Administracinė byla Nr. A-2599-781/2022
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00092-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam E. S. B., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,
vertėjai Nomedai Gritėnaitei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio E. S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkes teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio E. S. B. skundą dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis E. S. B. (toliau – ir Užsienietis, pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62453 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo, ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, todėl tikslinga taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į skundą prašė Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo, kadangi nenustatyta, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio tapatybė nenustatyta, į Lietuvos Respubliką jis atvyko pažeisdamas migracijos taisykles. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nepateikė originalių dokumentų, jo tapatybė nėra nustatyta, jis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 29 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas gyvena moduliniame namelyje, patalpos nėra rakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos Užsieniečio teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų. Dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas nėra priimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, pareiškėjo atvykimo motyvai nėra išaiškinti.
8. Teismo nuomone, byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatyme numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.
9. Teismas pažymėjo, kad skunde nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
10. Bylą nagrinėjęs teismas akcentavo, kad pareiškėjo išsakytos pastabos dėl nekokybiškų socialinių paslaugų nesudaro pagrindo skundo tenkinimui. Nagrinėjant skundus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas. Konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.
III.
11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo apgyvendinimo termino šį terminą sutrumpinant ir / ar netaikyti judėjimo apribojimo.
12. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia tuo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo apribojimas yra neteisėtas ir pažeidžia esmines žmogaus teises.
13. Pareiškėjo apgyvendinimo pratęsimas ribojant galimybes judėti prilygsta sulaikymui, kas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai įstatymo nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis priemonėmis.
15. Atsiliepime nurodyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S34716, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminą, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Šį teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas nėra prieglobsčio prašytojas.
16. Pareiškėjas, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę; jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat nepateikė ir kelionės dokumento kopijos. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, taip siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, todėl Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
17. Pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs tiek faktines pareiškėjo bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, nustatęs, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
18. Pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.
19. Pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be asmens dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl pareiškėjo išsiuntimo į jo kilmės šalį.
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė Sprendimą Nr. 22S62453, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį VSAT Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Departamentas Sprendimą motyvavo tuo, kad yra pagrįsta tikimybė, jog Užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, nes jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo tapatybę, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Užsieniečio skundą, 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl atsakovo Sprendimo dalies panaikinimo ir dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo atmetė.
23. Pateiktame apeliaciniame skunde Užsienietis, grįsdamas savo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Departamento sprendimo dalį, bei apgyvendinti jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nurodo, kad jam taikoma priemonė priskiriama prie griežčiausių asmens teisių suvaržymų ir nėra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui.
24. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Migracijos departamento atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad minėtas sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: Uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; Įvesti į centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi paliko nepakeistą. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjas nėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Taigi, pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai ir jį pagrindžiančios aplinkybės jau yra galutinai išaiškintos ir nebegali kilti papildomos informacijos poreikis.
25. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas Užsieniečiui taikyti jo prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, kurias teismas vertina, skirdamas užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
26. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.
27. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
28. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
29. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.
30. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
31. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
32. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai bei teisėtai Užsieniečio atžvilgiu taikė Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalis.
33. Tačiau vien tai, kad alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis. Konstitucinis veiksmingos teisminės gynybos principas, konstitucinė nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 straipsnis), taip pat iš Konstitucijos kylantys proporcingumo imperatyvai suponuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą, esant individualiai svarbių/reikšmingų teisinių argumentų, pagrįstų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ((toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalis), turi teisę pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui pritaikyta priemonė apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, yra neproporcingas siekiamam tikslui asmens teisių suvaržymas ir taikyti prieglobsčio prašytojui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtintas alternatyvias nustatytajam judėjimo laisvės ribojimui priemones (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis).
34. Atsakydama į Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir Užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti Užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.
35. Akcentuotina, kad LVAT praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
36. Nustačius, kad Užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, kad šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.
37. Vertindama šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes: užsieniečio tapatybė nėra tinkamai patvirtinta, jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nepakankamai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neturi socialinių ryšių ar pragyvenimo šaltinių Lietuvos Respublikoje, taigi yra realus nelegalios migracijos pavojus, o kokių nors svarbių/reikšmingų aplinkybių, susijusių su Užsieniečio sveikata, šeiminiais santykiais ar kitais asmenybės aspektais, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui taikytas judėjimo laisvės ribojimas pažeidžia proporcingumo principą, nenustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
38. Minėta, kad pareiškėjas šiuo metu nebėra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas yra galutinai išspręstas, o tai, teismo nuomone, taip pat sudaro prielaidą pripažinti, kad vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį, Užsienietis, neribojant jo judėjimo laisvės, gali bėgti ir slėptis, taip apsunkindamas Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34716 tolesnį vykdymą. Šis argumentas suponuoja ir Užsieniečio prašymo sutrumpinti apgyvendinimo terminą VSAT atmetimą.
39. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria Užsienietis apgyvendinamas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.
40. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio E. S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Jūratė Varanauskaitė