DOK-754
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03502-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 21 d. paduotu ieškovo M. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, jame nurodė, kad atsakovė UAB „KT Modules“ atleido ieškovą iš bendrovės tiekimo vadovo pareigų; ieškovas prašė pripažinti jo darbo sutarties nutraukimą (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą) neteisėtu, grąžinti ieškovą į darbą ir priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti dviejų mėnesių VDU neturtinės žalos atlyginimą.
Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 3838,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. sausio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priteisė atsakovei iš ieškovo 3751 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atleidimui iš užimamų pareigų įtakos padarė šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, t. y. darbdavio konfidencialios informacijos persisiuntimas sau į asmeninį paštą, spausdinimas ir nešimas iš darbovietės, taip pat dalies darbinio pašto laiškų ištrynimas. Visa tai lėmė, jog atsakovė prarado pasitikėjimą ieškovu, kadangi, kaip teigia atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, jai nėra žinoma, kokiems tikslams panaudota ar bus panaudota buvusio darbuotojo išsinešta informacija ir kokio dydžio žalą dėl to gali patirti darbdavys (klientų, reputacijos praradimą, materialinę ar kt.). Atsakovė ėmėsi protingų priemonių komercine paslaptimi įvardytai informacijai apsaugoti. Ši informacija buvo žinoma arba turėjo būti žinoma ieškovui, o atlikdamas veiksmus jis turėjo ir galėjo suprasti iš to kilsiančias pasekmes, todėl ieškovas iš užimamų pareigų atleistas teisėtai (apeliacinės instancijos teismo nutarties 36 punktas).
Kasaciniu skundu ieškovas M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1187 4 straipsniu ženkliai pakeistas ir išplėstas DK 30 straipsnis. Pakeitimai įsigaliojo 2022-11-01, t. y. momentu, kai atsakovė prieš ieškovą vykdė mobingą, DK 30 straipsnio nauja redakcija jau galiojo ir atsakovas privalėjo vadovautis šiame straipsnyje nurodytais reikalavimais, susijusiais su ieškovo, kaip atsakovo darbuotojo, garbės ir orumo gynimu, smurto ir priekabiavimo draudimu (skundo 11 psl.).
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškindami ir taikydami tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas atėmė galimybę iš ieškovo ginti savo pažeistas teises, nes įrodymų rinkimą vertino kaip konfidencialios informacijos atskleidimą ir šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, nors vienintelis tikslas, dėl ko ieškovas siuntė dokumentus iš darbinio elektroninio pašto į asmeninį elektroninį paštą bei spausdino atsakovo dokumentus, visada buvo vienas ir tas pats – įrodyti kelis mėnesius trunkančius veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą, su tikslu susidoroti. Teismai mobingo klausimą vertino paviršutiniškai, nesigilino į įvykių ir įrodymų visetą, neatsižvelgė į tai, kad visa kasatoriaus siųsta ir spausdinta informacija yra iškirtinai susijusi tik su ieškovo tiesioginėmis pareigomis, jo asmeniškai rengta arba kuruojama, neapimanti daugiau, nei reikia siekiant įrodyti susidorojimą su ieškovu, su tikslu apginti savo pažeistas teises (skundo 12, 13 psl.).
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tam, jog informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovo elektroniniu paštu siųsta ir (arba) spausdinta informacija turėtų komercinę vertę ar bet kokiu būdu galėtų sukelti žalą atsakovei (skundo 14, 15 psl.).
4. Pirmosios instancijos teismas posėdyje nepagrįstai apribojo ieškovo teisę užduoti klausimus, nurodydamas „išsirinkti porą esminių klausimų“ (skundo 17, 18 psl.).
5. Apeliacinės instancijos teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 3751 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra mokamas 1,3 dydžio Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje koeficientas, kas sudaro 2623,66 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsakovei iš ieškovo priteisė didesnes nei yra rekomenduojama bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 3838,70 Eur atstovavimo išlaidų. Nors ši suma telpa į Rekomendacijų dydį, bet yra ženkliai per didelė tokio tipo bylose (skundo 16 psl.).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,