LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TEOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. sausio 7 d. Nr. V-15
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Teologijos studijų krypties aprašu iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-15
TEOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teologijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami teologijos studijų krypties (N11), kuri priklauso humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei (N) studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas teologijos studijų kryptį (toliau – teologijos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašo reikalavimai taikomi teologijos krypties universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, kurios gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma. Studijų kreditų apimtis turi atitikti Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo nuostatas, nebent vykdomos programos specifiškumas pagal konkrečios konfesijos studijų turinio, organizavimo ir kvalifikacijų įgijimo nuostatus reikalautų kitokios kreditų apimties ir ji būtų pagrįsta.
3. Baigus teologijos krypties studijas įgyjami šie kvalifikaciniai laipsniai:
3.1. baigus pirmosios pakopos universitetines studijas įgyjamas humanitarinių mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro diplomu ir diplomo priedėliu;
3.2. baigus antrosios pakopos studijas įgyjamas humanitarinių mokslų magistro arba teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
4. Teologijos krypties studijos gali būti įtrauktos į įvairias tarpkryptines ir dviejų krypčių studijų programas.
5. Stojantiesiems į pirmosios pakopos universitetines teologijos krypties studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato.
6. Į antrosios pakopos teologijos krypties studijas gali būti priimami asmenys, baigę universitetines pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Išlyginamųjų ir (ar) papildomųjų studijų reikalavimus numato konkrečių antrosios studijų pakopos programų aprašai. Į Katalikų teologijos licenciato studijas priimami asmenys turi būti baigę Šventojo Sosto patvirtintą Katalikų teologijos pirmosios pakopos studijų programą.
7. Teologijos krypties studijų tikslai:
7.1. pirmosios pakopos universitetinių studijų tikslas – parengti plataus humanitarinio profilio teologijos specialistus, gebančius dirbti ten, kur iš darbuotojo reikalaujama plataus bendrojo ir teologinio išsilavinimo, teorinio mąstymo įgūdžių, leidžiančių savarankiškai ir kvalifikuotai spręsti įvairiose intelektualinės, dvasinės ir praktinės veiklos srityse iškylančius uždavinius;
7.2. antrosios pakopos studijų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos teologijos specialistus, pasirengusius tęsti studijas doktorantūroje ir dirbti mokslo tiriamąjį bei analitinį darbą mokslo ir studijų, viešose ir privačiose institucijose bei įstaigose, kur reikalaujama plataus bendrojo išsilavinimo, gilaus teorinio pasirengimo ir analitinio mąstymo įgūdžių, leidžiančių savarankiškai formuluoti ir kūrybiškai spręsti teorines ir praktines problemas konkrečioje srityje, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio (pvz., dogminės teologijos, pastoracinės teologijos, Bažnyčios istorijos, kanonų teisės ir pan.).
8. Baigę teologijos krypties studijas, absolventai gebės tirti, analizuoti, interpretuoti, lyginti, pritaikyti, argumentuotai ginti, kritiškai vertinti ir (ar) įvertinti įvairiais aspektais mokslinę ir praktinę teologijos problematiką skirtingose visuomenės grupėse, skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose, remdamiesi tikėjimo paveldu Bažnyčios kontekste ir dirbti įvairiose Bažnyčios organizacijose, ypač organizuodami ir koordinuodami sielovadinę veiklą.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Teologiją sudaro krikščionių tikėjimo bei tradicijų ir iš jų susiformavusių denominacijų ir konfesijų studijos, turinčios bendrą vienijantį pagrindą – Bibliją (Šventąjį Raštą). Teologijos objektas yra dieviškasis Apreiškimas, kuriam priklauso krikščionių tikėjimas, paremtas žmogaus ir pasaulio, kaip Dievo kūrinijos, interpretacijomis, siekiančiomis integralaus visų tikrovės procesų supratimo, ir tiriamas metodine refleksija, praktiškai pritaikant krikščionių tikėjimo tiesas bei tradicijas šiuolaikiniame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
11. Teologija yra universali tyrimų sritis. Jai būdingas atvirumas kitoms tyrimų kryptims, besireiškiantis gebėjimu integruoti skirtingų tyrimų krypčių laukus teologinės refleksijos metodu.
12. Teologija, kaip profesinės veiklos objektas, apima šias pagrindines profesinės veiklos sritis (toliau – profesinė veikla): mokymo ir mokymosi (mokymų ir homiletikos, rekolekcijų vedimas, tinkamų metodų parinkimas ir kt.); katechezės (vaikų, paauglių ir suaugusiųjų); administravimo (koordinavimas, organizavimas ir kt.); dvasininkų rengimo pagal pasirinktą konfesiją; sielovados (įvairios srities sielovada, pavyzdžiui, šeimų, paauglių; dvasinis palydėjimas, t. y. asmeniniai pokalbiai, neformaliojo ugdymo koordinavimas ir organizavimas ir kt.); komandos lyderių rengimo.
13. Teologija, kaip studijų objektas, apima įvairius skirtingus teorinius ir praktinius būdus suprasti, išreikšti bei paaiškinti Dievo, žmogaus ir pasaulio esmę bei jų santykį. Teologijos aksiomos, sąvokos bei apibrėžimai kyla iš nekintančio dieviškojo Apreiškimo ir kintančios žmogiškosios patirties bei nuolat atsinaujinančios teologinės refleksijos.
14. Pagrindiniai teologijos krypties studijų programų turinio elementai yra Biblijos (Šventojo Rašto), krikščionybės istorijos, sisteminės ir praktinės teologijos bei jų sąryšio su kitomis mokslo sritimis studijos.
15. Į teologijos krypties studijų procesą turi būti įtraukti šie dėmenys: biblinė egzegezė, istorinių šaltinių tyrimai ir kritika, svarbiausių teologinių tekstų analizavimas ir interpretavimas, pamatinių teorinės ir praktinės teologijos problemų svarstymas, pasitelkiant filosofijos ir kitus mokslus.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Baigus pirmosios pakopos universitetines teologijos krypties studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. išmano ir geba apibūdinti svarbiausias klasikinės ir šiuolaikinės teologijos kryptis, jų ištakas, prielaidas, samprotavimo ir argumentavimo ypatumus;
17.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba rasti, apdoroti, analizuoti ir interpretuoti profesinei veiklai reikalingą informaciją;
17.2.2. geba interpretuoti Biblijos, krikščionybės istorijos, sisteminės ir praktinės teologijos veikalų istorinį bei kultūrinį kontekstą ir kritiškai vertinti siedamas su kitomis mokslo sritimis;
17.2.3. geba taikyti pasirinktus tikslinius, pagal pasirinktą teologinę sritį, metodus ir interpretuoti tyrimo rezultatus, remtis platesniu humanitarinių ir socialinių disciplinų kontekstu;
17.2.4. geba analizuoti, interpretuoti ir vertinti religijos, mokslo, kultūros ir socialinius reiškinius teologijos požiūriu;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba kūrybiškai pateikti kultūros, politikos ir socialinių problemų galimus sprendimo būdus sisteminės ir praktinės teologijos kontekste;
17.3.2. geba analizuoti ir interpretuoti klasikines ir modernias teologijos teorijas, nurodyti jų prielaidas ir ribas, suvokti šių teorijų poveikį šiuolaikiniam pasauliui;
17.3.3. geba suprasti ir nagrinėti teologijos bei kitų mokslų santykį ir sąveiką, taip pat teologijos reikšmę mokslui, politikai, kultūrai ir socialiniam gyvenimui;
17.3.4. geba pritaikyti Biblijos, krikščionybės istorijos, sisteminės ir praktinės teologijos žinias mokslinėje, pedagoginėje, profesinėje, sielovadinėje ir visuomeninėje veikloje;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.1. geba spręsti profesinėje veikloje iškilusias problemas, remtis ne tik teologinėmis, bet ir atitinkamomis įvairių sričių moderniomis kitų mokslų žiniomis;
17.4.2. geba kurti naujas idėjas ir pritaikyti jas, spręsdamas aktualias moralines, socialines, politines ir kultūrines problemas;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.1. geba savarankiškai skaityti ir interpretuoti klasikinės ir šiuolaikinės teologijos, filosofinius ir istorinius veikalus, analizuoti jų ir moderniųjų mokslų tarpusavio ryšį;
17.5.2. geba savarankiškai mokytis profesinės veiklos ir studijų srityje bei planuoti mokymosi procesą;
17.5.3. siekdamas asmeninio ir profesinio tobulėjimo, geba efektyviai naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, naujausiomis technologijomis bei akademinėmis duomenų bazėmis;
17.5.4. geba vadovautis reikiamomis profesinei veiklos sričiai vertybinėmis nuostatomis, reflektuoti savo vertybines nuostatas, pasirinkimus ir elgseną;
18. Baigus antrosios pakopos teologijos krypties studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
18.1.1. geba apibūdinti savarankiškai pasirinktos teologijos programos, studijų turinio, tyrinėjimų lauko ypatumus pagal naujausias profesinės veiklos žinias, pagrįstas fundamentalių ir (ar) taikomųjų tyrimų rezultatais;
18.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
18.2.1. geba analizuoti, sintetinti ir vertinti teologijos studijoms, mokslinei ir (ar) profesinei veiklai bei naujovėms diegti įvairiose veiklos aplinkose reikalingus tyrimų duomenis;
18.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
18.3.1. geba spręsti mokslinę teologijos problematiką, taiko aktualiausias klasikinės ir šiuolaikinės biblistikos bei teologijos teorijas;
18.3.3. geba pritaikyti pasirinktos profesinės veiklos žinias veikloje ir išmano jos organizavimo principus; veiklą vykdo analizuodamas ir atsižvelgdamas į aktualius sociokultūrinius procesus bei puoselėdamas dialogą tarp religiškumo ir pasaulietiškumo;
18.3.4. geba analizuoti šiuolaikinės kultūros ir socialinius procesus, aiškinti juos atsižvelgdamas į bendrą teorinį ir istorinį teologinės refleksijos kontekstą;
18.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
18.4.1. geba vadovautis sąmoningo ir aktyvaus pilietiškumo nuostatomis bei visose gyvenimo situacijose praktiškai taikyti konstruktyvaus socialinio komunikavimo ir darnaus bendradarbiavimo su kitais visuomenės nariais įpročius ir įgūdžius;
18.4.3. geba aiškiai, argumentuotai perteikti apibendrintą informaciją specialistams bei kitiems asmenims ir ją kritiškai vertinti;
18.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
18.5.2. geba reflektuoti ir kritiškai vertinti savo profesiją ir jos iššūkius bei nuolat ugdyti ir plėtoti savo profesines kompetencijas;
18.5.3. geba priimti inovatyvius sprendimus, įvertinti galimas visuomenines ir moralines veiklos pasekmes;
18.5.4. geba veikti suvokdamas moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį Bažnyčios konfesijų, visuomenės, ekonomikos, politikos, kultūros raidai ir aplinkai;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
19. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo principų bei metodų dermė turi prisidėti prie interaktyvios, kūrybiškumą skatinančios ir bendradarbiavimo bei savitarpio pagalbą teikiančios aplinkos studijų metu kūrimo, suteikti žinių ir gebėjimų, būtinų studijų programos tikslams pasiekti.
20. Studijų procese būtina akcentuoti studijų metodus, įgalinančius suvokti, interpretuoti ir vertinti krikščioniškojo tikėjimo turinį. Siūloma rinktis studijų metodus, skatinančius analizuoti, interpretuoti ir kurti teologines teorijas, teiginius bei paradigmas. Šiuolaikinei paskaitai turi būti taikomi probleminės analizės, teorinių hipotezių ir loginių galimybių konstravimo, paradigminio mąstymo elementai.
21. Dėstymo ir studijavimo metu turi būti taikomos tradicinės studijų formos (paskaitos, seminarai, diskusijos, disputai, tekstų analizė, rašto darbai) ir interaktyvieji dėstymo metodai (situacijų imitavimas ir analizė, projektinė veikla, socialiniai ir imitaciniai veiksmai, debatai, konfliktų analizė ir sprendimai, dėstyti pasitelkiama virtuali aplinka).
22. Dėstymo ir studijavimo veikla turi būti planuojama derinant privalomųjų, pasirenkamųjų ir savarankiškų studijų proporcijas, numatant rašto darbų, tiriamųjų projektų apimtis, projektuojant asmeninių konsultacijų, grupinio darbo, darbų vertinimo ir įsivertinimo, taip pat virtualiųjų erdvių panaudojimo galimybes.
23. Vertinimas turi būti grindžiamas įvairiais metodais, leidžiančiais stebėti studentų pasiekimus ir kartu vertinti studento teorines žinias bei praktinius gebėjimus. Vertinimo metodai gali būti šie: egzaminas raštu ir žodžiu, individuali ar grupės apklausa žodžiu, kolokviumas, testas, tekstų analizė ir interpretacija raštu, mokslinė esė, referatas, projektinė ir tiriamoji mokslinė veikla, viešasis darbų gynimas, neatmetant galimybės rinktis ir taikyti kitus vertinimo metodus pagal profesinės veiklos specifiką ir aukštosios mokyklos reikalavimus bei praktiką.
24. Tinkamai organizuoti ir suplanuoti studijų metodai privalo derėti su studentų savarankiškumą bei atsakomybę skatinančiais vertinimo tikslais ir metodais: studentų darbų vertinimais ir įsivertinimais, kolektyviniais ir grupiniais rašto darbų aptarimais bei recenzijomis, kolektyvine ir grupine tekstų analize bei interpretacija.
25. Studijų pasiekimų vertinimo sistema turi būti tokia, kad būtų galima stebėti ir kontroliuoti studijų pažangą bei siekiamus rezultatus, laiku nustatyti studijų proceso pokyčius, palaikyti grįžtamąjį ryšį, taip pat laiku kurti studijų programos pakeitimų prielaidas. Vertinimą lemia studijų programų reikalavimai.
26. Studijų rezultatai turi būti vertinami pagal šiuos kriterijus:
26.1. integralumo kriterijus leidžia įvertinti, ar studentai geba:
26.1.1. apibūdinti svarbiausias klasikinės ir šiuolaikinės teologijos kryptis, jų ištakas, prielaidas, samprotavimo ir argumentavimo, savarankiškai pasirinktos programos studijų turinio, tyrimo lauko ypatumus; apibrėžti ir taisyklingai vartoti pagrindines teologijos sąvokas; taikyti svarbiausias ir efektyviausias teologijos tyrimo metodologijas;
26.1.2. suprasti, analizuoti, interpretuoti, vertinti religijos, mokslo, kultūros ir socialinius reiškinius bei problemas; remtis ne tik teologinėmis, bet ir atitinkamomis įvairių sričių moderniomis kitų mokslų žiniomis; nagrinėti teologijos reikšmę mokslui, politikai, kultūrai, socialiniam gyvenimui ir spręsti profesinėje veikloje iškilusias problemas, atsakydami į šiuolaikinės visuomenės klausimus ir laikydamiesi socialinės atsakomybės;
26.1.3. istoriškai (chronologiškai) analizuoti, interpretuoti ir aiškinti Biblijos (Šventojo Rašto) ir krikščionybės istorijos, sisteminės ir praktinės teologijos reiškinius bei veikalus, šiuolaikinės kultūros ir socialinius procesus; atsižvelgti į istorinį, kultūrinį, bendrą teorinį ir istorinį teologinės refleksijos kontekstą ir kritiškai vertinti sąryšį su kitomis mokslo sritimis;
26.1.4. integruoti naujausias tarpdalykines žinias, taikyti pasirinktus tikslinius metodus profesinės veiklos tyrimuose ir interpretuoti tyrimo rezultatus, remdamiesi platesniu humanitarinių ir socialinių mokslų kontekstu;
26.2. kritinio ir kūrybinio mąstymo kriterijus leidžia įvertinti, ar studentai geba:
26.2.1. rasti, apdoroti, analizuoti, interpretuoti, sintetinti, vertinti reikalingus pasirinktos profesinės veiklos tyrimų duomenis, klasikinės ir modernios teologijos teorijas, nurodydami jų prielaidas ir ribas, suvokdami šių teorijų poveikį šiuolaikiniam pasauliui; pateikti raštišką ar žodinę jos kritinę analizę ir įvertinimą; taikyti aktualiausias klasikinės ir šiuolaikinės biblistikos bei teologijos teorijas, taip spręsdami mokslinę teologijos problematiką;
26.2.2. kurti naujas idėjas ir pritaikyti Biblijos (Šventojo Rašto), krikščionybės istorijos, sisteminės ir praktinės teologijos žinias mokslinėje, pedagoginėje, profesinėje, sielovadinėje ir visuomeninėje veikloje; spręsti aktualias moralines, socialines, politines ir kultūrines problemas;
26.2.3. įvertinti Bažnyčios ir tikėjimo bendruomenių sielovados aktualijas bei iššūkius ir kūrybiškai pateikti galimus sisteminės ir praktinės teologijos, kultūros, politikos ir socialinių problemų sprendimo būdus;
26.2.4. aiškiai, argumentuotai perteikti apibendrintą informaciją specialistams bei kitiems asmenims ir ją kritiškai vertinti; praktiškai taikyti konstruktyvaus socialinio komunikavimo ir darnaus bendradarbiavimo su kitais visuomenės nariais įpročius ir įgūdžius; vadovautis sąmoningo ir aktyvaus pilietiškumo nuostatomis;
26.3. individualumo kriterijus leidžia įvertinti, ar studentai geba:
26.3.1. savarankiškai analizuoti dvasinio ir socialinio gyvenimo problemas, jų sprendimo galimybes; ieškoti pozityvių priemonių ir metodų šioms problemoms spręsti;
26.3.4. savarankiškai skaityti, interpretuoti ir analizuoti pasirinktos programos studijų turinio, tyrinėjimų lauko ypatumus, klasikinės ir šiuolaikinės teologijos, filosofinius ir istorinius veikalus, nustatyti jų ir moderniųjų mokslų tarpusavio ryšį spręsdami kylančias problemas, jų priežastis bei ryšį su šiuolaikinės visuomenės bei kultūros raida;
26.4. prasmingumo kriterijus leidžia įvertinti, ar studentai geba:
26.4.1. savarankiškai mokytis, siekdami savo asmeninio ir profesinio tobulėjimo, savo profesijos veiklos ir studijų srityje; reflektuoti ir kritiškai vertinti savo profesiją ir jos iššūkius; planuoti savo mokymosi procesą; nuolat ugdyti ir plėtoti profesines kompetencijas, efektyviai naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, naujausiomis technologijomis bei akademinėmis duomenų bazėmis;
26.4.2. būti atviri tikrovės kaitai, moka įvertinti jos pobūdį ir kryptį bei atsakingai rinktis, t. y. geba priimti inovatyvius sprendimus, įvertinti galimas visuomenines ir moralines veiklos pasekmes;
26.4.3. reflektuoti savo vertybines nuostatas, pasirinkimus ir elgseną, t. y. geba vadovautis reikiamomis profesinei veiklos sričiai vertybinėmis nuostatomis;
26.4.4. logiškai, argumentuotai rašyti akademinius tekstus profesine moksline kalba, tiksliai formuluoti mintis, pademonstruoti žodžiu ir raštu įgytas žinias, efektyviai dalyvauti tiek profesinėje veikloje, tiek viešose diskusijose religijos klausimais su kitų sričių profesionalais, ekspertais ir plačiąja visuomene;
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
27. Sėkmingo studijų programų vykdymo pagrindas yra:
27.1. kvalifikuoti dėstytojai, gebantys perteikti studentams dalykines žinias ir tinkamą elgseną bei išugdyti gebėjimus, reikalingus būsimai profesinei veiklai;
28. Reikalavimai teologijos krypties studijų programų dėstytojams:
28.1. dėstytojų kompetencija vertinama pagal mokslinę ir pedagoginę patirtį: pagal mokslinių tyrimų lygį, pedagoginio darbo efektyvumą, dalyvavimą moksliniuose renginiuose, mokslo sklaidos veiklą, kalbines kompetencijas, gebėjimą patarti studentams dėl studijų planų bei karjeros ir pagal kitus kriterijus;
28.2. pirmosios pakopos universitetinių ir antrosios pakopos studijų programose gali dėstyti asmenys, įgiję ne žemesnę kaip magistro ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, priskirtiną tai pačiai mokslo ir studijų krypčiai, kuriai priklauso ir jų dėstomas studijų dalykas;
28.3. pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamojo darbo vadovas privalo turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį;
29. Teologijos krypties studijų programų turinio reikalavimai:
29.1. studijų programų turinys turi būti pagrįstas moksliniu ir pedagoginiu aukštosios mokyklos potencialu bei užtikrinti studijų kokybės, inovatyvumo ir aktualumo standartus;
29.2. organizuojant studijas, turi būti sudarytos galimybės studentams rinktis studijų dalykus pagal savo interesus. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų santykis yra nustatomas, remiantis Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo nuostatomis;
29.3. aukštoji mokykla turi sudaryti galimybes studentų judumui tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu;
29.4. teologijos krypties pirmosios pakopos universitetinių studijų programose turi būti, o antrosios pakopos studijų programose gali būti numatyta įvairių formų praktika. Visų studijų pakopų studijose praktika organizuojama laikantis Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo nuostatų. Konkrečios praktikos tikslus, užduotis, studijų rezultatus ir pasiekimų vertinimo sistemą, paramą studentui praktikos metu, taip pat kriterijus, pagal kuriuos nustatomi ir vertinami praktikos metu įgyti studentų įgūdžiai, nurodo praktikos modulio aprašas;
29.5. studijų programų turinys turi būti nuolat atnaujinamas, atsižvelgiant į šiuolaikinę teologijos mokslo būklę ir studijų proceso raidą;
30. Aukštoji mokykla turi turėti materialiuosius ir informacinius išteklius:
30.1. auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, jose turi būti šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės;
30.3. bibliotekose ir (arba) skaityklose turi būti įrengtas pakankamas kompiuterizuotų darbo vietų skaičius su tinkama programine įranga, apimančia standartinius komunikacijos, tekstų bei grafinių programų paketus. Darbo vietos turi suteikti prieigą prie reikiamų informacijos išteklių: studijų programos dalykų aprašuose įvardytos literatūros, nacionalinių ir tarptautinių elektroninių duomenų bazių, bibliografijos katalogų, paieškos sistemų, stambesnių bibliotekų informacinių masyvų ir kt.;
30.4. aukštosios mokyklos turi teikti studentams akademinę, metodinę ir kitokią paramą įvairiomis formomis: rengti įvadines paskaitas arba įvadines studijų savaites, anketuoti, užtikrinti grįžtamąjį ryšį, sudaryti sąlygas studijuoti neįgaliesiems bei dirbantiesiems, teikti psichologinę, sveikatingumo paramą, supažindinti su būsimos karjeros galimybėmis ir kt.;