LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2015 m. birželio 11 d. Nr. 03-93
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 18 straipsnio 4 punktu, taip pat įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Finansų maklerio įmonių priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso taisykles (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 1K-12 „Dėl Vertybinių popierių komisijos vykdomos kapitalo pakankamumo reikalavimų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2015 m. birželio 11 d.
nutarimu Nr. 03-93
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansų maklerio įmonių priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojamas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas, kuris taikomas finansų maklerio įmonėms, turinčioms Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą licenciją (toliau – įmonė). Taisyklėse nustatomi pagrindiniai rizikos vertinimo sistemos (angl. Risk Assessment System) (toliau – RAS) principai, įmonės vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process) ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. Supervisory Review and Evaluation Process) (toliau – SREP) sąveika, taip pat veiklos riziką ribojančių priemonių taikymas įmonei.
2. Vykdydamas priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, atsižvelgdamas į Taisyklių II skyriuje išdėstytus reikalavimus Lietuvos bankas peržiūri tvarkas, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos įmonė įdiegė siekdama laikytis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013), ir kituose teisės aktuose nustatytų kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų, ir įvertina:
2.2. riziką, kurią įmonė kelia finansų sistemai, atsižvelgiant į sisteminę riziką pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010) 23 straipsnį, arba, tam tikrais atvejais, į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas;
3. Lietuvos bankas, vadovaudamasis atliktu priežiūriniu tikrinimu ir vertinimu, nustato, ar įmonės įdiegtos tvarkos, strategijos, procesai ir mechanizmai, turimos nuosavos lėšos ir likvidus turtas užtikrina patikimą įmonės rizikos valdymą ir ar turimo kapitalo pakanka įmonės veiklos rizikai padengti.
4. Lietuvos bankas kiekvienos įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir intensyvumą nustato atsižvelgdamas į įmonės dydį, sisteminę svarbą, pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir vadovaudamasis proporcingumo principu. Taisyklių 14 punkte nurodytoms įmonėms taikoma priežiūros analizės programa, o jų priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas atliekamas bent kartą per metus.
II SKYRIUS
PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESAS
5. Lietuvos banko atliekamas įmonių priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas apima kredito, rinkos, operacinę riziką ir bent šiuos aspektus:
5.1. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 177 straipsnį atlieka įmonės, taikančios vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą, rezultatus;
5.2. įmonės koncentracijos riziką ir jos valdymą, įskaitant reikalavimų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ketvirtojoje dalyje ir Finansų maklerio įmonių valdymo ir vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2015 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 03-92 „Dėl Finansų maklerio įmonių valdymo ir vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso taisyklių patvirtinimo“, 24.7 papunktyje, laikymąsi;
5.3. įmonių politikos ir procedūrų, skirtų valdyti likutinei rizikai dėl pripažintų kredito rizikos mažinimo metodų naudojimo, taikymo būdą, tinkamumą ir patikimumą;
5.4. įmonės likvidumo riziką, šios rizikos vertinimą ir valdymą, įskaitant alternatyvių scenarijų analizių rengimą, rizikos mažinimo priemonių valdymą ir veiksmingus nenumatytų atvejų planus;
5.6. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atlieka įmonė, taikydama vidaus modelį su rinkos rizika susijusiam kapitalo poreikiui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečiosios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatas apskaičiuoti, rezultatus;
6. Lietuvos bankas, vertindamas likvidumo riziką pagal Taisyklių 5.4 papunkčio reikalavimus, atlieka išsamų įmonės bendro likvidumo rizikos valdymo vertinimą ir skatina įmones rengti patikimas vidaus metodikas. Atlikdamas priežiūrini tikrinimą ir vertinimą Lietuvos bankas atsižvelgia į įmonių svarbą finansų rinkose ir galimą Lietuvos banko sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
7. Pagal Taisyklių 3 punktą vertindamas įmones Lietuvos bankas taip pat nustato, ar vertinimo koregavimų, kurie apskaičiuoti prekybos knygos pozicijoms arba portfeliui, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnyje, pakanka, kad įmonė, esant įprastoms rinkos sąlygoms, be reikšmingų nuostolių per trumpą laiko tarpą galėtų parduoti arba apdrausti savo pozicijas.
8. Atlikdamas priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą Lietuvos bankas atsižvelgia į įmonėms tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos veiklos. Lietuvos bankas imasi priemonių bent jau dėl tų įmonių, kurių kapitalas dėl staigaus 200 bazinių punktų arba Europos bankininkystės institucijos (toliau – EBI) nustatyto dydžio palūkanų normų pokyčio sumažėja daugiau kaip 20 procentų.
9. SREP metu Lietuvos bankas atsižvelgia į įmonėms tenkančią pernelyg didelio sverto riziką, kurią parodo pernelyg didelio sverto rodikliai, įskaitant pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnį apskaičiuotą sverto koeficientą. Vertindamas įmonės sverto koeficientą ir tvarkas, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos įmonės naudoja pernelyg didelio sverto rizikai valdyti, Lietuvos bankas atsižvelgia į įmonių verslo modelį.
10. Atlikdamas priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą Lietuvos bankas atsižvelgia į įmonių valdymo priemones, įmonės kultūrą ir vertybes, jų valdymo organo narių gebėjimą eiti savo pareigas. Vykdydamas Taisyklėse nustatytas funkcijas Lietuvos bankas gali susipažinti bent su įmonės valdymo organų ir jo komitetų darbotvarkėmis ir kitais dokumentais, taip pat su valdymo organo veiklos rezultatų vidaus ir išorės vertinimo rezultatais.
11. Siekdamas palengvinti SREP Lietuvos bankas ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka prižiūrimų įmonių, nurodytų Taisyklių 14 punkte, priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.
12. Vykdydamas SREP Lietuvos bankas, jei yra būtina, visų pirma taiko šias priemones:
12.3. reikalavimą įmonei pateikti papildomas ataskaitas arba ataskaitas pateikti dažniau nei numatyta;
III SKYRIUS
PRIEŽIŪROS ANALIZĖS PROGRAMA
13. Lietuvos bankas kiekvienais metais parengia prižiūrimų įmonių priežiūros analizės programą, atsižvelgdamas į vykdomą SREP. Priežiūros analizės programoje turi būti nurodoma:
13.2. kurioms įmonėms ketinama taikyti griežtesnę priežiūrą ir kurios iš Taisyklių 12 punkte nurodytų priežiūros priemonių bus taikomos;
14. Priežiūros analizės programa turi apimti šias įmones:
14.1. įmones, kurių pagal Taisyklių 5.1, 5.6 papunkčius ir 11 punktą atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai arba SREP rezultatai rodo didelę riziką jų nuolatiniam finansiniam patikimumui arba galimus Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytų kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų pažeidimus;
IV SKYRIUS
PAGRINDINIAI RAS PRINCIPAI
15. RAS yra viena iš Lietuvos banko priemonių, skirta kiekvienos reikšmingos įmonės rizikos rūšies lygio ir valdymo, taip pat įmonės valdymo kokybei įvertinti, priežiūros intensyvumui nustatyti ir žmogiškiesiems ištekliams paskirstyti.
16. RAS apima visas įmonės veiklos sritis, kuriose įmonė susiduria su reikšminga rizika, rizikos valdymo priemones ir įmonės valdymą.
17. RAS paremta kiekybinės ir kokybinės informacijos vertinimu. Atliekant įmonės rizikos vertinimą, nustatomas kiekvienos aktualios rizikos rūšies lygis, įvertinama kiekvienos rizikos rūšies valdymo kokybė, taip pat įmonės valdymas.
18. Lietuvos bankas įmonės rizikos vertinimą atlieka vykdydamas dokumentinę įmonės veiklos priežiūrą ir įmonės kompleksinius arba tikslinius patikrinimus. Lietuvos bankas kasmet įvertina per metus įvykusius reikšmingus tam tikrų rizikos rūšių lygio ir valdymo pasikeitimus, atsižvelgia į patikrinimų rezultatus ir kitą per šį laikotarpį gautą reikšmingą informaciją.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Lietuvos bankas gali nurodyti įmonei sukaupti tam tikrą papildomo kapitalo sumą arba taikyti kitus specialius kapitalo reikalavimus, bent jau šiais atvejais, kai:
19.1. įmonės valdymo priemonės, įskaitant įmonės organizacinę struktūrą, rizikos, kuri įmonei kyla arba gali kilti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir informavimo apie tokią riziką procesai ir vidaus kontrolės mechanizmai, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras, atlygio politika ir praktika neužtikrina tinkamo įmonės kapitalo poreikio jos veiklos rizikai padengti nustatymo;
19.2. įmonės kapitalo ir kapitalo rezervų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nepakanka rizikai padengti;
19.3. mažai tikėtina, kad vien tik taikant kitas administracines priemones per nustatytą laikotarpį būtų tinkamai pagerintos įmonės tvarkos, procesai, mechanizmai ir strategijos;
19.4. Lietuvos bankas nustato, kad, įmonei nesilaikant nustatytų reikalavimų taikyti atitinkamus metodus skaičiuojant kapitalo poreikį rizikoms padengti, tikėtina, kad įmonė neturės pakankamo kapitalo rizikoms padengti;
19.6. įmonė pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 377 straipsnio 5 dalį praneša Lietuvos bankui, kad pagal tame straipsnyje nurodyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus reikšmingai viršijamas jos kapitalo, reikalingo su koreliaciniu prekybos portfeliu susijusiai rizikai padengti, reikalavimas.
20. Lietuvos bankas informuoja EBI:
20.2. kokia metodika remiantis priimami Taisyklių II skyriuje, 19 punkte ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodyti sprendimai dėl SREP;