Administracinė byla Nr. eA-459-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00311-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pyplių ūkis“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pyplių ūkis“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovas) 499 999,99 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 punktu ir 15.1 papunkčiu nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2019 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovui taikoma sankcija – išmokėtos paramos – 499 999,99 Eur susigrąžinimas.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra 2012 m. kovo 7 d. su atsakovu sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurios 1.1 papunktį atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įmonės kūrimas“ Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Įsipareigojimų laikotarpio pabaigos data – 2017 m. kovo 7 d.

4.       Agentūra, Projekto priežiūros metu nustačiusi Projekto pažeidimų, 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. BRK-4833 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie paramos gavėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – visos išmokėtos paramos susigrąžinimą, t. y. susigrąžinti 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2018 m. gruodžio 12 d. komisijos posėdyje (2018 m. gruodžio 19 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-656 (5.50E)) nusprendė ir informavo Agentūrą, kad pritaria siūlymui paramos gavėjui taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu, nuo 2019  m. kovo 17 d. pradedamos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo atsakovo negrąžintos 499 999,99 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

6.       Atsakovas Bendrovė atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas nurodė, kad Agentūra Sprendimą priėmė praleidusi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 4 metų terminą. Agentūros išvada Sprendime, kad apgaulės būdu UAB „Pyplių ūkis“ gavo dvigubą finansavimą yra visiškai nepagrįsta. Agentūra kartu su Sprendimu nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti jos poziciją, nepateikė Sprendime minimų susitarimų, sudarytų tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir kitų ūkio subjektų dėl kepimo įrangos įsigijimo.

8.       Atsakovas teigė, kad negali įvertinti, ar Agentūros Sprendime minimos faktinės aplinkybės yra teisingos, taip pat negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir jų komentuoti. Agentūra mini tik galbūt fiktyvius viešuosius pirkimus, tačiau neturi įrodymų, kad viešieji pirkimai iš tiesų buvo fiktyvūs. Agentūra neturi teisės patraukti atsakomybėn UAB „Pyplių ūkis“ už tariamus pažeidimus dėl 2013 m. liepos 12 d., 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. sudarytų sutarčių, kurios siejamos su kepimo įrangos įsigijimu bei dėl 2012 m. spalio 4 d., 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. gruodžio 11 d. sudarytų sutarčių, siejamų su automobilių įsigijimu, kadangi yra praėjęs senaties terminas. Agentūra Sprendimą priėmė jau po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis. Atsakovo vertinimu, jis visiškai ir tinkamai įgyvendino Projektą pagal Paramos sutartį, o Agentūra nepagrindė, kad Bendrovė neįvykdė projekto pagal Paramos sutartį.

9.       Atsakovo teigimu, Agentūra turėjo sustabdyti tyrimą iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pabaigos. Agentūra siekia remtis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikia jokių dokumentų ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Agentūrai nepateikus įtikinamų įrodymų patvirtinančių, kad Bendrovė pažeidė Paramos sutartį, reikėtų vertinti, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

10.     Atsakovas pažymėjo, kad jam skirta sankcija yra neproporcinga konstatuotiems pažeidimams, neindividualizuota, skirta neatsižvelgiant į teisės nuostatas, galiojusias konkretaus pažeidimo įvykdymo (atitinkamos sutarties sudarymo) metu, t. y. atitinkamomis Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintomis Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) (akcentuojant šių taisyklių 197.4 p.) redakcijomis. Agentūra nenurodė, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus padarė atsakovas, kokios sankcijos skirtinos už atitinkamus pažeidimus, nepagrindė, kodėl taikoma griežčiausia sankcija – visos paramos susigrąžinimas. Atsakovo nuomone, Administravimo taisyklių 197.3.14 papunktis yra labai bendro pobūdžio ir pareiškėjas neturėjo pagrindo juo remtis. Atsakovas akcentuoja, kad, vadovaujantis teismų praktika, pareiškėjas negalėjo skirti pačios griežčiausios sankcijos, jeigu projektas buvo iš dalies įvykdytas, šiuo atveju projektas buvo įvykdytas visiškai. Net Ministerija, 2018 m. spalio 29 d. įvertinusi Agentūros pateiktą informaciją, buvo nusprendusi siūlyti nepritarti Agentūros sprendimui taikyti visos paramos susigrąžinimo sankciją bei siūlyti susigrąžinti tik tą paramos dalį, kuri buvo išmokėta pagal pateiktus apgaulingus duomenis. Be to, Agentūra Sprendime norėdama įrodyti padidintą mobilių prekyviečių įsigijimo kainą, turėjo atlikti ekspertizę.

 

II.

 

11.     Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė Agentūrai iš UAB „Pyplių ūkis“ 499 999,99 Eur skolą dėl neteisėtai gautos paramos bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

12.     Teismas nustatė, kad Agentūra 2010 m. lapkričio 12 d. gavo Bendrovės paramos paraišką Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Paraiška). Atsakovas su Agentūra 2012 m. kovo 7 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Tradicinių amatų puoselėjimo veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001, pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įmonės įkūrimas“ Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o Agentūra įsipareigojo kompensuoti iki 500 000,00 Eur (1 726 400 Lt) (t. y. iki 75 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Agentūra, įvertinusi Bendrovės pateiktus mokėjimo prašymus, Bendrovei išmokėjo 499 999,99 Eur (1 726 400 Lt) paramos sumą.

13.     Teismas nurodė, kad Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai. Tuo pagrindu Agentūra 2019 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-2, kuriuo atsakovui taikoma sankcija – išmokėtos paramos 499 999,99 Eur susigrąžinimas. Agentūra apie priimtą Sprendimą 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. BRK-129 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ informavo atsakovą bei nurodė, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

14.     Bendrovė, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr.21R-200(AG-135/03-2019) Bendrovės skundą atmetė. Nesutikdamas su Agentūros ir Komisijos sprendimais, atsakovas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas šiuos sprendimus panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3362-821/2019 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir VAAT 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal atsakovo prašymą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020.

15.     Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Administravimo taisyklių ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatomis.

16.     Teismas nurodė, kad Agentūros 2019 m. sausio 8 d. NMA sprendimas Nr. SKP-2 yra sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių taikymo prasme.

17.     Teismas pažymėjo, kad Agentūros Sprendimas bei paskirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendime konstatuota,  kad atsakovas padarė 3 Projekto pažeidimus (Agentūrai teikė nepilną (klaidinančią) informaciją, dėl to buvo dvigubai finansuota įsigydama įrangą ir automobilius, taip pat už didesnes kainas įsigijo investicijas (mobilias prekyvietes)) ir padarė išvadą, kad šie pažeidimai konstatuoti pagrįstai. Teismo vertinimu, Agentūra, nustačiusi minėtus pažeidimus, vadovaudamasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalimi ir 24 straipsnio 5 dalimi, Administravimo taisyklių 197.3 ir 197.3.14 punktais., 253 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Paramos sutarties 25.2, 25.4 ir 25.23 punktais, pagrįstai taikė sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur), nutraukiant Paramos sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, Agentūros Sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu, nenustatė pagrindų jį panaikinti.

18.     Teismas sprendė, kad Agentūros Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas, dėl jo pasisakė aukštesnės instancijos teismas, jis yra galiojantis ir nenuginčytas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas neturi pagrindo kvestionuoti Sprendimo dėl pritaikytos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.

19.     Teismas pažymėjo, kad būtent Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Kiekvienam paramos gavėjui, kaip atsakingam subjektui, už tinkamą projekto įgyvendinimą tenka atsakomybė ir pareiga rūpintis bei užtikrinti projekto investicijų apsaugą, įvertinti galimas rizikas, imtis reikiamų priemonių, leidžiančių maksimaliai užtikrinti atlikto darbo išsaugojimą.

20.     Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimas dėl paramos susigrąžinimo įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo UAB „Pyplių ūkis“ 499 999,99 Eur paramos lėšas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

21.     Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teismas nurodė, kad apie Sprendimą atsakovas informuotas 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. BRK-129 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame nurodyta, jog negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, Bendrovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Agentūra informavo atsakovą apie Sprendimą susigrąžinti 499 999,99 Eur susidariusią skolą bei suteikė 60 dienų terminą skolai grąžinti. Teismas vertino, kad Agentūra laikėsi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyto reikalavimo suteikti skolininkui 60 kalendorinių dienų terminą lėšoms grąžinti. Kadangi per nustatytas 60 kalendorinių dienų atsakovas reikalaujamų lėšų negrąžino, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1. papunkčiu, jam skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos nuo lėšų grąžinimo termino pabaigos, t. y. šiuo atveju nuo 2019 m. kovo 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai grąžinamos. Teismas sprendė, kad ir šis pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

22.     Teismas konstatavo, kad Agentūros reikalavimai priteisti jai iš UAB „Pyplių ūkis“ 499 999,99 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos tenkino.

 

III.

 

23.     Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovo 2019 m. balandžio 23 d. skundą ir panaikinti Agentūros 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“; panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 21R-200 (AG-135/03-2019), kuriuo atsakovo UAB „Pyplių ūkis“ skundas atmestas; pripažinti, kad Agentūra praleido senaties terminą priimti 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“. Atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24.     Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo prašymą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

25.     Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su Agentūros Sprendimo, Komisijos sprendimo, taip pat teismų anksčiau priimtų procesinių sprendimų dėl Agentūros Sprendimo, pagrįstumu ir teisėtumu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminiu tyrimu. Teigia, kad prokuratūra ir FNTT atlikusios tyrimą dėl UAB „Pyplių ūkis“ vykdyto Projekto priėjo prie išvados, jog Bendrovės Projektas buvo įgyvendintas tinkamai, transporto priemonės ir įranga įsigyta, taip pat nustatyta, kad UAB „Pyplių ūkis“ nesiekė savo naudai užvaldyti ES lėšų, visos lėšos buvo investuotos savo ūkyje. FNTT tyrimas paneigia Agentūros ir pirmosios instancijos teismo sprendimų išvadas, kad UAB „Pyplių ūkis“ tariamai nevykdė Projekto. Pažymi, kad prokuratūra nustatė tik minimalius UAB „Pyplių ūkis“ įvykdytus pažeidimus.

26.     Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus ir atsisakė vertinti pateiktus įrodymus. Teigia, kad Agentūros Sprendime skiriama sankcija visiškai nėra individualizuota. Atsižvelgiant į tai, kad dalį Projekto Bendrovė įvykdė, jai negalėjo būti paskirta pati griežčiausia sankcija. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas turėjo sustabdyti tyrimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje.

27.     Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

28.     Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė apeliaciniame skunde pateikia ankstesnių teismams teiktų skundų, apeliacinio skundo fragmentus, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą nagrinėjo ir dėl kurių jau yra pasisakęs. Agentūra, siekdama proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, pakartotinai nebeatsako į tuos pačius atsakovo pateiktus argumentus (į visus argumentus Agentūra poziciją buvo išdėsčiusi 2019 m. spalio 25 d. atsiliepime į UAB „Pyplių ūkis“ 2019 m. spalio 6 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. eI-3262-821/2019 panaikinimo“ ir 2021 m. vasario 4 d. atsiliepime Nr. BR6-778 „Į Pareiškėjos UAB „Pyplių ūkis“ 2020 m. gruodžio 24 d. prašymą dėl administracinės bylos Nr. eA-2725-415/2020 proceso atnaujinimo“). Vienintelis naujas atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas argumentas nurodytas 39 punkte, t. y., jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dvejose bylose priėmė sprendimą, jog nesant Agentūros atliktos nepriklausomos ekspertizės, nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas įsigijo prekes padidintomis kainomis. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo minimos bylos nėra tapačios faktinėmis aplinkybėmis, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 pasisakė, kad atsakovo atveju „NMA atliktam lyginamajam vertinimui nereikėjo specialiųjų žinių, t. y. ekspertinio tyrimo“.

29.     Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Komisija 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 21R-200 (AG-135/03-2019), Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3362-821/2019,  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020, atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo taip pat buvo atmestas, tačiau Bendrovė šiame apeliaciniame skunde vėl teikia tuos pačius argumentus.

30.     Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta, jog Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje sprendimu pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

31.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Pyplių ūkis“ gautos 499 999,99 Eur paramos lėšų skolos grąžinimo ir 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas priteisimo.

32.     Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Agentūros Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti UAB „Pyplių ūkis“ išmokėtas paramos lėšas, iš viso 499 999,99 Eur, yra įsiteisėjęs, t. y. paskirtos sankcijos teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė Agentūrai iš atsakovo UAB „Pyplių ūkis“ 499 999,99 Eur skolą dėl neteisėtai gautos paramos bei 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dalies, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

33.     Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Agentūros Sprendimas yra neteisėtas, kadangi byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34.     Byloje nustatyta, kad UAB „Pyplių ūkis“ 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra). Agentūra su UAB „Pyplių ūkis“ 2012 m. kovo 7 d. sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Paramos sutartimi UAB „Pyplių ūkis“ įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1.1 p.). Bendrovei numatyta kompensuoti iki 1 726 400,00 Lt / 500 000,00 Eur, o pareiškėjas įsipareigojo prisidėti 826 264,00 Lt įnašu (2 ir 3 p.).

35.     Agentūra UAB „Pyplių ūkis“ iš viso išmokėjo 499 999,99 Eur paramos, Bendrovės įsipareigojimų pabaigos data – 2017 m. kovo 7 d.

36.     Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. BRK-4833(14.5) Ministerijai pateikė informaciją apie Bendrovės padarytus pažeidimus, siūlydama pritarti sprendimui taikyti visos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. Ministerija, įvertinusi gautą ir papildomai pateiktą informaciją, 2018 m. gruodžio 12 d. komisijos posėdyje pritarė Agentūros siūlymui taikyti UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją.

37.     Agentūra 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. SKP-2 už tai, kad Bendrovė Agentūrai teikė ne visą / klaidinančią informaciją, dėl to už tą pačią investiciją buvo finansuota 2 kartus pagal atskirus projektus, bei tai, kad Bendrovė investicijas įgijo už didesnes kainas, jai pritaikė sankciją – grąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (499 999,99 Eur) nutraukiant Paramos sutartį.

38.     Bendrovė, nesutikdama su Agentūros Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 21R-200(AG-135/03-2019) Bendrovės skundą dėl Sprendimo atmetė. Nesutikdama su Komisijos sprendimu, Bendrovė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.  eI-3362-821/2019 UAB „Pyplių ūkis“ skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 Bendrovės apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020 pagal Bendrovės prašymą.

39.     Taigi nagrinėjamu atveju Agentūros Sprendimas, kuriuo nuspręsta susigrąžinti Bendrovei išmokėtas paramos lėšas, yra galiojantis, jo pagrįstumą ir teisėtumą yra įvertinęs tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, todėl faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, šioje byloje iš naujo negali būti įrodinėjamos (ABTĮ 57 str.).

40.     Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – neteisėtai gautos paramos sumos (skolos) ir 5 procentų palūkanų už pavėluotai grąžintas lėšas priteisimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertins ir nepasisakys dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais kvestionuojami ankstesni teismų priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai bei juose nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikiamas jų vertinimas.

41.     Pažymėtina, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Agentūros Sprendimas yra sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių taikymo prasme. Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo – „vykdomosios institucijos patvirtintas dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo, taip pat kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo“ (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3.10 p.). Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktas nustato, kad „<...> šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas“ ir būtent šiame sprendime, be kita ko, nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4.2 ir 4.3 p.). Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra savarankiškas pagrindas taikyti ir vieną iš lėšų susigrąžinimo būdų – grąžintinų lėšų įskaitymą (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 p.). kuris, be kita ko, gali būti atliekamas dar iki skolininko informavimo apie priimtą sprendimą, jeigu grąžintinų lėšų užregistravimo momentu administruojančiojoje institucijoje yra skolininkui užregistruotų, bet dar neišmokėtų išmokų pagal bet kurią Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vykdomų programų priemonę ir mokėjimo metu įskaitymo būdu būtų susigrąžinta visa grąžintinų lėšų suma ar jos dalis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 10 p.).

42.     Taigi Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tai ne kartą buvo konstatuota nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019).

43.     Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo ir atsakovas apeliaciniame skunde taip pat neneigia, kad buvo tinkamai informuotas apie priimtą Agentūros Sprendimą, kurį, be kita ko, atsakovas skundė Komisijai ir teismams, jame Agentūra, remdamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, informavo Bendrovę apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo. Atsakovui Sprendimą apskundus ir teismams priėmus galutinius sprendimus dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, atsakovui lėšų negrąžinus, taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), pareiškėjui atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi nagrinėjamu atveju taikytini teisės aktai nenumato Agentūros teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) Sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų sumų, pareiškėjas dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą.

44.     Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas teismų yra įvertintas, jis yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl teismas neturi pagrindo kvestionuoti Sprendimo dėl pritaikytos sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo, atitinkamai pareiškėjo Agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Pyplių ūkis“ paramos lėšas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė prašomą sumą bei 5 procentų palūkanas už pavėluotai grąžintas lėšas.

45.     Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja Agentūros Sprendimą ir teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriuose buvo vertinamas Agentūros Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, tačiau jokių kitų argumentų dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo apeliaciniame skunde nenurodo, taip pat nenurodo, kokias aplinkybes, nagrinėdamas bylą, netinkamai nustatė ar įvertino pirmosios instancijos teismas, neginčija prašomos priteisti paramos sumos dydžio.

46.     Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo pareigą grąžinti lėšas nustatantis Sprendimas yra galiojantis, pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas priteisti būtent šiame Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas; Bendrovė apie priimtą Sprendimą buvo tinkamai informuota, terminas gera valia grąžinti paramos lėšas yra pasibaigęs, pareiškėjo prašytos priteisti palūkanos numatytos Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15 punktuose, nėra ir šių taisyklių 16 punkte numatytų palūkanų neskaičiavimo (anuliavimo) pagrindų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl grąžintinų lėšų ir palūkanų priteisimo.

47.     Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

48.     Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pyplių ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                Arūnas Dirvonas

 

Veslava Ruskan

 

Milda Vainienė