LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL lietuvos respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo nr. 1-241 „DĖL NACIONALINIO GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PREVENCINIŲ VEIKSMŲ IR NACIONALINIO GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO“ pakeitimo
2016 m. lapkričio 14 d. Nr. 1-297
Vilnius
1. P a k e i č i u Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-241 „Dėl Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų ir Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Dujos į Lietuvą tiekiamos iš Rusijos Federacijos per Baltarusiją magistraliniu dujotiekiu Minskas–Vilnius, pasienio dujų apskaitos stotis Kotlovkoje nuosavybės teise priklauso Baltarusijai. Antroji jungtis su Baltarusija Ivacevičiai–Vilnius šiuo metu nenaudojama (dujotiekio techninė būklė netinkama, neįrengta dujų apskaitos stotis). Šalies šiaurinėje dalyje Lietuvos dujų perdavimo sistema sujungta su Latvijos dujotiekiais. Dujų apskaita vykdoma Kiemėnų dujų apskaitos stotyje.
Nuo 2014 m. gruodžio 3 d. pradėtas eksploatuoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas), kuris sudarė sąlygas importuoti suskystintas dujas į Lietuvą. Maksimalūs dujų kiekiai kuriuos galima patiekti per Klaipėdos SGD terminalą: nuo 2014 m. gruodžio mėn. – 47 GWh per parą (17,2 TWh per metus), o 2015 m. pabaigoje įrengus magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai DN800 antrąją liniją – 122,4 GWh per parą (44,7 TWh per metus).“
1.2. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Dujų tranzitui per Lietuvos Respublikos teritoriją yra svarbūs du taškai: Kotlovkos dujų apskaitos stotis į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį (dujų įleidimo taškas, maksimalūs techniniai pajėgumai – 325,4 GWh (31,2 mln. m3) per parą) ir Šakių dujų apskaitos stotis (dujų išleidimo taškas, maksimalūs techniniai pajėgumai – 109,2 GWh (10,5 mln. m3) per parą).
Dujų tranzitas vykdomas pagal ilgalaikę sutartį tarp AAB „Gazprom“ ir AB „Amber Grid“, kuri galioja nuo 2016 metų iki 2025 metų pabaigos. Pagal šią sutartį užsakyti 10,5 mln. m3 per parą pajėgumai įleidimo taške iš Baltarusijos ir tokie pat – išleidimo taške į Kaliningrado sritį.“
1.3. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Dujų skirstymo veikla iki 2016 m. lapkričio 1 d. vertėsi 6 įmonės, kurių didžiausia yra AB „Energijos skirstymo operatorius“, skirstanti dujas didžiojoje šalies teritorijos dalyje. Kitos 5 įmonės verčiasi dujų skirstymo veikla tik kai kuriuose rajonuose:
14.2. UAB „Druskininkų dujos“ skirstė dujas Druskininkų savivaldybės teritorijoje iki 2016 m. lapkričio 1 d.
1.4. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:
1.6. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
„25. Nuo 2014 m. gruodžio 3 d. pradėjus eksploatuoti SGD terminalą Klaipėdoje, esamais dujotiekiais galima iš alternatyvių šaltinių patiekti iki 47 GWh per parą dujų šalies vartotojams. Po Klaipėdos SGD terminalo įrengimo Lietuvos infrastruktūros standarto (N-1) kriterijaus reikšmė padidėjo iki 78,7 proc., o 2015 m. įrengus magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai DN800 antrąją liniją galima išnaudoti visus Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus ir
N-1 kriterijaus reikšmė padidėjo iki 117 proc., bei atitinka Reglamento (ES) Nr. 994/2010 keliamus reikalavimus.“
1.7. Pakeičiu III skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:
„KETVIRTASIS SKIRSNIS
RIZIKOS ANALIZĖ
28. Rizikos vertinime nustatyta, kad dujų tiekimo saugumas ir patikimumas yra svarbus šalies energetiniams poreikiams tenkinti. Esamos dujų tiekimo sistemos ir aplinkos analizė išryškino šias pagrindines tiesiogines dujų tiekimo sutrikimo rizikas:
Techninė dujų tiekimo patikimumo rizika
29. Gamtinės dujos vamzdynais į Lietuvą yra tiekiamos vienintele dujotiekio Minskas–Vilnius linija, kuri buvo įrengta 1988–1989 metais. Magistralinių dujotiekių skaičiuojamasis nusidėvėjimo laikotarpis yra 55 metai, todėl šios atkarpos, tiek ir visų Lietuvos dujotiekių, tarnavimo rezervas yra didelis. Galima tik atskirų dujotiekio atkarpų techninių gedimų rizika dėl agresyvios aplinkos, techninio broko klojimo metu ar šių veiksnių kombinacijos. Todėl dujotiekio techninio gedimo rizika galima tik po ilgo laikotarpio, o dėl vykdomų dujotiekių eksploatavimo ir priežiūros programų rizikos tikimybė yra maža. Dėl šios atšakos gedimo sumažėtų šalies apsirūpinimo dujomis patikimumas, nes šalies aprūpinimas dujomis būtų galimas tik iš SGD terminalo arba dalinai per jungtį su Latvija (užtikrinant iki 45–55 proc. maksimalaus šalies poreikio). Tačiau esant galimybei importuoti visą šaliai reikiamą dujų kiekį per SGD terminalą, šalies vartotojai nepajustų dujų tiekimo sutrikimo. Dėl galimų dujų tiekimo alternatyvų techninė patikimumo rizika vertinama kaip mažos tikimybės, nes galima tik vienu metu įvyksiančio dujotiekio Minskas–Vilnius ir SGD terminalo infrastruktūros gedimo atveju.
30. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos dujotiekių sistemos atšaka Panevėžys–Ryga, kurios pralaidumas užtikrina buitinių vartotojų aprūpinimą dujomis esant ekstremalioms situacijoms, kai netiekiamos dujos pagrindine jungtimi Vilnius–Minskas ar iš SGD terminalo. Šia atšaka yra gaunamos dujos iš Latvijos gamtinių dujų saugyklos. Sistemas jungia 2 vamzdynai, kurie buvo įrengti 1986–1987 metais. Vamzdynai yra naudojami mažiau nei pusę projektinio gyvavimo laiko, todėl galima tik atskirų atkarpų techninių gedimų rizika dėl agresyvios aplinkos, techninio broko klojimo metu ar šių veiksnių kombinacijos. Dėl vykdomų dujotiekių eksploatavimo ir priežiūros programų šios rizikos tikimybė yra maža ir gedimas galimas tik po ilgo laikotarpio. Dėl šios atšakos gedimo sumažėtų šalies apsirūpinimo dujomis patikimumas, nes UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ negalėtų naudotis Latvijos gamtinių dujų saugykloje laikomomis dujų atsargomis.
Komercinė dujų tiekimo patikimumo rizika
32. 2015 m. baigėsi didžioji dalis pasirašytų ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių, kurios nebuvo pratęstos. 2016 m. AAB „Gazprom“ antrinė bendrovė „Gazprom export“ pritaikė anksčiau tik Vakarų Europos vartotojams taikytą dujų pardavimą aukciono būdu. Didžioji dalis į šalį tiekiamų dujų yra įsigyjama pagal trumpalaikes sutartis. Ilgalaikes dujų tiekimo sutartis turi sudariusios trys gamtinių dujų tiekimo įmonės. Trumpalaikėmis sutartimis yra neužtikrintas dujų tiekimas vartotojams ilgesniam periodui, bet vartotojams trumpalaikės sutartys yra naudingos kol dujų rinkoje vyrauja žemos energijos resursų kainos.
33. Klaipėdoje veikiantis SGD terminalas užtikrina galimybę importuoti visą šaliai reikiamų dujų kiekį iš skirtingų šaltinių, taip pat dėl paskutiniu metu sumažėjusio eksportuojamų dujų kiekio AAB „Gazprom“ yra suinteresuota skatinti dujų eksportą. Todėl laiko atžvilgiu ši rizika yra vertinama kaip vidutinio laikotarpio veiksnys su maža tikimybe.
Terorizmo rizika
34. Lietuvoje dėl dalyvavimo tarptautinėse karinėse misijose galėtų būti vertinama religinio terorizmo išpuolių rizika, bet 2014–2015 metais Lietuvoje nebuvo įvykdyta nė vieno teroristinio išpuolio, todėl galima vertinti, kad tokių išpuolių tikimybė yra maža. Taip pat šią riziką mažina dalyvaujantis nedidelis karių skaičius, kurie nedalyvauja pagrindinėse karinėse operacijose. Todėl ši rizika vertinama kaip trumpalaikė ir mažai tikėtina. Priklausomai nuo pasirinktos išpuolio vietos, būtų iki skirtingo lygmens sutrikdytas dujų tiekimas vartotojams, todėl vertinama šios rizikos kaina prilyginama tik vamzdyno rekonstrukcijos darbams ir laikoma, kad siekia iki 0,3 mln. Eur / km.
Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika centralizuotos šilumos tiekimo sektoriui
35. Centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinama iki 60 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Šilumos tiekimo sektoriaus balanse dujos užima iki 47,0 proc. Ateinančių 5 metų laikotarpiu numatomas esamos vartotojų struktūros išlaikymas. Dujų dalis centralizuotos šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sektoriaus balanse gali sumažėti iki 33,7 proc. dėl įgyvendinamų ir planuojamų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektų.
36. Visi didieji šilumos gamintojai yra apsirūpinę alternatyviu kuru, kurio užtektų 10 dienų esant didžiausiam šilumos poreikiui. Todėl dujų tiekimo nutraukimas nekeltų tiesioginės grėsmės šilumos tiekimo nutraukimui, tik šilumos gamintojai būtų priversti naudoti alternatyvų kurą, kuris yra brangesnis nei dujos. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl sistemos techninės būklės ir galiojančių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas. Šios rizikos tiesioginės kainos nėra, nes šilumos gamintojai yra sukaupę rezervinio kuro atsargų. Įvykus dujų tiekimo nutraukimui, vartotojų patiriamos papildomos išlaidos įvertinamos darant prielaidą, kad šilumos gamyboje dujos pakeičiamos mazutu.
37. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių šalčiausio mėnesio šilumos gamyba siekia iki 17 proc. metinės gamybos. Vertinant rizikos kainą, laikoma, kad iki 5,7 proc. CŠT sektoriaus įmonių dujų sunaudojimo reikės pakeisti mazutu. Tai sudarys iki 21,1 tūkst. tne, arba 21,6 tūkst. t mazuto. Remiantis Komisijos pateikiamais CŠT sektoriaus rodikliais, kainų skirtumas tarp mazuto ir dujų 2016 m. gegužės mėn. siekė 130,6 Eur / tne, todėl šios rizikos kaina gali siekti iki 2,76 mln. Eur.
38. Deginant mazutą taip pat padidės šilumos tiekimo įmonių tarša CO2 dujomis. Išmetimų skirtumas tarp prie vienodo deginimo efektyvumo sudegintos 1 tne mazuto ir dujų sudaro 0,871 t CO2. Todėl įmonės papildomai išmes 18,4 tūkst. t CO2. Esant 1 t CO2 vidutinei kainai apie 6 Eur / t CO2, papildomos sąnaudos aplinkos taršai sudarys apie 0,11 mln. Eur. Bendra rizikos vertė galėtų siekti iki 2,87 mln. Eur. Pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai priklausančių įmonių 2014 metų veiklos duomenis, šis padidėjimas sudarytų iki 1,2 proc. metinių sąnaudų, todėl rizikos poveikis vertinamas kaip juntamas.
39. Nutrūkus dujų tiekimui, CŠT sektoriaus įmonės turėtų naudoti brangesnį kurą šilumos gamybai ir sumažėtų šio tipo paslaugų prieinamumas vartotojams. Tačiau šios rizikos tikimybė maža, nes jos pasireiškimas būtų galimas jei ilgesnį laiką nepavyktų užtikrinti reikiamo dujų tiekimo iš SGD terminalo.
Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika individualiai besišildantiems vartotojams
40. Individualiai tiekiama šiluma aprūpinama iki 40 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Namų ūkiuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 8,6 proc. Daroma prielaida, kad šalčiausiu metu vartotojai sunaudoja iki 17 proc. metinio kuro kiekio, ir tai atitinka 6,8 tūkst. tne. Įvertinus, kad esamas elektros ir dujų kainų skirtumas privatiems vartotojams siekia iki 895,5 Eur / tne, tai šios rizikos kaina vertinama 6,1 mln. Eur. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl sistemos techninės būklės ir garantinio dujų tiekimo pažeidžiamiems vartotojams yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip juntamas. Taip pat šios rizikos pasireiškimas būtų galimas tik jei ilgesnį laiką nepavyktų užtikrinti reikiamo dujų tiekimo iš SGD terminalo.
Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika elektros energijos gamybos sektoriui
41. Nuo 2016 m. panaikinus elektros gamybos kogeneraciniuose įrenginiuose, kuriuose deginamas iškastinis kuras, rėmimą, dujų suvartojimas elektros gamybos sektoriuje smarkiai sumažėjo. Šiame sektoriuje dujos pagrinde naudojamos „Lietuvos energijos gamyba“, AB, užtikrinant elektros gamybos įrenginių tretinį aktyvios galios rezervą. Kiti elektros gamintojai naudos dujas elektros gamybai tik periodiškai, kuomet elektros biržoje laikysis aukštos elektros kainos. Kitų elektros gamintojų pagaminama elektra konkuruoja su elektros importu iš Skandinavijos ar iš Rusijos. Galimas dujų tiekimo sutrikimas galėtų turėti įtakos tik jam įvykus šaltuoju metų laiku, kuomet veikia vietiniai elektros gamybos įrenginiai. Tačiau vietinė gamyba galėtų būti keičiama elektros importu, todėl šios rizikos padariniai tiesioginės įtakos neturės ir yra nevertinami.
Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriui
42. Lietuvos pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 22 proc. ir nutrūkus dujų tiekimui pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriai turės naudoti elektrą ar brangesnį kurą gamybai, apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu. Nėra tikslių duomenų apie kuro kainos dedamąją ūkio subjektų gamybos sąnaudose ir įtakos produkcijos kainai, todėl šio sektoriaus patiriama rizikos kaina nevertinama. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip žymus.
Dujų kainų padarinių rizika gyventojų perkamajai galiai
43. Augant dujų kainoms ir mažėjant dujų suvartojimui šalyje, šio kuro prieinamumas vartotojams sumažėtų, nes vartotojams tektų vis didesni sistemų išlaikymo ir priežiūros pastovieji kaštai. Tikėtina, kad ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, kol šalyje stabilizuosis dujų poreikiai. Dėl galiojančių dujų tiekimo sutarčių ši rizika įvertinama yra mažai tikėtina, o poveikis vertinamas kaip juntamas.
44. Pagal atliktą rizikos vertinimą daugiausia rizikos veiksnių dėl dujų tiekimo nutraukimo gali įvykti trumpuoju laikotarpiu. Nors jų tikimybė maža, bet poveikis vartotojams būtų juntamas. Yra išskirtos tik 2 rizikos su žymiu poveikiu vartotojams (visiško dujų tiekimo nutraukimo dėl pagrindinio vamzdyno techninio gedimo ir geopolitinė dujų tiekimo rizika, susijusi su dauguma pasibaigusių galioti ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių) po SGD terminalo įrengimo Klaipėdoje yra vertinamos kaip mažai tikėtinos ir neturinčios poveikio, nes terminalas gali užtikrinti viso reikiamo dujų kiekio pateikimą šalies vartotojams. Prevencinių veiksmų plano 2 priedo 1, 2 ir 3 lentelėse pateikiama suvestinė informacija apie galimų rizikų vertinimą.“
1.8. Pakeičiu 48 punktą ir jį išdėstau taip:
„48. Lietuvoje šiuo metu nėra dujų gavybos, taip pat nėra dujų saugyklos. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ naudojasi Inčukalnio PGDS, esančia Latvijos Respublikoje. Dujų saugyklos pajėgumus Latvijos Respublikoje pagal pateiktas paraiškas skirsto JSC „Latvijas gaze“. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pagal sutartį suJSC „Latvijas gaze“ Inčukalnio saugykloje saugo valstybės nustatytam laikotarpiui pažeidžiamiems vartotojams aprūpinti reikalingą dujų kiekį pagal teisės akto, nurodyto Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 punkte, nustatytus reikalavimus bei nebuitiniams vartotojams, pasirašiusiems nenutrūkstamo dujų tiekimo sutartis, reikalingą dujų kiekį. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatyta, kad būtina išplėtoti dujų saugyklų pajėgumus, kurie leistų sukaupti šalyje dujų atsargas. Lietuvoje galima būtų įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą, kurios naudingas tūris būtų ne mažesnis kaip 500 mln. m3. Potenciali vietovė tokiai požeminei saugyklai Lietuvoje įrengti yra netoli Syderių gyvenvietės (Telšių r.). 2014 m. buvo užbaigti tyrimai, skirti įvertinti Syderių geologinės struktūros tinkamumą požeminiam dujų saugojimui. Tyrimų rezultatai parodė, kad Syderių geologinė struktūra yra tinkama požeminei dujų saugyklai įrengti. Ekonominis vertinimas parodė, kad naudingiausia būtų įgyvendinti projektą jo finansavimui pritraukiant ES paramos lėšas ir panaudojant saugyklą viso regiono energetinio saugumo stiprinimo reikmėms. Atlikta projekto kaštų ir naudos analizė parodė, kad finansiškai perspektyviausia yra 500 mln. m3 darbinio tūrio regioninė saugyklos alternatyva. Nustatyta, kad esant poreikiui, saugyklos tūris galėtų būti papildomai plečiamas. Projekto įgyvendinimo poreikis būtų svarstomas įvertinus planuojamus jungčių projektus, dujų vartojimo poreikį ateityje ir esamos dujų infrastruktūros galimybes.“
1.9. Pakeičiu 49 punktą ir jį išdėstau taip:
„49. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad SGD terminalas Klaipėdoje yra prioritetinis dujų sektoriaus projektas dujų kainoms sumažinti ir dujų rinkai sukurti. Siekiant SGD terminalą prijungti prie perdavimo sistemos ir efektyviai išnaudoti, įrengtas dujų tiekimo vamzdynas nuo SGD terminalo iki magistralinio dujotiekio ir dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas, kuris „užžiedino“ Lietuvos dujų perdavimo sistemą, taip pat kiti dujų perdavimo sistemos modernizavimo darbai. 2012 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuriuo užtikrinamas reikiamas teisinis pagrindas Lietuvoje įrengti SGD terminalą ir sudaromos finansinės bei organizacinės sąlygos technologiškai ir ekonomiškai pagrįstam SGD terminalo ir jo infrastruktūros eksploatavimui. SGD terminalas Klaipėdoje pradėtas eksploatuoti 2014 m. gruodžio mėnesį. Pradėjus eksploatuoti SGD terminalą Klaipėdoje ir 2015 m. įrengus magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai DN800 antrąją liniją infrastruktūros standartas (N-1) pasiekė 117 proc.“
1.10. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:
„50. Šiuo metu vertinamos galimybės įgyvendinti Lietuvos–Latvijos tarpvalstybinės jungties pralaidumo padidinimo projektą, kuris leis padidinti dujų perdavimo sistemos pralaidumą tarp šalių abiems kryptimis (iki 124,8 GWh per parą). Šio projekto įgyvendinimas leistų pasiekti didesnę Baltijos šalių dujų sistemų tarpusavio integraciją ir sudarytų sąlygas Baltijos šalių dujų rinkos sukūrimui. Įgyvendinus projektą tarpvalstybinės jungties pralaidumas padidėtų iki 124,8 GWh per parą ir infrastruktūros standartas (N-1) pasiektų 158 proc.“
1.11. Pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:
„51. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statyba yra strategiškai svarbi regioniniu požiūriu (I etapą planuojama užbaigti 2020–2021 m.). 2011 m. Lietuvos perdavimo sistemos operatorius kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi atliko dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos verslo aplinkos analizę. Verslo aplinkos analizės rezultatai atskleidė, kad dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos būtų labai naudinga regiono dujų rinkoms, padidindama dujų tiekimo patikimumą ir išplėsdama dujų rinkos galimybes. Įgyvendinus dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projektą, būtų sukurti pajėgumai, kurie leistų transportuoti į Baltijos šalis apie 27 TWh dujų per metus. Preliminari projekto vertė – 558 mln. Eur, didžioji dalis investicijų būtų Lenkijos teritorijoje. Skyrus sąlyginai nedideles papildomas investicijas, šios dujotiekių jungties pajėgumai galėtų būti padidinti iki 46,8 TWh dujų per metus. Įgyvendinus Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties I etapą tarpvalstybinės jungties pralaidumas būtų 73,9 GWh parą ir infrastruktūros standartas (N-1) pasiektų 164 proc.“
1.12. Pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:
„52. Biodujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje, daugiausia naudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai. 2011 metais gegužės 11 d. priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Biodujos, kurios galėtų būti patiektos į perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas, kokybės ir sudėties reikalavimai nustatyti Gamtinių dujų kokybės reikalavimuose, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“. Kad biodujos atitiktų jų tiekimui į perdavimo ir (ar) skirstymo tinklus keliamus reikalavimus, reikalingos didelės investicijos. Todėl šiuo metu dar nėra nei vienos jėgainės, kuri gamintų biodujas ir tiektų į gamtinių dujų tinklus. Ūkio subjektams, turintiems biodujų jėgaines, šiuo metu naudingiau ne pardavinėti biodujas, o patiems iš jų gaminti elektrą ir šilumą.“
1.13. Pakeičiu 57 punktą ir jį išdėstau taip:
„57. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 994/2010 2 straipsnio 1 dalies a punktu, nustatomas prioritetinis nenutrūkstamas dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams. Vykdydama Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalavimus ir Gamtinių dujų įstatymo reikalavimus, Vyriausybė pakeitė 2008 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 163 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo patvirtinimo“ ir patvirtino naujos redakcijos Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašą.“
1.14. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:
„60. Nebuitiniai vartotojai, kurie naudoja dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti, privalo turėti 10 kalendorinių dienų energijos išteklių rezervo atsargas pagal teisės aktų, nurodytų Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktuose, nustatytus reikalavimus. Energijos išteklių rezervo atsargų rūšį nebuitinis vartotojas pasirenka pats. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos duomenimis, 2015 m. lapkričio 1 d. šie nebuitiniai vartotojai buvo sukaupę energijos išteklių rezervo atsargų – 98,7 tūkst. tne (būtinas kiekis – tik 34,8 tūkst. tne). Dauguma kuro atsargų buvo kaupiama mazutu ir biokuru – iki 80 proc. bendro sukaupto kuro kiekio. Likusią dalį kuro atsargų sudarė skalūnų alyva, dyzelinas, gabalinė siera ir kitas kuras.“
1.15. Pakeičiu 61 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.16. Pakeičiu 62 punktą ir jį išdėstau taip:
1.17. Pakeičiu 63 punktą ir jį išdėstau taip:
„63. Pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (OL 2009 L 265, p.9), reikalavimus, Lietuva turi būti sukaupusi 90 dienų vidutinio vartojimo poreikius atitinkančius naftos produktų atsargų kiekius, kurie galėtų būti panaudoti ekstremalios energetikos padėties atveju.
Reikalaujamos 90 dienų (valstybės biudžeto lėšomis kaupiama 30 dienų atsargų, likęs atsargų kiekis kaupiamas naftos produktus gaminančių ir importuojančių įmonių lėšomis) atsargos šalyje yra kaupiamos nuo 2009 m. gruodžio 31 d., ir nuo tada šis reikalavimas yra kasmet vykdomas.“
1.19. Papildau 681 punktu:
„681. Energetikos ministerija nuo 2016 m. gegužės mėnesio bendradarbiauja su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Suomijos Respublikos atitinkamomis institucijomis rengiant atnaujintą regioninį (bendrą) 2016 metų dujų tiekimo saugumo rizikos vertinimą. Šiame procese taip pat dalyvauja Komisijos, Jungtinio tyrimų centro ir šių šalių perdavimo sistemos operatoriaus atstovai. Patvirtinus atnaujintą 2016 metų dujų tiekimo saugumo rizikos vertinimą, atitinkamai bus parengti regiono lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai.“
1.20. Pakeičiu 72.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.21. Pakeičiu 73.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„73.4. teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, vykdyti perdavimo sistemos operatoriaus nurodymus dėl dujų tiekimo padidinimo, taip pat duoti nurodymus SGD terminalo naudotojams, kad gali būti padidintas, sumažintas, apribotas arba nutrauktas paslaugų teikimas;“.
1.22. Pakeičiu 74.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.23. Papildau 741 punktu:
„741. Paskirtojo tiekėjo funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:
741.1. būti atsakingu už SGD terminalo būtinąjį kiekio nupirkimą pristatymą SGD terminalo naudotojams pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo ir Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytą tvarką ir sąlygas;
741.2. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą;
741.3. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą pagal teisės aktų, nurodytų Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktuose, nustatytus reikalavimus;
741.4. teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, konsultuotis su perdavimo ir SGD terminalo operatoriumi bei dujų įmonėmis ir SGD terminalo naudotojais dėl galimybių užsakyti bei atsigabenti papildomus dujų kiekius į SGD terminalą;
741.5. kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos, parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas;
1.24. Pakeičiu 75.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.25. Pakeičiu 76.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.26. Pakeičiu 80 punktą ir jį išdėstau taip:
2. P a k e i č i u Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-241 „Dėl Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų ir Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų patvirtinimo“:
2.1. Papildau 3 lentelę septintąja eilute (buvusiąsias septintąją–dešimtąją eilutes laikau atitinkamai aštuntąja–vienuoliktąja eilutėmis):
| „Paskirtasis tiekėjas |
1. Teikti informaciją EMESOC apie nupirktus, gabenamus ir užsakytus SGD kiekius ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje metu bei prireikus dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose. 2. Palaikyti operatyvius ryšius su SGD terminalo operatoriumi, PSO ir konsultuotis su gamtinių dujų įmonėmis bei SGD terminalo naudotojais dėl papildomų SGD kiekių užsakymų ir jų SGD atgabenimo į Klaipėdos SGD terminalą.“ |
2.2. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:
„41. 6 etapas: EMESOC renka, analizuoja, vertina ir sistemina informaciją, gaunamą iš savivaldybių, krizės valdytojo, SGD operatoriaus, paskirtojo tiekėjo, energetikos įmonių ir kitų civilinės saugos sistemos subjektų apie valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, prognozuoja jos eigą, galimus padarinius ir jų mastą ir teikia pasiūlymus Energetikos ministerijai.“
2.3. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
2.4. Pakeičiu 47 punktą ir jį išdėstau taip:
2.5. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip:
„53. Tuo atveju, kai rinka grindžiamų priemonių nepakanka, kad būtų patenkinta dujų paklausa, privaloma imtis ne rinka pagrįstų priemonių naudojimo. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 16 punkte nustatytais atvejais Energetikos ministerija inicijuoja Vyriausybės sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos (ekstremalios energetikos padėties) paskelbimo. Esant dideliam dujų tiekimo sutrikimui ar dujų tiekimo nutraukimui, ar teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją dujų tiekimas vartotojams gali būti ribojamas ar palaipsniui nutraukiamas Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo, nurodyto Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 4 punkte, nustatyta tvarka.
Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių apraše įtvirtinta, kad visi vartotojai pagal dujų tiekimo patikimumą skirstomi į dvi pagrindines grupes: nutrūkstamo dujų tiekimo ir nenutrūkstamo dujų tiekimo. Esant dideliam dujų tiekimo sutrikimui ar dujų tiekimo nutraukimui, ar teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją dujų tiekimas pirmiausia gali būti ribojamas ar nutraukiamas nutrūkstamo dujų tiekimo grupės vartotojams, o tik po to – nenutrūkstamo dujų tiekimo grupės vartotojams (paskiausiai dujų tiekimas gali būti ribojamas ar nutraukiamas pažeidžiamiems vartotojams).
Esant dujų tiekimo sutrikimui, kai dujos tiekiamos iš saugyklos, dujų tiekimas ribojamas atsižvelgiant į dujų saugykloje turimą ir iš saugyklos tiekiamą dujų kiekį.
Gamtinių dujų įstatyme numatyta, kad dujų tiekimo sutrikimo atveju tranzitu transportuojamų dujų kiekiai ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams. Dujų tiekimo nutraukimo atveju dujų transportavimas tranzitu nutraukiamas nedelsiant.“
2.6. Papildau 531 punktu:
„531. Esant dujų tiekimo sutrikimui ar nutraukimui energetikos įmonės, gaminančios šilumą bei elektros energiją ir kurios naudoja dujas kaip kurą, privalo pakeisti dujas laikomomis energijos išteklių rezervinėmis atsargomis pagal Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių, nurodytų Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 12 punkte, nustatytą tvarką ir sąlygas.“
2.7. Pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:
„54. Teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje gali būti taikomos papildomos priemonės. Energetikos ministerija, rengdama VESK pasiūlymus dėl Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 54.1–54.5 papunkčiuose nurodytų priemonių įgyvendinimo, įvertina ir teikia kiekvienos siūlomos konkrečios priemonės galimą poveikį visam energetikos sektoriui (centralizuotam šildymui ir elektros energijos, pagamintos iš dujų tiekimui, padariniams šalies ūkiui ir k. t.). Rengiant pasiūlymus dėl Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 54.4 papunktyje nurodytų priemonių įgyvendinimo Energetikos ministerija konsultuojasi su Komisija ir prieš juos teikdama VESK suderina su Komisija. Ekstremalios situacijos laikotarpiu Energetikos ministerija turi teisę rengti ir teikti VESK pasiūlymus dėl šių priemonių įgyvendinimo:
54.1. leidimo importuoti, parduoti, ir vartoti neatitinkančius šalyje galiojančių privalomųjų kokybės reikalavimų dujas. Esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje pagal krizės valdytojo ir SGD operatoriaus pasiūlymus, energetikos ministras turi teisę, kol tęsis ekstremalioji situacija, laikinai nustatyti kitus dujų kokybės ir sudėties reikalavimus. Dujų kokybė ir sudėtis yra apibrėžta Gamtinių dujų kokybės reikalavimuose, patvirtintuose energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“;
54.2. dujų importo ir išdujinimo apimčių padidinimo per Klaipėdos SGD terminalą. Esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje pagal krizės valdytojo (perdavimo sistemos operatoriaus) nurodymus paskirtasis tiekėjas derasi su gamtinių dujų įmonėmis ir SGD terminalo naudotojais dėl galimybės užsakyti ir importuoti papildomus dujų kiekius, o SGD operatorius juos išdujinti ir patiekti į perdavimo sistemą;
54.3. naftos produktų ir naftos valstybės atsargų naudojimas. Esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje vadovaujantis Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1, 5, 10, 11 punktuose nurodytais teisės aktais gali būti nustatomi leidžiamų sunaudoti naftos produktų atsargų kiekiai, nomenklatūra ir jų paskirstymo tvarka;
54.4. dujų ir šilumos bei elektros energijos, pagamintos naudojant dujas kaip kurą, teikiamų paslaugų kainų įšaldymo ar reguliavimo. Esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje, dujų ir dujų įmonių teikiamų paslaugų kainos gali būti įšaldomos arba reguliuojamos vadovaujantis Energetikos įstatymo 33 straipsniu ir Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka, nurodyta Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 5 punkte;
54.5. ūkio subjektų (dujų įmonių) administravimo perėmimo. Jeigu esant ekstremaliai padėčiai dujų sektoriuje dujų įmonės nevykdo Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymų, Vyriausybė arba atitinkamos savivaldybės taryba turi teisę tuo laikotarpiu, kol tęsis ekstremalioji situacija, nušalinti dujų įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo atstovus. Šios procedūros prireikus gali būti vykdomos vadovaujantis Energetikos įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi ir Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka, nurodyta Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 5 punkte.“
2.8. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:
„59. Energetikos ministerija bendradarbiavo su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Suomijos atitinkamomis institucijomis rengiant regioninį (bendrą) 2012 metų dujų tiekimo saugumo rizikos vertinimą. Šiame procese taip pat dalyvavo Komisijos ir perdavimo sistemos operatoriaus atstovai. 2012 m. rugsėjo 26 d. šalių ministerijų atstovai pasirašė susitarimą, kuriuo patvirtino 2012 m. dujų tiekimo saugumo bendrą rizikos vertinimą ir įsipareigojo rengti ir regiono lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. 2016 metais pradėtas rengti regiono lygmens ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.“
Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo
užtikrinimo prevencinių veiksmų plano
2 priedas
RIZIKOS VERTINIME NURODYTA INFORMACIJA APIE GALIMŲ RIZIKŲ VERTINIMĄ IR TRUMPO, VIDUTINIO BEI ILGALAIKIO PERIODO RIZIKŲ MATRICA
1 lentelė. Informacija apie galimų rizikų vertinimą
| Rizikos, keliančios pavojų dujų tiekimo saugumui Rizikos apibūdinimas |
Laikotarpis |
Tikimybė |
Poveikis |
Rizikos kaina |
Atsakingi dalyviai |
| 1. Dujos į Lietuvą vamzdynais yra tiekiamos vienintele dujotiekio Minskas–Vilnius linija (techninio pobūdžio rizika). |
Ilgo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Reikšmingas |
Iki 0,3 mln. Eur / km |
Perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“ |
| Rizika – jungtis eksploatuojama daugiau nei 20 metų ir jos patikimumas gali būti sumažėjęs dėl dalinio techninio nusidėvėjimo. Esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius, esant gedimui šioje linijoje. |
|||||
| 2. Lietuvos dujų tiekimo sistema yra sujungta su Latvijos dujotiekių sistemos Panevėžio–Rygos atšaka, kurios pralaidumas užtikrina buitinių vartotojų aprūpinimą dujomis esant ekstremalioms situacijoms, kai netiekiamos dujos Vilnius–Minskas jungtimi arba iš SGD terminalo. Šia atšaka AB „Lietuvos dujų tiekimas“ gali gauti dujas iš Latvijos dujų saugyklos (techninio pobūdžio rizika). |
Ilgo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Reikšmingas |
Iki 0,3 mln. Eur / km |
Perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“ |
| Rizika – jungtis eksploatuojama daugiau nei 20 metų ir jos patikimumas gali būti sumažėjęs dėl dalinio techninio nusidėvėjimo. Įvykus avarijai, AB „Lietuvos dujų tiekimas“ negalėtų pasinaudoti saugykloje laikomu dujų kiekiu. Tai sumažintų tiekimo saugumą ir galimybę vartotojams patiekti mažesne kaina nupirktas ir saugykloje laikytas dujas. Esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius, esant gedimui šioje linijoje. |
|||||
| 3. Dujos tiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje (techninio pobūdžio rizika). |
Ilgo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Reikšmingas |
Nevertinama |
SGD terminalo operatorius – AB „Klaipėdos nafta“ |
| Rizika – per SGD terminalą yra tiekiama didelė dalis Lietuvoje sunaudojamų dujų. Įvykus gedimui terminalo infrastruktūroje nebūtų galima pasinaudoti vienu iš dujų tiekimo į šalį šaltinių. Terminalas eksploatuojamas nuo 2014 m. pabaigos, periodiškai atliekami remonto darbai, todėl vertinama, kad terminalo veikimo ir panaudojimo patikimumas yra didelis. Esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius, esant gedimui SGD terminale. |
|||||
| 4. Didžioji dalis dujų į šalį tiekiama trumpalaikių sutarčių pagrindu (rinkos rizika). |
Vidutinio laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Reikšmingas |
Nevertinama |
Dujų tiekėjai |
| Rizika – trumpalaikėmis sutartimis yra neužtikrintas dujų tiekimas vartotojams ilgesniam periodui, bet vartotojams trumpalaikės sutartys yra naudingos kol rinkoje vyrauja žemos energijos resursų kainos. Klaipėdoje veikiantis SGD terminalas užtikrina galimybę importuoti visą šaliai reikiamų dujų kiekį iš skirtingų šaltinių, taip pat dėl paskutiniu metu sumažėjusio eksportuojamų dujų kiekio AAB „Gazprom“ yra suinteresuota skatinti dujų eksportą. |
|||||
| 5. Dujų tiekimas gali būti pagrįstas ne vien komerciniais aspektais (geopolitinės aplinkos rizika). |
Vidutinio laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Reikšmingas |
Nevertinama |
Vyriausybė, Seimas |
| Rizika – dujų tiekimas gali būti panaudotas kaip geopolitinis įrankis dėl ne pačių geriausiu Lietuvos santykių su Rusijos Federacija. Tačiau dujų tranzitas į Kaliningrado sritį yra vykdomas per Lietuvos teritoriją ir kol nepastatytas SGD terminalas Kaliningrade, nėra jokių alternatyvių srities apsirūpinimo dujomis šaltinių. Todėl „Družba“ naftotiekio nebenaudojimo varianto pasikartojimas dujų sektoriuje mažai tikėtinas. Kaliningrado srityje esanti dujų saugykla gali sukaupti iki 120 mln. m3 dujų. Tokio dujų kiekio gali pakakti Kaliningrado vartotojų iki 15 parų poreikių tenkinimui. Todėl dujų tiekimo kaip politinio instrumento taikymas galėtų būti tik trumpalaikė priemonė. Esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius. |
|||||
| 6. Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose (terorizmo rizika). |
Trumpo laikotarpio |
Retai pasitaikanti |
Didelis |
Iki 0,3 mln. Eur / km |
Vyriausybė, Seimas |
| Rizika – galimi religinio terorizmo išpuoliai, kurių atveju, priklausomai nuo pasirinktos išpuolio vietos, būtų sutrikdytas dujų tiekimas vartotojams. |
|||||
| 7. Stichinės nelaimės (stichinių nelaimių rizika). |
Trumpo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Reikšminga |
Nevertinama |
Perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“, skirstymo sistemų operatoriai, SGD terminalo operatorius – AB „Klaipėdos nafta“ |
| Rizika – netipiniai gamtos reiškiniai gali kelti pavojų infrastruktūrai. Esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius, esant trumpalaikėms nepalankioms sąlygoms eksploatuoti SGD terminalą.
|
|||||
| 8. Kitos rizikos. |
Trumpo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Nereikšminga |
Nevertinama |
Vyriausybė, perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“ |
| Rizika – laiku nerealizuoti infrastruktūros plėtros projektai (jungtis su Lenkija, jungties su Latvija plėtra), neužtikrins patikimo dujų tiekimo vartotojams. Esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius. |
|||||
| Rizikos, keliančios pavojų (asmenims, turtui, ekonomikai) saugumui dėl dujų tiekimo sutrikimų Rizikos apibūdinimas |
Laikotarpis |
Tikimybė |
Poveikis |
Rizikos kaina Eur |
Atsakingi dalyviai |
| 8.1. Centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinama iki 60 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Šilumos tiekimo sektoriaus balanse dujos užima iki 47 proc. Ateinančių 5 metų laikotarpiu numatomas esamos vartotojų struktūros išlaikymas. Dujų dalis CŠT sektoriaus balanse gali sumažėti iki 34 proc. dėl įgyvendinamų ir planuojamų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektų. |
Trumpo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Juntama |
2,87 mln. Eur |
Perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“, skirstymo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai |
| Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, CŠT sektoriaus įmonės turėtų naudoti brangesnį kurą šilumos gamybai ir sumažėtų šio tipo paslaugų prieinamumas vartotojams. |
|||||
| 8.2. Individualiai tiekiama šiluma aprūpinama iki 40 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Namų ūkiuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 8,6 proc. |
Trumpo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Juntama |
6,1 mln. Eur |
Perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“, skirstymo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai |
| Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, namų ūkiai turės naudoti elektrą apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu. |
|||||
| 8.3. Šalyje gaminamos elektros energijos gamybos sektoriuje daugiausia naudojamos galios rezervui užtikrinti arba aukštų elektros kainų biržoje metu. |
Trumpo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Nereikšmingas |
Nevertinama |
Perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“, skirstymo sistemos operatoriai, dujų tiekėjai |
| Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, padidėtų kito kuro sunaudojimas elektros gamybai arba padidėtų importuojamos elektros energijos kiekis. |
|||||
| 8.4. Lietuvos pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 24 proc. |
Trumpo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Reikšmingas |
Nevertinama |
Perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“, skirstymo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai |
| Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriai turės naudoti elektrą ar brangesnį kurą gamybai, apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu. |
|||||
| 8.5. Augant dujų kainoms ir mažėjant dujų suvartojimui šalyje, šio kuro prieinamumas vartotojams sumažėtų, nes vartotojams tektų vis didesni sistemų išlaikymo ir priežiūros pastovieji kaštai. |
Trumpo laikotarpio |
Mažai tikėtina |
Juntama |
Nevertinama |
Perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“, skirstymo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai |
| Rizika – pradėjus augti dujų kainoms ir mažėjant vartojimui, šio kuro prieinamumas vartotojams sumažėtų. |
2 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo į Lietuvą rizikų matrica
| Poveikis |
|||||||
|
Tikrai tikėtinas |
Tikimybė |
|||||
|
Tikėtinas |
||||||
|
Galimas |
Su rinka susijusios |
|||||
|
Mažai tikėtinas |
Kitos |
Techninio pobūdžio, Stichinės nelaimės, Geopolitinės |
||||
|
Retai pasitaikantis |
Terorizmas |
|||||
| Nereikšmingas |
Reikšmingas |
Sunkus |
Didelis |
Katastrofiškas |
|||
Pastabos:
1. Rizikų, turinčių įtaką dujų tiekimui, tarpusavio sąveikos įvertinimas atliekamas pateikiant rizikų vertinimo rezultatus rizikų matricos lentelėje, kurioje rizikos surašomos pagal jų tikimybę ir galimas pasekmes. Pagal šių ašių susikirtimą gaunama tikimybės ir poveikio kombinacija, kuri įvertina atskirų rizikų reikšmingumą.
2. Dauguma įvertintų rizikų priskiriama prie mažo ir vidutinio sunkumo rizikų ir nei viena rizika nepriskirta prie katastrofiško poveikio rizikų. Atskiros įvertintos rizikos neturi tarpusavio sąryšio, todėl kelių rizikų kombinacija yra mažai tikėtina ir nedidina bendro šalies apsirūpinimo dujomis rizikingumo.
3. Pradėjus eksploatuoti SDG terminalą Klaipėdoje, į šalį galima tiekti dujas iš alternatyvių šaltinių. Todėl dujų tiekimo rizikos smarkai sumažėja, ypač susijusios su geopolitiniais veiksniais. Alternatyvus dujų tiekimas taip pat sumažina apsirūpinimo dujomis riziką dėl techninio pobūdžio gedimų.
4. Didžiausia numatoma rizika yra susijusi su dujų tiekimo, kaip geopolitinio instrumento taikymu. Dėl Kaliningrado srityje įrengtos dujų saugyklos šis Rusijos regionas iki 15 dienų galėtų tenkinti vartotojų poreikius be importuojamų dujų. Todėl ši rizika nors ir būtų trumpalaikė, bet jos įvykimas galimas.
3 lentelė. Rizikų tarpusavio sąveikos vertinimas
| Rizikos |
Rizikų sąveika |
Tikimybė ir poveikis |
||||
| Techninio pobūdžio |
Geopolitinės aplinkos |
Terorizmo |
Su rinka susijusios |
Kitos |
||
| Techninio pobūdžio |
x |
|
|
|
Tikimybė, kad vienu metu skirtinguose tiekimo taškuose atsitiks techninio pobūdžio gedimai yra maža, nes dujų tiekimo infrastruktūra yra nesusijusi, taikomi skirtingi aptarnavimo ir priežiūros metodai bei rėžimai. Poveikis būtų didelis, nes įvykus techniniams gedimams Vilnius-Minskas linijoje ir SGD terminale, nebūtų užtikrinamas pakankamas dujų tiekimas į šalį didžiausių poreikių metu. |
|
| Techninio pobūdžio |
|
x |
|
|
Tikimybė maža, nes geopolitinės rizikos galimos tik vamzdynais tiekiamoms gamtinėms dujoms. Techninio pobūdžio rizikos neįtakoja geopolitinių dujų teikimo rizikų ir atvirkščiai. Poveikis būtų didelis, jei geopolitinėmis priežastimis nutraukus dujų tiekimą vamzdynais būtų ir techninių gedimų SGD terminale. Tuomet nebūtų užtikrinamas pakankamas gamtinių dujų tiekimas į šalį didžiausių poreikių metu. |
|
| Techninio pobūdžio |
|
|
x |
|
|
Tikimybė maža, nes abiejų rizikų atskirai paimtos tikimybės yra nedidelės. Techninio pobūdžio rizikos neįtakoja terorizmo rizikų ir atvirkščiai. Poveikis būtų didelis, nes nebūtų užtikrinamas pakankamas dujų tiekimas į šalį didžiausių poreikių metu. |
| Techninio pobūdžio |
|
|
|
x |
|
Tikimybė maža, nes abiejų rizikų atskirai paimtos tikimybės yra nedidelės. Techninio pobūdžio rizikos neįtakoja su rinka susijusių rizikų ir atvirkščiai. Esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius |
| Techninio pobūdžio |
|
|
|
|
x |
Tikimybė maža, nes rizikas įtakojantys veiksniai yra nesusiję. Poveikis nereikšmingas, nes esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius. |
| Techninio pobūdžio |
|
x |
x |
|
|
Tikimybė rizikų derinio maža, nes įvertinta, kad geopolitinės ir terorizmo rizikos kyla iš skirtingų šaltinių. Poveikis būtų reikšmingas tik tuomet, jei rizikos įtakotų dujų tiekimą iš skirtingų šaltinių. |
| Techninio pobūdžio |
|
x |
|
x |
|
Poveikis nereikšmingas, nes esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius. |
| Techninio pobūdžio |
|
x |
|
|
x |
Tikimybė maža, nes rizikas įtakojantys veiksniai nesusiję. Poveikis nereikšmingas, nes esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius. |
| Techninio pobūdžio |
|
x |
x |
x |
|
Tikimybė maža, nes rizikas įtakojantys veiksniai nesusiję. Poveikis nereikšmingas, nes esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius. |
| Techninio pobūdžio |
|
x |
x |
x |
x |
Tikimybė maža, nes rizikas įtakojantys veiksniai nesusiję. Poveikis nereikšmingas, nes esami alternatyvūs tiekimo šaltiniai gali visiškai patenkinti šalies poreikius. |
Pastaba. Rizikų, turinčių įtaką dujų tiekimui, tarpusavio sąveikos tikimybė maža, nes rizikas įtakojantys veiksniai nesusiję. Visos galimos rizikos turi būti susijusios su dujų tiekimu iš vienos šalies ir taip pat techninėmis rizikomis turi būti paveiktas dujų tiekimas per SGD terminalą. Tokia rizikų sąveika būtų galima tik smarkiai pablogėjus geopolitinei situacijai regione.
Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo
užtikrinimo prevencinių veiksmų plano
3 priedas
SUVESTINĖ INFORMACIJA APIE ĮGYVENDINAMUS IR PLANUOJAMUS ĮGYVENDINTI DUJŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PROJEKTUS
1 lentelė. Dujų infrastruktūros plėtros projektų sąrašas
| Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Trumpas priemonės aprašymas |
Atsakingas vykdytojas |
Terminas |
Pastaba |
| 1. |
Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) |
Šiuo projektu siekiama integruoti Rytų Baltijos šalių ir Suomijos (jeigu būtų pastatyta jungtis tarp Estijos ir Suomijos) dujų rinkas į bendrą Europos Sąjungos dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. |
AB „Amber Grid“ ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S. A. |
2020–2021 m. |
Projektas įtrauktas į BEMIP G99, įgyvendina Energetikos strategiją (81 punktas) |
| 2. |
Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimas (reversinė jungtis) |
Projekto tikslas – padidinti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei sudaryti prielaidas didesnei Baltijos šalių dujų rinkų integracijai. Šis projektas taip pat sudarytų geresnes sąlygas naudotis Latvijos Inčiukalnio požemine dujų saugykla Lietuvos, o ateityje ir Lenkijos dujų rinkos dalyviams. Galutinis sprendimas dėl projekto įgyvendinimo apimties ir terminų turėtų būti priimtas, įvertinus dujų regioninės rinkos formavimo perspektyvas bei atsižvelgiant į tai, kurie dujų tiekimą diversifikuojantys investiciniai projektai bus įgyvendinami regione. |
AB „Amber Grid“ |
2020 m. |
Projektas įtrauktas į BEMIP G102
|
| 3. |
Požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose |
Šiuo metu užbaigti II etapo Syderių geologinės struktūros tyrimai (gręžinių gręžimas ir tyrimai). Tyrimai leido patikslinti Syderių geologinės struktūros ribas, taip pat išsiaiškinti rezervuaro, kuriame būtų kaupiamos dujos, bei apsauginio sluoksnio charakteristikas ir parodė, kad Syderių struktūra geologiškai yra tinkama požeminiam gamtinių dujų saugojimui. Struktūros rezervuare gali būti sutalpinama 500 mln. m3 darbinio kiekio gamtinių dujų (18,5 proc. 2013 m. Lietuvos metinio dujų suvartojimo). Finansiškai perspektyvus yra tik regioninio projekto įgyvendinimas, užsitikrinant dalinę ES finansinę paramą infrastruktūros įrengimui panaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo lėšas bei dalį saugyklos tūrio panaudojant Lenkijos Respublikos dujų saugojimo poreikiams tenkinti. Šios alternatyvos įgyvendinimui būtina funkcionuojanti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL). |
Lietuvos energija, UAB
|
2017 m. (planuojama priimti sprendimą ar įgyvendinti šį projektą)
|
Projektas įtrauktas į BEMIP, įgyvendina Energetikos strategiją (82 punktas)
|
Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo
užtikrinimo prevencinių veiksmų plano
4 priedas
INFORMACIJA APIE TIEKIMO ĮMONIŲ SUKAUPTĄ DUJŲ KIEKĮ PAŽEIDŽIAMIEMS VARTOTOJAMS
1 lentelė. Dujų įmonių kaupiami (sukaupti) dujų kiekiai pažeidžiamiems vartotojams (2015 m. rugsėjo 1 d.)
| Tiekimo įmonės pavadinimas |
Pažeidžiamų vartotojų skaičius, vnt. |
Kokiu būdu ir kur laikomos sukauptos dujos |
Pastabos |
|
| UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ |
Buitiniai vartotojai |
559377 |
Inčiukalnio PGDS (Latvija) |
Saugykloje saugoma 277600 MWh (26,7 mln. m3) dujų |
| Nebuitiniai vartotojai |
5623 |
Inčiukalnio PGDS (Latvija) |
Saugykloje saugoma 56144 MWh (5,4 mln. m3) dujų |
|
| UAB „Intergas“ |
Buitiniai vartotojai |
63 |
Magistralinio dujotiekio Akmenė–Mažeikiai atkarpoje |
Magistraliniame dujotiekyje laikoma 156 MWh (15 tūkst. m3) dujų |
| Nebuitiniai vartotojai |
14 |
Magistralinio dujotiekio |
Magistraliniame dujotiekyje laikoma 260 MWh (25 tūkst. m3) dujų |
|
| UAB „Fortum Heat Lietuva“ |
Buitiniai vartotojai |
2 |
UAB „Fortum Heat Lietuva“ dujotiekyje |
Dujotiekyje laikoma 19 MWh (1,8 tūkst. m3) dujų |
| Nebuitiniai vartotojai |
14 |
Pagal sudarytą sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ |
Saugykloje saugoma 120 MWh (11,56 tūkst. m3) dujų |
|
| UAB „Druskininkų dujos“ |
Buitiniai vartotojai |
2675 |
Nėra sukaupta dujų2 |
UAB „Druskininkų dujos“ veiklą vykdė iki 2016 m. lapkričio 1 d. |
| Nebuitiniai vartotojai |
8 |
Nėra sukaupta dujų |
||
| AB agrofirma „Josvainiai“ |
Buitiniai vartotojai |
151 |
AB agrofirmos „Josvainiai“ dujotiekyje |
Dujotiekyje laikoma 43 MWh (4,1 tūkst. m3) dujų |
| Nebuitiniai vartotojai |
5 |
AB agrofirmos „Josvainiai“ dujotiekyje |
Dujotiekyje laikoma 8 MWh (0,75 tūkst. m3) dujų |
|
| AB „Achema“ |
Buitiniai vartotojai |
- |
- |
- |
| Nebuitiniai vartotojai |
1 |
AB „Achema“ dujotiekyje |
Dujotiekyje laikoma 125 MWh (12 tūkst. m3) dujų |
|
Pastabos:
2. Druskininkų gamtinių dujų skirstymo sistema yra geografiškai izoliuota: ši sistema nėra sujungta su Lietuvos dujų sistema, taip pat nėra sujungta ir su kitos ES valstybės narės dujų sistemomis. Druskininkų gamtinių dujų skirstymo sistemos sujungimui su Lietuvos dujų sistema reikalingos didelės investicijos. 2016 m. liepos 20 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 744 „Dėl suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo įrenginio įrengimo Druskininkų savivaldybės vartotojų poreikiams tenkinti“ ir įgyvendinus šį projektą būtų užtikrintas alternatyvus dujų tiekimas Druskininkų regiono visiems vartotojams.
2 lentelė. Pažeidžiamų vartotojų skaičius ir metinis dujų suvartojimas
| Vartotojų grupė |
Vartotojų skaičius |
Gamtinių dujų suvartojimas, MWh / metus |
Vartotojų grupės suvartojamų gamtinių dujų dalis nuo galutinio dujų suvartojimo, proc. |
| Pažeidžiami 1 grupės vartotojai |
562266 |
1585239 |
29,39 |
| Pažeidžiami 2 grupės vartotojai |
5684 |
246138 |
4,56 |