Administracinė byla Nr. A-829-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00590-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, atsakovas), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–6).
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 17 d. yra periodiškai konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir atgal. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 2 d. prieš konvojavimą buvo atlikta krata areštinės pirmo aukšto koridoriuje. Jo daiktai buvo traukiami iš krepšio ir dedami ant purvinų grindų. Pareiškėjo nuomone, kratos turi būti atliekamos specialiose patalpose. Tokie konvojaus pareigūnų veiksmai rodė nepagarbą jam ir jo asmeniniams daiktams. Dėl šių aplinkybių, pasak pareiškėjo, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jis patyrė kančią, patyčias, kankinimą ir nepatogumus.
4. Nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Priimdami konvojuojamuosius konvojavimui Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai vadovaujasi Konvojavimo taisyklių VIII skirsniu. Paaiškino, kad gali būti atliekama tiek visa, tiek dalinė krata. Teigė, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikta tik dalinė krata. Pažymėjo, kad neturi duomenų, jog atliekant dalinę kratą būtų pažeisti nurodytų teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo teisės. Nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar jo teises, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Šiuo atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl savo teisių pažeidimo.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, atliekant kratą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
7. Teismas vadovavosi Konvojavimo taisyklių VIII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis konvojuojamųjų parengimo konvojuoti ir jų kratos organizavimo tvarką. Konvojavimo taisyklių 75 punkte inter alia (lot. be kita ko) nustatyta, kad Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse lydimų konvojuojamųjų kratai, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti turi būti įrengtos gerai apšviestos patalpos. Jose turi būti: stalai, kėdės, suolai, chalatai pareigūnams, patiesalai (ant grindų prie suolų), indas su vandeniu ir puodelis, praustuvas, dezinfekuojamosios priemonės, muilas, rankšluosčiai, vienkartinės pirštinės ir instrumentai daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti. Atliekant kelių konvojuojamųjų visą kratą vienoje patalpoje, šių konvojuojamųjų kratos vietos viena nuo kitos turi būti atskirtos ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Pagal Konvojavimo taisyklių 85–86 punktus prieš atliekant kratą pareigūnas pasiūlo konvojuojamajam atiduoti draudžiamus turėti daiktus, o atlikdamas visą kratą liepia nusirengti iki apatinių drabužių. Atliekant kratą įdėmiai apžiūrimi drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), maisto produktai, kiti turimi daiktai bei krepšiai, priklausantys konvojuojamajam. Tam gali būti panaudoti metalo ieškikliai ir kitokios specialiosios techninės priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Taip pat būtina vizualiai apžiūrėti konvojuojamąjį (sumušimai, supjaustymai, įvairūs perrišimai ant kūno ir kt.).
8. Teismas pažymėjo, jog Konvojavimo taisyklių 3 punktas apibrėžia, kas yra laikoma visa krata ir daline krata. Pagal Konvojavimo taisyklių 106–107 punktus konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo. Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
9. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 32 kartus buvo konvojuotas maršrutais Vilnius–Alytus–Vilnius, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Kaunas–Alytus–Kaunas, Vilnius–Marijampolė–Vilnius (b. l. 13–138). Iš byloje esančių žiniaraščių matyti, kad Alytaus vyriausiojo policijos komisariato areštinėje 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. liepos 28 d., 2015 m. rugpjūčio 4 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2016 m. vasario 2 d. buvo atliktos dalinės kratos (b. l. 18, 22, 38, 58, 62, 131).
10. Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. vasario 2 d. prieš konvojavimą buvo netinkamai atlikta krata areštinės pirmo aukšto koridoriuje.
11. Teismas nustatė, kad Viešojo saugumo tarnybos 2016 m. spalio 28 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjo kratą 2016 m. vasario 2 d. atliko Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas E. P. (b. l. 164). Iš 2016 m. vasario 2 d. kelionės žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas dėl konvojaus pareigūnų veiksmų atliekant kratą į konvojaus pareigūnus su skundais nesikreipė. Tokių skundų pareiškėjas nėra pateikęs ir dėl 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. liepos 28 d., 2015 m. rugpjūčio 4 d., 2015 m. lapkričio 10 d. atliktų kratų. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra pareiškęs pretenzijas Alytaus vyriausiojo policijos komisariato administracijai. Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, kad atliekant dalines kratas būtų pažeistos Konvojavimo taisyklės ir pareiškėjo teisės (b. l. 11). Šiuo aspektu, teismas pažymėjo, kad šalis (šiuo atveju – Viešojo saugumo tarnyba) objektyviai negali įrodyti to, ką neigia, t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo. Teismas vertino, kad Viešojo saugumo tarnybos neteisėti veiksmai šiais aspektais nekonstatuoti, todėl pareiškėjo skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.
12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
13. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neobjektyviai, neįžvelgė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai netinkamai atliko kratą – koridoriuje ant purvinų grindų, o ne tam skirtoje patalpoje Alytaus areštinėje. Pažymi, kad tai turėjo būti užfiksuota vaizdo kamerose.
15. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik rašytiniais dokumentais, kurie neparodo jokių pažeidimų, be to visa medžiaga surinkta tik pažeidimus padariusių pareigūnų naudai.
16. Teismas neteisingai ir nepilnai surinko įrodymus, kurie nuginčytų atsakovo teiginius. Atsakovas meluoja, teigdamas, kad nebuvo reiškiamos pretenzijos, nes pretenzijos buvo reiškiamos žodžiu. Teigia, jog jam buvo nuolat grasinama, kad bus panaudota fizinė jėga.
17. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti.
konstatuoja:
IV.
19. Pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų 2016 m. vasario 2 d. atliekant kratą.
20. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo nustatęs, kad S. B. konvojavimo metu nebuvo pažeistos Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos, todėl nenustatė neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, jog bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neobjektyviai, rėmėsi tik atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, nevertino, kad pareiškėjas dėl atliktos kratos reiškė pretenzijas žodžiu.
22. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad S. B. 2016 m. vasario 2 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Atsakovo pateiktuose įrodymuose – 2016 m. vasario 2 d. Kelionės žiniaraštyje Nr. 51, užfiksuota, kad specialųjį transportą patikrino pirmojo posto sargybiniai. Pastabų nėra; Alytaus pataisos namuose konvojuojamiesiems atlikta dalinė krata; Alytaus vyriausiajame policijos komisariate konvojuojamiesiems atlikti dalinė krata; Rytinio patikrinimo metu specialiame automobilyje (duomenys neskelbtini) buvo rasta skylė iš trečios kameros į antrą kamerą. Apie skylę pranešė pirmojo posto sargybinis (b. l. 165–166). Iš konvojuojamų asmenų žurnalo matyti, jog S. B. kratą atliko E. P. (b. l. 168). Teismui pateiktoje Viešojo saugumo tarnybos pažymoje patvirtinama, kad 2016 m. vasario 2 d. Alytaus vyriausiojo policijos komisariato areštinėje S. B. kratą atliko E. P., dirbantis Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio 4-oje kuopoje (b.l. 164). Pateiktuose dokumentuose (žiniaraštyje, žurnale) nėra įrašų, kad pareiškėjas S. B. reiškė pretenzijas dėl atliktos kratos, kas patvirtina, jog pareiškėjas neteikė skundo nei žodžiu, nei raštu dėl kratos metu vykusių pažeidimų (Konvojavimo taisyklių 137 punktas).
23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų atlikdamas pareiškėjo asmens bei jo daiktų (dalinę) kratą.
24. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino pateiktus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir nesiėmė priemonių, kad būtų surinkti visi įrodymai, nes atlikta krata turėjo būti užfiksuota areštinėje esančiomis vaizdo kameromis.
27. Teismų praktikoje nustatyta, jog jei atsakovas nepaneigia pareiškėjo teiginių, kad šios asmens kratos atlikimo tvarkos nebuvo laikomasi, tokie pareiškėjo teiginiai laikomi įrodytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik teigė, kad jo daiktai buvo metami ant purvinų grindų, tačiau nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, neteikė įrodymų, jog kreipėsi į konvojaus viršininką ar Alytaus vyriausiojo policijos komisariato administraciją dėl pažeidimų atliekant kratą, neteikė jokių papildomų duomenų ir neprašė teismo išreikalauti kokius nors įrodymus. Be to pareiškėjas pateikė prašymą (Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2016 m. spalio 24 d.) bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 159–161). Atsakovas pateikė įrodymus, prieštaraujančius pareiškėjo nurodytiems teiginiams, dėl ko teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma.
28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, t. y. kad krata turėjo būti užfiksuota vaizdo kamerose. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėtų pareigūnų veiksmų, kad kratos metu jo daiktai buvo dedami ant purvinų grindų, tačiau neteikė jokių duomenų apie galimai buvusias vaizdo kameras bei neprašė teismo išreikalauti iš atsakovo šių įrodymų, todėl šiuo aspektu skundas nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą byloje pateiktų ir išnagrinėtų aplinkybių ribose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai pateiktos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.