LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NEDISKRIMINAVIMO SKATINIMO 2021–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2020 m. gruodžio 10 d. Nr. A1-1256

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunkčiu, Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, 4.3.5 papunkčiu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.11 papunktį:

1. T v i r t i n u Nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 metų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas) (pridedama).

2. S i ū l a u ombudsmenams, savivaldybių administracijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant Veiksmų planą.

3. P a v e d u Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriui, patvirtinus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai priskirtas plėtros programas, peržiūrėti Veiksmų planą ir teikti siūlymus dėl jo atnaujinimo.

Laikinai einantis socialinės apsaugos ir darbo

ministro pareigas                                                                                         Linas Kukuraitis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu

Nr. A1-1256

nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 metų veiksmų PLANAS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – ugdyti pagarbą žmogui, užtikrinti teisės aktų, nustatančių nediskriminavimo ir lygių galimybių principus, nuostatų įgyvendinimą, didinti visuomenės teisinį sąmoningumą, supratingumą dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacijos pagrindų, informuoti visuomenę apie vykdomas lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo priemones, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą lygių galimybių srityje.

2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme vartojamas sąvokas.

3. Veiksmų planas apima šias pagrindines veiklos sritis:

3.1. visuomenės informavimą apie lygias galimybes, nediskriminavimo principą, socialinę integraciją ir švietimą šiomis temomis;

3.2. tikslinių grupių mokymus ir renginius nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių temomis;

3.3. neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų prevenciją;

3.4. nediskriminavimo skatinimo tyrimus ir apžvalgas;

3.5. teisinio reglamentavimo tobulinimą;

3.6. valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų bei savanorių kompetencijų lygių galimybių srityje ugdymą;

3.7. tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais stiprinimą.

4. Įgyvendinus Veiksmų plano priemones, padidės pagarba žmogui, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, religijos ir kitų tapatybių, visuomenės supratingumas, sumažės diskriminacijos apraiškų, bus patobulinti teisės aktai, užtikrinantys lygias galimybes dalyvauti įvairiose visuomenės srityse ir apsaugą nuo diskriminacijos, sustiprės tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas tarp institucijų bei socialinių partnerių lygių galimybių srityje.

II SKYRIUS

APLINKOS IR VIDAUS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

5. 2019 m. Europos Komisija paskelbė Specialiojo Eurobarometro 493 „Diskriminacija Europos Sąjungoje“ (toliau – Eurobarometras) apklausos rezultatus. Pagal juos daugiau nei 50 proc. Eurobarometro apklausoje dalyvavusių respondentų iš Lietuvos nurodė, kad Lietuvoje yra plačiai paplitusi diskriminacija dėl romų tautybės, etninės kilmės, odos spalvos, seksualinės orientacijos.

6. Daugiau nei 50 proc. respondentų iš Lietuvos teigė, kad būtų nepatenkinti, jeigu aukščiausią renkamą politinį postą užimtų romų tautybės žmogus, translytis, interseksualus, homoseksualus ar biseksualus asmuo.

7. 34–42 proc. respondentų iš Lietuvos nurodė, kad nesijaustų gerai dirbdami kartu su translyčiu ar interseksualiu asmeniu, romų kilmės asmeniu, seksualinių mažumų atstovais.

8. 34–51 proc. respondentų iš Lietuvos nurodė manantys, kad įsidarbinant yra atsižvelgiama į kandidato amžių, negalią, tautybę, išvaizdą.

9. Eurobarometro apklausos duomenimis, tik 26 proc. respondentų laiko, kad Lietuvos pastangos įveikti visas diskriminacijos formas yra efektyvios.

10. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra atliko ir 2020 m. paskelbė lesbiečių, gėjų, translyčių ir interseksualių asmenų (toliau – LGBT+) lygybės tyrimą (toliau – LGBT+ tyrimas). Šio tyrimo duomenimis, net 41 proc. LGBT+ asmenų Lietuvoje visada arba dažnai vengia tam tikrų vietų dėl priekabiavimo ar išpuolių baimės.

11. LGBT+ tyrimo duomenys rodo, kad pusė ar daugiau respondentų bijo atskleisti savo tapatybę artimoje aplinkoje, viešose vietose. Trečdalis ar daugiau – švietimo įstaigoje, darbovietėje, sveikatos paslaugų įstaigose.

12. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikto „Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinis tyrimo“ (toliau – Neapykantos nusikaltimų tyrimas) duomenimis, neretai asmenys dėl savo kilmės ar rasės bei LGBT+ asmenys patiria žodinę agresiją viešosiose vietose, o musulmonų bendruomenės atstovai dažnai kenčia nuo keršto neapykantos nusikaltimų.

13. Atliekant Neapykantos nusikaltimų tyrimą taip pat nustatyta, kad romų, musulmonų, LGBT+, žydų ir kitų asmenų bendruomenių atstovai susiduria su rasizmo, ksenofobijos, homofobijos, transfobijos, antisemitizmo apraiškomis. Tyrimo metu nustatyti šališkos atrankos į darbo vietą procedūrų, darbo sutarčių klastojimo, mažesnio darbo užmokesčio mokėjimo kitos rasės asmenims, translyčio asmens teikiamų paslaugų atsisakymo atvejai.

14. Neapykantos nusikaltimų tyrimas rodo, kad pagrindinė nepranešimo apie neapykantos incidentus priežastis yra įsitikinimas, jog pažeidėjai nebus nubausti. Neretai asmenys nežino, kur kreiptis pagalbos, nepasitiki teisėsaugos institucijomis, jaučia teisėsaugos institucijų pareigūnų neigiamas nuostatas ir kompetencijų trūkumą, todėl įvyksta antrinė viktimizacija. Svarbu ir tai, kad tam tikros socialinės grupės, susidūrusios su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, jų nelaiko dėmesio vertais incidentais dėl jų paplitimo masto.

15. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. iki 2018 m. Lietuvoje kasmet įkalinama vidutiniškai 7,2 tūkst. asmenų. Iš pataisos įstaigų į laisvę paleidžiama 5 tūkst. laisvės atėmimo arba arešto bausmę atlikusių asmenų. 2019 m. pabaigoje Lietuvos pataisos įstaigose iš viso buvo įkalinti 6 175 asmenys. Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal didžiausią nuteistųjų skaičių 100 000 gyventojų – 232. Tai maždaug 2,5 karto daugiau už ES vidurkį.

16. Nuteistųjų socialinė integracija prasideda laisvės atėmimo vietose, tačiau ji nėra pakankamai efektyvi, padėtį dar labiau apsunkina mūsų šalyje taikomos ilgos trukmės bausmės (vidutinė laisvės atėmimo bausmė – 6,8 metų, o laikas, praleistas įkalinimo įstaigose, vidutiniškai siekia 3,5 metų). Tai, kad laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų integracija į visuomenę nevyksta sklandžiai, rodo faktas, kad į laisvės atėmimo vietas pakartotinai patenka daug anksčiau laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, 62 proc. šiuo metu bausmę atliekančių asmenų ją atlieka pakartotinai. Atlikti tyrimai įvardija daug priežasčių, kodėl taip atsitinka, tačiau viena iš svarbiausių priežasčių yra ta, kad nesudarytos pakankamos ir tęstinės resocializacijos ir socialinės integracijos sąlygos asmenims, esantiems įkalinimo įstaigose bei išėjusiems iš jų (G. Sakalauskas et. al., 2019. Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos). Nėra nuoseklaus resocializacijos tęstinumo ir atsakomybės perdavimo vienos institucijos kitai išeinant teistam asmeniui į laisvę. Asmenys, atlikę bausmę, į laisvę išeina be jokios specialios pagalbos ar priežiūros. Neatsižvelgiama ir į tai, kad dauguma nuteistų, bausmę atlikusių asmenų turi kompleksinių socialinių problemų – patiria atskirtį, stigmatizaciją, dažnai yra menko išsilavinimo, praradę profesinę kvalifikaciją arba jos neįgiję, serga priklausomybių ligomis, pasižymi agresyviu elgesiu arba demonstruoja išmoktą bejėgiškumą, turi smurtavimo patirties, susiduria su benamyste ir kitomis problemomis. Iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims išėjus iš įkalinimo įstaigų, socialinės integracijos problemos tampa tik dar didesnės. Laiku nesuteikus pagalbos, didėja pakartotinio nusikalstamumo rizika.

17. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 2018 m. savo baigiamosiose rekomendacijose rekomendavo Lietuvai stiprinti diskriminacijos, nukreiptos prieš romų kilmės asmenis, ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos prevencijos priemones, taip pat neapykantos nusikaltimų bei neapykantos kalbos prevencijos priemones bei neapykantos incidentų tyrime dalyvaujančių subjektų kompetencijas.

18. Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas 2019 m. savo baigiamosiose rekomendacijose rekomendavo Lietuvai aktyviau rinkti lygybės duomenis (angl. equality data), stiprinti ombudsmenų vaidmenį, tobulinti teisinę sistemą, siekiant įgyvendinti nediskriminavimo principą, stiprinti kovą su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais.

19. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas 2019 m. savo baigiamosiose rekomendacijose rekomendavo Lietuvai tobulinti lygių galimybių reglamentavimą, nustatant apsaugą nuo tarpusavyje susijusių diskriminacijos formų.

20. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2019 m. veiklos ataskaita rodo, kad kasmet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukia vis daugiau paklausimų dėl lygių galimybių užtikrinimo. Daugiausia kreipiamasi dėl diskriminacijos lyties, negalios, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės ir pilietybės pagrindais. Rečiau – dėl religijos, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų, socialinės padėties, seksualinės orientacijos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2019 m. daugiausia pažeidimų dėl diskriminacijos nustatė vartotojų teisių apsaugos srityje bei darbo santykių srityje.

21. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. veiklos ataskaitos duomenimis, vis dar pasitaiko nesantaikos, diskriminacijos ar neapykantos kurstymo atvejų viešojoje erdvėje. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2019 m., atlikdama kontaktinio asmens su didžiosiomis informacinių technologijų bendrovėmis funkciją, 903 kartus (2017 metais – 663, 2018 metais – 648) pranešė apie neapykantos kalbą.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

22. Veiksmų planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

23. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už Veiksmų plano ir jo įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą. Veiksmų plano priemones įgyvendina Veiksmų plano IV skyriuje nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir kiti socialiniai partneriai.

24. Valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendinančios Veiksmų plano priemones, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos, o pasibaigus metams – iki sausio 31 dienos pabaigos raštu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia informaciją apie Veiksmų plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus, atsižvelgdamos į patvirtintus Veiksmų plano uždavinius, priemones ir jiems vykdyti Veiksmų plano IV skyriuje numatytus asignavimus bei Veiksmų plano V skyriuje numatytus vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.

IV SKYRIUS

2021–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS

Eil. nr.		Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	Numatomos lėšos (tūkst. Eur)				Įgyvendinančioji institucija
			2021 metai	2022 metai	2023 metai
		Tikslas – ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas Lygių galimybių įstatyme nustatytais pagrindais, didinant visuomenės sąmoningumą ir supratingumą
1.		Uždavinys – vykdyti šviečiamąsias bei socialinės integracijos veiklas, siekiant įtvirtinti nediskriminavimo principo įgyvendinimą
1.1.		Priemonė – finansuoti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus vykdyti iš pataisos įstaigų paleidžiamų asmenų socialinės integracijos veiklas	100	100	100		Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		Priemonės veiklos: bus finansuojami konkurso būdu atrinkti nevyriausybinių organizacijų projektai, kurių tikslas – padėti iš pataisos įstaigų paleidžiamiems asmenims įveikti kylančius sunkumus, teikti socialinę, teisinę, psichologinę pagalbą, organizuoti įvairius socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo užsiėmimus rengiamiems paleisti iš pataisos įstaigų bei jau į laisvę po bausmės atlikimo išėjusiems asmenims.
2.		Uždavinys – organizuoti tikslinių grupių mokymus ir renginius nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių temomis
2.1.		Priemonė – mokyti socialinių paslaugų srities darbuotojus	50	50	50		Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		Priemonės veiklos: siekiant didinti socialinių paslaugų neįgaliesiems, vaikams, šeimoms, globėjams (rūpintojams), vyresnio amžiaus asmenims bei asmenims, patiriantiems socialinę riziką, prieinamumą ir kokybę, bus vedami teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, skirti socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti
2.2.		Priemonė – rengti jaunimui ir su jaunimu dirbantiems asmenims mokymus lytiškumo ugdymo klausimais	4	4	4		Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		Priemonės veiklos: regionuose organizuojami su jaunimu dirbančių asmenų mokymai, kurių tikslas – skatinti nediskriminavimą, pagarbą ir pakantumą vienų kitiems, mažinti patyčių apraiškas, padėti jaunimui ir su jaunimu dirbantiems asmenims suprasti nepagarbų elgesį, rasti būdų šį elgesį keisti, ugdyti supratingą elgesį, priimti ir gerbti visus žmones, atpažinti ir įvardyti stereotipų bei išankstinių nuostatų žalą tarpusavio bendravimui, atpažinti ir įvardyti lyčių stereotipų keliamą žalą, skatinti pakantumą LGBT+ asmenims, supratimą apie skirtingas tapatybes
2.3.		Priemonė – rengti jaunimui ir su jaunimu dirbantiems asmenims mokymus nediskriminavimo skatinimo ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais	15	15	15		Jaunimo reikalų departamentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
		Priemonės veiklos: regionuose organizuojami jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mokymai, kurių tikslas – padėti jaunimui ir su jaunimu dirbantiems asmenims įvaldyti ir lavinti nediskriminacinio ir pagarbaus bendravimo būdus, ugdyti supratingą elgesį, atvirą požiūrį į žmones, gebėjimą atpažinti savyje stereotipus ir išankstines nuostatas, kurios lemia santykį su kitais žmonėmis, pagal tai keisti savo elgesį ir bendravimą su aplinkiniais; atpažinti patyčių užuomazgas ir įgalinti aktyviai veikti, siekiant minimizuoti jų atsiradimo galimybes, o jau esant patyčioms – adekvačiai reaguoti, kovoti su jų priežastimis savo gyvenamojoje, mokymosi ar darbo aplinkoje; mokymų metu pateikiama teorinė medžiaga ir interaktyviai mokoma praktinių įgūdžių
2.4.		Priemonė – organizuoti viešus renginius, skatinančius toleranciją, sąmoningumą ir domėjimąsi Afrikos kilmės žmonių kultūra, istorija ir paveldu	–	–	–		Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
		Priemonės veiklos: prisidedant prie Jungtinių Tautų tarptautinio Afrikos kilmės asmenų dešimtmečio 2015–2024 m. minėjimo, kasmet organizuojami renginiai, gerinantys tarpkultūrinį dialogą, toleranciją, sąmoningumą ir skatinantys Lietuvos visuomenę domėtis Afrikos šalių kultūra, istorija
2.5.		Priemonė – rengti darbuotojams, dirbantiems užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, integracijos srityje, mokymus, švietėjiškus renginius jų integracijos į visuomenę ir lygių galimybių užtikrinimo bei radikalizacijos klausimais, stebėti, kaip teikiamos integracijos paslaugos, teikti rekomendacijas, konsultuoti savivaldybių administracijas	–	–	–		Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
		Priemonės veiklos: savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, kitų institucijų bei įstaigų darbuotojų, dirbančių užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinės integracijos srityje, mokymai, konferencijos ir kiti švietėjiški renginiai, bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis, užsienio valstybių institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, gerosios praktikos prieglobsčio gavėjų integracijos, nediskriminavimo ir lygių galimybių bei radikalizacijos klausimais sklaida; integracijos paslaugų situacijos analizė ir rekomendacijų teikimas, konsultacijos, mentorystė, siekiant tobulinti vietos ar regiono lygio strateginį planavimą integracijos paslaugų teikimo srityje
3.	Uždavinys – vykdyti neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų prevencijos priemones, siekiant mažinti šių reiškinių skaičių
3.1.	Priemonė – vykdyti veiklas, skirtas visuomenės sąmoningumui, atpažįstant neapykantos kalbą, didinti		4	4	4	Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tautinių mažumų departamentas)
	Priemonės veiklos: tikslinėms auditorijoms organizuojami renginiai (konferencijos, diskusijos, seminarai), skirti neapykantos kalbai tautybės pagrindu atpažinti ir mažinti
3.2.	Priemonė – ugdyti policijos kursantų ir pareigūnų kompetencijas tinkamai reaguoti į neapykantos nusikaltimus, tirti ir užkardyti tokius nusikaltimus		-	-	-	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas)
	Priemonės veiklos: policijos kursantai mokomi pagal Policininko modulinę profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas, o policijos pareigūnams rengiami kvalifikacijos tobulinimo mokymai, kaip tinkamai reaguoti į neapykantos nusikaltimus, tirti ir užkardyti tokius nusikaltimus
4.	Uždavinys – atlikti tyrimus bei nuolatinį teisinio reglamentavimo peržiūrėjimą ir vertinimą, siekiant užtikrinti lygias galimybes visose gyvenimo srityse
4.1.	Priemonė – peržiūrėti lygių galimybių ir apsaugos nuo diskriminacijos apsaugos teisinį reglamentavimą		-	-	-		Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: peržiūrėti Lietuvoje galiojančius teisės aktus, siekiant įvertinti jų atitiktį naujausiems tarptautiniams žmogaus teisių standartams ir įgyvendinti tarptautinių organizacijų rekomendacijas
4.2.	Priemonė – atlikti tyrimus lygių galimybių politikos srityje		28	28	28		Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: atliekami tyrimai, siekiant įvertinti teisinę bazę, priemones, kurios padėtų mažinti diskriminacijos paplitimą visuomenėje, įvertinti atskirų socialinių grupių padėtį
5.	Uždavinys – stiprinti tarpinstitucinį bei tarptautinių bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su socialiniais partneriais lygių galimybių srityje
5.1.	Priemonė – užtikrinti Lygių galimybių tinklo veiklą		-	-	-		Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: siekiant glaudesnio bendradarbiavimo, tęsiama Lygių galimybių tinklo veikla, dalijamasi informacija, esant poreikiui organizuojami atsakingų valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir (ar) įstaigų bei socialinių partnerių susitikimai
5.2.	Priemonė – dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, skatinant įgyvendinti lygių galimybių ir nediskriminavimo principą		-	-	-		Užsienio reikalų ministerija
	Priemonės veiklos: Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų, Lietuvos atstovybių prie tarptautinių organizacijų darbuotojų dalyvavimas rengiant ir teikiant rekomendacijas bei vertinimus tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo
6.	Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, iš jų:		201	201	201
6.1.	bendrojo finansavimo lėšos		-	-	-
6.2.	Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos		-	-	-

V SKYRIUS

2021–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Eilės nr.		Tikslas, uždaviniai, priemonių pavadinimai	Vertinimo kriterijų reikšmės							Įgyvendinančioji institucija
			2021 metai				2022 metai		2023 metai
	Tikslas – ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas Lygių galimybių įstatyme nustatytais pagrindais, didinant visuomenės sąmoningumą ir supratingumą
1.	Uždavinys – vykdyti šviečiamąsias bei socialinės integracijos veiklas, siekiant įtvirtinti nediskriminavimo principo įgyvendinimą
1.1.	Nevyriausybinių organizacijų projektų, kuriems skirtinas finansavimas, skaičius			4			6		6	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.	Uždavinys – organizuoti tikslinių grupių mokymus ir renginius nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių temomis
2.1.	Mokymuose dalyvavusių socialinių paslaugų srities darbuotojų skaičius			400			400		400	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.2.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius			50			50		50	Jaunimo reikalų departamentas
2.3.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius			150			150		150	Jaunimo reikalų departamentas
2.4.	Organizuotų viešų renginių skaičius			1			1		1	Užsienio reikalų ministerija
2.5.	Parengtos integracijos paslaugų teikimo ir rekomendacijų įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos ir vertinimo ataskaitos Sukurtas vietos ar regiono lygio strateginio planavimo dokumentas, kuris visas arba kurio dalis skirta trečiųjų šalių piliečių integracijai			- -			6 6		6 -	Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
3.	Uždavinys – vykdyti neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų prevencijos priemones, siekiant mažinti šių reiškinių skaičių
3.2.	Neapykantos kalbos atpažinimo mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius			20			20		20	Tautinių mažumų departamentas
3.3.	Mokymuose dalyvavusių policijos kursantų ir pareigūnų skaičius			130			130		130	Policijos departamentas
4.	Uždavinys – atlikti tyrimus bei nuolatinį teisinio reglamentavimo peržiūrėjimą ir vertinimą, siekiant užtikrinti lygias galimybes visose gyvenimo srityse
4.1.	Parengtų pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimų skaičius				1		1		1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4.2.	Atliktų tyrimų skaičius				1		1		1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
5.		Uždavinys – stiprinti tarpinstitucinį bei tarptautinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su socialiniais partneriais lygių galimybių srityje
5.1.		Suorganizuotų susitikimų skaičius				2		2	2	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
5.2.		Rekomendacijų ir vertinimų skaičius tarptautiniuose renginiuose				5		5	5	Užsienio reikalų ministerija

––––––––––––––––––––