Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO įstatymo NR. IX-675 58 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIp-455
2017 m. birželio 21 d. Nr. 473
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-194 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-455 (toliau – Įstatymo projektas) siūlomam teisiniam reguliavimui – nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata būtų taikoma ne išimtinai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytų rūšių veikloms, o visoms veikloms, išskyrus tas, kurioms būtų nustatytos išimtys, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos galiojančios pelno mokesčio lengvatos, taikomos laisvosiose ekonominėse zonose veikiantiems vienetams, šiuo metu yra vertinamos dėl jų atitikties Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nustatytiems principams, taisyklėms ir jų pagrindu patvirtintoms priemonėms sąžiningos konkurencijos mokesčių srityje. Atsižvelgiant į tai, būtina kompleksiškai įvertinti sprendimus dėl naujų pelno mokesčio lengvatų taikymo schemų laisvosiose ekonominėse zonose veikiantiems vienetams keitimo, tačiau tai galima padaryti tik sulaukus atsakingų ES institucijų ir EBPO įvertinimų.
Lietuvos Respublika, stodama į ES, kaip ir kitos valstybės narės, įsipareigojo laikytis 1997 m. gruodžio 1 d. Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos išvadomis patvirtintos ES Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijos dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (Code of Conduct for Business Taxation) nuostatų (98/C 2/01) (toliau – Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas), tarp jų ir nuostatos dėl susilaikymo nuo mokestinių priemonių, kurios sukuria žalingą mokesčių konkurenciją, įvedimo. Kai ES valstybė narė nustato lengvatines juridinių asmenų pelno apmokestinimo sąlygas, apie tokį reguliavimą turi būti pranešta Verslo apmokestinimo elgesio kodekso darbo grupei (toliau – Kodekso darbo grupė), vertinančiai valstybių narių tiesioginio apmokestinimo (pelno mokesčio) mechanizmus. Kodekso darbo grupės sprendimai pateikiami jos ataskaitoje ECOFIN tarybai, o ši suformuluoja savo išvadas dėl jų. ES valstybės narės, vykdydamos įsipareigojimą dėl sąžiningos konkurencijos pelno apmokestinimo srityje, Kodekso darbo grupės sprendimus įgyvendina keisdamos arba atšaukdamos žalingomis pripažintas mokestines priemones. Šiuo metu Kodekso darbo grupė vertina 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-2565 nustatytą reguliavimą. Pagal šį reguliavimą nenustatyta ribojimų taikyti pelno mokesčio lengvatą ypač mobilioms veikloms, t. y. veikloms, kurių vykdymo vieta gali būti be didelių sąnaudų perkelta iš vienos valstybės į kitą; be to, laisvosiose ekonominėse zonose veikiantiems vienetams leidžiama teikti paslaugas kitiems tos pačios vienetų grupės vienetams.
Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas aktualus ir Lietuvos stojimo į EBPO proceso kontekste. Lietuva nuo 2016 m. sausio 1 d. tapo asocijuota EBPO Veiksmų plano dėl mokesčio bazės irimo ir pelno perkėlimo (OECD‘s Action Plan on Base Erosion and Profit Shifting) (toliau – BEPS) projekto nare, kartu išreikšdama savo ryžtą įgyvendinti 15 BEPS veiksmų ataskaitų pateiktas rekomendacijas, tarp jų ir 5 BEPS veiksmo priemonę kovai su žalinga mokesčių praktika. Pagal pagrindinį šios priemonės principą lengvatinį apmokestinimą suteikianti jurisdikcija turi užtikrinti, kad šioje jurisdikcijoje yra vykdoma reali ekonominė veikla. Atsižvelgiant į nurodytą projektą ir Lietuvos pasirengimo būti EBPO nare vertinimą, šiuo metu atliekama Lietuvoje taikomų lengvatinių pelno mokesčio priemonių, taip pat ir taikomų laisvosiose ekonominėse zonose veikiantiems vienetams, peržiūra. Atsižvelgdamas į peržiūros metu pateiktus Lietuvoje taikomų lengvatinių pelno apmokestinimo sąlygų, kurios iš esmės vertinamos pagal tuos pačius kriterijus kaip ir Kodekso darbo grupėje, vertinimo rezultatus, EBPO Fiskalinių reikalų komitetas pateiks EBPO Tarybai formalią nuomonę dėl Lietuvos pasirengimo būti EBPO nare mokesčių politikos klausimų kontekste.
2. Įstatymo projektas stokoja nuostatų, reguliuojančių veiklas, kurioms pelno mokesčio lengvata nebūtų taikoma. Poreikį reguliuoti veiklas, kurioms pelno mokesčio lengvatos nebūtų taikomos, galima nustatyti ir iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma, kad „siūlytina remtis Lenkijos modeliu („kas nedraudžiama, tas leidžiama“)“.
3. Mokestinės lengvatos yra viena iš valstybės pagalbos formų. Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siūloma keisti pelno mokesčio lengvatos taikymo laikotarpius, iš esmės reiškia, kad išplečiama šios lengvatos apimtis, todėl šios nuostatos turėtų būti papildomai įvertintos valstybės pagalbos kontekste.
4. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas priežastis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengs atitinkamą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pateiks jį Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.