I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimą už socialines paslaugas, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių vertinimą Biržų rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė).
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apmokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
3. Šis aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurios nurodytos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
5. Asmens (šeimos) ir paslaugas teikiančios įstaigos tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už specialiąsias socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) sutartimi, kurioje nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
6. Savivaldybės taryba gali asmenį (šeimą) atleisti nuo mokėjimo už socialines paslaugas arba sumažinti mokestį.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
7. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.
8. Mokėjimą už specialiojo transporto paslaugas reglamentuoja VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro specialiojo transporto paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T-327 „Dėl VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro specialiojo transporto paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
10. Asmuo, kuriam reikalinga asmeninės higienos ir priežiūros paslauga, pateikia VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centrui (toliau – Paslaugų centrui) raštišką sutikimą, kad būtų įvertintos jo pajamos, norint gauti nemokamą paslaugą.
11. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
12. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
13. Šios socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai:
13.1. pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti;
13.2. socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas šeimoms, patiriančioms socialinę riziką;
13.3. vaikų dienos socialinė priežiūra.
14. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas gali būti teikiama nemokamai.
15. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
16. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
17. Už socialinės priežiūros paslaugas (pagalbos į namus, laikino atokvėpio) paslaugas asmenys, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės už VRP dvigubą dydį, už teikiamų paslaugų valandą moka pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas paslaugų kainas:
17.1. 10 procentų nustatytos pagalbos į namus, laikino atokvėpio paslaugų vienos valandos kainos, jei pajamos nuo 2 iki 3 VRP;
17.2. 40 procentų nustatytos pagalbos į namus, laikino atokvėpio paslaugų vienos valandos kainos, jei pajamos nuo 3 iki 4 VRP;
17.3. 60 procentų nustatytos pagalbos į namus paslaugų, laikino atokvėpio vienos valandos kainos, jei pajamos nuo 4 iki 5 VRP;
17.4. 100 procentų nustatytos pagalbos į namus, laikino atokvėpio paslaugų vienos valandos kainos, jei pajamos virš 5 VRP.
18. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
19. Mokėjimą už apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugą reglamentuoja Apgyvendinimo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro savarankiško gyvenimo namuose ir mokėjimo už suteiktas paslaugas tvarkos aprašas, patvirtintas Savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-179 „Dėl Apgyvendinimo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro savarankiško gyvenimo namuose ir mokėjimo už suteiktas paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
IV SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
20. Pagalbos pinigų socialiniams globėjams ir šeimynų dalyviams, globojantiems (rūpinantiems) be tėvų globos likusius vaikus, skyrimo ir panaudojimo kontrolės Biržų rajono savivaldybėje tvarkos apraše, patvirtintame Biržų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-206 „Dėl Pagalbos pinigų socialiniams globėjams ir šeimynų dalyviams, globojantiems (rūpinantiems) be tėvų globos likusius vaikus, skyrimo ir panaudojimo kontrolės Biržų rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos – vaikus globojančiai šeimai mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
21. Kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
22. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.
23. Pagalbos pinigai asmeniui (šeimai) (Aprašo 21 ir 22 punktai) skiriami seniūnijos socialinio darbo organizatoriaus arba Paslaugų centro socialinio darbuotojo, vertinančio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu, nurodant aplinkybes, dėl kurių jie reikalingi, socialinių paslaugų poreikio vertinimo formoje.
24. Prašymus dėl pagalbos pinigų asmeniui (šeimai) (Aprašo 21 ir 22 punktai) skyrimo svarsto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimą skiriamas pagalbos pinigų mokėjimas atsižvelgus arba neatsižvelgus į šios komisijos rekomendacinį siūlymą.
25. Pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai), kurio (kurios) vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui mažesnės arba lygios 2,25 VRP dydžiams.
26. Pagalbos pinigų dydis per mėnesį – 1/8 minimalios mėnesinės algos, bet ne didesnis už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
27. Pagalbos pinigų skyrimo terminas – 1 metai arba iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių negalėjo būti skiriamos (teikiamos) pagalbos į namus paslaugos.
28. Pagalbos pinigų naudojimą (Aprašo 21 ir 22 punktai) pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Savivaldybės administracijos seniūnijų socialinio darbo organizatoriai. Pagalbos pinigų mokėjimo laikotarpiu jie ne rečiau kaip 1 kartą lanko pagalbos pinigų gavėjus namuose, vertina, ar pinigai naudojami pagal paskirtį, surašo apsilankymo aktą, kurį pateikia Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ne vėliau kaip per 7 d. d. nuo pagalbos pinigų gavėjo lankymo.
29. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija svarsto klausimą dėl jų pakeitimo į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kuriai buvo nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
30. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimą šiais atvejais:
30.1 pagalbos pinigų gavėjo prašymu;
30.2. mirus pagalbos pinigų gavėjui;
30.3. pradėjus teikti socialinės priežiūros ar socialinės globos paslaugas;
30.4. pagalbos pinigų gavėjui nustačius specialųjį nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį;
30.5. pagalbos pinigų gavėjui išvykus gyventi į kitą savivaldybę;
30.6. nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
31. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
32. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
33. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje (laikiną atokvėpį, teikiamą per dienos socialinę globą institucijoje) dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
34. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje (laikiną atokvėpį, teikiamą per dienos socialinę globą institucijoje) dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
35. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą (ar laikiną atokvėpį, teikiamą per dienos socialinę globą) dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
36. Teikiant dienos socialinę globą asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims jų namuose, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų vidutinę trukmę valandomis per savaitę, paslaugų gavėjai už vieną kalendorinį mėnesį moka:
| Paslaugų trukmė valandomis per savaitę |
Mokėjimo dydis (procentais nuo asmens pajamų) |
| 10 |
10 |
| 20 |
15 |
| 30 |
20 |
37. Teikiant dienos socialinę globą asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims jų namuose, gyvenantiems šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo dydis už paslaugas neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
38. Teikiant dienos socialinę globą asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims jų namuose, gyvenantiems šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų trukmę valandomis per savaitę, paslaugų gavėjai už vieną kalendorinį mėnesį moka:
| Paslaugų trukmė valandomis per savaitę |
Mokėjimo dydis (procentais nuo asmens pajamų) |
| 10 |
10 |
| 20 |
20 |
| 30 |
30 |
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
39. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.
40. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis – mokėjimo dydis, neviršija 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
41. Už teikiamą trumpalaikę socialinę globą institucijoje (iki 5 parų per savaitę) bei laikino atokvėpio paslaugą, organizuojamą teikiant trumpalaikę socialinę globą institucijoje (12–24 val. per parą iki 14 parų per metus) mokyklinio amžiaus vaikui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į priimančios įstaigos nustatytą asmens mokėjimo dydį, bet ne daugiau 80 proc. asmens pajamų ir 100 procentų slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.
42. Už laikino atokvėpio paslaugą, organizuojamą teikiant trumpalaikę socialinę globą institucijoje iki 30 parų (išimtinais atvejais iki 90 parų) per metus suaugusiam asmeniui su negalia ar senyvo amžiaus asmeniui, mokėjimo dydis – 80 proc. asmens pajamų bei 100 proc. slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.
43. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą (laikiną atokvėpį, teikiamą per trumpalaikę socialinę globą) dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos (laikino atokvėpio, teikiamo per trumpalaikę socialinę globą trukmei) trukmei.
44. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
45. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
46. Savivaldybės maksimalus finansuojamas vieno kalendorinio mėnesio trumpalaikės socialinės globos institucijoje išlaidų dydis Savivaldybės gyventojams:
46.1. suaugusiam arba senyvo amžiaus asmeniui su sunkia negalia – 23 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI);
46.2. suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui – 22 BSI;
46.3. likusiam be tėvų globos vaikui, socialinę riziką patiriančiam vaikui, vaikui su negalia – 35 BSI.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
47. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
48. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už Savivaldybėje teisės aktais nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
49. Jeigu suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
50. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
51. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
52. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
53. Savivaldybės maksimalus finansuojamas vieno kalendorinio mėnesio ilgalaikės socialinės globos institucijoje išlaidų dydis Savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojantiems asmenims:
53.1. suaugusiam arba senyvo amžiaus asmeniui su sunkia negalia – 23 BSI;
53.2. suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui – 22 BSI;
53.3. likusiam be tėvų globos vaikui, socialinę riziką patiriančiam vaikui, vaikui su negalia – 35 BSI.
VIII SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
54. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
55. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas seniūnijos socialinio darbo organizatoriui, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistui, atsakingam už prašymų gauti paslaugą priėmimą, arba VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Paslaugų centras) socialiniam darbuotojui, atsakingam už prašymų gauti paslaugą priėmimą, turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas, o kreipiantis dėl ilgalaikės socialinės globos – ir informaciją apie turimą turtą, jei visos šios informacijos nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar jų Savivaldybė pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis negauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų.
56. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
57. Asmens (šeimos), pageidaujančio (-ios) gauti socialines paslaugas, pajamas vertina seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, Paslaugų centro atsakingi darbuotojai ar Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai (priklausomai į kurį subjektą kreipiamasi) bei konsultuoja apie mokėjimą už socialinę paslaugą. Konkrečią paslaugos kainą asmeniui apskaičiuoja socialinių paslaugų įstaigos atsakingas darbuotojas.
58. Asmens, pageidaujančio gauti ilgalaikę socialinę globą, turtą vertina ir konkrečią asmens mokėjimo dalį apskaičiuoja Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistai.
59. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės gali būti vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
60. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
61. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
62. Asmens (šeimos narių), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
63. Asmens (šeimos) pajamų apskaičiavimas ir asmens turto vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
64. Aprašo 57 ir 58 punktuose išvardinti subjektai konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
65. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) socialinių paslaugų teikimo metu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6–8, 13, 18–20 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
66. Paslaugų centras (dėl socialinės priežiūros, dienos socialinės globos paslaugų) gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
67. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (dėl ilgalaikės / trumpalaikės socialinės globos ar laikino atokvėpio, teikiamo organizuojant trumpalaikę socialinę globą) gavęs informaciją apie pajamų ir / ar turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
68. Asmens (šeimos) pajamų identifikavimas ir jų apskaičiavimas mokėjimui už socialines paslaugas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu.
69. Asmens (šeimos) turto identifikavimas ir jo apskaičiavimas mokėjimui už socialines paslaugas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 ir 32 straipsniais.
70. Savivaldybė turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
