Administracinė byla Nr. A-1040-438/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01176-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija 12.2.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVMI) 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą atsisakyti patenkinti jo 2016 m. balandžio 14 d. prašymą sudaryti papildomą susitarimą (toliau – ir Šiaulių AVMI sprendimas, ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Šiaulių AVMI svarstyti jo prašymą iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad su 2016 m. balandžio 14 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių AVMI dėl papildomo susitarimo sudarymo. 2009–2010 m. buvo atliktas jo mokestinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2007 metais nekilnojamojo turto įsigijimui jam trūko pajamų šaltinių 575 990 Lt sumai. Mokestinį patikrinimą vykdžiusi vyr. specialistė buvo paėmusi visas 2007‑2008 metų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal jas sudarė pažymas. Taip pat buvo sudaryta pažyma apie 2007–2008 metais iš turto pardavimo gautas pajamas bei jo įsigijimui patirtas išlaidas, kurioje buvo padaryta matematinių klaidų, apskaičiuotas akivaizdžiai neteisingas trūkstamų pajamų dydis. Ištaisius matematines klaidas, jokio pajamų šaltinių trūkumo neliko, taigi patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis yra neteisingas. Šiaulių AVMI jo prašymo netenkino nurodydama, kad jame nėra pateikta įrodymų, kad pasirašant 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą buvo atlikti veiksmai, nesuderinami su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ar su Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių AVMI atsisakymas tenkinti jo prašymą dėl papildomo susitarimo sudarymo nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Atlikdama patikrinimą Šiaulių AVMI paėmė visus jo dokumentus, kuriais remdamasi preliminariai apskaičiavo jo nesumokėtus mokesčius. Baigus mokestinį patikrinimą buvo pareikšta, kad jam yra apskaičiuotina apie 300 000 Lt nepriemoka, kurią privalės sumokėti. Šiaulių AVMI, pateikdama skaičiavimus dėl nepriemokos, jokių konkrečių duomenų nepateikė. Šiaulių AVMI pasiūlė jam pateikti prašymą dėl susitarimo dėl mokesčio dydžio ir su juo susijusių sumų nustatymo, kad jis galėtų sumokėti mažesnę mokesčių sumą. Patirdamas spaudimą bei įtikinėjimus iš Šiaulių AVMI, parašė tokį prašymą, o 2010 m. gegužės 5 d. pasirašė susitarimą Nr. 33S-4. Tuo pagrindu Šiaulių AVMI 2010 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 35-215 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 185 210 Lt GPM, 14 790 Lt GPM delspinigių ir 55 563 Lt GPM baudą. Susitarimą pasirašė pasitikėdamas Šiaulių AVMI pareigūne, įsitikinęs, kad atlikti skaičiavimai yra teisingi. Tuo metu Šiaulių AVMI pareigūnė buvo atlikusi tik preliminarius skaičiavimus ir neturėjo pakankamai įrodymų savo skaičiavimams pagrįsti. Jeigu būtų turėjusi pakankamai įrodymų skaičiavimams pagrįsti, tai tokio susitarimo nebuvo galima pasirašyti, nes tai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms (MAĮ 71 str. 1 d.). Pareiškėjas negalėjo tokio jos preliminaraus paskaičiavimo patikrinti be savo dokumentų, nes jam jų neparodė ir nedavė. Po 2010 m. gegužės 5 d. susitarimo sudarymo, 2013 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Šiaulių AVMI dėl dokumentų kopijų. 2013 m. gruodžio 10 d. gavęs dokumentų kopijas bei išnagrinėjęs mokesčių inspektorės sudarytas lenteles, pastebėjo, kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai (pareiškėjas skunde nurodė detalius skaičiavimus ir konkrečias, jo manymu, padarytas klaidas). Taigi 2007–2008 m. pareiškėjas mokesčių neslėpė ir, jausdamas Šiaulių AVMI inspektorės spaudimą, pasirašė neteisėtą ir nepagrįstą susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, dėl to valstybė neteisėtai praturtėjo 255 563 Lt suma. Šiais Šiaulių AVMI veiksmais buvo grubiai pažeistos jo konstitucinės teisės, tarptautinės žmogaus teisių ir laisvių dokumentų nuostatos.
4. Pareiškėjas nurodė, kad jis neprašė Šiaulių AVMI atlikti jo mokestinį patikrinimą iš naujo, o prašė sudaryti papildomą susitarimą, ištaisyti padarytas grubias aritmetines klaidas. Prie prašymo buvo pridėjęs visus reikiamus įrodymus matematiniams skaičiavimams atlikti. Tai parodo, kad Šiaulių AVMI ištyrė jo prašymą dėl papildomo susitarimo sudarymo netinkamai, atmestinai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2004-556/2015 pažymėjo, kad vadovaujantis „<...> Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakmu Nr. VA-210 (Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių srityje pasiūlymo dėl pastarojo mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) susitarimo pateikimo, informavimo apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymo pasirašyti susitarimą ir susitarimo pasirašymo tvarka) apeliantas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl papildomo susitarimo sudarymo, jei tam yra pakankamas pagrindas. <...>“. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas sudaryti papildomą susitarimą. Negalima laikyti smulkmena neteisėtai priskaičiuoto 185 210 Lt (53 640,52 Eur) GPM, 14 790 Lt (4 283,48 Eur) GPM delspinigių ir 55 563 Lt (16 092,15 Eur) GPM baudos.
6. Atsakovas nurodė, kad reikalavimą dėl papildomo susitarimo sudarymo pareiškėjas grindžia LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2004-556/2015, kurioje, anot pareiškėjo, teismas pasisakė, jog apeliantas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl papildomo susitarimo sudarymo, jei tam yra pakankamas pagrindas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neteisingai interpretuoja minėtą LVAT nutartį. Kaip buvo nurodyta Šiaulių AVMI 2016 m. balandžio 29 d. atsakyme Nr. (44.2)S-2672, pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad 2010 m. gegužės 5 d. susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio sudarymo metu būtų buvę atlikti veiksmai, nesuderinami su MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi ar su Susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo taisyklėse nustatytais procedūriniais reikalavimais. Taigi nėra pakankamo pagrindo bei sąlygų papildomam susitarimui sudaryti. Vadovaujantis MAĮ 71 straipsniu, susitarimas dėl mokesčio dydžio gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu, t. y. kai atliekami tyrimo, patikrinimo veiksmai arba ginčo stadijoje, tačiau ne minėtiems veiksmams pasibaigus. Iš to matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pakeitimo/papildymo į Šiaulių AVMI galėjo kreiptis mokestiniam patikrinimui nepasibaigus, t. y. iki 2010 m. birželio 17 d. sprendimo dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215 priėmimo. Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu jokių pastabų neteikė, be to, neginčijo nei 2010 m. gegužės 7 d. patikrinimo akto Nr. 35-215, nei 2010 m. birželio 17 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215, neteikė jokių skundų ir po mokestinio patikrinimo dokumentų grąžinimo. Taigi yra suėjęs susitarimo pasirašymo/pakeitimo/papildymo terminas. Skunde pareiškėjas pažymėjo apie neva Šiaulių AVMI specialistės jam darytą spaudimą sudaryti susitarimą dėl mokesčio dydžio bei negalėjimą patikrinti Šiaulių AVMI patikrinimo metu atliktų preliminarių skaičiavimų, neatgavęs iš Šiaulių AVMI visų dokumentų. Tačiau susitarimas tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio sudaromas laisva valia, vadovaujantis MAĮ ir Susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo taisyklių mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui suteikta diskrecijos teisė inicijuoti (pateikti pasiūlymą) pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Šiuo atveju preziumuojama, kad pareiškėjas, sudarydamas susitarimą su mokesčių administratoriumi, veikė sąmoningai, atidžiai ir rūpestingai, kaip aktyvus savo teisėmis ir interesais besirūpinantis mokesčių mokėtojas. Pareiškėjas tiek ankstesnius skundus dėl 2010 m. gegužės 5 d. susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Nr. 33S-4 panaikinimo, restitucijos taikymo, tiek pastarąjį skundą teikė praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą. Apie tai pasisakė LVAT 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-435-492/2016, nurodęs, kad specialiajam įstatymui (šiuo atveju – MAĮ) nenumatant kitaip, taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Susitarimas dėl mokesčio dydžio buvo sudarytas 2010 m. gegužės 5 d., nuo šios datos, anot teismo, ir turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas.
7. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas pasirašė susitarimą laisva valia ir prarado teisę jį ginčyti. Šiaulių AVMI atstovė nieko paaiškinti dėl klaidų negalėjo, nes akto priedų turinį gali įvertinti tik jį pasirašęs auditorius. Jei būtų klaidų, jas būtų galima vertinti kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes.
II.
8. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, panaikino Šiaulių AVMI 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (44.2)S‑2672, įpareigojo Šiaulių AVMI svarstyti iš naujo pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymą, priteisė pareiškėjui 18,66 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Šiaulių AVMI.
9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVMI 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (44.2)5-2672, kuriuo atsisakyta sudaryti papildomą susitarimą su pareiškėju. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad 2009–2010 metais atliekant mokestinį patikrinimą, buvo sudaryta pažyma apie 2007–2008 metais iš turto pardavimo gautas pajamas bei jo įsigijimui patirtas išlaidas, kurioje ir buvo padaryta grubių matematinių klaidų ir apskaičiuotas akivaizdžiai neteisingas trūkstamų pajamų dydis. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymu, nustatė, kad jis, grįsdamas savo poziciją dėl galimai padarytų aritmetinių klaidų pažymos apie V. K. nekilnojamojo turto pardavimo pajamas ir išlaidas priede Nr. 4 (toliau – ir Priedas Nr. 4), savo prašyme tiksliai nurodė šio priedo eilučių numerius, pajamų ir išlaidų sumas, kuriose, jo manymu, padarytos aritmetinės klaidos, nurodė tiesiogiai su jo pateikiamais paaiškinimais susijusių notarinių sutarčių datas, pateikė tikslias nuorodas į 2009 m. V. K. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių pažymą (Priedą Nr. 2; remiantis šio priedo duomenimis buvo rengiamas priedas Nr. 4).
10. Teismas pažymėjo, jog ginčijamame sprendime remiamasi LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties išaiškinimu, kuriame nurodoma, kad jei, pareiškėjo nuomone, sudarant 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą buvo atlikti veiksmai, nesuderinami su MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi ar su Susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo taisyklėmis, apeliantas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl papildomo susitarimo sudarymo, jei tam yra pakankamas pagrindas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo prašymas dėl papildomo susitarimo grindžiamas jo atliktais paskaičiavimais dėl galimų konkrečių aritmetinių klaidų Priede Nr. 4, t. y. būtent šio pagrindo pakankamumo vertinimas turėjo būti atliktas nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymą dėl papildomo susitarimo sudarymo. Tačiau atsakovas, vertindamas šio pagrindo pakankamumą, nurodė, kad pareiškėjo prašyme „nėra pateikta įrodymų, kad pasirašant 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą buvo atlikti veiksmai, nesuderinami su Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi ar Susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo taisyklėmis, mokesčių administratorius, sudarydamas 2010 m. gegužės 10 d. susitarimą vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 71 str. 1 dalmi bei Susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo taisyklėmis, todėl prašymas sudaryti papildomą susitarimą netenkinamas.“ Atsakovo priimtame ginčijamame akte minimas 2010 m. gegužės 5 d. susitarimo suderinamumas su Susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo taisyklėmis.
11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi ir LVAT išaiškinimais, padarė išvadą, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, jog ginčijamame sprendime dėl pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymo dėl papildomo susitarimo sudarymo buvo nurodytas aiškus faktinis pagrindas, kodėl atsisakoma sudaryti papildomą susitarimą. Šiuo atveju buvo nurodyti tik bendrieji juridiniai pagrindai, neatlikus jokios pareiškėjo prašyme pateiktų konkrečių faktinių aplinkybių analizės, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą dėl papildomo susitarimo sudarymo. Ginčijamame akte apskritai nepasisakoma dėl pareiškėjo motyvų, tiesiogiai susijusių su Priedo Nr. 4 parengimu. Teismas pabrėžė, kad ir teismo posėdyje atsakovo atstovai negalėjo pakomentuoti pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašyme nurodytų aplinkybių dėl Priede Nr. 4, pareiškėjo nuomone, esamų grubių aritmetinių klaidų, papildomai dar kartą pareiškėjo detaliai pakomentuotų teismo posėdyje. Taigi ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
12. Teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo tenkinti jo 2016 m. birželio 14 d. prašymą dėl papildomo susitarimo sudarymo, nes, vadovaujantis LVAT praktika, teismas negali įpareigoti mokesčių administratorių sudaryti susitarimą su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jeigu, mokesčių administratoriaus nuomone, tokiam susitarimui sudaryti nėra pagrindų, numatytų MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje.
III.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
14. Atsakovas pažymi, kad pagal MAĮ 71 straipsnį, susitarimas dėl mokesčio dydžio gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu, t. y. kai atliekami tyrimo, patikrinimo veiksmai arba ginčo stadijoje, tačiau ne minėtiems veiksmams pasibaigus. Taigi pareiškėjas su prašymu dėl susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pakeitimo/papildymo į Šiaulių AVMI galėjo kreiptis mokestiniam patikrinimui nepasibaigus, t. y. iki 2010 m. birželio 17 d. sprendimo dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215 priėmimo.
15. Atsakovas nurodo, kad susitarimas savo turiniu prilyginimas mokesčių administratoriaus sprendimui, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos. Be to, pareiškėjo ginčijamo 2010 m. gegužės 5 d. susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Nr. 33S-4 4 punkte numatyta, kad šis susitarimas yra neatskiriama patikrinimo akto Nr. 35-215 ir sprendimo dėl šio patikrinimo akto tvirtinimo dalis. Vadinasi, sudarydami minėtą susitarimą, inter alia atimantį teisę ginčyti mokesčių dydžius, mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius išreiškia savo subjektyvią poziciją atsisakyti nuo teisminio nagrinėjimo. Todėl išreikšta valia vertintina kaip skundo atsisakymas ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto prasme (LVAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-37/2010).
16. Atsakovas teigia, kad šiuo metu pareiškėjo mokestinis patikrinimas nevykdomas, mokestinis ginčas nevyksta, todėl nei susitarimas, nei papildomas susitarimas negali būti pasirašomas. Teisės aktai, reglamentuojantys susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo pagrindus bei tvarką, nenumato jokios galimybės nei mokesčių mokėtojui, nei mokesčių administratoriui pasirašytą susitarimą pildyti ar keisti, kaip ir nenumato galimybės šį susitarimą ginčyti, todėl ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir naikinti jį nebuvo pagrindo.
17. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti Šiaulių AVMI iš naujo svarstyti pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymą yra ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir ydingas iš esmės, nes priimdamas tokį sprendimą teismas toleruoja pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir sukuria sąlygas tokiam piktnaudžiavimui tęstis.
18. Atsakovo nuomone, Šiaulių AVMI atsisakymas sudaryti papildomą susitarimą negali būti savarankiškas ginčo teisme objektas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo įpareigojimas Šiaulių AVMI svarstyti iš naujo pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymą jo teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturėtų, nes iš tokio įpareigojimo nesektų mokesčių administratoriaus pareiga tokį susitarimą su pareiškėju pasirašyti.
19. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir įpareigoti atsakovą ištaisyti aritmetines klaidas, padarytas mokestinio patikrinimo metu, prieš sudarant 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą.
20. Pareiškėjas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija ir kartodamas savo skundo argumentus, nurodo, kad pasirašant susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių dydžių nė viena iš šalių neturėjo pakankamai įrodymų savo skaičiavimams pagrįsti. Akivaizdu, kad ir taikant MAĮ 71 straipsnį mokesčių mokėtojas negali būti klaidinamas dėl mokesčio dydžio, o mokesčių administratorius negali grįsti savo sprendimo klaidingais skaičiavimais.
k o n s t a t u o j a :
IV.
22. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (44.2)S-2672 „Dėl prašymo“ (I t., b. l. 10–11), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymą sudaryti papildomą susitarimą (I t., b. l. 8–9), teisėtumas ir pagrįstumas.
23. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė minėtą Šiaulių AVMI sprendimą panaikinti ir įpareigoti Šiaulių AVMI svarstyti jo prašymą iš naujo.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ginčijamą Šiaulių AVMI sprendimą panaikino ir įpareigojo Šiaulių AVMI svarstyti iš naujo pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymą. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir LVAT išaiškinimais, padarė išvadą, kad šiuo atveju negalima konstatuoti, jog ginčijamame sprendime dėl pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymo dėl papildomo susitarimo sudarymo buvo nurodytas aiškus faktinis pagrindas, kodėl atsisakoma sudaryti papildomą susitarimą; šiuo atveju buvo nurodyti tik bendrieji juridiniai pagrindai, neatlikus jokios pareiškėjo prašyme pateiktų konkrečių faktinių aplinkybių analizės, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą dėl papildomo susitarimo sudarymo; ginčijamame akte apskritai nepasisakoma dėl pareiškėjo motyvų, tiesiogiai susijusių su Priedo Nr. 4 parengimu.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu pareiškėjo mokestinis patikrinimas nevykdomas, mokestinis ginčas nevyksta, todėl nei susitarimas, nei papildomas susitarimas negali būti pasirašomas. Teisės aktai, reglamentuojantys susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo pagrindus bei tvarką, nenumato jokios galimybės nei mokesčių mokėtojui, nei mokesčių administratoriui pasirašytą susitarimą pildyti ar keisti, kaip ir nenumato galimybės šį susitarimą ginčyti, todėl ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir nebuvo pagrindo jį naikinti.
26. Iš esmės tokio paties pobūdžio argumentai buvo nurodyti ir ginčijamame Šiaulių AVMI sprendime. Jame taip pat nurodyta, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta įrodymų, kad pasirašant 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą buvo atlikti veiksmai, nesuderinami su MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi ar Susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo taisyklėmis, mokesčių administratorius, sudarydamas 2010 m. gegužės 10 d. susitarimą, vadovavosi MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi bei Susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo taisyklėmis, todėl prašymas sudaryti papildomą susitarimą netenkinamas.
27. Iš pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymo sudaryti papildomą susitarimą matyti, kad jis grindžiamas jo atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo metu padarytomis matematinėmis klaidomis, skaičiuojant jo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, ko pasekoje jam, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai buvo apskaičiuotas mokestis ir su juo susijusios sumos (I t., b. l. 7–9). Tai pareiškėjas akcentuoja ir visuose savo procesiniuose dokumentuose.
28. MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktikoje analizuojant bei aiškinant MAĮ 71 straipsnio nuostatas ir susitarimo dėl mokesčių dydžio sudarymo pasekmes, laikomasi nuostatos, jog pasirašius aptariamą susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime (MAĮ 71 str. 1 d.), t. y. jokie papildomi ginčai ar kitos mokesčių administravimo procedūros, kurių pagrindu gali būti kvestionuojamas mokesčių ir kitų su jais susijusių sumų, dėl kurių (ir kurių atžvilgiu) buvo sudarytas MAĮ 71 straipsnyje nurodytas susitarimas, dydis, nėra galimi. Pavyzdžiui, LVAT 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556‑670/2009, kaip vieną iš mokesčių administratoriaus sprendimo pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą neteisėtumo pagrindų, nurodė aplinkybę, jog leidus tokį patikrinimą, kiltų grėsmė pasiektam susitarimui dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bei galimam MAĮ 71 straipsnio pažeidimui.
30. Pareiškėjas rėmėsi LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2004-556/2015, išnagrinėtoje tarp pareiškėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurioje nurodyta, kad „jei, pareiškėjo nuomone, sudarant minėtą 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą buvo atlikti veiksmai, nesuderinami su Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi <...> ar Susitarimo dėl mokesčio dydžio sudarymo taisyklėmis <...>, apeliantas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl papildomo susitarimo sudarymo, jei tam yra pakankamas pagrindas <...>“.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš tai nurodytas teismo išaiškinimas turi būti aiškinamas kartu su imperatyvia MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad, be kita ko, pasirašius susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą. Nagrinėjamu atveju būtent mokesčio apskaičiavimo teisingumą 2016 m. balandžio 14 d. prašyme sudaryti papildomą susitarimą ir bandė nuginčyti pareiškėjas, t. y. prašė sudaryti papildomą susitarimą dėl mokesčio bei su juo susijusių sumų dydžio perskaičiavimo. Pažymėtina, kad visos pareiškėjo nurodytos ir prašomos perskaičiuoti sumos bei šių sumų apskaičiavimo pagrindas buvo žinomi susitarimo šalims iki sudarant 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio (I t., b. l. 108–109), jokių naujai paaiškėjusių (kurios objektyviai negalėjo būti žinomos iki susitarimo sudarymo) ar naujai atsiradusių aplinkybių pareiškėjas nenurodė nei 2016 m. balandžio 14 d. prašyme sudaryti papildomą susitarimą, nei procesiniuose dokumentuose. Nustačius šias aplinkybes konstatuotina, kad Šiaulių AVMI, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, neturėjo pareigos ginčijamame sprendime pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo argumentų, susijusių matematiniais pajamų ir išlaidų skaičiavimais, lėmusiais mokesčio ir su juo susijusių sumų nustatymą, atliktais prie sudarant atitinkamą susitarimą. Šiaulių AVMI, pagrįstai remdamasi MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi, atsisakė su pareiškėju sudaryti papildomą susitarimą.
32. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas šioje administracinėje byloje ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus motyvavimo reikalavimus, priešingi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai yra nepagrįsti, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios teismo sprendimas naikinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.
| Teisėjai |
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius |