Administracinė byla Nr. A-3541-756/2021
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00202-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant užsieniečiui M. S. H. V. (M. S. H. V.), jo atstovui advokatui Romui Januškai,
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
vertėjams Justinai Pilkauskaitei-Kariniauskienei, Umutui Kesiciui (Umut Kesici),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. H. V. (M. S. H. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. H. V. (M. S. H. V.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) pateikė teismui teikimą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini)pilietį M. S. H. V. (toliau – ir Užsienietis) iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėjas prašyme nurodė:
1.1. 2021 m. birželio 3 d. neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis į Lietuvos Respubliką atėjo 2 (duomenys neskelbtini) piliečiai, vienas iš jų Užsienietis. Užsienietis buvo sulaikytas, pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu jo prieglobsčio prašymas priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka.
1.2. Apklausos metu Užsienietis nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš kur lėktuvų nukeliavo į Baltarusijos Respubliką. Būdamas Baltarusijos Respublikoje jis naktį pėsčiomis atvyko per miškus į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur ir buvo sulaikytas. Užsienietis savo asmens pasą suplėšė ir išmetė prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) raštu pateikė nuomonę, kad apie tai, jog Užsienietis nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, suplėšė ir išmetė savo kelionės dokumentą, tokiu būdu siekdamas apsunkinti jo tapatybės ar teisinės padėties nustatymą.
1.3. Vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali pasislėpti ar net nesulaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos. Išmesdamas savo asmens dokumentą užsienietis bandė suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę bei apsunkinti jo teisinės padėties nustatymą Lietuvos Respublikoje, nesulaikius minėto užsieniečio, išlieka rimtas pagrindas, kad užsienietis nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti.
2. Užsienietis paaiškino, kad nesutinka su sulaikymu. Jis iš (duomenys neskelbtini)išvyko, nes ten jam grėsė pavojus gyvybei. Jis vyko į bet kokią Europos valstybę prašyti prieglobsčio. Savo pasą suplėšė prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos tam, kad negalėtų būti išsiųstas į kilmės šalį. Lietuvos Respublikoje jis neturi giminių, gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 11 d. sprendimu Centro teikimą tenkino visiškai ir sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. rugsėjo 9 d.
5. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 3 d. neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis į Lietuvos Respubliką, prisistatė (duomenys neskelbtini)piliečiu. Užsienietis buvo sulaikytas, pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu jo prieglobsčio prašymas priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2021 m. birželio 9 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 48 val.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo sulaikyti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 5 dalies 1, 8, 12 punktų pagrindais.
7. Įvertinęs minėtas Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos
8. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos iš minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Duomenų, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, bet, kaip minėta, šiai dienai užsieniečio asmenybė nėra nustatyta ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jo atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
III.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 11 d. sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta. Užsienietis, nors ir nepateikė paso, tačiau Migracijos departamentas yra priėmęs Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, paimti jo pirštų antspaudai, Užsienietis registruotas Užsieniečių registre, išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Tai rodo, kad Užsieniečio asmens tapatybė laikoma teisiškai nustatyta. Apeliantas bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, yra nurodęs priežastis ir motyvus, kodėl jam reikalinga prieglobstis.
10.2. Yra pagrindas Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra tenkinamos visos sąlygos, kada ji gali būti skiriama. Be to, įvertintina, kad Užsieniečiui taikomas sulaikymas yra pati griežčiausia asmens laisvės ribojimo priemonė ir sulaikymo taikyti Užsieniečio atveju nėra bei poreikio, nei būtinumo.
10.3. Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra padaręs jokių pažeidimų, jo asmens tapatybė laikoma nustatyta, dėl to jam taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius ir abejones, Užsieniečio geriausius interesus, šioje situacijoje gali būti pritaikyta įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet jam būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti, t. y., Užsieniečio judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus.
11. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime Centras, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo:
11.1. Užsienietis nepagrįstai teigia, kad jo tapatybė yra nustatyta. Vien aplinkybė, kad Migracijos departamentas yra priėmęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, bei yra įvesti/registruoti duomenys Užsieniečių registre, vienareikšmiškai nesuponuoja aplinkybių, kad Užsieniečio pateikti duomenys yra tikri ir įrodo jo tapatybę, be to jis nėra pateikęs jokių dokumentų, įgalinančių nustatyti jo tapatybę.
11.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Savo kelionės dokumentą jis sąmoningai suplėšė Baltarusijos Respublikoje ir išmetė. Lietuvos Respublikoje jis prisistatė M. S. H. V. vardu ir tie duomenys buvo įregistruoti Lietuvos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje Užsieniečių registre, kuriame registruojami visi Lietuvoje esantys užsieniečiai tais duomenimis, kurie yra įrašyti jų kelionės dokumentuose arba iš jų žodžių. Vėliau, nustačius tikrąją užsieniečio tapatybę duomenys yra taisomi minėtame registre.
11.3. Užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisė dirbti (jeigu tokia teisė įgyjama). Užsieniečio registracijos pažymėjime yra įrašomi asmens duomenys iš turimų dokumentų arba iš užsieniečio žodžių. Nei Užsieniečių registre esantys duomenys, nei Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra ir negali būti laikomi užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Tik asmens kelionės dokumentas, identifikavimo kortelė, vairuotojo pažymėjimas ir kiti dokumentai, atitinkantys tarptautinius dokumentų išdavimo standartus, yra laikomi tapatybę ir pilietybę patvirtinančiais dokumentais.
11.4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis užsieniečiai, atvykstantys iš Baltarusijos Respublikos, iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, jie pasirūpina (duomenys neskelbtini) ir Baltarusijos turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvą kurį laiką gyvena Baltarusijoje. Užsienietis suvokė kada ir kur kirto Lietuvos valstybės sieną, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl tikėtina, kad jis bandys išvykti iš Lietuvos arba slėptis.
11.5. Įvertinus, kad Užsienietis neteisėtai kirto valstybės sieną, suplėšė savo dokumentus, nekyla jokių abejonių, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jo elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis.
11.6. Pagal 2013 m. birželio 26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva), 7 straipsnio 4 punktą, esant poreikiui, dėl teisinių ar viešosios tvarkos priežasčių, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka gali neišleisti prieglobsčio prašytojo už tam tikros vietovės ribų. Užsieniečio atžvilgiu yra taikomas judėjimo laisvės apribojimas atsižvelgiant į Priėmimo sąlygų direktyvos 8 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. jis sulaikytas ne vien dėl to, kad pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, o įvertinus šį atvejį individualiai, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų tokio sulaikymo pobūdžio ir tikslo atžvilgiu, jam yra suteiktos visos garantijos į teisminę gynybą nacionaliniame teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte.
14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje.
15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6‑11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad:
17.1. Užsienietis 2021 m. birželio 3 d. apie 03.42 val. Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus raj., Medininkų sen., Padvarionių kaimo prieigose, iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis neteisėtai atėjo į Lietuvos Respubliką. Jis buvo sulaikytas, tačiau pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuris priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka.
17.2. 2021 m. birželio 3 d. Užsieniečio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.
17.3. Apklausos metu Užsienietis nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tuomet nukeliavo į Baltarusijos Respubliką. Būdamas Baltarusijos Respublikoje jis ir kitas (duomenys neskelbtini) pilietis GPS pagalba naktį pėsčiomis atvyko per miškus į Lietuvos Respublikos teritoriją kur ir buvo sulaikyti. Taip pat paaiškino, kad savo asmens pasą suplėšė ir išmetė prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos.
17.4. 2021 m. birželio 8 d. Migracijos departamentas pateikė nuomonę apie tai, kad Užsienietis nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvą atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, naktį kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pasinaudodamas GPS pagalba. Užsienietis, kirtęs valstybės sieną, suplėšė ir išmetė savo kelionės dokumentą, tokiu būdu siekdamas apsunkinti jo tapatybės ar teisinės padėties nustatymą. Migracijos departamentas vertino, kad šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali pasislėpti ar net nesulaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos.
17.5. Teismo posėdžio Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu pareiškėjo atstovė nurodė gavusi duomenų, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir Migracijos departamentas atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį. Taip pat akcentavo, kad Užsienietis, būdamas sulaikytas Centre, dalyvavo riaušėse.
18. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo tapatybė yra nustatyta, jam išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Teigia, kad bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nurodė savo prieglobsčio prašymo motyvus.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 120 straipsnio 1 dalies 1 punktą sulaikyto užsieniečio asmens tapatybei nustatyti teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentą, kelionės bilietus, kitus dokumentus (jei užsienietis juos turi), iki bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir dokumentų tikrumas. Iš pateiktos Užsieniečio asmens bylos matyti, kad Užsienietis nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų patvirtini jo tapatybę, priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad Užsienietis suplėšė savo pasą ir jį išmetė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas dokumentas (pasas) ir kiti dokumentai buvo rasti kinologų pagalba. Tarnybinio pranešime „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-5-000424“ nurodyta „Iš kitų dokumentų nustatyta, kad sulaikyti asmenys yra (duomenys neskelbtini)piliečiai: M. S. H. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir <...>.“ Atsižvelgiant į tai, nėra visiškai aišku, ar Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, ar ne, kokiais dokumentais vadovaujantis, minėtame tarnybiniame pranešime buvo nustatyta Užsieniečio tapatybė, t. y., nors pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio tapatybės nustatymu (pvz., išsiaiškinti, kokiais kitais dokumentais vadovaujantis buvo nustatyta Užsieniečio tapatybė), tačiau to nepadarė.
20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo atstovės teismo posėdyje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nurodyta aplinkybė, kad jau yra priimtas Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečio prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos, taip pat kitos aplinkybės (pvz., kad Užsienietis dalyvavo riaušėse ir, galimai, jas organizavo) yra svarbios vertinant, ar egzistuoja pagrindas Užsienietį sulaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų, 5 dalies 1, 8, 12 punktų pagrindais.
21. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės negalėjo tinkamai įvertinti nurodytų naujai atsiradusių aplinkybių, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbios teisingam ginčo išsprendimui, taip pat neįvertino tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-5-000424“ medžiagos, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo tapatybė nustatyta iš kitų dokumentų, t. y. nepašalino prieštaravimų, kilusių dėl pareiškėjo tapatybės nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoms bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti ir įvertinti naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju naujo sprendimo priėmimas apeliacinėje instancijoje ribotų šalių teisę į apeliaciją, būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą. Nustačius šias aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
(duomenys neskelbtini) piliečio M. S. H. V. (M. S. H. V.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
| Teisėjai |
Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
|