Administracinė byla Nr. eA-804-415/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02858-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 53.8; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 18 d. raštą Nr. A51-47089/17(2.14.1.44-FN3).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.
Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 18 d. raštą Nr. A51-47089/17(2.14.1.44-FN3) panaikino. Priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui J. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II.
Pareiškėjas J. K. 2019 m. spalio 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pareiškėjas teigia, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame prašoma atlyginti skundo parengimo, pateikimo teismui ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio skundo parengimo, pateikimo teismui ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teikė dar 2019 m. birželio 18 d. Tačiau 2019 m. birželio 19 d. Lietuvos vyriausias administracinis teismas priėmė nutartį, kuria bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2019 d. rugsėjo 18 d. Atsižvelgiant į tai, susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 300 Eur.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo sumažinti pareiškėjo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, jog 2019 m. birželio 18 d. pranešimas dėl papildomų dokumentų pateikimo ir susipažinimas su Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimu į apeliacinį skundą nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudų, o 2019 m. birželio 18 d. teiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo J. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, pagrįstumas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) numatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiamame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodydamas, jog prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujasi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, t. y. nuostata, galiojusia iki straipsnio pakeitimo (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo; arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymas Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio 28 d., laikytina, kad jis įsigaliojo 2018 m. gruodžio 29 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.). Šioje byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2019 m. gegužės 30 d., todėl nagrinėjamu atveju taikoma ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1833.
Pareiškėjas papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pateikė 2019 m. spalio 2 d., po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo 2019 m. rugsėjo 25 d.), t. y. praleidęs terminą tokiam prašymui paduoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ėmęsis formuoti teisės aiškinimo praktiką, kad terminas, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti, yra naikinamasis, todėl prašymo nagrinėjimas nutraukiamas (žr., pvz., 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-769-624/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-51-624/2019).
Ši procesinė teisės norma, siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reglamentavimą, buvo pakeista ir pakartoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).
Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas).
Tapačių proceso teisės normų aiškinimas negali priklausyti nuo to, kokios jurisdikcijos teismas ją taiko. Tai niekaip nesuderinama su konstituciniu teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimu. Šiuo klausimu oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje pažymima, jog įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris ne tik užtikrintų vienodos teismų praktikos formavimą kurioje nors atskiroje tam tikros kategorijos byloms nagrinėti skirtų specializuotų teismų sistemoje, bet ir neleistų atsirasti teismų praktikos nenuoseklumams, prieštaringumams tarp specializuotų teismų ir bendrosios kompetencijos teismų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Reikalavimas taikyti vienodą praktiką užtikrinančius mechanizmus kyla ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų (išsamiau žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Affaire Sine Tsaggarakis A.E.E prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 17257/13) ir jame nurodytą teismo praktiką). Atsižvelgus į tai, kad, kaip minėta, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostata priimta siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reglamentavimą, bei siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką, šioje byloje taikytinas teisės aiškinimas, suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas priėmė nutartį, kuria bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2019 d. rugsėjo 18 d. ir dėl to jam susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 300 Eur. Byloje jokių argumentų, kodėl pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos, nepateikta, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 8 punktu, teisėjų kolegija