LIETUVOS RESPUBLIKOS Ekonomikos ir inovacijų MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
įsakymas
DĖL priemonės „PAGALBOS VERSLUI FONDAS“ VEIKLOS APRAŠO patvirtinimo
2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. 4-837/1K-319
Vilnius
Atsižvelgdami į 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikatą Nr. 2020/C 91 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 29 d. Europos Komisijos komunikatu Nr. 2020/C 218/03, 2020 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2020) 3534 (final) „Valstybės pagalba SA.57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fondas“ ir įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 512 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Valstybės investicinis kapitalas“ ir uždarosios akcinės bendrovės Valstybės investicijų valdymo agentūros steigimo ir valstybės turto investavimo“ 7 punktą:
2. P a v e d a m e uždarajai akcinei bendrovei „Valstybės investicinis kapitalas“ ir uždarajai akcinei bendrovei Valstybės investicijų valdymo agentūrai vadovautis šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašu, steigiant Pagalbos verslui fondą, organizuojant ir įgyvendinant jo veiklą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir
inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos
finansų ministro
2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu
Nr. 4-837/1K-319
PRIEMONĖS „PAGALBOS VERSLUI FONDas“ VEIKLOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos apraše (toliau – Aprašas) nustatoma priemonės „Pagalbos verslui fondas“ (toliau – priemonė) tikslai, investavimo laikotarpis, finansavimo planas, valdymas, potencialūs pagalbos gavėjai ir jų vertinimas, investavimo rūšys, taikomi apribojimai, investicijų likvidavimas, valstybės pagalbos reikalavimai ir stebėsena.
2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – SVV įstatymas), Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 651/2014), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2020/972.
II SKYRIUS
Priemonės tikslai ir investavimo laikotarpis
3. Priemonės tikslai:
3.1. investuoti į vidutines ir dideles įmones, kurių veiklos nutraukimas gali turėti socialinių ir ekonominių pasekmių – nulemti rinkos nepakankamumą, inovatyvios įmonės pasitraukimą, sistemingai svarbios įmonės (įmonės, atliekančios svarbų sisteminį vaidmenį regione ar sektoriuje) pasitraukimą ar svarbios paslaugos teikimo sutrikimo riziką. Galimos socialinės ir ekonominės pasekmės vertinamos vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Europos Komisijos komunikato Nr. 2014/C 249/01 „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Gairės) 44 punktu;
4. Investavimas pagal Aprašą atliekamas 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikato Nr. 2020/C 91 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 29 d. Europos Komisijos komunikatu Nr. 2020/C 218/03 (toliau – Komunikatas), taikymo laikotarpiu, t. y. investuojant į:
III SKYRIUS
PRIEMONĖS finansavimo PLANAS
5. Planuojama, kad finansavimas priemonei siektų iki 100 000 000 (vieno šimto milijonų) eurų valstybės biudžeto lėšų pradinėms valstybės investicijoms ir iki 400 000 000 (keturių šimtų milijonų) eurų papildomoms valstybės investicijoms, finansuojamoms iš obligacijų, kurioms suteikta valstybės garantija ir kurios išleistos valstybės įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės „Valstybės investicinis kapitalas“ (toliau – Bendrovė).
IV SKYRIUS
Priemonės valdymas
PIRMASIS SKIRSNIS
Struktūra
7. Priemonę įgyvendina Fondas, kurio teisinė forma – komanditinė ūkinė bendrija. Fondas steigiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymu. Steigiant Fondą sudaromos Fondo veiklos sutartis ir Fondo dalyvių sutartys turi atitikti Ūkinių bendrijų įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
8. Fondo narė komanditorė – valstybės įsteigta Bendrovė, kurios valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja paskirta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
9. Fondo tikroji narė – valstybės įsteigta uždaroji akcinė bendrovė Valstybės investicijų valdymo agentūra, kurios valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja paskirta Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir kuri atsakinga už Fondo valdymą (toliau – Fondo valdytojas). Fondo valdytojui mokamas valdymo mokestis.
10. Fondo veiklos priežiūros tikslais sudaromas Fondo patariamasis komitetas iš ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 7 Fondo komanditorių paskirtų asmenų. Kiekvienas komanditorius, kurio komanditoriaus įsipareigojimų investuoti į Fondą suma sudaro ne mažiau nei 15 procentų visų komanditorių įsipareigojimų investuoti į Fondą sumos, turi teisę skirti 1 Fondo patariamojo komiteto narį. Bendrovė į Fondo patariamąjį komitetą skiria 2 Lietuvos banko deleguotus atstovus ir 1 nepriklausomą narį iš Bendrovės valdybos. Fondo patariamojo komiteto narių sprendimu Fondo patariamojo komiteto pirmininku skiriamas vienas iš 2 Lietuvos banko deleguotųjų atstovų.
ANTRASIS SKIRSNIS
Viešas kvietimas privatiems investuotojams
11. Privatūs investuotojai Fondo valdytojo atrenkami laikantis viešumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Investuoti taip pat kviečiamos tarptautinės finansų institucijos. Jeigu yra taikomi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje nustatyti kriterijai, Fondo valdytojas apie tai privalo informuoti Finansų ministeriją, kuri, įvertinusi pateiktą informaciją, gali kreiptis dėl privačių investuotojų patikros į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, sudarytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sudarymo“.
12. Siekiant pritraukti privačių investuotojų dalyvauti atrankoje, Fondo lėšomis padengiama tam tikra privačių ir papildomų valstybės investicijų procentinė dalis (p), patirtus nuostolius (jeigu jų būtų) pirmiausia priskiriant valstybei, kai didžiausias valstybės nuostolis dalijantis rizika su privačiais investuotojais ribojamas valstybės pradinės investicijos dydžiu 100 000 000 (vienu šimtu milijonų) eurų. Viešas kvietimas skelbiamas privatiems investuotojams pasiūlyme nurodant nuostolio padengimo ribą, kuri gali būti palaipsniui didinama, kol pasiekiamas planuojamas bendras didžiausias Fondo dydis 1 000 000 000 (vienas milijardas) eurų arba su Europos Komisija suderinta didžiausia galima nuostolio padengimo riba.
TREČIASIS SKIRSNIS
FONDO IŠ INVESTICIJŲ GAUTŲ LĖŠų ir pelno paskirstymo eiliškumas
13. Fondo iš investicijų gautos lėšos ir pelnas paskirstomi pagal šią eilę:
13.2. Komanditoriams grąžinama investicijų dalis, proporcinga jų investicijoms, kol bendra paskirstytoji suma bus lygi minimalaus pelningumo koeficientui, t. y. investuotam pradiniam kapitalui su palūkanomis (toliau – minimalaus pelningumo koeficientas), išskyrus Bendrovei negrąžinamą privačių ir papildomų valstybės investicijų procentinę dalį (p). Minimalaus pelningumo koeficientas apskaičiuojamas pagal ICE BOFA BB euro didelio pajamingumo indeksą (HE10), kai lėšos investuojamos į Fondą.
13.3. Bendrovei grąžinama visų komanditorių investicijų dalis Z, pridėjus minimalaus pelningumo koeficientą. Z dalis apskaičiuojama pagal formulę Z = p / (1 + p) (pavyzdžiui, jei p = 20 proc., tai Z = 1/6 visų komanditorių investicijų).
13.4. Bet kokia perteklinė grąža, viršijanti minimalaus pelningumo koeficientą, padalijama Fondo valdytojui ir investuotojams (tiek privatiems investuotojams, tiek valstybei): Fondo valdytojas gauna 10 procentų išskirtinių teisių į pelno dalį, jei Fondo veiklos galutinis rezultatas po visų investicijų realizavimo yra didesnis nei 0 procentų (pvz., Fondas gali gauti didesnę nei 4 procentų grąžą, kai minimalaus pelningumo koeficientas yra 4 procentai), ir 20 procentų, jei Fondo veiklos galutinis rezultatas yra didesnis nei 25 procentai (pvz., Fondas gali gauti didesnę nei 5 procentų grąžą, kai minimalaus pelningumo koeficientas yra 4 procentai). Investuotojai pasidalija perteklinę grąžą proporcingai investuotam kapitalui.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Valdymo mokestis
14. Fondo valdytojas turi teisę iš Fondo gauti valdymo mokestį, kuris apskaičiuojamas taip:
14.1. investavimo laikotarpiu, kuris nurodytas Aprašo 4 punkte:
14.1.1. 2 procentų metinis mokestis nuo kiekvieno Fondo dalyvio įsipareigojimų investuoti į Fondą sumos, kai visų dalyvių įsipareigojimų investuoti suma neviršija 100 000 000 (vieno šimto milijonų) eurų;
14.2. pasibaigus investavimo laikotarpiui:
14.2.1. 1 procento metinis mokestis nuo Fondo dalyviams negrąžintų investicijų, neviršijančių 100 000 000 (vieno šimto milijonų) eurų;
14.2.2. 0,75 procento metinis mokestis nuo Fondo dalyviams negrąžintų investicijų dalies, viršijančios 100 000 000 (vieną šimtą milijonų) eurų, bet neviršijančios 200 000 000 (dviejų šimtų milijonų) eurų;
V SKYRIUS
POTENCIalŪS Pagalbos gavėjAI
15. Pagalbos gavėjai – vidutinės įmonės, atitinkančios vidutinės įmonės sampratą, nustatytą SVV įstatyme, ir didelės įmonės, kurios nepriskiriamos smulkiojo ar vidutinio verslo subjektams, kaip jie apibrėžti SVV įstatyme. Pagalbos gavėjas turi atitikti visas šias sąlygas:
15.1. Pagalbos gavėjo praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas valstybės įmonei Registrų centrui, taip pat šis rinkinys turi būti audituotas, jei auditas privalomas pagal teisės aktus, reglamentuojančius verslo subjekto finansinės ataskaitos rengimą.
15.2. Pagalbos gavėjas nėra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skelbiamą minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių įmonių sąrašą.
15.3. Pagalbos gavėjas 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomas sunkumų patiriančia įmone arba 2019 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas sunkumų patiriančia įmone, tačiau prašymo dėl finansavimo (toliau – prašymas) pateikimo Fondui metu nėra laikomas sunkumų patiriančia įmone, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte. Jei pagalbos gavėjas siekia įrodyti, kad prašymo pateikimo metu jis nėra sunkumų patirianti įmonė, kartu su prašymu jis turi pateikti finansinės atskaitomybės už̌ pastarąjį ketvirtį prieš prašymo pateikimo dieną dokumentus ir, jei nuo 2020 m. sausio 1 d. iki prašymo pateikimo dienos įvyko nuosavybės struktūros (kapitalo, akcijų̨ priedų, perkainojimo rezervų, rezervų) pokyčių̨, – dokumentus, kuriais pagrindžiami šie pokyčiai (sukauptų nuostolių padengimo, kapitalo padidinimo apmokėjimo, turto vertinimo ir (arba) kitus susijusius dokumentus).
15.4. Pagalbos gavėjas nėra gavęs neteisėtos pagalbos (tiek individualios pagalbos, tiek pagalbos pagal Aprašą), paskelbtos neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka Europos Komisijos sprendimu, arba turi būti grąžinęs visą tokios neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos sumą, įskaitant palūkanas.
15.5. Pagalbos gavėjas pateikė prašymą ir įrodymus, kad neturi galimybės gauti finansavimo rinkoje prieinamomis sąlygomis, o kitų valstybės lėšomis įgyvendinamų paramos priemonių (susijusių su likvidumo poreikiu) nepakanka jo gyvybingumui ir veiklos tęstinumui užtikrinti.
16. Pagalbos gavėjams, kai investuojama į jų nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) skolos priemones, turinčias ar galinčias turėti akcinio kapitalo požymių, taikomi papildomi reikalavimai ir sąlygos:
16.1. Prieš priimant sprendimą investuoti į pagalbos gavėjo nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) skolos priemones, turinčias ar galinčias turėti akcinio kapitalo požymių:
16.1.1. Pagalbos gavėjas be investicijos nebegalėtų vykdyti veiklos arba vykdydamas veiklą patirtų sunkumų. Tokius sunkumus gali rodyti pablogėjęs pagalbos gavėjo skolos ir nuosavybės santykis.
16.2. Priėmus teigiamą sprendimą investuoti į pagalbos gavėjo nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) skolos priemones, turinčias ar galinčias turėti akcinio kapitalo požymių, investavimo laikotarpiu:
16.2.2. Pagalbos gavėjui (išskyrus vidutines įmones) neleidžiama įsigyti didesnės kaip 10 procentų konkurentų ar kitų tos pačios rūšies veiklos vykdytojų, įskaitant pradinės ir galutinės grandies veiklos vykdytojus, verslo dalies, kol bus grąžinta 75 procentai Fondo investicijos sumos. Jei bandydamas išlaikyti savo gyvybingumą pagalbos gavėjas siekia įsigyti didesnę kaip 10 procentų konkurentų ar kitų tos pačios rūšies veiklos (pradinės ar galutinės grandies) vykdytojų verslo dalį, turi būti gautas Europos Komisijos sutikimas.
16.2.3. Kol neišpirktos visos pagalbos gavėjo akcijos, jis negali mokėti dividendų ir neprivalomų atkarpų mokėjimų, taip pat negali išpirkti akcijų, išskyrus akcijas, priklausančias Fondui. Investicijos negali būti naudojamos tantjemoms, kitiems akcininkų ar darbuotojų skatinimo mokėjimams padengti.
16.2.4. Kol neišpirkta ne mažiau kaip 75 procentai kapitalo, gauto iš Fondo atlikto rekapitalizavimo metu, kiekvieno pagalbos gavėjo valdymo organų atlygis neturi viršyti jo fiksuotojo atlygio dydžio dalies 2019 m. gruodžio 31 d. Asmenims, kurie tampa valdymo organų nariais rekapitalizavimo metu arba po jo, taikoma atlygio riba yra mažiausias bet kurio iš valdymo organų narių fiksuotasis atlygio dydis 2019 m. gruodžio 31 d. Taip pat negali būti mokamos premijos, kiti kintamieji atlygio elementai.
16.2.5. Pagalbos gavėjui draudžiama iš Fondo gautas investicijas panaudoti kitų integruotų įmonių, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. patyrė ekonominių sunkumų, ekonominės veiklos kryžminiam subsidijavimui. Tai turi būti aiškiai nurodyta pagalbos gavėjo sudaromuose metinių finansinių ataskaitų rinkiniuose.
17. Pagalbos gavėjais negali būti:
17.1. valstybės ir savivaldybių įmonės ir įmonės, kuriose 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė;
17.2. įmonės, kurios:
17.2.1. tiesiogiai veikia ginklų ir šaudmenų, tabako ir tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir susijusių produktų gamybos (išskyrus nedistiliuotų alkoholinių gėrimų gamybą), perdirbimo bei specializuotos prekybos sektoriuose;
17.2.4. bent vienas iš įmonės valdymo ar priežiūros organų narių arba akcininkas, kuriam priklauso daugiau nei 10 procentų kapitalo (balsų), yra:
17.2.4.1. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – kodeksas) nustatytą sunkų, labai sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas, nustatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
17.2.4.2. yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta Aprašo 17.2.4.1 papunktyje, kodekse arba kitų valstybių įstatymuose nustatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.
VI SKYRIUS
Potencialių pagalbos gavėjų vertinimas
18. Potencialūs pagalbos gavėjai Fondui teikia prašymą, kurio forma pateikiama viešame kvietime ir skelbiama Fondo interneto svetainėje. Prašyme turi būti nurodoma informacija apie potencialų pagalbos gavėją, jo vykdomą veiklą, anksčiau gautą paramą, prašomo finansavimo sumą, jos pagrindimą ir kita priemonei administruoti ir sprendimui dėl investavimo (toliau – sprendimas) priimti būtina informacija. Sprendimą priima iš nepriklausomų investavimo ekspertų sudaromas Fondo investicinis komitetas, vadovaudamasis Fondo valdytojo patvirtintais ir viešai Fondo ir Fondo valdytojo interneto svetainėse skelbiamais vidaus darbo tvarkos ir procedūrų aprašais, reglamentuojančiais prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Priimant sprendimus turi būti atsižvelgiama į Fondo investavimo strategiją, kuri tvirtinama Fondo dalyvių sutartimi.
19. Fondo investicinis komitetas, vertindamas potencialų pagalbos gavėją, analizuoja:
19.2. jo finansinę padėtį ir įsipareigojimus (taikydamas tokius rodiklius kaip skolos ir pelno prieš palūkanas santykis, mokėtini arba privalomi mokėti mokesčiai, nusidėvėjimas ir amortizacija, pelningumo koeficientas (toliau – EBITDA), EBITDA palūkanų padengimo koeficientas ir t. t.);
19.4. ar jis yra įtrauktas į VMI skelbiamą COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (toliau – COVID-19) paveiktų įmonių sąrašą;
VII SKYRIUS
INVESTAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
20. Fondo lėšos gali būti investuojamos:
20.1. į pagalbos gavėjų naujai išleistus skolos vertybinius popierius, kurių galiojimo trukmė iki 6 metų;
20.2. tiesiogiai pagalbos gavėjams teikiant apyvartines ar investicines paskolas (toliau kartu – paskolos), kurių trukmė iki 6 metų;
21. Investavimo ribos:
22. Sprendimą dėl investicijos į vieno pagalbos gavėjo nuosavybės vertybinius popierius arba skolos priemones dydžio priima Fondo investicinis komitetas, atsižvelgdamas į Aprašo 16.1.3 papunktyje ir VIII skyriuje nurodytus Fondo portfeliui taikomus apribojimus.
23. Paskolų ar skolos vertybinių popierių suma vienam pagalbos gavėjui negali viršyti 25 procentų visos to pagalbos gavėjo 2019 metų apyvartos, išskyrus Komunikato 27 punkto d papunkčio iii papunktyje nustatytą išimtį, kuri gali būti pritaikyta, jei potencialus pagalbos gavėjas savo veiklą vykdo labiausiai COVID-19 protrūkio paveiktuose sektoriuose (t. y. apgyvendinimo, turizmo, maitinimo, transporto, ne maisto prekių mažmeninės prekybos sektoriuose), atsižvelgiant į šio pagalbos gavėjo likvidumo poreikius nuo paskolos suteikimo ar skolos vertybinių popierių įsigijimo – vidutinėms įmonėms per ateinančius 18 mėnesių, didelėms įmonėms per ateinančius 12 mėnesių (atitinkamos paskolos ar skolos vertybinių popierių didesnės sumos būtinumą pagalbos gavėjas turės pagrįsti Fondo valdytojui pateikdamas tai įrodančius dokumentus).
24. Subordinuotoji skola laikoma skolos priemone, turinčia ar galinčia turėti akcinio kapitalo požymių (su atitinkamu atlygiu ir reikalavimais pagalbos gavėjui), jei subordinuotosios skolos suma vienam pagalbos gavėjui viršytų vieną iš šių sumų:
24.1. didelėms įmonėms – du trečdalius pagalbos gavėjo darbuotojų metinio darbo užmokesčio, vidutinėms įmonėms – visą pagalbos gavėjo darbuotojų metinį darbo užmokestį;
25. Kai investuojama į nuosavybės vertybinius popierius ir skolos priemones, pagalbos suma neturi viršyti minimalios sumos, būtinos pagalbos gavėjo gyvybingumui užtikrinti. Maksimali pagalbos suma rekapitalizavimo atveju nustatoma atsižvelgiant į pagalbos gavėjo kapitalo struktūros skirtumus 2019 m. gruodžio 31 d. ir finansavimo sandorio sudarymo metu. Vertinant pagalbos proporcingumą, būtina atsižvelgti į gautą ar planuojamą gauti valstybės paramą, susijusią su COVID-19 protrūkiu.
ANTRASIS skirsnis
Paskolos ir skolos vertybiniai popieriai
26. Bendra paskolų palūkanų norma ir skolos vertybinių popierių pajamingumas iki išpirkimo konkrečiam pagalbos gavėjui apskaičiuojami atsižvelgiant į jo dydį, paskolos terminą (kuris negali būti ilgesnis nei 72 mėnesiai) ir kitus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma taikoma rizikos premija. Šis dydis negali būti mažesnis nei bazinė palūkanų norma (1 metų palūkanų norma, kurią bankai pinigų rinkoje siūlo kitiems bankams (toliau – IBOR) arba Europos Komisijos paskelbta lygiavertė palūkanų norma), taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d., pridėjus:
26.1. vidutinėms įmonėms – ne mažiau kaip 25 bazinius punktus pirmaisiais, 50 bazinių punktų antraisiais ir trečiaisiais, 100 bazinių punktų ketvirtaisiais–šeštaisiais paskolos suteikimo arba skolos vertybinių popierių įsigijimo metais;
26.2. didelėms įmonėms – ne mažiau kaip 50 bazinių punktų pirmaisiais, 100 bazinių punktų antraisiais ir trečiaisiais, 200 bazinių punktų ketvirtaisiais–šeštaisiais paskolos suteikimo arba skolos vertybinių popierių įsigijimo metais;
26.3. skolos priemonės, kurios yra subordinuotos kitų pagalbos gavėjo kreditorių atžvilgiu, gali būti suteiktos tik taikant papildomą kredito rizikos maržą, kuri būtų ne mažesnė už maržą, taikomą prie minėtos bazinės palūkanų normos pridėjus 150 bazinių punktų vidutinėms įmonėms ir 200 bazinių punktų didelėms įmonėms.
TREČIASIS skirsnis
Nuosavybės vertybiniai popieriai
27. Kai investuojama į nuosavybės vertybinius popierius, suteikiamos investicijos suma neturi viršyti vidutinės pagalbos gavėjo akcijų kainos per 15 dienų iki prašymo pateikimo dienos. Biržoje neprekiaujamų nuosavybės vertybinių popierių vertė nustatoma atliekant nepriklausomą vertinimą.
29. Siekiant užtikrinti, kad Fondui už investiciją būtų tinkamai atlyginta, nuosavybės vertybinių popierių išpirkimo kaina turėtų būti didžiausia iš šių galimų variantų:
29.1. nominalioji Fondo investicija, pridėjus metinę palūkanų normą, kurią sudaro 29.1.1 arba 29.1.2 papunkčiuose nurodyta kintamoji palūkanų norma, pridėjus 200 bazinių punktų (200 bazinių punktų padidinimas netaikomas aštuntaisiais ir paskesniais metais nuo investavimo pradžios):
29.1.1. vidutinėms įmonėms – bazinė palūkanų norma (1 metų IBOR arba Europos Komisijos paskelbta lygiavertė palūkanų norma), pridėjus ne mažiau kaip 225 bazinius punktus pirmaisiais metais, 325 bazinius punktus antraisiais ir trečiaisiais metais, 450 bazinių punktų ketvirtaisiais ir penktaisiais metais, 600 bazinių punktų šeštaisiais ir septintaisiais metais, 800 bazinių punktų aštuntaisiais metais ir vėliau;
29.1.2. didelėms įmonėms – bazinė palūkanų norma (1 metų IBOR arba Europos Komisijos paskelbta lygiavertė palūkanų norma), pridėjus ne mažiau kaip 250 bazinių punktų pirmaisiais metais, 350 bazinių punktų antraisiais ir trečiaisiais metais, 500 bazinių punktų ketvirtaisiais ir penktaisiais metais, 700 bazinių punktų šeštaisiais ir septintaisiais metais, 950 bazinių punktų aštuntaisiais metais ir vėliau;
30. Atlygiui Fondui didinti taikomos šios priemonės:
30.1. Jei Fondas per 4 metus nuo suteikto finansavimo (arba per 5 metus, jei pagalbos gavėjas yra į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė) neparduoda bent 40 procentų savo akcinio kapitalo, susidariusio dėl pagalbos gavėjui suteiktos kapitalo investicijos, Fondas, nepatirdamas jokių papildomų išlaidų, prie likusios savo kapitalo dalies gauna papildomą to pagalbos gavėjo nuosavybės dalį. Ši papildoma nuosavybės dalis turi būti ne mažesnė kaip 10 procentų likusios Fondo investicijos dalies ir dėl to atitinkamai sumažinama kitų akcininkų turimo kapitalo dalis.
30.2. Jei Fondas per 6 metus nuo pagalbos gavėjui suteiktos kapitalo investicijos (arba per 7 metus, jei pagalbos gavėjas yra į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė) neparduoda viso savo akcinio kapitalo, susidariusio dėl pagalbos gavėjui suteiktos kapitalo investicijos, Fondas, nepatirdamas jokių papildomų išlaidų, gauna antrą papildomą to pagalbos gavėjo nuosavybės dalį, sudarančią 10 procentų likusios Fondo investicijos dalies, ir dėl to atitinkamai sumažinama kitų akcininkų turimo kapitalo dalis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Skolos priemonės
31. Kai investuojama į skolos priemones, nepriklausomi vertintojai, atrenkami paskelbus viešą kvietimą, turi atlikti skolos priemonės individualų vertinimą, atsižvelgdami į skolos priemonės savybes, su skolos priemone susietą akcinio kapitalo dalį, rizikas, palyginamąsias palūkanų normas, subordinacijos lygmenį, mokėjimo sąlygas ir numatytas paskatas atsisakyti paramos.
32. Minimalus atlygis Fondui už skolos priemonių įgyvendinimą negali būti mažesnis nei bazinė palūkanų norma (1 metų IBOR arba Europos Komisijos paskelbta lygiavertė palūkanų norma), pridėjus:
32.1. vidutinėms įmonėms – ne mažiau kaip 225 bazinius punktus pirmaisiais metais, 325 bazinius punktus antraisiais ir trečiaisiais metais, 450 bazinių punktų ketvirtaisiais ir penktaisiais metais, 600 bazinių punktų šeštaisiais ir septintaisiais metais, 800 bazinių punktų aštuntaisiais ir paskesniais metais;
32.2. didelėms įmonėms – ne mažiau kaip 250 bazinių punktų pirmaisiais metais, 350 bazinių punktų antraisiais ir trečiaisiais metais, 500 bazinių punktų ketvirtaisiais ir penktaisiais metais, 700 bazinių punktų šeštaisiais ir septintaisiais metais, 950 bazinių punktų aštuntaisiais ir paskesniais metais.
33. Fondo investicinis komitetas gali priimti atskirą sprendimą dėl kiekvienos investavimo sutarties ir nustatyti, kad obligacijų kupono mokėjimai yra privalomi, neatsižvelgiant į tai, ar pagalbos gavėjas gauna į apskaitą įtraukiamo pelno, kaip jis suprantamas pagal 24-ąjį verslo apskaitos standartą, patvirtintą viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“.
35. Skolos priemonių konvertavimas į akcijas galimas suėjus terminui, jei skola negrąžinama iki termino pabaigos (skola konvertuojama automatiškai), arba iš anksto nustatytais atvejais (kai į apskaitą įtraukiamo turto vertė tampa neigiama ar kitu su likvidumu susijusiu atveju, pažeidus investicijų sutartyje nustatytas ar kitas reikšmingas sąlygas).
36. Skolos priemonių, turinčių ar galinčių turėti akcinio kapitalo požymių, konvertavimas į akcijas atliekamas taikant ne mažiau kaip 5 procentus, nesiekiant konvertavimo metu galiojančios teorinės kainos be pasirašymo mokesčio (TERP).
37. Jeigu praėjus 2 metams po skolos priemonių konvertavimo į akcijas Fondui vis dar priklauso po Fondo investicijos likusios akcijos, Fondas, nepatirdamas jokių papildomų išlaidų (atitinkamai sumažinus kitų akcininkų turimas kapitalo dalis), be savo kapitalo dalies, likusios po konvertavimo, papildomai gauna pagalbos gavėjo nuosavybės dalį. Ši papildomai gauta nuosavybės dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Fondo investicijos dalies po konvertavimo.
VIII SKYRIUS
Fondo portfeliui taikomi Apribojimai
38. Fondui investuojant, siekiama diversifikuoti finansuojamų pagalbos gavėjų portfelį. Vienam pagalbos gavėjui skirtos investicijos suma (priemonių pagal pasirašytas investavimo sutartis bendra likusi negrąžinta (neparduota) vertė) negali būti didesnė nei 10 procentų investuotojų įsipareigojimų investuoti į Fondą sumos.
39. Fondo portfelio apribojimai:
39.1. skolos vertybiniai popieriai turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų Fondo portfelio, t. y. visų investicijų sumos;
IX SKYRIUS
Finansavimo sandorio pabaiga (investicijų likvidavimas)
41. Investicijos likviduojamos ne vėliau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d.:
41.1. skolos vertybiniai popieriai (prioriteto tvarka):
41.2. paskolos:
41.3. nuosavybės vertybiniai popieriai (prioriteto tvarka):
41.3.2. Fondas gali bet kuriuo metu parduoti savo akcinio kapitalo dalį kitiems pirkėjams nei pagalbos gavėjas rinkos kainomis, surengęs viešas konsultacijas su potencialiais pirkėjais arba parduodamas akcijas vertybinių popierių biržoje;
42. Skolos priemonės, turinčios ar galinčios turėti akcinio kapitalo požymių, likviduojamos atsižvelgiant į jų specifiką.
43. Kai investuota į nuosavybės vertybinius popierius ir skolos priemones, turinčias ar galinčias turėti akcinio kapitalo požymių, didelės įmonės, kurios gavo didesnį nei 25 procentų nuosavo kapitalo finansavimą, turi turėti išsamią pasitraukimo strategiją, kurioje numatyta, kaip Fondo investicija bus išpirkta (toliau – pasitraukimo strategija), išskyrus atvejį, jei per 12 mėnesių nuo investavimo dienos Fondo investicija sumažinama iki mažesnio nei 25 procentų nuosavo kapitalo.
44. Pasitraukimo strategijoje turi būti:
44.1. pagalbos gavėjo veiklos tęstinumo ir Fondo investuotų lėšų panaudojimo planas, įskaitant atlygio Fondui ir Fondo investicijų išpirkimo mokėjimo grafiką (toliau kartu – mokėjimo grafikas);
45. Pasitraukimo strategija turėtų būti parengta ir pateikta Fondui per 12 mėnesių nuo investavimo dienos. Pasitraukimo strategiją tvirtina Fondo valdytojas.
46. Kai investuota į nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) skolos priemones, ir jeigu praėjus 6 metams (didelės bendrovės, įtrauktos į biržos prekybos sąrašus) arba 7 metams (kitų pagalbos gavėjų) po investavimo dienos Fondo investicija nebuvo sumažinta iki mažiau kaip 15 procentų pagalbos gavėjo akcijų, Europos Komisijai tvirtinti teikiamas restruktūrizavimo planas, parengtas pagal Gaires.
47. Europos Komisija vertina, ar atliekant restruktūrizavimo plane nustatytus veiksmus užtikrinamas pagalbos gavėjo gyvybingumas, taip pat ar, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir nacionalinius įsipareigojimus, susijusius su ekologiškesnių sprendimų taikymu ir skaitmeninimu, tinkamai įgyvendinama pasitraukimo strategija, t. y. netrikdant prekybos taip, kad tai prieštarautų bendrajam interesui. Jei pagalbos gavėjas yra į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė, Lietuvos Respublika gali nuspręsti pranešti Europos Komisijai apie restruktūrizavimo planą tik tuo atveju, jei praėjus 7 metams po investavimo dienos Fondo investicija nebuvo sumažinta iki mažiau kaip 15 procentų pagalbos gavėjo akcijų.
X SKYRIUS
Valstybės pagalbos sumavimas
48. Pagal priemonę suteikta valstybės pagalba gali būti sumuojama su nereikšminga (de minimis) pagalba, teikiama pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2020/972, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 21 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/316, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 7 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) 2018/1923, ir pagalba, teikiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014, 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 19 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) 2019/289, ir 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1388/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, jei dėl tokio skaičiavimo neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar suma.
49. Pagalba, suteikta pagal priemonę, gali būti sumuojama su pagalba, suteikta pagal kitas priemones, kurias Europos Komisija patvirtino pagal kitus Komunikato skirsnius, jeigu laikomasi tų skirsnių nuostatų.
50. Pagalbos gavėjui vienu metu gali būti taikomos kelios valstybės pagalbos schemos ar aprašai, jeigu pagal Komunikato 3.2 skirsnį suteikta pagalba nesumuojama su pagalba, suteikta tai pačiai pagrindinei paskolos daliai pagal Komunikato 3.3 skirsnį, ir atvirkščiai. Pagal Komunikato 3.2 ir 3.3 skirsnius suteikta pagalba gali būti sumuojama skirtingoms paskoloms, jei bendra paskolų suma vienam pagalbos gavėjui neviršija Komunikato 25 punkto d papunktyje arba 27 punkto d papunktyje ir 27a punkte nustatytų ribų.
XI SKYRIUS
Stebėsena
52. Fondo valdytojas turi užtikrinti, kad investicijos į pagalbos gavėjus, kuriems taikomi Komunikato reikalavimai, atitiktų Komunikato ir Aprašo nuostatas, taip pat jis atsakingas už suteiktos valstybės pagalbos registravimą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“.
53. Pagalbos gavėjai apie mokėjimo grafiko laikymosi pažangą Fondo valdytojui turi pranešti per 12 mėnesių nuo mokėjimo grafiko pateikimo dienos, o vėliau – periodiškai kas 12 mėnesių. Fondo valdytojas renka informaciją apie pagalbos gavėjų mokėjimo grafikų laikymosi pažangą ir veiksmus, kurių jie ėmėsi, siekdami išvengti konkurencijos iškraipymo.
54. Fondo valdytojas Europos Komisijai turi teikti metines Fondo veiklos ir mokėjimo grafiko laikymosi ataskaitas. Jei pagalbos gavėjas gavo didesnę nei 250 000 000 (dviejų šimtų penkiasdešimt milijonų) eurų investiciją, susijusią su priemone, Fondo veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, kaip laikomasi Komunikato 54 punkte nustatytų sąlygų.
55. Fondo valdytojas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia informaciją apie kiekvieną individualios pagalbos priemonę, viršijančią 100 000 (šimtą tūkstančių) eurų ir suteiktą pagal Komunikatą, bei viršijančią 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje, išskyrus pagalbą, teikiamą pagal Komunikato 3.9, 3.10 ir 3.11 skirsnius. Šią Fondo valdytojo pateiktą informaciją Ekonomikos ir inovacijų ministerija privalo paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje (https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency) per 12 mėnesių nuo pagalbos suteikimo dienos. Fondo valdytojas taip pat teikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai informaciją apie kiekvieną individualią rekapitalizavimo pagalbą, suteiktą pagal Komunikato 3.11 skirsnį, kurią Ekonomikos ir inovacijų ministerija privalo paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje (https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency) per 3 mėnesius nuo rekapitalizavimo pagalbos suteikimo dienos. Informacija apie pagal priemonę suteiktą pagalbą, nepriklausomai nuo gautos pagalbos dydžio, taip pat skelbiama Fondo, Fondo valdytojo ir pagalbos gavėjo interneto svetainėse.
56. Didelės įmonės, kol išperkama visa su COVID-19 susijusi investicija, per 12 mėnesių nuo pagalbos pagal priemonę suteikimo dienos, o vėliau periodiškai kas 12 mėnesių skelbia informaciją apie gautos pagalbos panaudojimą. Pirmiausia skelbiama informacija apie tai, kaip gauta pagalba padeda jų veiklai, laikantis Europos Sąjungos ir nacionalinių įsipareigojimų, susijusių su žaliąja ir skaitmenine transformacija bei Europos Sąjungos tikslu, kad iki 2050 metų Europos Sąjungos poveikis klimatui būtų neutralus.
XII SKYRIUS
Informacijos ir dokumentų saugojimas