LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

2004 M. SAUSIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 3-23 „Dėl Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje vykdymo taisyklių patvirtinimo“ PAKEITIMO

 

2015 m. sausio 30 d. Nr. 3-34(1.5 E)

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 3-23 „Dėl Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje vykdymo taisyklių patvirtinimo“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 581 straipsniu ir įgyvendindamas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL 2009 L 131, p. 57) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1257/2013 (OL 2013 L 330, p. 1), ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/20/EB dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo (OL 2009 L 131, p. 128) nuostatas:“.

2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintose Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje vykdymo taisyklėse:

2.1. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

„4. Inspektuodamas laivus, kurių vėliavos valstybė nėra ratifikavusi šiose taisyklėse nurodytų konvencijų, inspektorius privalo užtikrinti, kad tam laivui ir jo įgulai taikoma tvarka nebūtų palankesnė už tvarką, taikomą su šias konvencijas ratifikavusios valstybės vėliava plaukiojančiam laivui. Toks laivas inspektuojamas laikantis Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl laivų valstybinės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM) nustatytų procedūrų. Inspektorius, nustatęs, kad laive, plaukiojančiame su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, akivaizdžiai pažeisti Europos Sąjungos socialinės teisės aktų reikalavimai, nedelsdamas informuoja kitas kompetentingas institucijas ir organizacijas, kad būtų imtasi veiksmų pagal jų kompetenciją.“

2.2. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

„5. Laivams, kurių bendroji talpa mažesnė kaip 500 ir kuriems netaikomos tarptautinių konvencijų nuostatos, šių taisyklių taikymo mastą nustato inspektorius, remdamasis laive esančiais dokumentais, išduotais laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos (arba jos įgaliotos organizacijos), ir vadovaudamasis Paryžiaus SM 1 priedu bei savo profesine patirtimi taip, kad būtų užtikrinta, jog atitinkami laivai nekels akivaizdžios grėsmės saugai, sveikatai arba aplinkai. Tradiciniai, primityvios konstrukcijos ir žvejybos laivai tikrinami šių taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka.“

2.3. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Šios taisyklės netaikomos karo laivams ar karinio transporto ir pagalbiniams laivams ir valstybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais.“

2.4. Pakeičiu 8 punkto dvidešimt trečiąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

Tarptautinės konvencijos – 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (LL), 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, pakeista 1978 m. protokolu (SOLAS 74), 1973 m. Tarptautinė apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencija, pakeista 1978 m. protokolu (MARPOL), 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW), 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimo jūroje, konvencija (COLREG 72), 1969 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo (TONNAGE 69), 2001 m. Tarptautinė konvencija dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės (AFS), 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą, pakeista 1992 m. protokolu (CLC 92), 2001 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą (BUNKERS), 2006 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl darbo jūrų laivyboje (MLC). Šiose taisyklėse nurodytos konvencijos, taip pat su jomis susiję privalomojo pobūdžio kodeksai ir rezoliucijos, įskaitant dėl liudijimų ir kitų dokumentų, taikomos su vėliausiais pakeitimais, privalomais Lietuvos Respublikoje.“

2.5. Papildau 27.16 papunkčiu:

„27.16. nepateikiami šių taisyklių 3 priede nurodyti pagal MLC konvenciją privalomi liudijimai ir dokumentai arba jų nėra laive, arba pateikiami suklastoti dokumentai, arba pateiktuose dokumentuose nėra pagal MLC konvenciją reikalaujamos informacijos, arba pateikiami negaliojantys dokumentai;“.

2.6. Papildau 27.17 papunkčiu:

„27.17. gyvenimo ir darbo sąlygos laive neatitinka MLC konvencijos reikalavimų;“.

2.7. Papildau 27.18 papunkčiu:

„27.18. jeigu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad laivas pakeitė vėliavą tam, kad nereikėtų laikytis MLC konvencijos reikalavimų;“.

2.8. Papildau 27.19 papunkčiu:

„27.19. yra gautas skundas dėl konkrečių gyvenimo ir darbo sąlygų laive neatitikties MLC konvencijos reikalavimams.“

2.9. Papildau 291 punktu:

„291. Jeigu atlikus išsamų inspektavimą nustatoma, kad gyvenimo ir darbo sąlygos laive neatitinka MLC konvencijos reikalavimų, inspektorius nedelsdamas apie šiuos trūkumus informuoja laivo kapitoną ir nustato terminus, iki kurių jie turi būti pašalinti. Jei inspektorius nustato, kad trūkumai yra dideli arba jeigu jie susiję su galimu skundu pagal šių taisyklių 27.19 papunktį, jis taip pat informuoja apie šiuos trūkumus Lietuvos laivų savininkų asociaciją, Lietuvos jūrininkų sąjungą, prireikus kitas institucijas ir organizacijas pagal kompetenciją. Inspektoriaus sprendimu apie trūkumus gali būti informuotos vėliavos valstybės kompetentingos institucijos ir kito įplaukimo uosto kompetentingos institucijos.“

2.10. Papildau 351 punktu:

„351. Jeigu patikrinus Lietuvos Respublikos jūrų uoste esantį laivą nustatoma, kad gyvenimo ir darbo sąlygos laive yra netinkamos ir tai gali kelti akivaizdų pavojų jūrininkų sveikatai ar saugumui, arba jeigu nustatyti trūkumai yra dideli arba jeigu tai pakartotinis MLC konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises) pažeidimas, Administracija užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas arba jo eksploatacija, kurios metu buvo atskleisti trūkumai, būtų sustabdyta. Nurodymas sulaikyti laivą arba sustabdyti jo eksploatavimą galioja tol, kol nepašalinami šie trūkumai arba kol Administracija nepatvirtino koregavimo veiksmų plano ir neįsitikino, kad šis planas bus skubiai įgyvendintas. Prieš patvirtinant koregavimo veiksmų planą, turi būti įvertintas poreikis konsultuotis su laivo vėliavos valstybės kompetentinga institucija.“

2.11. Pakeičiu 471 punktą ir jį išdėstau taip:

„471. Administracija, nustačiusi, kad laive nėra taisyklių 3 priedo 52 arba 57 punkte nurodytų liudijimų ir dokumentų arba pasibaigęs jų galiojimas, nedelsdama informuoja apie tai uosto kapitoną. Uosto kapitonas gali priimti sprendimą išsiųsti laivą iš uosto. Apie priimtą sprendimą išsiųsti laivą iš uosto kapitonas nedelsdamas informuoja Administraciją. Administracija apie laivo išsiuntimą iš uosto praneša Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai laivo vėliavos valstybei. Uosto kapitono sprendimas dėl laivo išsiuntimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“

2.12. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

„60. Administracija privalo užtikrinti, kad apie laivo sulaikymą ar sulaikymo atšaukimą būtų informuota laivo vėliavos valstybės administracija, o kai tai neįmanoma – laivo vėliavos valstybės konsulinė įstaiga ar artimiausia diplomatinė atstovybė ir, jeigu trūkumai susiję su laivo klase, klasifikacinė bendrovė, kuri vykdo laivo techninę priežiūrą ir išduoda privalomus pagal tarptautines konvencijas liudijimus. Jei laivas sulaikomas dėl didelio ar pakartotinio MLC konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises) pažeidimo arba dėl to, kad gyvenimo ir darbo sąlygos laive yra netinkamos ir tai gali kelti akivaizdų pavojų jūrininkų sveikatai ar saugumui, Administracija informuoja laivo vėliavos valstybės kompetentingą instituciją, prašydama, kad pastaroji atsiųstų savo atstovą dalyvauti pakartotiniame laivo patikrinime, nustatydama terminus atsakymui pateikti. Apie laivo sulaikymą taip pat informuojama Lietuvos laivų savininkų asociacija, Lietuvos jūrininkų sąjunga, prireikus ir kitos institucijos ir organizacijos pagal kompetenciją.“

2.13. Pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:

„65. Administracija informuoja laivo vėliavos valstybės kompetentingas institucijas ir Tarptautinio darbo biuro generalinį direktorių, jei tiriant gautus skundus buvo nustatyta, kad skundas dėl laivo saugos, darbo ir gyvenimo laive sąlygų ir taršos prevencijos yra pagrįstas, net ir tuo atveju, kai dėl nustatytų trūkumų laivas nėra sulaikomas. Jei laivas buvo sulaikytas uoste dėl MLC konvencijos reikalavimų pažeidimo, Administracija persiunčia inspektavimo akto ir laivo vėliavos kompetentingos institucijos atsakymo (jeigu toks per nustatytą terminą buvo gautas) kopijas Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui.“

2.14. Papildau nauju 66 punktu:

„66. Administracija kasmet iki kovo 15 d. pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai statistinę informaciją apie praėjusiais metais išnagrinėtus skundus, susijusius su MLC konvencijos reikalavimų pažeidimais.“

2.15. Papildau nauju VIII skyriumi:

VIII. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

67. Administracija užtikrina, kad būtų atliktas kaip įmanoma skubesnis pirminis visų skundų, susijusių su laivo būkle ir jos keliama grėsme laivybos saugumui ar jūros aplinkai, taip pat skundų dėl MLC konvencijoje nustatytų įgulos gyvenimo ir darbo laive standartų (įskaitant jūrininkų teises) galimo pažeidimo, įvertinimas.

68. Jei Administracija nustato, kad skundas yra nepagrįstas, ji informuoja skundo pateikėją apie savo sprendimą nevykdyti tolesnio tyrimo, nurodydama tokio sprendimo motyvus.

69. Jei Administracija nustato, kad tikslinga atlikti skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, ji sudaro galimybes su skundu susijusiam asmeniui pateikti savo argumentus. Vadovaujantis šių taisyklių 1 priedo 11 punktu, gali būti nuspręsta atlikti laivo inspektavimą.

70. Inspektoriui draudžiama atskleisti skundą pateikusio asmens tapatybę, pateiktų skundų ir visų pokalbių su įgulos nariais turinį atitinkamo laivo kapitonui, laivo savininkui ar kitam asmeniui. Inspektorius, atskleidęs šią konfidencialią informaciją, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 

71. Jei gautas skundas yra susijęs su MLC konvencijos reikalavimų pažeidimais, turi būti atliekamas laivo inspektavimas, kai yra pagrįstų abejonių, kad gyvenimo ir darbo sąlygos yra netinkamos ir tai gali kelti akivaizdų pavojų jūrininkų sveikatai ar saugumui, arba kai skundą nagrinėjantis inspektorius turi pagrįstų abejonių, kad skunde nurodyti trūkumai pažeidžia MLC konvencijoje nustatytus tarptautinius įgulos gyvenimo ir darbo laive standartus. Tokiu atveju turi būti patikrinta, ar buvo atliktos skundo nagrinėjimo laive procedūros. Inspektorius turi paskatinti, kad ginčas, dėl kurio buvo pateiktas skundas, būtų išspręstas laive. Inspektoriui nustačius, kad gyvenimo ir darbo sąlygos laive yra netinkamos ir tai gali kelti akivaizdų pavojų jūrininkų sveikatai ar saugumui, arba kai nustatomi dideli ar pakartotiniai MLC konvencijos reikalavimų pažeidimai, laivas turi būti sulaikomas šių taisyklių V skyriaus nustatyta tvarka.

72. Jei skunde keliami klausimai neišsprendžiami laive, tačiau nustatyti trūkumai nėra pakankami, kad laivas būtų sulaikytas pagal šių taisyklių V skyriaus nuostatas, Administracija informuoja laivo vėliavos valstybę, prašydama per nurodytą terminą pateikti rekomendacijas dėl nustatytų aplinkybių ir koregavimo veiksmų plano. Jei skundo nepavyksta išspręsti ir atlikus šiame punkte nurodytus veiksmus, Administracija laivo inspektavimo akto kopiją kartu su laivo vėliavos valstybės atsakymu (jei gautas) pateikia Tarptautinei darbo organizacijai, apie skundo aplinkybes informuodama Lietuvos laivų savininkų asociaciją, Lietuvos jūrininkų sąjungą, prireikus ir kitas institucijas ir organizacijas pagal kompetenciją.“

2.16. Papildau taisykles nauju IX skyriumi:

IX. TRADICINIŲ, PRIMITYVIOS KONSTRUKCIJOS IR ŽVEJYBOS LAIVŲ KONTROLĖS YPATUMAI

73. Tradiciniai, primityvios konstrukcijos ir žvejybos laivai inspektuojami, kad būtų užtikrinta, jog tokie laivai nekels akivaizdžios grėsmės žmonių gyvybei, laivybos saugumui, jūros aplinkai ar įgulos gerovei ar sveikatai.

74. Tikrindamas laivą, inspektorius turi įvertinti, ar laivas atitinka saugumo, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Vertindamas reikalavimų atitiktį, inspektorius privalo atsižvelgti į tokius veiksnius: numatomo reiso ar eksploatacijos pobūdis ir trukmė, laivo dydis ir tipas, esama įranga ir krovinio pobūdis.

75. Inspektorius, vykdydamas laivo patikrinimą, įvertina laivo vėliavos valstybės administracijos ar jos vardu išduotus liudijimus ar kitus dokumentus. Jei laivui taikomos tam tikrų tarptautinių konvencijų nuostatos, turi būti patikrinta, ar laive yra šių taisyklių 3 priede nurodyti dokumentai ir ar nėra pasibaigęs jų galiojimas. Inspektorius, remdamasis tokių liudijimų ir dokumentų turiniu ir atsižvelgdamas į bendrą laivo būklę, vadovaudamasis savo profesine patirtimi, sprendžia, ar yra akivaizdus pagrindas atlikti išsamų laivo patikrinimą, ir, jeigu taip, tai kokios apimties. Priimdamas šį sprendimą, inspektorius atsižvelgia į šių taisyklių 27 punkte išdėstytus akivaizdaus pagrindo atlikti išsamų laivo patikrinimą kriterijus.

76. Nusprendęs atlikti išsamų laivo patikrinimą, inspektorius patikrina:

76.1. sritis, susijusias su krovos žymėmis:

76.1.1. atvirų denių sandarumą, kuriam gali turėti įtakos oro sąlygos (arba nelaidumą vandeniui, atsižvelgiant į konkretų atvejį);

76.1.2. liukus ir jų uždarymo įtaisus;

76.1.3. sandarius antstatų angų uždorius;

76.1.4. borto išleidimo įrenginius; 

76.1.5. siurblius ir kitus vandens pašalinimo įrenginius;

76.1.6. ventiliatorius ir ortakius;

76.1.7. informaciją apie stovumą;

76.2. sritis, susijusias su gyvybės apsauga jūroje:

76.2.1. gelbėjimo priemones;

76.2.2. priešgaisrines priemones;

76.2.3. bendrą konstrukcijų būklę (pvz., korpusą, denį, liukų dangčius ir pan.);

76.2.4. pagrindinius mechanizmus ir elektros įrangą;

76.2.5. navigacijos įrangą, įskaitant radijo ryšio priemones;

76.3. sritis, susijusias su taršos iš laivo prevencija:

76.3.1. naftos ir naftos mišinių išmetimo kontrolės įrenginius, pvz., naftingo vandens separavimo ar filtravimo įrangą ar kitas tolygias priemones (naftos, naftingų mišinių, naftos liekanų saugojimo tankus);

76.3.2. naftos, naftingų mišinių ir naftos liekanų pašalinimo priemones;

76.3.3. naftą ir alyvą mašinų skyriaus išilginiuose triumo loviuose;

76.3.4. atliekų / šiukšlių surinkimo, laikymo ir pašalinimo priemones;

76.4. gyvenimo ir darbo sąlygas laive.

77. Šių taisyklių 76 punkte pateiktas inspektavimo metu tikrintinų sričių sąrašas nėra baigtinis. Inspektorius, vadovaudamasis savo profesine patirtimi, kiekvienu atveju sprendžia, ar tikslinga atlikti atitinkamos srities tikrinimą arba tikrinti kitas, šių taisyklių 76 punkte nenurodytas, sritis. Inspektavimo rezultatai įforminami užpildant Administracijos direktoriaus patvirtintos formos aktą. Aktas įteikiamas laivo kapitonui (atsakingam asmeniui).

78. Tradiciniai laivai inspektuojami pagal 2005 m. lapkričio 25 d. Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumo (toliau – Londono memorandumas) reikalavimus. Administracija pripažįsta pagal Londono memorandumą užsienio valstybių išduotus tradicinio laivo atitikties dokumentus ir tradicinių laivų įgulų kompetenciją patvirtinančius nacionalinius pažymėjimus ir kontroliuoja, ar tradiciniuose laivuose yra pagal Londono memorandumą išduoti dokumentai, ar nėra pasibaigęs jų galiojimas, ar tradicinio laivo įgula ir bendra laivo būklė, įskaitant mašinų skyriaus būklę, atitinka Londono memorandumo II ir II.1 prieduose pateiktus būtinus standartus.

79. Administracija, inspektuodama žvejybos laivus, kurių ilgis daugiau kaip 24 m, turi įvertinti, ar jie atitinka 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvos 97/70/EB, nustatančios suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams. Tuo  atveju, jei tokie laivai plaukioja su ne Europos Sąjungos valstybės vėliava ir jie nėra eksploatuojami Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir neatiduoda laimikio Lietuvos uostuose, taip pat tikrinama atitiktis ir 1993 m. Toremolinoso protokolo dėl 1977 m. tarptautinės Toremolinoso konvencijos dėl žvejybos laivų saugos reikalavimams, jeigu šis protokolas yra įsigaliojęs.

80. Jeigu inspektavimo metu nustatomi trūkumai, Administracija imasi priemonių, kad jie būtų pašalinti arba, jei laivui leidžiama plaukti į kitą uostą, kad būtų užtikrinta, jog laivas nekels grėsmės žmonių gyvybei, laivybos saugumui, jūros aplinkai ar įgulos gerovei ar sveikatai. Jeigu tikrinant laivą randama labai daug trūkumų, laivo patikrinimas gali būti sustabdytas ir atnaujintas tik po to, kai laivybos kompanija raštu informuos Administraciją, kad trūkumai pašalinti ir laivas atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus.

81. Tais atvejais, kai inspektavimo metu rasti trūkumai kelia grėsmę žmonių gyvybei, laivybos saugumui, jūros aplinkai ar įgulos gerovei ar sveikatai, Administracija užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas uoste arba jo eksploatacija sustabdyta. Priimdamas sprendimą sulaikyti laivą, inspektorius atsižvelgia į laivui taikomus šių taisyklių 4 priede nurodytus laivo sulaikymo pagrindus.

82. Sulaikęs laivą arba priėmęs sprendimą sustabdyti jo eksploataciją, inspektorius užpildo Administracijos direktoriaus patvirtintos formos pranešimą dėl laivo sulaikymo arba jo eksploatavimo sustabdymo ir įteikia laivo kapitonui. Įteikdamas jį, inspektorius informuoja laivo kapitoną, kad sprendimas per 14 kalendorinių dienų raštu gali būti skundžiamas Administracijos direktoriui. Skundo pateikimas nesustabdo laivo sulaikymo ar jo eksploatavimo sustabdymo.

83. Nurodymas sulaikyti laivą arba sustabdyti jo eksploatavimą galioja tol, kol nepašalinamas pavojus arba kol Administracija nenustato, kad laivas, kuriam taikytinos tam tikros būtinos sąlygos, gali išplaukti į jūrą arba kad tą laivą vėl galima pradėti eksploatuoti nesukeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugai ir sveikatai ar kitiems laivams, arba nėra didelės grėsmės padaryti žalos jūros aplinkai. Laivo kapitonui įteikiamas Administracijos direktoriaus patvirtintos formos pranešimas apie laivo išleidimą po sulaikymo arba sprendimo sustabdyti laivo eksploatavimą panaikinimą.

84. Už pakartotinį laivo patikrinimą Lietuvos Respublikos jūrų uoste po sulaikymo ir akto surašymą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava. Laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol nesumokėta valstybės rinkliava arba kol laivo kapitonas nepateikia Administracijai priimtinų garantijų, kad rinkliava bus sumokėta po laivo išplaukimo.

85. Tais atvejais, kai inspektavimo metu rasti trūkumai negali būti pašalinti inspektavimo uoste, Administracija gali leisti laivui išplaukti į kitame laivybos kompanijos pasirinktame uoste esančią laivų remonto įmonę, kur jie būtų pašalinti. Laivo kapitonas ir laivo vėliavos valstybės kompetentinga institucija turi pateikti Administracijai priimtinas reiso sąlygas, kurios garantuotų laive esančių žmonių saugumą ir taršos prevenciją.

86. Inspektuojant laivus pagal šio skyriaus reikalavimus inspektavimo rezultatai inspektavimo duomenų bazei neteikiami. Bet kokiu atveju, jei laive nustatomi trūkumai arba jei dėl laive nustatytų trūkumų, kurie kelia aiškų ir tiesioginį pavojų laivybos saugumui, jūros aplinkai ar įgulos gerovei ar sveikatai, nusprendžiama laivą sulaikyti uoste, apie tai turi būti informuojama laivo vėliavos valstybės kompetentinga institucija, Tarptautinė jūrų organizacija ir, jeigu taikoma, klasifikacinė bendrovė, kuri vykdo laivo techninę priežiūrą, pridedant inspektavimo akto kopiją.“

2.17. Buvusį VIII skyrių laikau X skyriumi.

2.18. Buvusį 66 punktą laikau 87 punktu.

2.19. 1 priede:

2.19.1. Pakeičiu 11.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„11.5. laivai, dėl kurių gautas laivo kapitono, įgulos nario arba kito saugiu laivo eksploatavimu, gyvenimo ir darbo sąlygomis laive arba taršos prevencija teisėtai suinteresuoto asmens ar organizacijos pranešimas arba skundas, įskaitant krante pateiktą skundą, išskyrus atvejus, kai Administracija tokį pranešimą arba skundą laiko akivaizdžiai nepagrįstu;“.

2.19.2. Papildau 11.11 papunkčiu:

„11.11. laivai, dėl kurių koregavimo veiksmų plano buvo susitarta po laivo sulaikymo dėl to, kad gyvenimo ir darbo sąlygos laive netinkamos ir tai kelia akivaizdų pavojų jūrininkų sveikatai ar saugumui arba kai nustatyti dideli ar pakartotiniai MLC konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises) pažeidimai, tačiau to plano įgyvendinimas nepatikrintas inspektoriaus.“

2.20. 3 priede:

2.20.1. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

„21. Sveikatos pažymėjimai (MLC konvencija).“

2.20.2. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

„22. Darbų laive planavimo grafikas (MLC konvencija ir STCW konvencija).“

2.20.3. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:

„23. Jūrininkų darbo ir poilsio valandų apskaitos dokumentas (MLC konvencija).“

2.20.4. Papildau 54 punktu:

„54. Darbo jūrų laivyboje liudijimas (MLC konvencijos 5.1.3 taisyklėje nurodytas liudijimas).“

2.20.5. Papildau 55 punktu:

„55. Darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracija (MLC konvencijos 5.1.3 taisyklėje nurodyta deklaracija), I ir II dalys.“

2.20.6. Papildau 56 punktu:

„56. Draudimo ar kitos finansinės garantijos liudijimas, susijęs su civiline atsakomybe už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą.“

2.20.7. Papildau 57 punktu:

„57. Atitinkamai pavojingųjų medžiagų sąrašo sertifikatas arba atitikties liudijimas, jei taikytina pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo.“

2.21. 4 priede:

2.21.1. Pakeičiu paskutiniojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstau taip:

Sritys pagal MLC konvenciją“.

2.21.2. Papildau 69 punktu:

„69. Sąlygos laive akivaizdžiai kelia pavojų jūrininkų saugai, sveikatai ar saugumui.“

2.21.3. Papildau 70 punktu:

„70. Jei nustatomi trūkumai yra dideli ar jei tai yra pakartotinis MLC konvencijos reikalavimų (įskaitant jūrininkų teises), susijusių su jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygomis, kaip nustatyta laivo darbo jūrų laivyboje liudijime ir darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijoje, pažeidimas.“

 

 

Susisiekimo ministras                                                                          Rimantas Sinkevičius