Nr. 3P-1791/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07456-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2019 m. lapkričio 7 d. gautu ieškovės A. I. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė A. I. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių „Rasos“ progimnazijai dėl neteisėto atšaukimo iš pareigų, grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad juridinio asmens vadovo atšaukimui iš pareigų be kaltės (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnis) negali būti netaikomos imperatyvios teisės normos (DK 26, 31 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis), t. y. sprendžiant dėl atšaukimo iš pareigų teisėtumo turi būti atsižvelgta į darbuotojo persekiojimą, diskriminavimą ir darbuotojo nekaltumo prezumpciją. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes neapgynė darbuotojos (ieškovės) pažeistų teisių. Ieškovės darbo sutartyje buvo numatyta, kad nutraukiant darbo sutartį ne dėl ieškovės kaltės, turi būti taikomas DK 130 straipsnyje nustatytas įspėjimo terminas. Be to, viešojo juridinio asmens vadovo atšaukimas iš pareigų turi atitikti viešąjį interesą, o šiuo atveju ieškovė buvo diskriminuota kitų juridinių asmenų vadovų atžvilgiu, persekiota už skundo padavimą, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kas pažeidžia viešąjį interesą.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju pagrindiniai kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,