Baudžiamoji byla Nr. 2K-71-628/2019

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00060-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.1.3; 2.2.2.2.2; 2.2.4.3 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 12 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Z. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties.

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu V. Z. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su G. V.) 10 MGL (376,6 Eur) bauda, 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su A. K.) – 10 MGL (376,6 Eur) bauda, 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su E. N.) – 30 MGL (1129,8 Eur) bauda, 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su A. B.) – 30 MGL (1129,8 Eur) bauda, 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su M. G.) – 30 MGL (1129,8 Eur) bauda, 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su V. J.) – 30 MGL (1129,8 Eur) bauda, 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su A. V.) – 35 MGL (1318,1 Eur) bauda, 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su D. M.) – 35 MGL (1318,1 Eur) bauda, 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su A. V.) – 40 MGL (1506,4 Eur) bauda, 225 straipsnio 4 dalį (veika, susijusi su D. G.) – 40 MGL (1506,4 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 90 MGL (3389,4 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 60 MGL (2259,6 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš V. Z. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauto turto vertės pinigų sumą – 275 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, V. Z. atimta teisė vienerius metus dirbti gydytoja anesteziologe-reanimatologe. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus, nuteistųjų R. Š. ir V. Z. apeliaciniai skundai atmesti.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

 

 

1.   V. Z. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (10 nusikalstamų veikų) nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, pagal 2000 m. birželio 30 d. darbo sutartį Nr. 1253 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, anesteziologe-reanimatologe ir teikdama viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas:

1.1. 2016 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – palatoje Nr. 204, iš G. V. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 20 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliks G. V. dukrai J. V. anesteziją;

1.2. 2016 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – palatoje Nr. 203, iš A. K. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 20 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliks A. K. dukrai R. K. anesteziją;

1.3. 2016 m. balandžio 20 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – palatoje Nr. 203, iš E. N. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 25 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliks E. N. dukrai A. V. anesteziją;

1.4. 2016 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – palatoje Nr. 205, iš A. B. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 30 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliks A. B. sūnui G. L. anesteziją;

1.5. 2016 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – palatoje Nr. 205, iš M. G. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 30 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliks M. G. sūnui G. G. anesteziją;

1.6. 2016 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – palatoje Nr. 204, iš V. J. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 30 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliks V. J. dukrai E. J. anesteziją;

1.7. 2016 m. rugpjūčio 2 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – palatoje Nr. 204, iš A. V. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 30 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už jau prieš tai atliktą A. V. sūnui G. V. anesteziją;

1.8. 2016 m. spalio 11 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – palatoje Nr. 203, iš D. M. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 30 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliks D. M. dukrai M. S. anesteziją;

1.9. 2016 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – palatoje Nr. 204, iš A. V. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 30 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliks A. V. sūnui N. V. anesteziją;

1.10. 2016 m. gruodžio 7 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą valandą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės patalpose – koridoriuje, iš D. G. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 30 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji atliks D. G. dukrai G. G. anesteziją.

 

 

 

II.  Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

 

 

 

2.   Kasaciniu skundu nuteistoji V. Z. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

 

2.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, buvo šališki, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, pagal kurį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos įrodytomis pripažintos aplinkybės: nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

 

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 2 ir 4 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes nurodyta tik dalis įtariamųjų, kiti asmenys dėl galimai padarytos tos pačios nusikalstamos veikos įvardyti kaip liudytojai. Nesilaikyta BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos liudytojų apklausos tvarkos, nes liudytojai G. V., A. K., E. N., A. B., M. G., V. J., A. V., D. M., A. V. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausti apie savo pačių galimai padarytas nusikalstamas veikas (BK 227 straipsnio 4 dalis). Taip buvo pažeistas draudimo versti duoti parodymus prieš save principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje ir BPK 80 straipsnio 1 punkte, įrodymų gavimo ir jų įtvirtinimo principai, todėl tokiais parodymais teismo nuosprendis negalėjo būti grindžiamas. Minėti liudytojai galėjo duoti parodymus apie savo pačių galimai padarytas nusikalstamas veikas tik įgiję specialiojo liudytojo statusą arba tapę įtariamaisiais, tačiau tai nebuvo padaryta; be to, šie liudytojai nebuvo apklausti teisme. Pažymima, kad kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, jog parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pripažįstami kaip neturintys įrodomosios reikšmės, todėl, jeigu teismas remiasi tokiais įrodymais, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-669/2017).

 

2.3. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtiems liudytojams ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taikytas BK 391 straipsnis ir jie nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, nors BK 226 straipsnio 6 dalyje ir BK 227 straipsnio 5 dalyje yra nustatytos galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nagrinėjamu atveju pirmiau įvardytiems liudytojams šios nuostatos negalėjo būti taikytos, nes jie ne savanoriškai pranešė apie nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms.

 

2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, t. y. negrąžino bylos prokurorui, nors iš esmės buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, o V. Z. pagrįstai pripažinta kalta jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes įrodymais pripažino neteisėtais būdais gautus įrodymus (liudytojų, verčiamų duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodymai).

3.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

 

3.1. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį V. Z. pagrindė G. V., A. K., E. N., A. B. ir kt. ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų (davusių kyšį) parodymais bei pačių kaltinamųjų prisipažinimu. Apklausiant minėtus liudytojus, priešingai nei teigia kasatorė, BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta apklausos tvarka nebuvo pažeista, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais. Dėl analogiškų argumentų pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad apeliacinio skundo motyvai dėl kaltinamojo akto trūkumų yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, taip pat apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išanalizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, tinkamai įvertino jų patikimumą ir nurodė pagrįstas bei motyvuotas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinių veikos padarymo aplinkybių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad išimtinė prokuroro diskrecija yra ikiteisminį tyrimą organizuoti ir jam vadovauti taip, kad būtų išsamiai ir objektyviai atskleistos nusikalstamos veikos aplinkybės bei duomenys, patvirtinantys baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų kaltę, todėl ir klausimų, susijusių su byloje apklaustų asmenų, t. y. pacientų, kurie sumokėjo už R. Š. atliekamas operacijas ir V. Z. atliktą anesteziją, galimu patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, padarius BK 227 straipsnyje nurodytas veikas, sprendimas priklauso išimtinai ikiteisminio tyrimo subjekto kompetencijai.

 

3.2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismai negalėjo vadovautis kyšius davusių liudytojų parodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), nes parodymai buvo gauti pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį, BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą tvarką. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio kodekso 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus liudijimo ypatumus. Tačiau liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Egzistavusi šiame procese baudžiamosios atsakomybės liudytojams taikymo grėsmė savaime nepagrindžia prielaidų ar išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs ar teisingi. Apie tokių liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę teismas sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o tai ir buvo padaryta šioje byloje.

 

3.3. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, nes susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu matyti, kad  jame nurodytos tiek V. Z. nusikalstamos veikos bei jų kvalifikacija, tiek pagrindiniai bei fakultatyvūs BK 225 straipsnio 4 dalies sudėties požymiai.

 

 

 

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

 

 

4.   Kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų laikymosi ir liudytojų apklausos tvarkos (BPK 80 straipsnio 1 punktas)

 

5.   Kasatorės – nuteistosios V. Z. – skundo teiginys, kad buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes kyšius davę asmenys nebuvo pripažinti įtariamaisiais, o teismas negalėjo remtis šių asmenų (liudytojų) parodymais, nes jie, anot kasatorės, buvo gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatytą tvarką, atmestinas kaip nepagrįstas.

 

6.   Vertinant kasacinio skundo argumentus dėl kaltinamojo akto trūkumų, būtent, kaip nurodo kasatorė, kad, byloje nepripažinus įtariamaisiais kyšius nuteistiesiems davusių liudytojų ir jų neapklausus kaip specialiųjų liudytojų, tokiu būdu buvo pažeisti BPK 219 straipsnio reikalavimai, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam taip, kad būtų išsamiai ir objektyviai atskleistos nusikalstamos veikos aplinkybės bei duomenys, patvirtinantys baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų kaltę, yra išimtinė prokuroro diskrecija. Todėl ir klausimų, susijusių su byloje apklaustų asmenų – pacientų, kurie sumokėjo už R. Š. atliekamas operacijas bei V. Z. atliktą anesteziją, galimu patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, padarius BK 227 straipsnyje nustatytas veikas, sprendimas priklauso išimtinai ikiteisminio tyrimo subjekto kompetencijai.

 

7.   Vertindamas surinktus įrodymus byloje, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojų apklaustų G. V., A. K., E. N., A. B., M. G., V. J., A. V., D. M., A. V., D. G. parodymų matyti, jog ne jie, o būtent R. Š., žinodamas, kad operacijos su siuntimu turėjo būti atliekamos nemokamai, pareikalavo kaltinime nurodytų sumų už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Minėti liudytojai patvirtino, kad šias sumas jie traktavo kaip užmokestį už operaciją, pagrįstai manydami, jog suteikiamos gydymo paslaugos privačioje klinikoje yra mokamos. Jokių duomenų, kad mokėdami R. Š. nurodytas sumas šie asmenys, veikdami tiesiogine tyčia, siekė kyšiu įgyti išimtinę padėtį ar paperkamo asmens palankumą vykdant savo, kaip gydytojo, pareigas, byloje nebuvo nustatyta. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog, esant aptartoms aplinkybėms, atmestini nuteistosios V. Z. skundo argumentai dėl šių liudytojų nepripažinimo įtariamaisiais ar liudytojų apklausoms keliamų reikalavimų, nurodytų BPK 80 straipsnyje ir 82 straipsnio 3 dalyje, pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamojo akto neatitiktys BPK 219 straipsnio reikalavimams nenustatytos. Nenustačius pagrindų G. V., A. K., E. N., A. B., M. G., V. J., A. V., D. M., A. V. ir D. G. pripažinti įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo metu, skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo jų atžvilgiu nutraukimo nutarimų nebuvimo nepagrįsti. Juolab nepagrįsti skundo motyvai dėl BK 391 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų egzistavimo klausimo sprendimo, kadangi ši įstatymo nuostata reglamentuoja baudžiamojo proceso nutraukimo asmenims, dalyvavusiems organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, sąlygas, kas visiškai neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių.

 

8.   Liudijimo imunitetai yra įstatyme nustatyti atvejai, kai tam tikri asmenys yra atleidžiami nuo pareigos duoti parodymus baudžiamojoje byloje. Liudijimo imunitetą pagrindžia: 1) galimybė tapti įtariamuoju arba tam tikri santykiai su įtariamuoju (kaltinamuoju); 2) profesija ar procesinis statusas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-303/2018). Kasatorė skunde kelia liudytojų G. V., A. K., E. N., A. B., M. G., V. J., A. V., D. M., A. V., D. G. imuniteto dėl galimybės tapti įtariamuoju pažeidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad imunitetas dėl galimybės tapti įtariamuoju reiškia, kad įtariamasis (kaltinamasis) negali būti apklausiamas kaip liudytojas baudžiamajame procese, pradėtame dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, t. y. joks baudžiamasis procesas dėl minėtų liudytojų galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš juos nebuvo pradėtas, vadinasi, ir BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, priešingai nei mano kasatorė, apklausiant šiuos liudytojus, nebuvo pažeistos.

 

9.   Byloje įtarimas, o vėliau – kaltinimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį V. Z. buvo pareikštas dėl to, kad ji, dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės anesteziologe-reanimatologe ir teikdama viešąsias paslaugas, iš minėtų liudytojų savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšius (iš 10 asmenų). Kaip minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad kiek mokėti liudytojams, nurodė kitas nuteistasis šioje byloje – gydytojas otolaringologas R. Š. Jis nurodęs, kiek pinigų mokėti jam, o kiek – anesteziologei-reanimatologei V. Z. Liudytojai patvirtino, kad šias sumas jie vertino kaip užmokestį už operacijas, manydami, kad suteikiamos gydymo paslaugos yra mokamos. Kaip teisingai pabrėžė apeliacinės instancijos teismas, jokių duomenų, kad, mokėdami nuteistojo R. Š. nurodytas sumas, šie asmenys veikė tiesiogine tyčia ir siekė kyšiu įgyti išimtinę padėtį ar paperkamo asmens palankumą, byloje nėra. Nesant duomenų apie minėtų asmenų tiesioginės tyčios papirkti valstybės tarnautojams prilyginamus asmenis, taip pat ir kasatorę V. Z. buvimą, prokuroras, realizuodamas BPK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, priėmė sprendimą juos apklausti kaip liudytojus laikydamasis BPK 183 straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Kadangi minėti liudytojai nebuvo pripažinti įtariamaisiais, todėl jiems taikyti BK 226 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 5 dalyje nustatytas galimybes bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo teisinio pagrindo.

 

10. Patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylos apeliacinį nagrinėjimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnis), pažeidimų nenustatė. Abiejų instancijų teismų sprendimuose yra nurodyti įrodymai, kuriais pagrįstos teismų išvados dėl V. Z. kaltumo padarius dešimt BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų. Tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis V. Z. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtino ne tik ji, bet ir kitas nuteistasis šioje byloje – R. Š., taip pat ir apklausti liudytojai, kiti rašytiniai bylos įrodymai (gydymo stacionare istorijos nuorašai, Kauno teritorinės ligonių kasos atlikto patikrinimo pažyma ir kt.). Teismai visus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindami tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, ne tik išdėstė įrodymus, kuriais remdamiesi priėmė nuosprendį, bet ir pateikė jų vertinimo motyvus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistosios V. Z. kaltę.

 

11. Esant šioms aplinkybėms, teismai esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, taikant BPK 80 straipsnio 1 punktą ir 82 straipsnio 3 dalį, nepadarė, liudytojų apklausoms keliamų reikalavimų nepažeidė, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

 

 

 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistosios V. Z. kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                                Vytautas Masiokas

 

 

Eligijus Gladutis

 

 

Sigita Jokimaitė