Administracinė byla Nr. eA-391-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01426-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 12.18
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkės), Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Tauragės RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės A. T. (toliau – ir atsakovė) 164,08 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovė A. T. Pagėgių savivaldybėje turi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl būdama šių objektų savininkė, privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
3. Nurodė, jog atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri apskaičiuota remiantis Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 patvirtinta Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų nauja redakcija (toliau – ir Nuostatai).
4. Nurodė, jog vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, atsakovei buvo siųsti kartą į metus neregistruotu laišku. Pažymėjo, jog Pagėgių savivaldybės taryba A. T. nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo.
6. Atsakovė nurodė, jog ginčo objekte niekada nebuvo vykdoma veikla, nebuvo tiekiama elektros energija. Teigė, jog už atliekas nesumokėjo 2012 metais, nes negavo jokio pranešimo ir apie jokius mokėjimus nežinojo. Pažymėjo, kad vėlesniais metais gavo pranešimą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo ir tada pristatė pažymą iš AB „LESTO“, jog niekada nebuvo naudojama elektra. Teigė, jog kiekvienais metais teikė AB „LESTO“ pažymas. Atsakovei nesuprantama, kodėl pateikus pažymas, vis viena reikalaujama sumokėti už 2012 metų atliekas.
II.
8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovės A. T. pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, 164,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taip pat teismas vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumokėjimą atsakovei A. T. išdėstė 9 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 18 Eur, o paskutinį mėnesį – 20,08 Eur.
9. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
10. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamai bylai reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), pagal kurią aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Taip pat, nagrinėjamam ginčui reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A442-1035/2011.
11. Teismas nurodė, jog pagal Pagėgių savivaldybės tarybos 2012-03-01 sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų Rinkliavos nuostatų (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Rinkliavos nuostatų 21 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Rinkliavos nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.
12. Teismas nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. T.. Tokiu atveju, atsakovė pagal Rinkliavos nuostatų 5 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo pranešimų atsakovei nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovė nesumokėjo 164,08 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Ginčo dėl mokėjimo pranešimais apskaičiuotų vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumų nėra. Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje taip pat nėra.
13. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal LVAT praktiką, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014).
14. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje, ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinių paslaugų galbūt neteikimo ar netinkamai teikiamų komunalinių paslaugų, todėl atsakovės argumentai apie nesuteiktas paslaugas nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje. Nurodė, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą; vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
15. Teismas vertino, jog nors atsakovė atsiliepime nurodė, jog ginčo laikotarpiu neturėjo komunalinių atliekų, ginčo objekte nebuvo teikiama elektra, tačiau atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką, tai, jog asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis; tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą; teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2663-662/2016; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).
16. Teismas atkreipė dėmesį, jog šioje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl atsakovės teiginiai, kad ji nesukūrė jokių komunalinių atliekų, nėra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.
17. Pažymėjo, jog pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Byloje nustačius, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjusi 164,08 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.
18. Taip pat, teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 851 straipsnio nuostata, kurioje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis, o pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, atsižvelgdamas į bylos duomenis, jog atsakovė šiuo metu nedirba, yra pensininkė, turi neįgalumą (didelis specialiųjų poreikių lygis), gaunamas senatvės pensijos dydis yra 160,00 Eur kas mėnesį, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį ir, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, nutarė sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 9 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 18 Eur, o paskutinį mėnesį – 20,08 Eur.
III.
19. Atsakovė A. T. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti.
20. Atsakovė nurodo, jog Pagėgių savivaldybei parašė prašymą, kad būtų atleista už 2012 m. susidariusią skolą, nes pastatas yra nenaudojamas. 2013 metais gavusi pranešimą dėl šiukšlių mokėjimo, atsakovė pristatė pažymą, kad šiame pastate elektros nėra ir mokėti už šiukšles nereikėjo. Taip pat buvo ir 2014, 2015 ir 2016 metais, nes pristatydavo pažymą UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui ir už šiukšles mokėti nereikėdavo, kadangi jų ir nebuvo.
21. Teigia, kad jai buvo pranešta, kad už 2012 metus reikės susimokėti už atliekų tvarkymą, kadangi nebuvo laiku pateikta pažyma, o 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. laiku pateikus pažymas, kad elektra nenaudojama, mokėti už šiuos metus nereikia.
22. Atsakovė pažymi, jog 2010 m. liepos 10 d. Pagėgių savivaldybės administracija įteikė įspėjimą Nr. R2-1241 dėl pastato kritinės būklės, kuriame nurodyta, kad šeimai priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) būklė kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, po ko šio pastato durų ir langų angos buvo užkaltos lentomis, sutvarkyta aplinka. Atsakovė teigia, jog nors savivaldybės rašte buvo nurodomas objekto adresas (duomenys neskelbtini), tačiau pastato adresas (duomenys neskelbtini), kadangi namas yra kampinis ir ribojasi su (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad turima omenyje tą patį pastatą.
23. Atsakovės nuomone, Pagėgių savivaldybė žinojo, kad pastatas yra avarinės būklės, nenaudojamas, jame nėra elektros instaliacijos, šiuo adresu jokių šiukšlių negalėjo būti, todėl atsakovės vertinimu, nesuprantamas reikalavimas mokėti už 2012 m. atliekas 164,08 Eur.
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Pažymėtina, kad ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 164,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės A. T. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą ir rinkliavą bei Pagėgių savivaldybės tarybos patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, vertino, jog atsakovė, būdama vietinės rinkliavos mokėtoja bei esant pareiškėjo Tauragės RATC pateiktiems mokėjimo pranešimams, kad atsakovė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokesčių nemokėjo, nesant ginčo dėl pranešimais apskaičiuoto vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydžio, priteisė iš atsakovės pareiškėjui Tauragės RATC 164,08 Eur. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nebuvo suteiktos paslaugos, kaip teisiškai nereikšmingus šioje byloje, taip pat tai, kad atsakovė nesukūrė jokių komunalinių atliekų. Pažymėjo, jog šioje byloje kilo ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl atsakovės teiginiai, kad ji nesukūrė jokių komunalinių atliekų, nėra pagrįsti.
28. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog ginčo pastate niekada nebuvo vykdoma veikla, nebuvo elektros. Nurodo, jog 2013, 2014, 2015 ir 2016 metais UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui pristatė pažymas, kad pastatui nėra tiekiama elektros energija, ir pasak atsakovės, už atliekas mokėti nereikėjo. Pažymi, kad Pagėgių savivaldybės administracijai yra pateikusi prašymą atleisti ją nuo mokesčių mokėjimo. Atsakovės teigimu, šiukšlių niekas nevežė, nes jų nebuvo, todėl atsakovei nesuprantama kodėl už 2012 m. yra paskaičiuota 164,08 Eur suma.
29. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, jog savivaldybės taryba savo sprendimu: 1) nustato vietinę rinkliavą; 2) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; 3) nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams; 4) nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 37 punkte nurodoma, jog išimtinei savivaldos kompetencijai priskirtina kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
30. Pagal Pagėgių savivaldybės tarnybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 patvirtintų Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai nurodomi kaip komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovei A. T. nuosavybės teise priklauso 146,65 kv. m pastatas – parduotuvė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis: prekybos bei kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), ir 35,63 kv. m pastatas – sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis sandėliavimo bei kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).
32. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju atsakovė laikytina „atliekų turėtoju“, aktualiais tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 bei 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateikti išaiškinimai, susiję su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiškinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), įskaitant šiuos: 1) kai iš vietinės rinkliavos nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka (savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose) – tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Nuostatų prasme; 2) jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju. Pagal LVAT suformuotą praktiką, teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2663-662/2016; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).
33. Nuostatų 26 punkte įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami fiziniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamojo turto objektą, jeigu: nekilnojamasis turtas sudegęs, netinkamas gyventi ar fiziškai sunaikintas; nekilnojamasis turtas neišlikęs, tačiau apskaitomas turto registre; fizinis asmuo, turintis nekilnojamojo gyvenamojo paskirties turto, pateikia pažymą iš akcinės bendrovės LESTO, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh.
34. Atsakovė, kartu su apeliaciniu skundu, pateikė Pagėgių savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 10 d. įspėjimą Nr. R2-1241, adresuotą B. T., kuriame nurodoma, kad privaloma per vieną mėnesį organizuoti ir atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba jį nugriauti, kadangi statinys kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Taip pat atsakovė pateikia 2013 m. birželio 27 d. ir 2014 m. sausio 23 d. prašymus, adresuotus Pagėgių savivaldybei, kuriuose prašoma atleisti ją nuo vietinės rinkliavos, kadangi pastatuose nuo 1998 metų nevykdoma veika, pastatai neeksploatuojami, nėra įvesta elektra. Pagėgių savivaldybės spaudas patvirtina, jog A. T. prašymai buvo priimti ir registruoti Pagėgių savivaldybėje. Teismui nėra pateikta duomenų apie Pagėgių savivaldybėje priimtus sprendimus dėl A. T. prašymų.
35. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ nuostatas administraciniame procese yra įtvirtintas aktyvaus teismo principas (12 str., 56 str. 4 d. 80 str.). ABTĮ 80 straipsnis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas imasi procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 4 d., 80 str. 1 d.).
36. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas Pagėgių savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 10 d. įspėjimas Nr. R2-1241 dėl pastato kritinės būklės, AB „LESTO“ 2013 m. birželio 20 d. patvirtinimai Nr. 53580-1336, kad A. T. objektui, adresu (duomenys neskelbtini), neturi sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 2011 m., objektui, adresu (duomenys neskelbtini), neturi sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 2011 m., objektui, adresu (duomenys neskelbtini), neturi sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 2012 m., objektui, adresu (duomenys neskelbtini), neturi sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 2012 m., bei A. T. prašymai Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriui atleisti nuo vietinės rinkliavos, turėjo įrodomąją vertę nagrinėjamos administracinės bylos ginčo kontekste.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog komercinės paskirties patalpose nėra naudojama elektros energija visų kitų aplinkybių kontekste gali būti vertinama kaip reikšminga, sprendžiant klausimą dėl šias patalpas valdomo / naudojamo asmens pripažinimo vietinės rinkliavos mokėtoju.
38. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl vietinės rinkliavos priteisimo klausimą bei vertindamas atsakovės atsiliepime pateiktus duomenis, jog pastate nėra vykdoma jokia veikla, kad atsakovė teikė pažymas, jog pastatui nėra tiekiama elektros energija, turėjo atsižvelgti ne tik į tai, jog A. T. yra nekilnojamojo turto savininkė, tačiau ir nustatyti, ar atsakovė atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas turėjo suteikti teisę teikti įrodymus, kuriais būtų galima neginčytinai nustatyti, ar atsakovė buvo nekilnojamojo turto valdytoja (naudotoja) ir atliekų turėtoja, taip pat, ar Pagėgių savivaldybė yra priėmusi sprendimą atleisti A. T. nuo vietinės rinkliavos mokesčių mokėjimo.
39. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta tik dėl vieno atsakovei priklausančio turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjo pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) bei pastatas – parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini), o Tauragės RATC vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose nurodoma, jog įsiskolinimas paskaičiuotas už atsakovei priklausančius nekilnojamojo turto objektus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti konkretų atsakovei priklausantį nekilnojamojo turto objektą (objektus) už kurį pareiškėjas reikalauja priteisti nesumokėtą vietinės rinkliavos mokestį.
40. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų – teismo sprendimą pagrįsti ištirtais teismo posėdyje įrodymais pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.).
41. Pagal ABTĮ, apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 57 str. 6 d., 79, 81, 82, 86 str.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išvardytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas perduodant visą bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p.).
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje turi būti renkami nauji įrodymai, jie vertinami, į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovės A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmajai instancijai nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.