LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO
PLANO PATVIRTINIMO
2013 m. gruodžio 16 d. Nr. A1-692
Vilnius
Vadovaudamasi Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo (2013/C 120/01):
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2013 m. gruodžio 16 d.
įsakymu Nr. A1-692
JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Jaunimo garantijų iniciatyvos (toliau – JG) įgyvendinimo planas (toliau – Planas) parengtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo (2013/C 120/01).
2. JG tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės profesinio mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę.
3. JG jaunam asmeniui iki 29 m. turi būti pradėtos teikti per keturis mėnesius nuo jo įregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, o tų nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių, kurie nėra įregistruoti Lietuvos darbo biržoje, JG turi būti suteiktos per tą patį keturių mėnesių laikotarpį nuo jų identifikavimo tam skirtoje stebėsenos sistemos duomenų bazėje.
4. Siekiant JG tikslo numatomi įgyvendinti šie uždaviniai:
4.3. plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą siekiant integruoti jaunimą į darbo rinką ir /arba švietimo sistemą;
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
Jaunimo situacija darbo rinkoje ir probleminės jaunimo grupės
5. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 630 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių. Šio amžiaus asmenys sudarė 21 procentą visų šalies gyventojų.
14–29 metų amžiaus merginos sudarė 49 procentus, to paties amžiaus vaikinai – 51 procentą visų 14–29 metų amžiaus jaunuolių. Daugiausia (apie 91 tūkst.) buvo 20 ir 21 metų amžiaus jaunuolių.
14–29 metų amžiaus jaunuolių mieste gyvena du kartus daugiau nei kaime: 2013 metų pradžioje mieste gyveno 422 tūkst., kaime – 209 tūkst. šio amžiaus asmenų.
Didžiausia jaunų žmonių dalis, palyginti su visais gyventojais, buvo Vilniaus ir Kauno apskrityje, mažiausia – Tauragės apskrityje. Daugiausia jaunų žmonių, palyginti su visais savivaldybės gyventojais, buvo Rietavo savivaldybėje (24 proc.), o mažiausia – Visagino (18 proc.).
Lietuva pirmauja tarp Europos šalių pagal išsilavinusių asmenų skaičių. 2012 metais 49 procentai 30–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą (2011 metais – 46 proc.).
Iš viso 2012–2013 metais šalies švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 579 tūkst. mokinių ir studentų, arba kas penktas Lietuvos gyventojas. 65 procentai visų besimokančių gyventojų mokėsi bendrojo ugdymo, 27 – aukštosiose, ir 8 procentai – profesinėse mokyklose.
1 paveikslas. Jaunimo pasiskirstymas pagal lytį ir amžių 2013 metų pradžioje
2013 m. lapkričio 1 d. buvo registruota 38,9 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 metų amžiaus (6,7 tūkst. mažiau nei 2012 m. lapkričio 1 d., kai buvo registruota 45,6 tūkst. jaunų bedarbių) ir sudaro 21,5 proc. visų bedarbių (2012 m. lapkričio 1 d. – 23,2 proc.). Per 2013 m. sausio-spalio mėn. įregistruota 93,6 tūkst. jaunų asmenų iki 29 m. (37,1 proc. visų bedarbių), tai 4,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2012 metais (buvo 98,2 tūkst. – 35,2 proc. visų bedarbių).
2 paveikslas: Registruoti bedarbiai ir jauni bedarbiai 2011-2012 m.
6. Per 2013 m. sausio-spalio mėn. įregistruota 19,8 tūkst. absolventų, atitinkamu laikotarpiu prieš metus – 19,2 tūkst. Absolventų dalis tarp per laikotarpį registruotų jaunų bedarbių: 2013 m. sausio-spalio mėn. – 33,6 proc., 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu – 29,7 proc., 2012 m.– 28,3 proc., 2011 m. – 31,1 proc., 2010 m. – 29 proc., 2009 m. – 23,5 proc. Absolventų su aukštuoju išsilavinimu 2013 m. lapkričio 1 d. registruota daugiausiai šių specialybių: viešasis administravimas (182), ekonomika ir socialinis darbas (po 172), teisė (157), verslo vadyba (154), socialinė pedagogika (95), kineziterapija (80), buhalterinė apskaita (76), verslo administravimas (74). Absolventų su profesiniu išsilavinimu 2013 m. lapkričio 1 d. registruota daugiausiai šių profesijų: virėjas (178), apdailininkas (statybininkas) (133), automobilių mechanikas (121), kirpėjas (87), technikos priežiūros verslo darbuotojas (85), kompiuterio ir organizacinės technikos operatorius (74), apskaitininkas ir kasininkas, bei prekybos įmonių vadybininko padėjėjo (po 73).
7. Pagal Lietuvos darbo biržos profiliuotą bedarbių aptarnavimo modelį, 2013 m. lapkričio 1 d. 40,5 proc. jaunų bedarbių buvo pasirengę darbo rinkai motyvuoti, 5,9 proc. – pasirengę nemotyvuoti, 29,4 proc. – nepasirengę motyvuoti, 24,2 proc. – nepasirengę nemotyvuoti.
8. 2013 m. lapkričio 1 d. duomenimis, 41,2 proc. jaunų bedarbių neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje (nekvalifikuotų jaunuolių dalis prieš metus – 41,3 proc.), taip pat beveik pusė jaunų bedarbių buvo pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą (47,2 proc.). Palyginti su 2012 m. lapkričio 1 d., darbo patirties neturinčių jaunuolių sumažėjo 32,6 proc. punkto (buvo 79,8 proc.)
9. 2013 m. lapkričio 1 d. buvo registruota 7,2 tūkst. jaunų ilgalaikių bedarbių, darbo nerandančių ilgiau nei 6 mėn. (16-24 metų) arba 12 mėn. (25-29 metų), tai 1,9 tūkst. mažiau nei 2012 m. lapkričio 1 d. (buvo 9,1 tūkst.).
10. Per 2013 m. sausio-spalio mėn. įdarbinta 66,4 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 m. amžiaus (2012 m. atitinkamu laikotarpiu – 65,7 tūkst.), tai sudaro 70,9 proc. įregistruotų jaunų bedarbių iki 29 m. (praėjusiais metais sausio-spalio mėn. – 66,9 proc.).
11. Per 2013 m. sausio-spalio mėn. į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 18,0 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 m. amžiaus (2012 m. sausio-spalio mėn. – 15,5 tūkst.). Tai sudaro 19,2 proc. registruotų jaunų bedarbių iki 29 m. (praėjusių metų sausio-spalio mėn. – 15,8 proc.). Pagal priemones: 4,3 tūkst. – profesiniame mokyme, 2,8 tūkst. – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, 3,7 tūkst. dirbo viešuosius darbus, 5,5 tūkst. jaunuolių įdarbinti subsidijuojant. Individualią veiklą, įsigiję verslo liudijimus, per 2013 m. sausio-spalio mėn., pradėjo 3,8 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 m. (2012 m. sausio-spalio mėn. – 3,0 tūkst.).
3 paveikslas: Jaunimo įdarbinimas ir dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse 2011-2012
12. Ekonomikos krizė labai pakenkė jaunosios kartos užimtumo perspektyvoms, tačiau valstybės vykdomos politikos pagalba šiuo metu jaunimo nedarbas yra pats mažiausias, koks kada nors buvo užregistruotas Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“. Siekiant geriau įvertinti ekonominį jaunimo aktyvumą, pradėtas naudoti terminas „NEET“ ( angl. Neither in employment, education and training). Šia sąvoka apibūdinami jauni asmenys, kurie šiuo metu neturi darbo, nesimoko ar nedalyvauja mokymuose. Tai yra atitrūkimo nuo darbo rinkos ir galbūt apskritai nuo visuomenės rodiklis. NEET apskaitomas statistiniu rodikliu - NEET lygis (procentas nuo tos amžiaus grupės gyventojų), kuris padeda stebėti darbo rinką ir jaunimo socialinę padėtį bei palyginti situaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse.
1 lentelė: Nedirbančio ir nesimokančio jaunimo (NEET) lygis Lietuvoje, (proc.)
| Amžiaus grupė
|
2008
|
2009
|
2010
|
2011
|
2012
|
| 15-29 m.
|
12,0
|
15,1
|
17,1
|
14,4
|
13,9
|
| 15-24 m.
|
8,9
|
12,4
|
13,5
|
11,5
|
11,1
|
| 15-19 m.
|
2,9
|
3,9
|
4,1
|
3,6
|
3,4
|
| 20-24 m.
|
14,6
|
20,3
|
22,2
|
19,8
|
18,3
|
| 25-29 m.
|
19,1
|
21,2
|
25,7
|
21,7
|
20,3
|
Eurostat duomenų bazė
13. NEET priskiriamo jaunimo grupės yra nevienarūšės. Didžiausią jų pogrupį sudaro darbingi jauni bedarbiai. Nedirbantis ir nesimokantis jaunimas stokoja paskatų mokytis, įgyti profesinę kvalifikaciją ar dirbti. Aukštas jaunimo nedarbo lygis gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – didėja rizika ir ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas.
14. Jaunimui skirtas paslaugas sudaro socialinio, kultūrinio, šviečiamojo, ekonominio pobūdžio veikla. Darbą su jaunimu organizuoja valstybės institucijos bei joms pavaldžios įstaigos, o dalyvauja visos su jaunimu veiklą vykdančios organizacijos. Darbas su jaunimu – ugdomoji veikla, įgyvendinama kartu su jaunais žmonėmis ar jų grupėmis remiantis jų poreikiais, siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms įsitraukti į veiklas ir įgalinti juos sąmoningai ir atsakingai kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą, tapti aktyviais visuomenės nariais. Darbas su jaunimu vykdomas įvairiomis formomis ir būdais:
14.1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja pavaldžių institucijų, atsakingų už darbą su jaunimu, veiklą, bendradarbiauja su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis, su viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, savivaldybėmis ir nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens jaunimo organizacijomis.
14.2. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinės darbo biržos vykdo aktyvios darbo rinkos politikos priemones, informavimą apie užimtumo rėmimo priemones ir darbo rinkos paslaugas, profesinį informavimą, teikia bendrojo, profesinio ir psichologinio konsultavimo, individualios užimtumo veiklos planavimo, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, nuolat rengia motyvacinius seminarus socialiai pažeidžiamam, nekvalifikuotam, nemotyvuotam jaunimui. Grupių užsiėmimuose jaunuoliai susipažįsta su įvairiomis profesijomis, darbo pasauliu, gali išsiaiškinti problemas bei sunkumus, ribojančius jų motyvaciją bei galimybes susirasti darbą, ugdyti gebėjimus, būtinus integruotis į darbo rinką.
Siekiant padėti jauniems asmenims, registruotiems darbo biržoje, įsitvirtinti darbo rinkoje arba laikinai įsidarbinti, taikoma įdarbinimo subsidijuojant priemonė. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant jaunus asmenis iki 29 m. amžiaus. Subsidija darbo užmokesčiui mokama iki 6 mėnesių.
Pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją jaunuoliai, dalyvaudami darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, gali tiesiogiai darbo vietoje įgyti trūkstamus įgūdžius ar tobulinti juos, o vėliau, tinkamai atlikę jiems pavestas užduotis ir įgiję patirties, jie gali pratęsti sutartį su darbdaviu ir pasibaigus rėmimo laikotarpiui. Darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo rėmimą ir įdarbinantiems pradedančius darbinę veiklą pagal įgytą kvalifikaciją asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui ir privalomo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo įgyvendinimo trukmė iki 12 mėnesių, kai įdarbinami pirmą kartą pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją.
Jauniems asmenims iki 29 metų gali būti organizuojamas profesinis mokymas, kurio tikslas – padėti jiems įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, jeigu tai reikalinga įsidarbinti į laisvas darbo vietas, pradėti dirbti savarankiškai ar įspėtiems apie atleidimą iš darbo pasilikti dirbti jų darbovietėse.
Jaunimo darbo centrai, veikiantys Lietuvos darbo biržos sistemoje, teikia informavimo ir konsultavimo paslaugas jaunimui iki 29 metų ir darbdaviams apie padėtį darbo rinkoje ir jos pokyčių prognozes, profesijų pasirinkimą, mokymosi ir studijų galimybes, profesinį mokymą, kvalifikacijas, savarankiško užimtumo organizavimą, verslumo pagrindus ir kt. Taip pat organizuoja informacinius ir mokomuosius užsiėmimus jauniems bedarbiams, jaunimo darbo muges pagal darbdavių pageidavimus, motyvacinius užsiėmimus nemotyvuotiems, nekvalifikuotiems, socialinę atskirtį patiriantiems jauniems asmenims..
EURES (užimtumo tarnybų bendradarbiavimo tinklas), veikiantis Lietuvos darbo biržos sistemoje, teikia informaciją laisvo asmenų judėjimo srityje. EURES biurai konsultuoja darbo biržoje registruotus ir neregistruotus jaunus asmenis individualiai, grupėmis, tiesiogiai ar nuotoliniu būdu, teikia informaciją apie laisvas darbo vietas, kandidatams keliamus reikalavimus, apie darbo paiešką, apie stažuotes ir pameistrystės galimybes, ir prireikus, stažuotojų ir pameistrių įdarbinimo klausimais Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse narėse.
Jaunimo metodinė taryba - tai visuomeniniais pagrindais veikiantis kolegialus organas, kurio teikiami sprendimai, pasiūlymai yra patariamojo, rekomendacinio pobūdžio Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teritorinėms darbo biržoms ir jų struktūriniams padaliniams – jaunimo darbo centrams. Jaunimo metodinės tarybos tikslas – skatinti užimtumo ir jaunimo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų bendradarbiavimą bei jaunimo dalyvavimą, rengiant ir įgyvendinant programas ir priemones, padedančias jaunimui sėkmingai integruotis į darbo rinką, užtikrinant teritorinių darbo biržų teikiamų paslaugų prieinamumą, atitikimą įvairių jaunimo grupių poreikiams.
Siekiant padidinti studijuojančio jaunimo ir aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusių jaunų specialistų įsidarbinimo galimybes bei padėti potencialiems darbdaviams greičiau surasti tinkamus darbuotojus, veikia aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazė „Talentų bankas“.
14.3. Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas) rengia ir įgyvendina valstybės jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų būklę Lietuvoje. Jaunimo reikalų departamentas siekia įgyvendinti jaunimo politiką Lietuvoje, vykdant bei plėtojant priemones jaunimo situacijai gerinti, stiprinti jaunimo nevyriausybinį sektorių, skatinti jaunus žmones dalyvauti jaunimo veikloje, užtikrinti nacionalinės jaunimo politikos atstovavimą tarptautiniu lygiu.
Atviri jaunimo centrai ir atviros jaunimo erdvės vykdo atvirą darbą su mažiau galimybių turinčiu jaunimu nuo 14 iki 29 metų, teikiant socialines, pedagogines ir psichologines paslaugas. Prioritetas skiriamas neaktyviems NEET, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą į švietimo sistemą ar darbo rinką. Viena iš šiuo metu veikiančių atvirų jaunimo centrų Lietuvoje funkcijų yra susijusi su jaunimo užimtumo didinimu, taigi atviri jaunimo centrai gali netiesiogiai dirbti didinant darbinį jaunimo užimtumą.
Siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, (re)integruotis į formaliojo švietimo sistemą ir (arba) į darbo rinką, ypatingą prioritetą skiriant neaktyviems NEETs įgyvendinama Nacionalinė jaunimo savanoriškos veiklos programa. Ne mažiau kaip 85 procentai programoje dalyvaujančių jaunų žmonių įgis papildomų ir (arba) patobulins turimus darbo įgūdžius, asmenines ir socialines kompetencijas.
14.4. Švietimo ir mokslo ministerija siekdama didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms, reaguoti į esamą jaunimo nedarbo situaciją, padėti žmonėms greičiau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, atpažinti savo privalumus ir jais pasinaudoti ieškant darbo, gebėti savarankiškai valdyti karjerą, rinktis perspektyvesnes karjeros kryptis, savarankiškai kurti verslą ir savo darbo vietą, numato modernizuoti profesinį mokymą ir tobulinti studijų turinį ir procesą: derinti studijų ir mokymo programų pasiūlą prie darbdavių ir regionų ūkio poreikių, sudaryti sąlygas besimokantiesiems ir absolventams įgyti daugiau praktinių įgūdžių realiose darbo vietose, plėtoti švietimo sistemoje teikiamas profesinio orientavimo (karjeros) paslaugas“.
14.5. Žemės ūkio ministerija įgyvendina priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paramos gali kreiptis 18-40 metų ūkininkai, kurie pirmą kartą kuriasi kaip žemės ūkio valdos ir ūkio valdytojai savo vardu. Paramos prašančio jaunojo ūkininko ūkis bei valda turi būti įkurti ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo. Į paramą 2007-2010 metų laikotarpiu galėjo pretenduoti ūkininkai, kuriantys augalininkystės, gyvulininkystės ir mišrius ūkius, o 2012 metais dėl mažo lėšų likučio parama buvo teikiama kuriantiems tik gyvulininkystės ūkius mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.
14.6. Ūkio ministerija nuo 2011 m. įgyvendina priemonę Pirmųjų verslo metų krepšeliai, kuriuos dalina VšĮ „Versli Lietuva“. Nuo 2013 m. šie krepšeliai yra dalinami tik jaunimui iki 29-erių metų. Pirmųjų verslo metų krepšeliu galima pasinaudoti dar prieš įkuriant įmonę: suteikiamos konsultacijos, kokią įmonės juridinę formą geriausia pasirinkti, kaip ir kur ją užregistruoti. Jau įkūrus naują įmonę per pusmetį nuo krepšelio gavimo pradedantieji verslininkai pirmuosius metus gali gauti profesionalių konsultacijų buhalterinės paskaitos, marketingo, strateginio valdymo, darbo teisės bei kitais klausimais ir dalyvauti įvairiuose mokymuose. Nuo 2011 m. VšĮ „Versli Lietuva“ išdalino daugiau nei 5 tūkst. Pirmųjų verslo metų krepšelių, o kas trečias jo gavėjas įkūrė įmonę. Daugiausia įmonių, pasinaudojus krepšeliais, įkurta Vilniuje – 28 proc., Kaune – 12 proc. ir Panevėžyje – 7 proc. Iš įkūrusių įmones jaunimas sudaro apie 31 proc.“
14.7. Savivaldybėse pariteto principu iš savivaldybės institucijų bei jaunimo organizacijų atstovų veikia savivaldybių jaunimo reikalų tarybos. Savivaldybės jaunimo reikalų taryba - tai patariamoji institucija, kurios ilgalaikis tikslas yra užtikrinti jaunimo dalyvavimą, sprendžiant jiems svarbius klausimus vietos lygmeniu. Vietos lygmenyje savivaldybės institucijoms formuoti ir įgyvendinti savivaldybės jaunimo politiką padeda savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius. Jis kuria ir palaiko bendradarbiavimo tinklą tarp savivaldybės politikų, tarnautojų bei jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, siekiant įtraukti jaunimą į jam aktualių sprendimų priėmimą, o taip pat – planuoja ir įgyvendina savivaldybės programas ir priemones, skirtas jaunimui. Beveik visų 60 savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorius vienija Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija.
14.8. Socialiniai partneriai: darbdaviai kuria jaunimui naujas darbo vietas ir išlaiko esamas, sudaro deramas sąlygas mokymuisi darbo vietoje bei stažuotėms, profesinės sąjungos - užtikrina darbo vietų kokybę, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe bei dalyvaujant profesiniame orientavime.
14.9. Siekiant užtikrinti jaunimo nevyriausybinių organizacijų įtraukimą ir atstovavimą, formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, iš valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos deleguotų atstovų lygiateisės partnerystės principu sudaroma Jaunimo reikalų taryba. Jaunimo reikalų taryba nagrinėja svarbiausius jaunimo politikos klausimus ir teikia siūlymus dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų reikmes atitinkančios jaunimo politikos įgyvendinimo.
15. Kitos priemonės, įgyvendinančios Jaunimo garantijų iniciatyvą:
15.1. „Parama pirmajam darbui“. Nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo suteikta galimybė naudotis „Sodros“ įmokų lengvata įdarbinant pirmą kartą pagal darbo sutartį dirbančius žmones. Tai buvo priemonė, skirta ne vien jaunimui, bet visiems, kas iki šiol neturėjo darbo patirties. Darbdaviui, už įdarbintą pirmą kartą pagal darbo sutartį asmenį, „Sodros“ įmokos buvo sumažintos nuo 31 proc. iki 7,7 proc. – jis buvo atleistas nuo pensijų socialinio draudimo įmokų, tačiau turėjo pareigą mokėti motinystės, ligos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe įmokas. Lengvata galiojo iki 2012 metų liepos 31 d. Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. „Sodros“ įmokų lengvatą darbdaviams pakeitė nauja paramos forma – dalies darbo užmokesčio kompensavimas. Nuo 2012 m. rugpjūčio darbdavys privalo mokėti visas „Sodros“ įmokas už darbuotoją, įskaitant pensijų draudimo įmokas, tačiau jam kompensuojama fiksuota darbuotojo atlyginimo dalis. Tokia rėmimo sistema sudaro galimybę žmonėms kaupti pensijų draudimo stažą.
15.2. Jaunimas (iki 29 metų) yra viena iš prioritetinių grupių, kurie gali pasinaudoti „Verslumo skatinimo“ priemone, finansuojama iš Verslumo skatinimo fondo. Priemonės „Verslumo skatinimas“ tikslas – sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms, fiziniams asmenims pradėti savo verslą, taip pat socialinėms įmonėms plėtoti savo verslą, naudojantis finansų inžinerijos priemonėmis, tuo skatinant verslumą ir savarankišką užimtumą bei naujų darbo vietų kūrimą. Finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimas (paskolų teikimas iki 86 tūkst. litų) yra derinamas su pradedančiųjų verslą mokymu ir konsultavimu, pagalba rengiant bei įgyvendinant verslo planus. Projektą „Verslumo skatinimas“, suteikiantį gyventojams galimybę pradėti nuosavą verslą, įgyvendina Lietuvos centrinė kreditų unija su 57 kredito unijomis. Projektas suteikia galimybę nemokamai dalyvauti įvairiuose verslumo mokymuose ir įgyti žinių, reikalingų įkurti savo verslą bei jo pradžiai gauti paskolą iš Verslumo skatinimo fondo.
III. ĮGYVENDINIMO REZULTATAI IR KRITERIJAI
17. Įgyvendinant planą dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija bei šioms ministerijoms pavaldžios institucijos, taip pat siūloma dalyvauti socialiniams partneriams, jaunimo organizacijoms ir savivaldybių atstovams.
18. Siekiant įgyvendinti Plano tikslus ir uždavinius, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano 2014-2020 veiksmų plane (1 priedas) numatomos reformos ir iniciatyvos nurodant terminus ir atsakingus vykdytojus.
19. Įgyvendinimo kriterijai:
19.1. asmenys, kurie dirba, mokosi arba atlieka praktiką arba stažuotę praėjus 6 mėn. po dalyvavimo projekto veikloje pabaigos (2023 m. 30 proc. nuo visų, gavusių pasiūlymą dirbti, mokytis, atlikti praktiką arba stažuotę.
19.2. 15-29 m. amžiaus asmenys, kurie dalyvauja ESF veikloje. Siektina reikšmė – 65000 2023 m. (pradinė reikšmė – 0);
19.3. Registruotų jaunų bedarbių iki 29 m. skaičius (tūkst.). Siektina reikšmė – 2020 m. – 41,4 (pradinė reikšmė 2013 m.– 80,5);
19.4. Lietuvos darbo biržoje registruotų jaunų bedarbių iki 29 m. dalis nuo visų jaunų asmenų (proc.). Siektina reikšmė 2020 m. – 2,8 (pradinė reikšmė 2012 m. – 7,5);
19.5. Lietuvos darbo biržoje registruotų nekvalifikuotų asmenų iki 29 m. skaičius (tūkst.). Siektina reikšmė 2020 m. – 20,8 (pradinė reikšmė 2013m. – 40,5);
19.6. Lietuvos darbo biržoje registruotų kvalifikuotų asmenų iki 29 m. skaičius (tūkst.). Siektina reikšmė 2020 m. – 20,6 (pradinė reikšmė 2013 m. – 40,0);
19.7. Lietuvos darbo biržos įdarbinto jaunimo iki 29 m. skaičius (tūkst.). Siektina reikšmė 2020 m. – 30,3 (pradinė reikšmė 2013 m. – 59);
IV. ATSKAITOMYBĖ IR FINANSAVIMAS
20. Atsakingi vykdytojai Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpiu kiekvienų metų liepos 15 d. ir sausio 15 d. pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui informaciją apie tai, kaip vykdomi šiame plane įtvirtinti tikslai.
21. Plano įgyvendinimas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už Plano įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, ir kitų teisėtai gautų lėšų.
Jaunimo garantijų iniciatyvos
įgyvendinimo veiksmų plano
priedas
JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANO PRIEMONĖS 2014–2020 M.
| Iniciatyvos/ reformos pavadinimas |
Pagrindiniai tikslai |
Tikslinė grupė |
Mastas |
Vykdytojas |
Įgyvendinimo grafikas |
Įgyvendinimo kaštai |
||
| Išviso (mln. Lt) |
ES/ESF/JU (mln. Lt) |
VB |
||||||
| 1. Ankstyva intervencija iraktyvumo skatinimas: Planuojamos reformos |
||||||||
| 1.1. Išanalizuoti esamą situaciją dėl jaunimo darbo reguliavimo ir pateikti Jaunimo politikos pagrindų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbą su jaunimu, projektus |
Reglamentuoti darbą su jaunimu ir įdiegti reikalingus instrumentus. |
14-29 amžiaus nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys. |
Nacionalinis ir regioninis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. |
2014 m. III ketv. |
|
|
|
| 1.2. Parengti jaunimo specialiems poreikiams pritaikytą tikslinių užimtumo rėmimo programų individualių veiksmų plano rengimo tvarkos aprašą |
Nustatyti kliūtis ir problemas, su kuriomis susiduria jaunuolis, nustatyti jo įgūdžius ir kompetenciją bei numatyti konkrečias aktyvumo skatinimo, užimtumo rėmimopriemones, kad būtų išvengta neveiklumo periodų |
16-29 m.amžiaus darbo biržoje registruotas jaunimas |
Nacionalinis ir regioninis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2014 m. I ketv. |
|
|
|
| 1.3. Įvertinti visų institucijų, įgyvendinančių jaunimo politikos priemones, veiklą ir pateikti pasiūlymus dėl institucinės sąrangos tobulinimo |
|
|
|
Socialinės apaugos ir darbo ministerija |
2014 m. II ketv. |
|
|
|
| Ankstyva intervencija ir aktyvumo skatinimas: planuojamos iniciatyvos nedarbo prevencijai |
||||||||
| 1.4. Plėtoti profesinio orientavimo paslaugų tinklą. |
Pasiekti, kad profesinio orientavimo paslaugos būtų teikiamos kiekvienoje savivaldybėje. |
15-29 m. |
38 savivaldybėsRegioninis |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie SADM, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės |
2016 |
|
|
|
| 1.5. Organizuoti įvairių formų profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų teikimą realioje ir virtualioje aplinkoje, plėtoti jas orientuojantis į naują tikslinę grupę –nesimokantį ir nedirbantį jaunimą. |
Stiprinti ugdymą karjerai, informavimą ir konsultavimą asmenims, planuojantiems mokytis ir studijuoti, persikvalifikuoti ar ieškantiems darbo |
14-25 m. |
Nacionalinis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2014–2020 |
30 |
ESF |
|
| 1.6. Stiprinti aukštųjų mokyklų studentų sąmoningumą ugdant gebėjimus, reikalingus savo karjerai savarankiškai kurti, atsakingai valdyti ir įsitvirtinti nuolat kintančioje darbo rinkoje |
Užtikrinti aukštos kokybės karjeros valdymo paslaugų ir absolventų karjeros stebėsenos prieinamumą, plėtotę ir tęstinumą |
18-29 m. |
Nacionalinis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2015-2016 |
3 |
ESF |
|
| 1.7. Formuoti mokinių, pageidaujančių dirbti vasaros atostogų metu, duomenų banką ir informuoti darbdavius |
Formuoti jaunų žmonių socialinius įgūdžius, padedančius integruotis į darbo rinką, ugdyti motyvaciją darbui. |
14-19m. |
Nacionalinis |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės, socialiniai partneriai. |
2014-2020 |
|
|
|
| 1.8. Diegti naujas tarpininkavimo įdarbinant ir mentorystės paslaugas jaunimui |
Taikyti asmens palydėjimo iki darbo vietos paslaugą, įdiegti jaunuolio darbinės veiklos stebėjimą |
16-29 m. |
Nacionalinis |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2014-2020 |
12,4 |
|
12,4
|
| 1.9. Sukurti ir įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėsenos sistemą |
Užtikrinti jaunimui taikomų priemonių efektyvumą. |
14-29 m. amžiaus jaunimas |
Nacionalinis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie SADM |
2014, 2015-2020 |
1,2 |
- |
1,2 |
| 1.10. „Pirmųjų verslo metų krepšeliai“ |
Subsidijuojamų konsultacijųverslo pradžiaiteikimasjaunimui iki 29 m., siekiant pradėjusiam savo verslą jaunimui suteikti reikalingas konsultacijas ir mokymus verslo pradžios klausimais: verslo registravimas, darbo sauga, darboteisė, mokesčiai, buhalterija, marketingas, strateginis valdymas ir kt. |
Jaunimas iki 29 m. |
Nacionalinis |
Ūkio ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“ |
2014-2017 |
|
5 |
|
| 1.11. Organizuoti verslumo skatinimo renginius regionuose |
Organizuoti verslumo skatinimo renginius, orientuojantis į tikslinius regionus, siekiant motyvuoti jaunimą įkūnyti savo idėjas versle, suteikti tam reikalingą pasitikėjimą savo jėgomis, skleisti informaciją apie galimybes rasti ir gauti visokeriopą paramą pradedant verslą. |
Jaunimas iki 29 m. |
Nacionalinis, regioninis |
Ūkio ministerija „VšĮ „Versli Lietuva“ |
2014-2017 |
|
2 |
|
| 1.12 Užtikrinti informacijos sklaidą apie jaunimo garantijų iniciatyvos priemones ir jų įgyvendinimą |
Informuoti jaunimą apie galimybes pasinaudoti jaunimo garantijų iniciatyvos priemonėmis |
Jaunimas iki 29 m. |
Nacionalinis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža |
2014-2020 |
1,2 |
1,2 |
|
| Ankstyva intervencija ir aktyvumoskatinimas: planuojamos iniciatyvos (NEET) |
||||||||
| 1.13. Sukurti informacinę ir stebėsenos sistemą, kurią naudojant būtų galima nustatyti 14-29 m. jaunus asmenis, kurie nesimoko, nedirba ir nėra registruoti Lietuvos darbo biržoje numatant sąsajas tarp egzistuojančių registrų/informacinių ir stebėsenos sistemų |
Identifikuoti nesimokančius, nedirbančius ir neregistruotus darbo biržoje jaunus žmones, siekiant nukreipti juos į jaunimo garantijos priemones |
14-29 m. jauni asmenys, kurie nesimoko, nedirba ir nėra registruoti Lietuvos darbo biržoje |
Nacionalinis |
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centras |
2014-2015 |
2.4 |
2,04 |
0,36 |
| 1.14. Užtikrinti sklandų jaunų žmonių (kurie nedirba, nesimoko,nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėseir nėra registruoti teritorinėje darbo biržoje) perėjimą po nedarbo laikotarpio, neveiklumo ar mokymosi/studijų į darbo rinką, švietimo sistemą, plėtojant atvirą darbą su jaunimu per atvirus jaunimo centrus ir erdves |
Plėtoti atvirų jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių teikiamas paslaugas, siekiant užtikrinti sklandų jaunų žmonių perėjimą po nedarbo laikotarpio, neveiklumo ar mokymosi/studijų į darbo rinką ar švietimo sistemą |
14-29 metų metų asmenys, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse |
Regioninis |
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės, NVO |
2014-2020 |
22,2 |
18,9 |
3,3 |
| 1.15. Įgyvendinti projektą „Pasitikėk savimi“ teikiant socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugas teritorinėse darbo biržose. |
ESF projekto „Pasitikėk savimi“ įgyvendinimo metu planuojama sukurti ir diegti ilgalaikės intensyvios socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje pagalbos sistemą, skatinančią motyvaciją integruotis į darbo rinką ir/ arba švietimo sistemą, padedančią didinti jaunimo savivertę ir atsakomybę, atkurti, ugdyti ir palaikyti socialinius ir savanoriško gyvenimo įgūdžius; didinti teikiamų paslaugų kokybę, tobulinant specialistų kompetencijas darbo su jaunimu srityje. |
16–25 metų 2000 asmenų, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse |
15 savivaldybių |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. |
2014-2017 |
11,7 |
11,7 |
|
| 1.16. Įgyvendinti Nacionalinę jaunimo savanoriškos veiklos programą ir užtikrinti jos tęstinumą. |
Sudaryti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, reintegruotis į formaliojo švietimo sistemą ir (arba) pasirengti įsilieti į darbo rinką |
16-29 m. nedirbantys asmenys |
Nacionalinis |
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2014-2020 |
11,9.
|
10,655.
|
0,36 2016 m. 0,24 2017 m. 0,225 2018 m. 0,225 2019 m. 0,095 2020 m. |
| 2. Integraciją į darbo rinką skatinančios priemonės: planuojamos reformos |
||||||||
| 2.1. Užimtumo rėmimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pakeitimai |
Aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir darbo rinkos paslaugas padaryti patrauklesnes jaunimui |
16-29 m. |
Nacionalinis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2014 |
|
|
|
| 2.2. Profesinio mokymo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pakeitimai.
|
Sudaryti sąlygas pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos plėtotei profesiniame mokyme. |
Besimokantieji profesinio mokymo sistemoje |
Nacionalinis |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija |
2014 |
|
|
|
| 2.3. Įvertinti ir esant poreikiui patobulinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūrą ir jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. |
|
|
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
|
|
|
|
| Integraciją į darbo rinką skatinančios priemonės: planuojamos iniciatyvos nedarbo prevencijai |
||||||||
| 2.4. Įgyvendinti ESF projektą „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“ |
Išbandyti pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą ir parengti rekomendacijas. |
900 mokinių besimokančių 5 darbo rinkos mokymo centruose |
Regioninis |
5 darbo rinkos mokymo centrai |
2014-2015 |
2,5 |
2,5 |
|
| 2.5. Parengti ir įgyvendinti programą, skirtą suteikti absolventams profesinius įgūdžius ir kompetencijas, pagal konkrečios darbo vietos poreikius bei darbo vietos ar verslo kūrimo įgūdžius |
Sudaryti sąlygas įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų pačiam asmeniui susikurti darbo vietą (pradėti savo verslą). |
Mokiniai, studentai |
Nacionalinis |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2014-2016 |
3,0 |
|
|
| 2.6. Rengti ir įgyvendinti užsakomąsias mokymo/studijų programas, mokymo įstaigoms bendradarbiaujant su darbdaviais |
Profesinio mokymo įstaigos ir aukštosios mokyklos bendradarbiaudamos su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais vykdys mokymo/studijų programas, parengtas pagal darbdavių pageidavimus, ruoš konkrečiai darbo vietai aukštos kvalifikacijos. |
Mokiniai, studentai. |
Nacionalinis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2014-2016 |
3,0 |
|
|
| 2.7. Bendradarbiaujant su darbdaviais Sukurti ir įgyvendinti , absolventų integravimosi į darbo rinką (stažuotojo ir kt.) schemas |
Sudaryti sąlygas mokyklų absolventams įgyti papildomos praktinės patirties, specifinių darbo kompetencijų stažuojantis įmonėse |
Mokyklų absolventai |
Nacionalinis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2014-2016 |
30,0 |
|
|
| 2.8. Išplėtoti Lietuvos darbo biržos informacinę sistemą, numatant jaunimui galimybes sužinoti apie darbo pasiūlymus, stažuotes ir praktiką įvairiose vietovėse, regionuose ir šalyse. |
Didinti darbo paklausos skaidrumą. |
16-29 m. |
Nacionalinis |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, socialiniai partneriai |
2014-2020 |
0,08 |
|
0,08 |
| 2.9. Plėsti aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazę Talentų bankas (aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazė interneto svetainėje www.ldb.lt), įtraukiant užsienyje studijuojančius jaunuolius. |
Didinti darbo pasiūlos skaidrumą. |
25-29 m. |
|
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2014 |
0,01 |
|
|
| 2.10. Tvaraus užimtumo stebėsenos modelio sukūrimas |
Stebėti jaunų žmonių įsitvirtinimą darbo rinkoje. |
16-29 m. |
|
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2014 |
0,03 |
|
|
| Integraciją į darbo rinką skatinančios priemonės: planuojamos iniciatyvos (NEET) |
||||||||
| 2.11. Įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą programas („Įsitvirtink darbo rinkoje“, „Įtvirtink turimą kvalifikaciją“, „Būk mobilus“, „Įgyk ar tobulink darbui reikalingą kvalifikaciją ar (ir) kompetenciją“, „Užsiimk verslu“ ir kt.)
|
Padėti bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo jaunuoliams įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti, skatinant jų įsidarbinimą darbo vietose, nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos, padėti įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų pagal profesinio mokymo programas. Skatinti profesinio mokymo organizavimą pas darbdavius, tiesiogiai darbo vietoje, remti jaunų bedarbių neterminuotą įdarbinimą, steigiant naujas darbo vietas, paremti darbo ieškančių asmenų, registruotų teritorinėje darbo biržoje, darbo vietų steigimą sau ar kitiems bedarbiams įdarbinti, remiant šeimos verslą. |
16-29 m. |
Nacionalinis , |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2014-2020 |
380,97 |
192,5 |
188,47 |
| 2.12. Parengti ir įgyvendinti savarankiško užimtumo rėmimo programas grįžtantiems emigrantams. |
Padėti integruotis į darbo rinką grįžtantiems emigrantams |
15-29 m. |
Nacionalinis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2014-2015 |
102,5 |
46,3 |
31,7 |
| 2.13. Apibendrinti turimą informaciją apie paklausiausias profesijas ir panaudojant informavimo priemones nukreipti neapsisprendusį jaunimą mokytis ar tobulinti paklausiausių profesijų |
Didinti darbo paklausos skaidrumą ir efektyvumą |
16-25 |
Nacionalinis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, |
2014–2020 |
1,7 |
|
|