuose postuose jie eis savo pareigas, nurodo saugomų asmenų ypatybes;
103.5. siekiant pagerinti pamainų pasirengimą, instruktažas gali būti rengiamas postuose ir kituose laikino asmenų laikymo objektuose (ligoninėse ir pan.);
104. Areštinės pamainą instruktuoja policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas arba pareigūnas, atsakingas už policijos areštinės tarnybą, arba apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko įgaliotas pareigūnas. Vakarinio policijos areštinės postinių funkcijas atliekančių pareigūnų pasikeitimo metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis instruktažą gali atlikti apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko įgaliotas pareigūnas ar policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas.
105. Instruktažo metu:
105.1. atkreipiamas apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų ir kitų darbuotojų dėmesys į priemones, užkertančias kelią asmenims pabėgti ir kitiems ypatingiems įvykiams, nurodomi asmenys, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra, nurodomi policijos areštinėje laikomi asmenys, anksčiau bandę pabėgti ar užpulti;
106. Policijos pareigūnas, paskirtas vadovauti instruktažui, iki jo pradžios privalo nuodugniai susipažinti su padėtimi policijos areštinėje.
108. Keičiantis pamainoms, policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantis pareigūnas privalo pranešti apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko įgaliotam vyresniajam pareigūnui apie budėjimo perdavimą ir budėjimo priėmimą. Tik šiam pareigūnui pasirašius budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnale bei iš elektroninio registro atspausdintoje budėjimo perdavimo ataskaitoje (elektroniniam registrui neveikiant – asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale), budėjimą vykdžiusi pamaina darbą baigia, o nauja pamaina darbą pradeda.
109. Trumpalaikių vidaus posto postinių funkcijas atliekančių pareigūnų pasikeitimų metu kameros neatidaromos, asmenų skaičius kamerose tikrinamas pro langelį.
110. Jeigu oro temperatūra -22o C ir žemesnė arba +35o C ir aukštesnė, lauko postuose ir kitose atvirose vietose nepertraukiamas postinių funkcijas atliekančių pareigūnų darbo laikas neturi viršyti 2 val. Jų pakeitimą tokiais atvejais vykdo policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas.
XII SKYRIUS
APSAUGOS BUDINČIOSIOS PAMAINOS KONTROLĖ
111. Atliekant apsaugos budinčiosios pamainos kontrolę gali būti tikrinama:
111.3. policijos pareigūnų, dirbančių policijos areštinėje, pareigų, teisių ir teisės aktų, reglamentuojančių policijos areštinių veiklą, išmanymas, mokėjimas veikti ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų metu;
112. Policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą kontroliuoja:
112.1. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų įgalioti pareigūnai;
112.2. apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ar policijos komisariatų viršininkai, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ar policijos komisariatų pareigūnai, atsakingi už policijos areštinės tarnybą;
113. Patikrinimo rezultatai pažymimi elektroniniame registre (elektroniniam registrui neveikiant – policijos areštinės apsaugos poste esančiame areštinės veiklos patikrinimų registracijos žurnale (15 priedas).
114. Apsaugos budinčiosios pamainos tarnybos patikrinimas gali būti viešas arba neviešas. Atliekant neviešą patikrinimą, policijos areštinės postinių funkcijas atliekančių pareigūnų veiksmai stebimi slaptai, jeigu būtina, veiksmai gali būti sustabdyti.
115. Jeigu policijos areštinės postinio funkcijas atliekantis pareigūnas nepažįsta tikrintojo arba šis atvyko be policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekančio pareigūno leidimo, jis turi reikalauti parodyti tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą, po to prisistatyti.
116. Tikrintojui paprašius, postinio funkcijas atliekantis pareigūnas informuoja apie padėtį areštinėje ir atsako į pateiktus klausimus.
117. Draudžiama tikrinti apsaugos budinčiąją pamainą atimant ginklą, inscenizuojant pabėgimą ir kitais būdais, kurie gali turėti neigiamų padarinių.
118. Nustatęs trūkumų ar pažeidimų, kurių tęsimasis gali sukelti neigiamų pasekmių, tikrintojas privalo nedelsdamas imtis priemonių jiems pašalinti. Esant būtinumui, tikrintojas gali pareikalauti tikrinimo metu dirbančius apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnus ar kitus darbuotojus pakeisti kitais pareigūnais ar darbuotojais.
XIII SKYRIUS
APSAUGOS BUDINČIOSIOS PAMAINOS VEIKSMAI YPATINGŲJŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ METU
120. Policijos areštinėje dirbantys pareigūnai ir kiti darbuotojai privalo mokėti veikti ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų metu.
121. Jei asmenys, laikomi policijos areštinėje, užpuola postinio funkcijas atliekantį pareigūną arba kitus pareigūnus, duodamas atitinkamas signalas (balsu, signalizacija, vietiniu telefonu) policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiam pareigūnui (pareigūnams). Apie įvykį informuojamas policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas.
122. Policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, su esamomis pajėgomis organizuoja užpuolimo padarinių likvidavimą ir užpuolimą įvykdžiusių asmenų uždarymą į policijos areštinės kameras.
123. Jeigu užpuolimas kelia grėsmę policijos areštinės apsaugą užtikrinančių pareigūnų gyvybei (užpuolikams pavyksta atidaryti gretimas kameras, įsiveržti į kitas policijos areštinės patalpas, užgrobti ginklus ir t. t.), apie tai skubiai pranešama apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio pareigūnams, kurie, esant būtinumui, siunčia į policijos areštinę papildomas policijos pajėgas, kad būtų sustiprinta policijos areštinės išorės ir vidaus apsauga. Pabėgimo iniciatoriai gali būti konvojuojami į kitą artimiausią policijos areštinę arba tardymo izoliatorių.
124. Policijos areštinę užpuolus iš išorės, policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas nedelsdamas apie tai praneša apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui ir iki tol, kol atvyks pagalba, vadovauja policijos areštinės apsaugai.
125. Atsižvelgiant į esamą padėtį, bet koks asmenų, laikomų policijos areštinėje, judėjimas areštinės patalpų viduje nedelsiant sustabdomas.
126. Užpuoliko (-ų) ar kitų asmenų mirties arba sužeidimo atvejais nedelsiant pranešama apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui ir informuojamas prokuroras.
127. Bandant pabėgti asmenims, laikomiems policijos areštinėje, areštinės postinio funkcijas atliekantis pareigūnas nedelsdamas informuoja (balsu, signalizacija, vietiniu telefonu) policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantį pareigūną. Gavęs signalą apie bandymą pabėgti, policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas imasi visų būtinų priemonių pabėgimui užkardyti ir apie įvykį praneša apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui.
128. Policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas, per kontrolinę kamerų apžiūrą konstatavęs pabėgimą, nustato pabėgusius asmenis ir apie tai nedelsdamas praneša apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui, o šis apie įvykį informuoja apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininką ir pagal nustatytą tvarką organizuoja pabėgusių asmenų paiešką.
129. Iš policijos areštinės pabėgusių asmenų paieška organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.
130. Siekdamas užkirsti kelią asmenims pabėgti ir kitiems įvykiams, policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas turi žinoti policijos areštinėje laikomų asmenų savybes, galinčias lemti asmenų pabėgimą ar kitus ypatingus įvykius, stebėti jų elgesį, palaikyti būtiną ryšį su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais. Ypatingas dėmesys skiriamas anksčiau teistiems, pabėgusiems nuo apsaugą vykdančių pareigūnų arba juos užpuolusiems asmenims.
131. Esant informacijai apie galimą policijos areštinėje laikomų asmenų rengimąsi pabėgti, imamasi priverstinio pobūdžio priemonių (asmenys perkeliami į kitas kameras, daromos asmens kratos, kamerų apžiūros, tikrinamos policijos areštinės patalpos, uždraudžiami pasivaikščiojimai ir pasimatymai). Jei yra tokių pranešimų, asmenis, laikomus policijos areštinėje, iš kamerų išveda sustiprinta apsauga. Apie pasirengimą pabėgti informuojamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas, policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas ir ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas. Su jais suderinus, asmuo gali būti perkeltas į kitą saugią vietą.
132. Policijos areštinėje dirbantys policijos pareigūnai ir kiti darbuotojai privalo išmanyti priešgaisrinės apsaugos taisykles ir laikytis jų reikalavimų, mokėti naudotis priešgaisriniu inventoriumi.
133. Apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai, pastebėję policijos areštinės patalpose arba jos teritorijoje gaisro židinį, nedelsdami apie tai turi pranešti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiam pareigūnui, o kol atvyks pagalba, imtis priemonių gaisro židiniui likviduoti.
134. Policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas nedelsdamas organizuoja gaisro gesinimą, žmonių, dokumentų, daiktų gelbėjimą bei pirmosios medicinos pagalbos nukentėjusiems asmenims suteikimą ir specialiu ryšiu arba telefonu apie gaisrą praneša apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui. Sustiprinamas leidimų į policijos areštinę režimas (įleidžiama tik papildomą policijos areštinės apsaugą užtikrinanti pamaina, gaisrininkai, medicinos darbuotojai ir operatyvinė tyrimo grupė).
135. Policijos areštinės vadovo (policijos areštinės budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas, atsižvelgdamas į gaisro pobūdį ir intensyvumą, taip pat į besikeičiančią situaciją, sustiprina lauko ir vidaus policijos areštinės postus, esant būtinumui, perkelia policijos areštinėje laikomus asmenis į saugesnes kameras, į kitą artimiausią policijos areštinę ar tardymo izoliatorių, taip pat imasi priemonių apsaugoti jų daiktus, dokumentus.
136. Nukentėjusieji konvojuojami į medicinos įstaigas arba į gaisro vietą iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Organizuojama nukentėjusiųjų apsauga.
137. Už policijos areštinės priešgaisrinę būklę yra atsakingas policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas. Jis privalo asmeniškai tikrinti techninę apsaugos bei priešgaisrinės signalizacijos būklę.
138. Ekstremaliųjų situacijų metu policijos areštinės ir joje laikomų asmenų apsauga užtikrinama apsaugos budinčiajai pamainai veikiant analogiškai, kaip ir gaisro metu.
139. Policijos areštinės patalpose ir teritorijoje radus sprogstamųjų ar radioaktyviųjų medžiagų, policijos areštinėje laikomi asmenys pagal galimybę perkeliami į saugią vietą, o apie įvykį nedelsiant informuojamas apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas ir toliau vykdomi jo nurodymai.
140. Kilus ypatingajai ar ekstremaliajai situacijai, apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkas privalo imtis policijos areštinės apsaugos sustiprinimo priemonių, kurios planuojamos ir įgyvendinamos kartu su viešosios, kriminalinės policijos, ikiteisminio tyrimo ir kitomis tarnybomis. Ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų metu asmenys į policijos areštinę nepriimami ir nekonvojuojami, išskyrus atvejus, kai tai susiję su šių asmenų pervežimu į saugią vietą. Kilus ekstremaliajai situacijai, kuri kelia pavojų policijos areštinėje laikomų asmenų gyvybei ar sveikatai, šie asmenys konvojuojami į kitą artimiausią policijos areštinę ar tardymo izoliatorių, o šalyje įvedus karo padėtį – asmenys konvojuojami į tardymo izoliatorius.
141. Apie policijos areštinėje kilusią ypatingąją ar ekstremaliąją situaciją nustatyta tvarka nedelsiant informuojamas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas.
142. Jei policijos areštinėje įvyksta ypatingoji situacija, kuri kyla dėl netinkamo policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugos organizavimo, tuomet teisės aktų nustatyta tvarka apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas tarnybinis patikrinimas, o jo išvados pateikiamos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
XIV SKYRIUS
PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS
143. Policijos areštinėje dirbantys pareigūnai fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar kitas specialiąsias policijos priemones naudoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, kitų policijos veikloje taikytinų teisės aktų ir šios instrukcijos nustatytais pagrindais.
144. Policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas, savarankiškai panaudojęs šaunamąjį ginklą ar kitas specialiąsias priemones, apie tai nedelsdamas informuoja policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūną, o šis informuoja policijos įstaigos vadovą bei prokurorą ir surašo tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo laiką, vietą, aplinkybes ir asmenį, prieš kurį specialiosios priemonės ar šaunamasis ginklas buvo naudojamas.