Administracinė byla Nr. A-1256-492/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02148-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 28.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja T. Ž. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) įpareigoti atsakovą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl esamo interesų konflikto skubiai pakeisti jai paskirtą advokatę L. T. kitu advokatu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023; 2) pareiškėjai iš Tarnybos priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) T. Ž. iš Tarnybos priteisti 3 000 Eur patirtų teismo išlaidų atlyginimą ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Savo poziciją pareiškėja grindė šiais argumentais:
2.1. Tarnybos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 T. Ž. buvo paskirta advokatė L. T., kad byloje parengtų atsiliepimą, priešieškinį ir atstovautų Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023. Pareiškėja 2023 m. liepos 4 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl advokatės pakeitimo, kadangi advokatė atsisakė parengti kvalifikuotą atsiliepimą, priešieškinį bei nevykdė kitų reikalavimų, kurie būtini civilinėje byloje. Tarnyba daugiau nei 3 mėnesius tyčia vilkino šio klausimą išnagrinėjimą, pažeidė visus įstatymais numatytus terminus ir advokatės L. T. nepakeitė bei taip T. Ž. padarė turtinės ir neturtinės žalos, kadangi advokato paskyrimas pareiškėjai yra reikalingas kitose bylose.
2.2. Atidėjus bylos nagrinėjimą, šalims turėjo būti suteikta teisė išsakyti prašymus, teikti papildymus ir pareikšti poziciją dėl kitos šalies pateiktų prašymų. Pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą, kai advokatę buvo paprašyta nušalinti, tačiau atstovė, nesant T. Ž. sutikimo, leidimo ar suderinimo, toliau jos vardu teismui teikė procesinius dokumentus.
2.3. Atsakovas neteisėtu veikimu kiekvieną kartą vilkina kitų T. Ž. bylų nagrinėjimą, kuriose jai yra skubiai reikalingas advokatas, ji turi teisę turėti atstovą, 100 procentų teismo išlaidų apmokant valstybei, kai valstybės paskirtas advokatas pareiškėjai, kaip (duomenys neskelbtini), nedarbingam ir (duomenys neskelbtini) turinčiam asmeniui, gali būti paskiriamas tik vienoje byloje. Tokiais veiksmai Tarnyba vilkina T. Ž. pažeistų teisių gynybą ir veda prie bylų pralaimėjimo.
2.4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese gali būti užtikrinta tik turint advokatą. Dėl atsakovo ir jo paskirtos advokatės elgesio pareiškėja buvo priversta pati rašyti skundus, prašymus ir panašiai, dėl to blogėjo jos sveikata. Taip pat buvo pažeisti teisėti T. Ž. lūkesčiai gauti tinkamos kokybės teisines paslaugas. Tokių paslaugų negavusi, pareiškėja patyrė psichologinį diskomfortą, stresą ir kitus nepatogumus. Atsižvelgiant į atsakovo sukeltus ir besitęsiančius nepatogumus, taip pat į Tarnybos nesąžiningą ir nepagarbų elgesį, T. Ž. buvo padaryta 5 000 Eur dydžio neturtinė žala.
3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Savo poziciją Tarnyba grindė šiais argumentais:
4.1. Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 pareiškėjai T. Ž. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kurioje ji yra atsakovė. Antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjos prašymu buvo paskirta advokatė L. T.. Tarnybos Kauno skyriuje 2023 m. liepos 3 d. buvo gautas T. Ž. prašymas apmokėti jos patirtas 1,9 Eur pašto išlaidas, advokatei atsisakius išsiųsti užklausą akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ direktoriui, laišką registruota pašto siunta išsiuntė pareiškėja. Šis T. Ž. prašymas nebuvo patenkintas.
4.2. Tarnybos Kauno skyriuje 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas Nr. ODT-23-8515 pakeisti paskirtą advokatę kitu advokatu dėl interesų konflikto, motyvuojant tuo, kad advokatės veiksmai veda prie bylos pralaimėjimo, advokatė nedaro nieko, kad laimėtų bylą, ir dėl to T. Ž. patiria nuostolius.
4.3. Tarnybos Kauno skyriui raštu kreipusis į advokatę, buvo gautas L. T. atsakymas, kad pareiškėja savarankiškai teikia prašymus teismui, su jai paskirta advokate nesikonsultuoja ir nebendradarbiauja, todėl advokatė prašė spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos T. Ž. nutraukimo.
4.4. Tarnybos Kauno skyrius du kartus raštu kreipėsi į pareiškėją ir prašė raštu paaiškinti advokatės nurodytas aplinkybes ir, jeigu T. Ž. antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje nebeaktualus arba jeigu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba yra reikalinga tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų teismo išlaidų, pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba antrinės teisinės pagalbos teikimo apimties pakeitimo. Per nustatytą terminą T. Ž. prašomos informacijos nepateikė, su jai paskirta advokate nebendradarbiavo. Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 pareiškėjai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą.
4.5. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, nebendravimas ir nebendradarbiavimas pripažinti piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Įstatymo normos bei formuojama teismų praktika apibrėžia santykį tarp Tarnybos, pareiškėjo, gaunančio valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir advokato, teikiančio pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas, naudodamasis valstybės garantuojama teisine pagalba, turi pareigą laikytis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintų principų bei 4 straipsnyje nustatytų pareigų. Tarnybos Kauno skyrius T. Ž. tris kartus prašė raštu paaiškinti advokatės pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėja prašomos informacijos nepateikė ir jokių kitų aplinkybių, kurios paneigtų advokatės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešime nurodytus faktus bei sudarytų pagrindą svarstyti advokatės pakeitimo klausimą, nenurodė.
4.6. Pareiškėja teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnybos Kauno skyrius veikė Įstatymo nustatytose ribose ir laikydamasis Įstatymo nuostatų, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. T. Ž. taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie patirtą žalą. Nesant neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.
4.7. Pareiškėja nenurodė, kodėl prašo būtent 3 000 Eur sumos už skundo rengimą, ir nepateikė šią informaciją pagrindžiančių dokumentų, o jos skundo reikalavimas priteisti patirtas teismo išlaidas yra nepagrįstas, kadangi T. Ž. su skundu nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių teigti, kad ji, rengdama teismui skundą, patyrė išlaidų.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos T. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai apie teismo posėdžio vietą ir laiką asmeniškai 2023 m. lapkričio 3 d. buvo pranešta teismo šaukimu, tačiau ji į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
7. Išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjai suteikta antrine teisine pagalba ir jos panaikinimu, T. Ž. pateiktus prašymus bei Tarnybos priimtus sprendimus, teismas nurodė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir kiti teisės aktai. Remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 2, 5 bei 8 dalių nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra nulemiamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu, ir tokių aplinkybių įvertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės normos Tarnybos neįpareigoja gauti pareiškėjo sutikimo dėl paskirto advokato pakeitimo ar iš anksto informuoti pareiškėją, jog tokia galimybė yra svarstoma.
8. Pacitavęs Įstatymo 17 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. rugpjūčio 24 d. gavęs T. Ž. prašymą Nr. ODT-23-8515 pakeisti advokatę kitu advokatu ir siekdamas objektyviai išnagrinėti bei įvertinti pareiškėjos pretenzijas dėl teikiamos antrinės teisinės pagalbos, su 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023- 04589 kreipėsi į advokatę L. T. ir prašė Tarnybai pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos T. Ž. teikimo pagal Tarnybos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą eigą bei paaiškinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes. 2023 m. rugpjūčio 31 d. gavus advokatės L. T. pranešimą, paaiškėjo, kad T. Ž. pati teismui teikė procesinius dokumentus bei kitus prašymus, nesikonsultavo ir nebendradarbiavo su jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokate.
9. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga yra užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų lemti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jeigu nustatomas jų pažeidimas.
10. Iš 2023 m. rugpjūčio 31 d. advokatės L. T. pateiktos informacijos teismas nustatė, kad pareiškėja su jai paskirta advokate nebendradarbiavo. T. Ž. skunde teigė, kad advokatė tyčia atsisakė parengti atsiliepimą bei priešieškinį civilinėje byloje, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos teiginius, jog antrinė teisinė pagalba buvo teikiama netinkamai. Priešingai, pareiškėja skunde patvirtino, kad savarankiškai, nepasitarusi su advokate, teikė dokumentus teismui.
11. Teismas akcentavo, kad gavęs advokatės L. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą, Tarnybos Kauno skyrius su 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 16 d. raštais T. Ž. prašė raštu paaiškinti advokatės pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėja prašomos informacijos nepateikė ir jokių kitų aplinkybių, kurios paneigtų advokatės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešime nurodytus faktus, nenurodė. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba neturėjo pagrindo svarstyti advokatės pakeitimo klausimo.
12. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas. Įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Viena iš įstatyme nurodytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 4 str. 1 p.). Pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia (be kita ko) su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusia su atstovavimu ir bylos eiga. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjui ja piktnaudžiaujant, net nesvarstant jo prašymo dėl advokato pakeitimo; vertinant situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus pakeisti advokatą, jo manymu, esant interesų konfliktui.
13. Teismas pabrėžė, kad Įstatymas nustato, jog suteiktas advokatas pakeičiamas, jeigu yra nustatomas interesų konfliktas arba yra kitos svarbios aplinkybės. Teismo nuomone, T. Ž. nei skunduose teismui, nei skunde ir (ar) prašyme Tarnybai nenurodė objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kodėl jos interesų teisme negali atstovauti paskirta advokatė, nepaaiškino galimo interesų konflikto aplinkybių.
14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog jai yra teikiama netinkama antrinė teisinė pagalba; konkrečių tai paneigiančių ir tinkamai apibrėžtų argumentų T. Ž. nepateikė.
15. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad gavęs advokatės L. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą, Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 16 d. raštuose pareiškėjos prašė raštu paaiškinti advokatės pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau T. Ž. nebendradarbiavo ir su jai paskirta advokate, todėl Tarnybos Kauno skyrius klausimo dėl advokato pakeitimo pagal pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 24 d. prašymą nesprendė. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 T. Ž. nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus fakto teismas nenustatė.
16. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas akcentavo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog Tarnyba vykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus, veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, yra akivaizdu, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas ar vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus nėra nustatytas. Nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų Tarnybos civilinei atsakomybei kilti, teismas nepagrįsta pripažino ir pareiškėjos skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
III.
18. Pareiškėja T. Ž. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo jai iš atsakovo priteisti 500 Eur teismo išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą, ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų įstatymo nustatyta tvarka bei dėl Tarnybos atsisakymo pakeisti netinkamą advokatę T. Ž. padarytą 705,69 Eur turtinę žalą ir 142 Eur patirtų teismo išlaidų bei priteistų 5 procentų metinių procesinių palūkanų civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023.
19. Pareiškėja paaiškina, kad nepagrįstu, šališku, nemotyvuotu, neteisėtu ir neteisingu sprendimu pirmosios instancijos teismas jai padarė dar daugiau žalos. T. Ž. teigia, kad ji pagrįstai prašė kuo skubiau Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4884-980/2023 Tarnybos paskirtą advokatę L. T. dėl esamo interesų konflikto pakeisti kitu advokatu; tai yra numatyta ir atsakovo sprendime, ir Įstatyme, kadangi nurodyta advokatė neužtikrino T. Ž. teisės į teisingą nurodytos bylos nagrinėjimą, neparengė tinkamo atsiliepimo, tyčia ir piktavališkai atsisakė iš ieškovo AB „Klaipėdos energija“ išreikalauti reikiamų įrodymų, buvo nusistačiusi bylą pralaimėti, apskritai tyčia neatliko kitų pareigų ir savo prievolių bei faktiškai sužlugdė bylą. Dėl to pareiškėja, neturėdama teisinių žinių, ketino gintis pati. Dėl netinkamos advokatės ir jos įžūlaus elgesio T. Ž. atsirado turtinė ir neturtinė žala; dėl atsakovo ir advokatės neteisėtų veiksmų buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, vėliau byla buvo išnagrinėta be advokato ir buvo pralaimėta tik dėl Tarnybos bei advokatės tiesioginės kaltės. Pareiškėjos nuomone, nebuvo užtikrinta jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip buvo šiukščiai pažeista ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. T. Ž. pažymi, kad jai nebuvo atlyginta nei padaryta turtinė, nei neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta.
20. Pareiškėja teigia, kad administracinė byla buvo išnagrinėta šališkai, neišsamiai ir neužtikrinant lygybės, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, T. Ž. nedalyvaujant, nepaskyrus advokato ir nesurinkus visų susijusių dokumentų (medžiagos) bei pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmusiai teisėjai turint ilgametį interesų konfliktą su pareiškėja, tačiau nuo bylos nagrinėjimo nenusišalinus ir jos nenušalinus. T. Ž. pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose vyksta nuolatinis susidorojimas su ja, kaip su besibylinėjančiu asmeniu ir visuomenininke. Pareiškėja šiuo teismu nepasitiki, teigia, kad jis yra korumpuotas, nesąžiningas, teismas kerštauja ir nesiekia teisingumo.
21. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
22. Tarnyba paaiškina, kad T. Ž. nurodytos aplinkybės ir nuomonė nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose; teismas atliko išsamų įrodymų vertinimą, padarė tinkamas išvadas, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Tarnyba teigia, kad T. Ž. skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovas akcentuoja, kad palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išsamiai išdėstytus jo atsiliepime į pareiškėjos Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateiktą skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos įpareigojimo pakeisti pareiškėjai T. Ž. paskirtą advokatę L. T. kitu advokatu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023 ir dėl pareiškėjos prašymo priteisti jai žalos, kurią kildina iš Tarnybos Kauno skyriaus atsisakymo pakeisti paskirtą minėtą advokatę, atlyginimą bei procesines palūkanas.
24. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023 dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kurioje T. Ž. yra atsakovė. Pareiškėjos prašymu, antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė L. T.. 2023 m. rugpjūčio 24 d. Tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas pakeisti paskirtą advokatę kitu advokatu dėl interesų konflikto. Prašyme T. Ž. nurodė, kad advokatės veiksmai veda prie bylos pralaimėjimo, advokatė nieko nepadarė, kad laimėtų bylą, todėl pareiškėja patiria nuostolius. Tarnybos Kauno skyrius su 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 kreipėsi į advokatę L. T. ir prašė pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo eigą pagal Tarnybos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą bei paaiškinti T. Ž. nurodytas aplinkybes. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešime advokatė L. T. nurodė, kad 2023 m. birželio 8 d. vykusios konsultacijos metu advokatė išsiaiškino pareiškėjos poziciją, 2023 m. birželio 12 d. T. Ž. įteikė parengtą atsiliepimą, kuriame taip pat buvo reiškiamas prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš ieškovo. Advokatė teigė, kad atsiliepimą pareiškėja pasirašė ir 2023 m. birželio 29 d. teismui pateikė pati, ji taip pat teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų, kurio su advokate nebuvo derinusi. Advokatė informavo, kad prisijungusi prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) ir rengdamasi bylos nagrinėjimui, ji sužinojo, jog pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. savarankiškai teismui pateikė dar tris prašymus. Atsižvelgusi į tai, kad T. Ž. savarankiškai teikia prašymus teismui, su jai paskirta advokate nesikonsultuoja ir nebendradarbiauja, advokatė prašė spręsti klausimą, ar pareiškėja nepiktnaudžiauja antrinės teisinės pagalbos teikimu. Tarnybos Kauno skyrius su 2023 m. rugsėjo 5 d. raštu kreipėsi į T. Ž. ir prašė per 20 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, jeigu pageidauja, jog paskirta advokatė L. T. būtų pakeista kitu advokatu, raštu paaiškinti advokatės nurodytas aplinkybes ir, jeigu pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023 yra nebeaktualus arba jeigu jai antrinė teisinė pagalba yra reikalinga tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų teismo išlaidų, pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba antrinės teisinės pagalbos teikimo apimties pakeitimo. T. Ž. per nustatytą terminą nepateikus prašomos informacijos, Tarnybos Kauno skyrius su 2023 m. spalio 3 d. raštu pakartotinai kreipėsi į pareiškėją ir prašė per 14 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, jeigu pareiškėja pageidauja, jog paskirta advokatė L. T. būtų pakeista kitu advokatu, raštu paaiškinti advokatės nurodytas aplinkybes, taip pat pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba antrinės teisinės pagalbos teikimo apimties pakeitimo. Minėtame rašte Tarnybos Kauno skyrius pareiškėją įspėjo, kad per nustatytą terminą nepateikus prašomos informacijos, jis, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5, 9 punktais ir 24 straipsnio 1 dalimi, spręs klausimą dėl advokatės pakeitimo / antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą ir dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš pareiškėjos išieškojimo. 2023 m. spalio 12 d. Tarnybos Kauno skyrius gavo T. Ž. prašymą pateikti advokatės L. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo kopiją. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. bei 2023 m. spalio 3 d. raštuose prašytos informacijos nepateikė. Gavęs rašytinį advokatės L. T. sutikimą, Tarnybos Kauno skyrius su 2023 m. spalio 16 d. lydraščiu T. Ž. persiuntė advokatės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo kopiją bei prašė kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos paaiškinti advokatės L. T. nurodytas aplinkybes. Tarnybos Kauno skyrius minėtame rašte pareiškėją pakartotinai įspėjo, kad jai nepateikus prašomos informacijos per Tarnybos Kauno skyriaus nustatytą terminą, Tarnybos Kauno skyrius klausimą dėl advokatės pakeitimo / antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo spręs vadovaudamasi turima informacija ir galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja per Tarnybos Kauno skyriaus nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė ir su paskirta advokate nebendradarbiavo, Tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei 24 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 nutraukė T. Ž. antrinės teisinės pagalbos teikimą.
25. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos T. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgęs į tai, kad gavęs advokatės L. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą, Tarnybos Kauno skyrius su 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 16 d. raštais pareiškėjos prašė raštu paaiškinti advokatės pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau T. Ž. prašomos informacijos nepateikė ir jokių kitų aplinkybių, kurios paneigtų advokatės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešime nurodytus faktus, nenurodė, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba neturėjo pagrindo svarstyti advokatės pakeitimo klausimą. Teismas sprendė, kad pareiškėja nei skunduose teismui, nei skunde ir (ar) prašyme Tarnybai nenurodė objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kodėl jos interesų teisme negali atstovauti paskirta advokatė, ir nepaaiškino galimo interesų konflikto aplinkybių. Konstatavęs, kad Tarnyba vykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus, veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, teismas sprendė, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas ar vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus nėra nustatytas, o nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų Tarnybos civilinei atsakomybei kilti, teismas nepagrįsta pripažino ir pareiškėjos skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atmetęs T. Ž. skundą, teismas netenkino ir jos prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atlyginti jai atsakovo padarytą žalą bei priteisti teismo išlaidų atlyginimą. T. Ž. teigia, kad ji pagrįstai prašė kuo skubiau Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4884-980/2023 Tarnybos paskirtą advokatę L. T. dėl esamo interesų konflikto pakeisti kitu advokatu. Pareiškėja nurodo, kad dėl netinkamų atsakovo ir jo paskirtos advokatės veiksmų jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. T. Ž. nuomone, administracinė byla buvo išnagrinėta šališkai, neišsamiai ir neužtikrinant lygybės, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, T. Ž. nedalyvaujant, nepaskyrus advokato ir nesurinkus visų susijusių dokumentų (medžiagos) bei pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmusiai teisėjai turint ilgametį interesų konfliktą su pareiškėja.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl to, kad Tarnybos Kauno skyrius netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti jai civilinėje byloje Nr. e2-4884-980/2023 paskirtą advokatę.
27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, įtvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Remiantis šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą yra priskirta Tarnybai.
28. Įstatymo 18 straipsnio, nustatančio antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, 8 dalyje yra įtvirtinta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba. Aptarta teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai kyla interesų konfliktas arba kai atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas konkrečioje byloje teisinės pagalbos negali teikti. Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio nurodytų aplinkybių sąrašo, o tai reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvieną kartą turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją.
29. Aiškindamas minėtą Įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Įstatymo 3 str. 1 p.), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 3 str. 2 p.), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Įstatymo 3 str. 2 p.) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei materialiomis ir proceso teisėmis (Įstatymo 3 str. 4 p.) principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4224-662/2020).
30. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad Tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Taigi, Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasi Įstatymo suteiktais įgaliojimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime.
31. Nustatyta, kad netinkamos antrinės teisinės pagalbos teikimą Tarnybai T. Ž. motyvavo tuo, kad advokatė veda prie civilinės bylos pralaimėjimo ir nedaro nieko, kad byla būtų laimėta, neišdėsto savo pozicijos byloje ir dėl to pareiškėja patiria nuostolių. Skunde ir apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat pažymėjo, kad advokatė atsisakė parengti kvalifikuotą atsiliepimą, priešieškinį bei nevykdė kitų reikalavimų, kurie būtini civilinėje byloje, ir faktiškai sužlugdė bylą. Tokie T. Ž. teiginiai yra išskirtinai subjektyvūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, ir negali būti vertinami kaip pagrindžiantys interesų konfliktą. Taigi, atsižvelgiant į Įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, būtina išsiaiškinti, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė konkrečioje byloje pareiškėjai negalėjo teikti antrinės teisinės pagalbos.
32. Advokatė L. T. 2023 m. rugpjūčio 30 d. pranešime nurodė, kad 2023 m. birželio 8 d. vykusios konsultacijos metu išsiaiškino T. Ž. poziciją dėl pareikšto ieškinio, 2023 m. birželio 12 d. pareiškėjai įteikė parengtą atsiliepimą, kuriame taip pat buvo reiškiamas prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš ieškovo; atsiliepimą pasirašė T. Ž. ir 2023 m. birželio 29 d. jį pati pateikė teismui, ji taip pat teismui teikė prašymus dėl papildomų įrodymų, kurių su advokate nebuvo derinusi. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjai registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas apie 2023 m. rugpjūčio 24 d. 13.30 val. paskirtą parengiamąjį posėdį, advokatei 2023 m. rugpjūčio 23 d. susisiekus su T. Ž., ši nurodė, kad į teismo posėdį atvyks. Prisijungusi prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo ir rengdamasi bylos nagrinėjimui, advokatė sužinojo, jog pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. savarankiškai teismui pateikė dar tris prašymus. Tą pačią dieną advokatė telefonu trumpąja žinute buvo informuota, kad į posėdį nevyktų, kadangi yra nušalinta. Siekdama sužinoti T. Ž. poziciją dėl advokatės L. T. pranešime nurodytų aplinkybių, Tarnyba kelis kartus kreipėsi į pareiškėją, tačiau paaiškinimo ši nepateikė. Nors T. Ž. ne kartą buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nepateikus prašomos informacijos, Tarnyba klausimą dėl advokato pakeitimo / antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo ir antrinės pagalbos išlaidų išieškojimo spręs vadovaudamasi turima informacija ir galiojančiais teisės aktais, tačiau pareiškėja į tai nereagavo ir jokių paaiškinimų atsakovui nepateikė. Ji taip pat nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų paneigti advokatės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešime nurodytus faktus.
33. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė negalėtų teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo išvadai, kad Tarnyba, nepakeisdama pareiškėjai Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu paskirtos advokatės civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023, elgėsi neteisėtai. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kurie Tarnybai būtų sudarę pagrindą keisti T. Ž. paskirtą advokatę L. T., kadangi nebuvo nustatyta, jog ji būtų neteikusi antrinės teisinės pagalbos arba ją būtų teikusi netinkamai, o advokatės pakeitimas nagrinėjamu atveju būtų neteisingas, neefektyvus ir neekonomiškas. Nors T. Ž. pažymėjo, kad Tarnyba daugiau nei 3 mėnesius tyčia vilkino advokatės pakeitimo klausimą išnagrinėjimą, tačiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pati pareiškėja nevykdė Tarnybos Kauno skyriaus nurodymų pateikti prašomą informaciją ir dėl to atsakovas negalėjo operatyviai priimti sprendimo dėl jos prašymo pakeisti advokatę. Kadangi nebuvo nustatyta, jog pareiškėjai buvo teikiama netinkama teisinė pagalba, nėra pagrindo ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti T. Ž. prašymą bei imtis priemonių, kad jai būtų užtikrinta tinkama teisinė pagalba.
34. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo taip pat prašė iš Tarnybos jai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde T. Ž. nurodo patyrusi ir turtinės žalos, kadangi neturėdama jai paskirto advokato, pralaimėjo bylą.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio
2 dalies 7 ir 8 punktuose yra nustatyta, jog pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą, byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-822/2019, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1374-602/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1154-502/2020).
36. Atsižvelgusi į tai, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismui nebuvo reiškiamas ir teismas jo pagrįstumo nevertino, teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, naujo skundo reikalavimo bei su juo susijusių aplinkybių nenagrinėja.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
38. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje T. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius jos nurodytos institucijos – Tarnybos Kauno skyriaus – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
39. Kaip jau minėta, jokie neteisėti Tarnybos Kauno skyriaus darbuotojų veiksmai nebuvo nustatyti, o nenustačius padarytų pažeidimų, nėra pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
40. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. T. Ž. teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas, nebuvo surinkti visi įrodymai bei byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neužtikrinant lygybės, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, tačiau šie jos argumentai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Manydama, kad pirmosios instancijos teismo teisėja gali būti šališka, pareiškėja turėjo teisę reikšti nušalinimą, tačiau šia įstatymo suteikta teise ji nepasinaudojo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų tesenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Siekdama, kad jos interesus atstovautų advokatas, T. Ž. pati juo turėjo pasirūpinti. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą, asmeniui paskirti advokatą. Taigi, ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
42. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 dalimi, byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str. 3 d.). Pagal to paties įstatymo 79 straipsnio 1 dalį, teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 str. 2 d.).
43. Nagrinėjamu atveju apie 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdį pareiškėjai T. Ž. buvo pranešta tinkamai, tai patvirtina teismo šaukimo įteikimo pažymoje esantis pareiškėjos parašas ir nurodyta data – 2023 m. lapkričio 3 d. T. Ž. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė, todėl teismas, nedalyvaujant administracinės bylos šalims, bylą pagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir teisės aktų nuostatų nepažeidė. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šiuo atveju buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
44. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Tarnybos Kauno skyriaus veiksmus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o T. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
45. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str.1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija