Administracinė byla Nr. eA-451-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03372-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7, 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. V. skundą atsakovams Švenčionių rajono savivaldybės tarybai ir Švenčionių rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – L. L., A. K., I. K. ir V. M.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T-141 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ ir 2019 m. sausio 31 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-22 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patikslinimo““ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo ištaisytos vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (toliau – ir Ginčo kelias) koordinatės, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1.    Švenčionių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2019 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-141, kuriuo nusprendė ištaisyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (iki 2015 m. gruodžio 30 d. kelio numeris 65(61V); nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 627; nuo 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 924) koordinates. Po skundžiamo Sprendimo priėmimo vietinės reikšmės kelias Nr. 924 patenka į pareiškėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

2.2.    Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 86-3159 E. M. buvo atkurta nuosavybės teisė, grąžinant natūra Žemės sklypą. 1999 spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo pareiškėjas. Kadangi Žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal preliminarius matavimus, pareiškėjo užsakymu 2015 m. buvo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų byla buvo pateikta tikrinti ir derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriui. NŽT Švenčionių skyrius ir NŽT atsisakė šią bylą suderinti, nurodę, kad kelias, esantis pareiškėjo Žemės sklype nuo Žemės sklypo pietinės ribos iki Žemės sklype esančio sodo, turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė. Pareiškėjas šiuos NŽT veiksmus apskundė teismui, prašydamas įpareigoti NŽT suderinti jai pateiktą pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį Žemės sklypo planą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-281-1063/2019 pareiškėjo skundą patenkino, panaikino skųstus NŽT administracinius aktus ir įpareigojo NŽT Švenčionių skyrių per 2 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Žemės sklypo planą, esantį šio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio Nr. 627 pareiškėjo Žemės sklype nėra ir kad pareiškėjo Žemės sklypo planas yra parengtas be trūkumų, todėl NŽT atsisakymas jį derinti buvo pripažintas neteisėtu.

2.3.    Administracinę bylą Nr. eI-281-1063/2019 nagrinėję teismai nustatė, kad Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra dokumentai: grąžinamo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas bei grąžinamos natūra žemės sklypo planas – nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad Žemės sklypas pretendentei buvo grąžintas kartu su jame įsiterpusiu bendro naudojimo keliu. Taip pat teismai nustatė, kad egzistuoja du skirtingo turinio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai: Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, esančiame Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, nurodyta, kad Žemės sklype nėra įsiterpusių kitiems asmenims priklausančių žemėnaudų, o nuosavybės teisių atkūrimo byloje saugomame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra pažymėta, kad Žemės sklype yra įsiterpusi kitiems asmenims priklausanti žemėnauda – 3 m (0,05 ha) bendro naudojimo kelias. Teismai nustatė, kad šiame nuosavybės teisių atkūrimo byloje saugomame žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte padarytas prierašas yra atliktas ant pažymėto brūkšnio, kas reiškia, jog pirminiame dokumente tokio prierašo nebuvo. Dėl galimo dokumentų klastojimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – ir STT) buvo pradėtas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate (toliau – ir Švenčionių raj. PK) buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte įrašas apie tai, kad Žemės sklype yra įsiterpęs bendro naudojimo kelias, buvo padarytas vėliau, nei šis aktas kartu su kitais nuosavybės teisei registruoti reikiamais dokumentais buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, ir kad šis įrašas buvo padarytas be žemės savininkės E. M. ar jos įgalioto asmens žinios. Teismai nustatė, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuosavybės teisės pretendentei E. M. buvo atkurtos su Žemės sklype įsiterpusiu valstybei priklausančiu bendro naudojimo keliu, nes toks kelias Žemės sklype nebuvo suprojektuotas.

2.4.    Po minėtos administracinės bylos Nr. eI-281-1063/2019 išnagrinėjimo NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas, vykdydamas teismų įpareigojimą, 2019 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 45SK-144-(14.45.110) patvirtino pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialisto T. U. 2015 m. lapkričio 20 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šis administracinis aktas buvo priimtas ir pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenų byla su joje esančiu Žemės sklypo planu suderinta tik nustačius, kad pareiškėjo Žemės sklypo kadastro duomenys ir ribos atitinka tiek teritorijų planavimo dokumentus, tiek Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisų atkūrimui dokumentus. Pagal nustatytus kadastro duomenis jokių bendro naudojimo vietinės reikšmės kelių pareiškėjo Žemės sklype nėra.

2.5.    Po NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 45SK-144-(14.45.110) priėmimo pareiškėjo kaimynas L. L. kreipėsi į teismą dėl servituto pareiškėjo Žemės sklype nustatymo, teigdamas, kad priimtu sprendimu panaikinus pareiškėjo Žemės sklype bendro naudojimo kelią L. L. tariamai nebeturi privažiavimo prie jo kartu su bendraturčiais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis A. K., I. K., V. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kuris yra greta pareiškėjo Žemės sklypo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-5959-763/2019, pareiškėjas sužinojo, kad Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo ištaisė vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (buvę Nr. 65(6-1V) ir 627) koordinates, kaip nustatyta galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei atitinkančias faktinę šio vietinės reikšmės kelio situaciją. Po tokio vietinės reikšmės kelio koordinačių ištaisymo šis kelias atsirado pareiškėjo Žemės sklype. Šios bylos nagrinėjimo metu Švenčionių rajono savivaldybės pozicija buvo priešinga priimtam skundžiamam Sprendimui, t. y. savivaldybė savo raštuose pareiškėjui ir valstybės institucijoms tvirtino, kad vietinės reikšmės kelias į pareiškėjo Žemės sklypą nepatenka ir nėra pagrindo jo įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą ar keisti jo koordinačių.

2.6.    2015 m. buvo tikslinamas Švenčionių rajono vietinės reikšmės kelių sąrašas, kurio metu buvo surinkti ir patikslinti duomenys iš seniūnijų apie jų teritorijoje esančius kelius. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį vietinės reikšmės (Ginčo) kelio (tuo metu kelio Nr. 627) pabaiga sutampa su pareiškėjo Žemės sklypo riba. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-22 pakeitė 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtintą viešųjų ir vidaus kelių sąrašą ir jį išdėstė nauja redakcija, pagal kurią vietinės reikšmės (Ginčo) kelio pabaiga taip pat sutapo su pareiškėjo Žemės sklypo riba.

2.7.    Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.15)1S-45 informavo pareiškėją, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas, bei patikslintos vietinės reikšmės kelio 627 koordinatės – kelio pabaiga sutampa su įvažiavimu į pareiškėjo Žemės sklypą, todėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimas nebūtinas. Taip pat Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. (6.26)1S-85 informavo pareiškėją, kad klausimas dėl Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patikslinimo bus teikiamas rajono savivaldybės tarybai svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje, atsižvelgiant į Švenčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito 2016 m. liepos 14 d. ataskaitą Nr. K-10-5, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis, duotas nurodymas patikslinti 2015 m. gruodžio 30 d. rajono taryboje patvirtintą vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Šiuo raštu jis taip pat buvo informuotas, kad keliukas, einantis per pareiškėjo Žemės sklypą, nėra įtrauktas į tikslinamų kelių sąrašą. Taip pat ir Švenčionių rajono savivaldybės 2019 m. kovo 19 d. posėdžio protokole Nr. (4.41)01-29 nurodyta, kad savivaldybė neturi jokio pagrindo keisti vietinės reikšmės kelio Nr. 627 koordinačių. Kaip matyti iš šio protokolo, savivaldybės posėdyje buvo nagrinėjamas L. L. prašymas, kuriuo buvo prašoma imtis priemonių susidariusiai situacijai po Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 priėmimo atitaisyti. Savivaldybės komisijos nariai buvo nuvykę į vietą šiame prašyme nurodytoms aplinkybėms įsitikinti, ir jį išnagrinėję nurodė, kad pareiškėjo Žemės sklype nėra bendro naudojimo kelių ir savivaldybė neturi pagrindo keisti vietinės reikšmės kelio Nr. 627 koordinačių, neturint atitinkamai pakeistų nekilnojamojo turto registro duomenų ar teismo sprendimo.

2.8.    Aplinkybę, jog Žemės sklype niekada nebuvo jokių bendro naudojimo kelių patvirtina ir VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.1.5.) S-6268 nurodyta informacija, kad pateiktuose registravimui dokumentuose informacijos apie Žemės sklype esančius bendrojo naudojimo kelius, kurių plotas neįskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, nėra, taip pat, kad ir kadastro žemėlapyje nėra duomenų apie per Žemės sklypą einantį bendrojo naudojimo kelią. Tokią aplinkybę taip pat patvirtina Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir STT raštuose užfiksuotos aplinkybės. Generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 10 d. nutarime nurodyta, kad A. V. adresuotame NŽT Švenčionių skyriaus rašte nurodyta informacija apie tai, kad per jam priklausantį Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, negali būti vertinama kaip teisinga, kadangi ji pateikta remiantis 1999 m. liepos 13 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktu, kuriame atliktas įrašas apie bendro naudojimo kelią padarytas pažeidžiant nustatytą tvarką.

2.9.    STT 2015 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 4-01-9050 Švenčionių rajono savivaldybės administracijai pateikė informaciją, kuri, kaip nurodyta šiame rašte, gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano duomenų tikslinimo. Šiame rašte nurodyta, kad NŽT Švenčionių skyriaus pareiškėjui teikta informacija apie tai, kad per jo Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, negali būti vertinama kaip teisinga. Taip pat, kad sprendžiant klausimus dėl bendro naudojimo kelio buvimo, ploto ir ribų nustatymo pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype, būtina atsižvelgti į jo teisėtus lūkesčius įstatymų nustatyta tvarka įregistravus savo nuosavybę 6,5 ha dydžio Žemės sklypui, kaip vientisam žemės sklypui be jokių servitutų ir bendro naudojimo kelių. Tokia pati informacija pateikta ir STT 2015 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 4-01-8953, adresuotame NŽT ir VĮ Registrų centrui. Dar viename STT 2016 m. vasario 18 d. rašte Nr. 4-01-1204, priimtame vertinant NŽT veiksmus bandant į privatų pareiškėjo Žemės sklypą įterpti savivaldybės kelią, STT nurodė, kad ženklinant Žemės sklypą nebuvo jokių faktinių duomenų apie jame esantį vietinį kelią, priklausantį savivaldybei. Šio Žemės sklypo abrise buvo pažymėtas faktinis vidaus keliukas, vedantis tiek į sodybą, tiek į ežerą. Joks keliukas ar kelio atkarpa, vedanti į kaimyninį žemės sklypą, pažymėta nebuvo. Taip pat STT nurodė, kad projekto autorius J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Žemės sklype keliu naudojosi tik jo savininkas ir niekas kitas nesinaudojo.

2.10.  Nepaisant minėtų valstybės ir savivaldybės institucijų aktuose nustatytų aplinkybių, atsakovas skundžiamu sprendimu, nesant tam jokių objektyvių duomenų, nurodęs, kad vietinės reikšmės kelio koordinatės yra nustatytos netiksliai, nustatė Ginčo kelio koordinates, pagal kurias šis kelias eina per pareiškėjo Žemės sklypą. Skundžiamo Sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu Savivaldybės tarybos sprendimu siekiama nustatyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 koordinates, atitinkančias „faktinę situaciją“ bei šiame rašte nurodytus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei tokiu būdu užtikrinti viešąjį interesą. Pagal skundžiamo Sprendimo projekto rengėjus, galiojančiuose specialiuosiuose planuose – 2013 m. balandžio 11 d. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros specialiajame plane ir 2015 m. birželio 18 d. Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų turizmo ir rekreacijos specialiajame plane – vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (Nr. 65 (6-1V)) koordinačių galutinis taškas baigiasi Labanoro ežero paežerėje. Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad kelio Nr. 924 koordinatės Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2019 m. sausio 31 d. sprendimuose yra nustatytos netiksliai, remiantis faktinės situacijos neatitinkančia Labanoro seniūnijos 2015 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (2.1)S/4-174 „Dėl klaidos Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane“ (toliau – ir Seniūnijos raštas) pateikta informacija.

2.11.  Seniūnijos rašte nurodoma, kad Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane, patvirtintame 2013 m. balandžio 11 d., pastebėtos grubios klaidos, viena iš jų, kad vietinės reikšmės kelias Švenčionėliai – Januliškis – Labanoras nukreipiamas pro privatų sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo Žemės sklypą – pareiškėjo past.), kuriame nėra jokių bendro naudojimo kelių, ir baigiasi prie ežero kitame privačiame sklype. Taip pat nurodoma, kad rekonstrukcijos plane šis kelias logiškai jungiasi su Valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4428 Labanoras – Lakaja – Žaugėdai – Joniškis; kelias Nr. 924 yra (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, kuris sutampa su keliu Nr. 65(6-1V) Švenčionėliai – Januliškis – Labanoras, taip pat buvo paprašyta ištaisyti šias padarytas klaidas.

2.12.  Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo ir su juo susijusios lydimosios medžiagos, atsakovas siekė ištaisyti anksčiau savivaldybės patvirtintuose sprendimuose esančią klaidą, tačiau klaidos jau buvo ištaisytos priimant būtent 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T-243, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane padarytas klaidas ir priimtu 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 tvirtinant vietinės reikšmės kelių sąrašą ir jas ištaisant. Todėl atsakovo veiksmai taisant klaidą, kuri jau yra ištaisyta, yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Pati Švenčionių rajono savivaldybė nekėlė abejonių dėl vietinės reikšmės kelio pabaigos vietos teisingumo – kad šio kelio pabaiga sutampa su įvažiavimu į pareiškėjo Žemės sklypą, todėl skundžiamu Sprendimu buvo ištaisytos ne techninės anksčiau priimtų sprendimų klaidos, o priimtas visiškai naujas sprendimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjo Žemės sklype yra vietinės reikšmės kelias.

2.13.  Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Šiame įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad savivaldybės taryba turi teisę pakeisti patvirtintus vietinės reikšmės kelių sąrašus, taisant klaidas. Atsakovas pakeitė 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2019 m. sausio 31 d. sprendimų turinį ir skundžiamu Sprendimu nustatė pareiškėjui atitinkamas subjektines teises ir pareigas, kurių iki tol priimtais sprendimais nebuvo nustatyta, todėl tai negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida. Iš priimto Sprendimo nėra aišku, kokiu keliu ginčo kelią laiko atsakovas. Visas Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jame nėra jokių kitiems asmenims įsiterpusių naudmenų. Be to, skundžiamu Sprendimu yra keičiamos ne tik kelio pabaigos, bet ir pradžios koordinatės, nors jokių duomenų apie netikslias pradžios koordinates nėra nurodyta, taip pat nesutampa ir kiti kelio duomenys, t. y. kelio ilgis.

2.14.  Žemės sklypo projektavimo metu jokios Žemės sklype esančios naudmenos jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo projektuojamos kaip bendro naudojimo keliai, taip pat jokie Žemės sklype esantys keliai niekada nebuvo įtraukti į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus.

2.15.  Atsakovas Sprendimą pareiškėjo Žemės sklype nustatyti vietinės reikšmės kelią turėjo priimti remdamasis objektyviais duomenimis, kurie pagrįstų tokio sprendimo teisėtumą, ir kad toks kelias toje vietoje tikrai egzistuoja, tačiau iš Sprendimo nėra aiškūs nei jo priėmimo motyvai, nei teisinis pagrindimas, įvertinant ir tai, kad kelerius metus pats atsakovas tvirtino, kad jokio pagrindo įtraukti pareiškėjo Žemės sklype esančio kelio į vietinės reikšmės kelių sąrašą nėra. Skundžiamas Sprendimas neproporcingai suvaržo pareiškėjo teises, nes atsakovas, nesiaiškindamas jokių tikrųjų faktinių aplinkybių, tiesiog nustatė, kad vietinės reikšmės kelias eina per privatų pareiškėjo Žemės sklypą. Be to, esant pareiškėjo nesutikimui su tokiu tariamos klaidos taisymu, tokia klaida galėjo būti taisoma tik teismo sprendimu. Vietinės reikšmės kelias pareiškėjo Žemės sklype atsirado tik 2013 m. patvirtintus Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialųjį planą ir būtent tada buvo nustatyta, kad pareiškėjo Žemės sklype yra I kategorijos kelias.

2.16.  Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad 2013 m. Specialiojo plano sprendiniuose buvo pažymėtas IV kategorijos 17,658 km ilgio ir 6 m pločio kelias, plane pažymėtas numeriu 65(6-IV), kuris vedė į Šlapimo kaimą, kuris yra visiškai kitoje geografinėje vietoje. Būtent šią klaidą, ištaisytą atsakovo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243, atsakovas ištaisė ginčijamu Sprendimu.

2.17.  Sulyginus skundžiamame Sprendime nurodytus duomenis akivaizdžiai matyti, kad ne 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo klaida buvo ištaisyta paliekant 2013 m. patvirtinto Specialiojo plano sprendinius, o neatliekant kokių specialiojo planavimo korektūros rengimo, viešinimo ir tvirtinimo procedūrų, taip pat nerengiant naujos grafinės medžiagos (brėžinio) suplanuotas visiškai naujas kelias: 1) skiriasi kelio kategorija: 2013 m. Specialiajame plane kelias buvo IV kategorijos, o pagal 2019 m. sprendimą kelias yra be kategorijos; 2) skiriasi kelio pradžios koordinatės: 2013 m. Specialiajame plane kelios pradžios koordinatės buvo 6115974,48/622015,23, o pagal 2019 m. sprendimą – 6125888,21,21/613537,13; 3) skiriasi kelio plotis: 2013 m. Specialiajame plane kelias buvo 6 m pločio, o pagal 2019 m. sprendimą – kelias 3 m pločio; 4) skiriasi kelio ilgis: 2013 m. Specialiajame plane kelias buvo 17,658 km ilgio, o pagal 2019 m. sprendimą – kelias jau tik 644 m ilgio (kas akivaizdžiai patvirtina, jog yra suplanuotas „specialus kelias“, atšaka nuo realaus pagrindinio kelio į Šlapimo kaimą, vedantis į L. L. namų kiemą; 5) skiriasi kelio danga: 2013 m. Specialiajame plane kelias žvyro dangos, o pagal 2019 m. sprendimą kelio danga yra gruntas.

2.18.  Nurodytos aplinkybės patvirtina esminį skundo pagrindą, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas atliko kompleksinio teritorijų planavimo dokumento korektūros patvirtinimą, neatlikdamas jokių Specialiojo plano korektūros planavimo procedūrų ir vadovavosi neaiškiais motyvais – ginčijamame Sprendime nurodyta, kad ištaisomos kelio, kurio galutinis taškas baigiasi Labanoro ežero paežerėje, koordinatės, nutylint esminį faktą, kad paežerės kelio pabaigos taškas pagal Specialųjį planą yra Šlapimo kaimas, į kurį natūroje ir pagal Specialųjį planą veda IV kategorijos 6 m pločio ir 17,658 km ilgio žvyro dangos kelias.

3.       Atsakovai Švenčionių rajono savivaldybės taryba ir Švenčionių rajono savivaldybė (toliau – ir atsakovai) atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1.    Ginčo kelias atsispindi visoje eilėje teritorijų planavimo dokumentų, orto fotografinėje medžiagoje, bei kituose dokumentuose. 1999 m. liepos 13 d. sudarytas Švenčionių rajono Kaltanėnų seniūnijos Labanoro kaimo E. M. sklypo žemės sklypo abrisas Nr. 35. Žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akto 3 punkte yra nurodyta, jog: Žemės sklype Nr. 35 (pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype) yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – bendro naudojimo kelias, 3 m. 2013 m. balandžio 11 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, priėmė sprendimą Nr. T-68 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas). Specialiajame plane Ginčo kelio pabaigos koordinatės yra Labanoro ežero paežerėje. Nagrinėjant orto fotografinę medžiagą, pateikiamą interneto puslapyje www.geoportal.lt, matyti, jog Ginčo kelias 1995-1999 m. tęsėsi iki pat Labanoro ežero paežerės. Be kita ko, Ginčo kelio tęstinumą iki Labanoro ežero paežerės patvirtina ir www.geoportal.lt maršrutų sudarymo funkcija, t. y. nurodoma, jog Labanoro ežero paežerė yra pasiekiama automobiliu; internetinio portalo www.maps.lt duomenimis, Ginčo kelio pabaiga akivaizdžiai yra Labanoro ežero paežerėje ir Ginčo kelio pabaiga nesutampa su pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo riba. Internetinio portalo maps.google.lt duomenimis, Ginčo kelio pabaiga yra Labanoro ežero paežerėje. Pateiktame žemėlapyje akivaizdžiai matyti, jog Ginčo kelias baigiasi už L. L. priklausančios sodybos, o ne pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ribose ar iki sklypo ribos. 2015 m. birželio 18 d. Švenčionių rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisija patvirtino 2015 m. birželio 11 d. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ parengtą Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų turizmo ir rekreacijos specialųjį planą (toliau – ir Rekreacijos planas), kuriame akivaizdžiai matyti, jog Ginčo kelias yra pažymėtas pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype ir tęsiasi iki Labanoro ežero.

3.2.    2015 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“. Dar iki šio sprendimo priėmimo iš Švenčionių rajono savivaldybės Labanoro seniūnijos buvo gautas Seniūnijos raštas, kurio rengėja yra Švenčionių rajono savivaldybės Labanoro seniūnijos vyriausioji specialistė M. V., kuriai kartu su pareiškėju bendrosios nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuriame yra Ginčo kelias. 2017 m. gegužės 29 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracija gavo L. L. pranešimą dėl galimo M. V. viešųjų ir privačių interesų pažeidimo. Švenčionių rajono administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu „Dėl M. V. darbo drausmės pažeidimo“ pripažino, kad M. V., nenusišalinusi nuo 2015 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. (2.1)S/4-174 „Dėl klaidos Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane“ rengimo bei nedeklaravusi privačių interesų, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą. M. V., būdama akivaizdžiai suinteresuota Ginčo kelio nebuvimu jai ir su pareiškėjui bendrosios jungtine nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, parengė Seniūnijos raštą, kuriame sąmoningai buvo nurodyti klaidingi Ginčo kelio duomenys, t. y. klaidingai nurodytos Ginčo kelio pabaigos koordinatės.

3.3.    Iki Švenčionių rajono savivaldybės tarybai priimant 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T-243 (pagal kurį Ginčo kelio pabaigos koordinatės buvo klaidingai perkeltos iki pareiškėjui ir M. V. priklausančio Žemės sklypo pradžios), nebuvo atlikta jokia administracinė procedūra, kuria būtų patikrintas M. V. parengtame Seniūnijos rašte esančių Ginčo kelio duomenų teisingumas ir atitikimas tikrovei.

3.4.    2019 m. sausio 31 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-22 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau šiuo sprendimu Ginčo kelio koordinatės nebuvo pakeistos, taigi liko 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 bei nepatikrintu Ginčo kelio duomenų tikrumu pagrįstos klaidingos koordinatės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019, spręsdamas, ar Ginčo kelias patenka į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, rėmėsi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“. LVAT šios nutarties 46 punkte nurodė, jog net ir pagal pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo abrisą bei orto fotografinę medžiagą šiuo keliu patenkama tik iki pareiškėjo Žemės sklype esančio sodo.

3.5.    Švenčionių rajono savivaldybė sudarė komisiją L. L. 2019 m. kovo 4 d. prašymui išnagrinėti (toliau – ir Komisija), atsižvelgdama į Švenčionių rajono gyventojo L. L. rašytinius prašymus dėl privažiavimo kelio į jam priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini)., teritoriją. Pagal Komisijos 2019 m. liepos 31 d. posėdžio protokolą Nr. (4.41) 01-70, Komisija nutarė kreiptis į Labanoro seniūnijos seniūną su prašymu iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. raštu informuoti: a) ar Labanoro seniūnija vykdo (vykdė iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir po 2016 m. sausio 1 d.) (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūros darbus, jei taip, iš kokio finansavimo šaltinio finansuoti darbai; b) ar Labanoro seniūnija vykdo (vykdė iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir po 2016 m. sausio 1 d.) priežiūros darbus (duomenys neskelbtini)gatvėje iki L. L. priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini)pradžios. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą Nr. (4.11)1S-2870 pagal šioje dalyje minėtą Komisijos sprendimą. Taip pat, pagal Komisijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio protokolą Nr. (4.41) 01-71 komisija nutarė kreiptis į Labanoro seniūnijos seniūną su prašymu iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu informuoti: a) ar Labanoro seniūnija vykdo (vykdė iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir po 2016 m. sausio 1 d.) kelio Nr. 627 (Ginčo kelio) priežiūros darbus, jei taip, iš kokio finansavimo šaltinio finansuoti darbai; b) ar Labanoro seniūnija vykdo (vykdė iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir po 2016 m. sausio 1 d.) priežiūros darbus kelyje Nr. 627 (Ginčo kelyje) iki L. L. priklausančios sodybos. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą Nr. (4.11)1S-2926 pagal šioje dalyje minėtą Komisijos sprendimą. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnija pateikė raštą Nr. (2.1) S/4-8, kuriuo nurodė, jog kiekvienų metų žiemą nuo 2004 m. kelias Nr. 627 (Ginčo kelias) buvo valomas iki paežerės. Kelias buvo valomas po keletą kartų, priklausomai nuo iškritusio sniego kiekio. 2019 m. rugpjūčio 13 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracija pateikė užklausą Nr. (4.11E) 1S-3016 Labanoro seniūnijai: a) kokiu pagrindu buvo valomas kelias privačiuose sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kas valė kelią ir kaip buvo organizuojama šio kelio priežiūra iki 2004 m. Labanoro seniūnija, atsakydama 2018 m. spalio 13 d. raštu Nr. (2.1) S/4-82 patikino, kad visi keliai, įskaitant ir kelią Nr. 627 (Ginčo kelias), buvo valomi žiemos metu pagal poreikį ir gyventojų prašymus.

3.6.    2019 m. rugpjūčio 14 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pasitarimo dėl kelio Nr. 627 Labanoro seniūnijoje protokole nurodyta, jog buvo aiškinamasi, kokiu būdu buvo pakeistos Ginčo kelio koordinatės. Atsižvelgiant į tai, kad priimant 2015 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-243, kuriuo buvo pakeistos Ginčo kelio koordinatės, buvo remiamasi Labanoro seniūnijos seniūno pasirašytu Seniūnijos raštu, Labanoro seniūnijos seniūno V. J. buvo paklausta, kas buvo minėto rašto rengėjas. Labanoro seniūnijos seniūnas V. J. nurodė, jog minėtą raštą parengė Labanoro seniūnijos vyriausioji specialistė M. V.. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog priimant Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ buvo vadovaujamasi klaidingais duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 29 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: ištaisyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (iki 2015 m. gruodžio 30 d. kelio numeris 65 (6-1V); nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 627; nuo 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 924) koordinates, nurodant faktines koordinates, nustatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei atitinkančias faktinę vietinės reikšmės kelio Nr. 924 situaciją.

3.7.    Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Švenčionių raj. PK būtų nustatęs pareiškėjo minimas aplinkybes ar kad būtų atlikęs ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo. Tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dar savaime nereiškia, kad buvo nustatyta kokios nors nusikalstamos veikos elementai, ko šiuo atveju ir nebuvo. Pareiškėjas nepagrįstai nutyli aplinkybę, jog 2015 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 4-01-9050 7 pastraipoje yra konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu <...> surinktų duomenų nepakanka tam, kad nustatyti, kada tiksliai <...> žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 3-iame punkte buvo padarytas įrašas apie tai, jog žemės sklype <...> yra įsiterpęs 3 m pločio ir 0,05 ha bendro naudojimo kelias. Generalinės prokuratūros 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas STT ir Švenčionių raj. PK pagal pareiškėjo skundą, buvo nutrauktas.

3.8.    Skundžiamas Sprendimas nepaneigia pareiškėjo nuosavybės teisės, jam nėra apribotos ar kitaip suvaržytos teisės naudotis šiuo bendrojo naudojimo keliu, Sprendimu jam nebuvo nustatyta mažiau teisių ar priskirta daugiau pareigų.

3.9.    2015 m. birželio 18 d. Švenčionių rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisija patvirtino 2015 m. birželio 11 d. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ parengtą Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų turizmo ir rekreacijos specialųjį planą, kuriame Ginčo kelio pabaiga yra akivaizdžiai pažymėta Labanoro ežero pakrantėje, todėl Ginčo kelias atitinka Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vietinės reikšmės viešojo kelio apibrėžimą, t. y. kaip kelio, kuriuo patenkama į rekreacijos objektą.

3.10.  Pareiškėjas Žemės sklypą įsigijo 1999 spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl pagal 1995-1999 m. orto fotografinę informaciją akivaizdu, kad įsigydamas Žemės sklypą pareiškėjas negalėjo nesuprasti, jog jame Ginčo kelias faktiškai egzistuoja. Be to, pareiškėjo sutuoktinė M. V. buvo ir yra Švenčionių rajono savivaldybės administracinio vieneto – Labanoro seniūnijos darbuotoja, todėl M. V. neabejotinai buvo susipažinusi su Švenčionių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentais, ir žinojo faktą, jog jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo teritorijoje yra Ginčo kelias.

3.11.  Atsakovai teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė prieštaringus samprotavimus dėl Ginčo kelio, nes nėra aišku, ar pareiškėjas teigia, kad Ginčo kelias neegzistuoja, ar kad egzistuoja, šiuo aspektu galima įžvelgti pareiškėjo argumentacijos nenuoseklumą ir pareiškėjo nesąžiningumą, kadangi Ginčo kelias neabejotinai egzistuoja.

3.12.  Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra dėl kito kelio – o būtent dėl pareiškėjo pateiktoje schemoje pažymėto pilka punktyrine linija. Kelio atkarpa pareiškėjo Žemės sklype, kuri tęsiasi iki sodo, nėra niekaip susijusi su Ginčo keliu – vietinės reikšmės kelio atkarpa, kurios pabaigos koordinatės nuo senų laikų driekiasi iki Labanoro ežero pakrantės. Teismų sprendimais NŽT buvo įpareigota tik suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko T. U. parengtą žemės sklypo Nr. 35, esančio (duomenys neskelbtini), planą, esantį Žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Pagal minėtą kadastro duomenų bylą, keliu užimtas plotas šiai dienai yra įskaičiuotas į Žemės sklypą. Tai reiškia, kad atlikus pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus bei teismui įpareigojus NŽT juos suderinti, pareiškėjo įgytas Žemės sklypo plotas, tikėtina, neteisėtai padidėjo atsakovui priklausančios nuosavybės vietinės reikšmės kelio sąskaita.

3.13.  Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pats patvirtino, jog Ginčo kelio koordinatės, kurių pabaigos taškas yra trečiajam asmeniui L. L. priklausančiame sklype (paežerėje), buvo patvirtintos Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68, nors pats Ginčo kelias pagal byloje esančius duomenis egzistuoja jau seniai. Pagal pateiktą 1999 m. liepos 13 d. žemės sklypų ribų paženklinimo aktą Ginčo kelio egzistavimas yra akivaizdus. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, į vietinės reikšmės vidaus kelią nuosavybės teisės atkurtos nebuvo, dėl ko kelias, esantis valstybinėje žemėje, pagrįstai 1999 m. nebuvo įskaičiuotas į E. M. priklausančio žemės sklypo (kurį vėliau įgijo pareiškėjas) plotą ir buvo žymima kaip įsiterpusi naudmena, esanti Žemės sklype. Ta pati žemėnauda (Ginčo kelias) atsispindi ir daugybėje kitų vėliau rengtų dokumentų, pvz., 2015 m. pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo plane, su kuriuo pasirašytinai yra susipažinęs ir pareiškėjas.

3.14.  Nagrinėjamoje byloje, vertinant ginčijamo akto teisėtumą, svarbu įvertinti ir atkreipti dėmesį į trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius įrodymus, jog 2002 m. buvo parengtas L. L. valdomo nuosavybės teise žemės sklypo detalusis planas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 86-4313, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui, nustatytas servitutas „leisti prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių 0,27 ha pločio“, t. y. būtent Ginčo keliu, kuris, anot pareiškėjo, pasibaigia ties pareiškėjo Žemės sklypu, yra pasiekiamas vandens telkinys – ežeras ir tam yra nustatytas servitutas. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto 3 punkte nurodoma: „Žemės sklype (-uose) Nr. 58;4 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos vietinės reikšmės kelias 0,064 a.“. Paminėtuose dokumentuose nurodomas kelias yra to paties bendrojo naudojimo kelio (Ginčo kelio) tąsa į trečiojo suinteresuoto asmens L. L. žemės sklypą ir per jį, sudarant sąlygas bet kokiems asmenims prieiti ar privažiuoti prie Labanoro ežero Ginčo keliu.

3.15.  Ginčo kelias laikytinas vietinės reikšmės viešuoju keliu, kadangi juo yra užtikrinamas patekimas prie Labanoro ežero pakrantės. Skirtingai nei teigia pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (jog remiantis Labanoro seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (2.1.)S/4-80, jame nurodyta, kad kelias Nr. 627 niekada nevedė iki L. L. sodybos), atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė priedus: 2019 m. rugpjūčio 12 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos raštą Nr. (2.1)S/4-81 ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos raštą Nr. (2.1)S/4- 82, kuriame Labanoro seniūnijos seniūnas aiškiai nurodė, kad kelias Nr. 627 buvo valomas iki paežerės bei kad visi keliai, įskaitant ir kelią Nr. 627, žiemos metu pagal poreikį ir gyventojų prašymus buvo valomi. Vietinės reikšmės kelias Nr. 924 (iki 2015 m. gruodžio 30 d. – Nr. 65(6-1V); nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 627; nuo 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 924) egzistavo nuo senų laikų ir juo buvo pravažiuojama ne tik iki privačių sodybų, bet taip pat ir iki Labanoro ežero, kuris patenka į Labanoro regioninio parko teritorijos dalį.

3.16.  Pareiškėjas pateiktuose rašytinuose paaiškinimuose klaidina teismą, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje byloje dalyvauja tie patys asmenys, o įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais konstatuota, kad jokio bendro naudojimo kelio pareiškėjo Žemės sklype nėra, jis kitų asmenų nėra naudojamas, ir kad L. L. turi galimybę patekti į savo žemės sklypą per kitą įvažiavimą, todėl šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai ir negali būti nustatinėjami iš naujo ar kvalifikuojami kitaip nei nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Abu atsakovai nebuvo proceso šalimi administracinėse bylose jokia forma, nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo minėtuose teismo procesuose, todėl prejudicija dėl tų pačių šalių dalyvavimo netaikytina. Kadangi nagrinėjamai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai nebuvo ir dar nėra nustatyti, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, privalo pagrįsti teismui skundžiamo akto neteisėtumą ar kuo yra pažeidžiamos jo teisės dėl atsakovo priimto Sprendimo, kuriuo, atliekant netikslumų ištaisymo pagal faktinius duomenis procedūrą, buvo nuspręsta ištaisyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 koordinates, nurodant faktines koordinates, nustatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei atitinkančias faktinę šio vietinės reikšmės kelio situaciją.

3.17.  Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti VAĮ 15 straipsnį, nes atsakovas pastebėjo netikslias kelio koordinates ir ištaisė techninio pobūdžio klaidas. Atsakovas ne panaikino savo prieš tai priimtą sprendimą, o ištaisė priimtuose sprendimuose padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju techninių klaidų ištaisymas nepakeitė administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmenų teisių ir pareigų, nes faktinė kelio Nr. 924 atkarpa visuomet tęsėsi iki Labanoro ežero pakrantės.

3.18.  Aplinkybę, kad faktinė kelio Nr. 924 pabaigos koordinatės pabaiga yra būtent Labanoro ežero pakrantėje, patvirtina Specialusis planas. Skundžiamas Sprendimas atitinka faktinę situaciją, yra pagrįstas teisės normomis bei galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Bylos aplinkybės patvirtina faktą, kad prie vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, t. y. Labanoro ežero, asmenys turi teisę patekti ne tik per tretiesiems asmenims žemės sklype nustatytą servitutą, bet taip pat naudodamiesi bendro naudojimo vietinės reikšmės keliu, einančiu per pareiškėjo Žemės sklypą, kaip kelio tąsa, taigi turi būti vertinamas ir ginamas socialiai pažeidžiamų asmenų grupių interesas. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja sutampantys viešasis gyventojų ir privatus pareiškėjo interesai, kad tiek gyventojai, tiek ir pats pareiškėjas galėtų tinkamai naudotis Ginčo keliu, kuris yra susijęs su viešuoju interesu ir kurį atsakovas užtikrina priėmęs tiek specialius teritorijų planavimo dokumentus, tiek atitinkamai priėmęs skundžiamą Sprendimą. Byloje pateiktų aplinkybių visuma ir nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad Ginčo keliu visuomet naudojosi ne pavieniai tretieji asmenys, o visi gyventojai.

3.19.  Remiantis byloje esančiu 2019 m. gegužės 13 d. antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 171-19-16, Ginčo kelias ne tik kad faktiškai egzistuoja, tačiau yra vienintelis kelias, kuriuo tiek į savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), gali patekti trečiasis suinteresuotas asmuo L. L., tiek kiti šioje byloje įtraukti tretieji asmenys, taip pat ir kiti suinteresuotieji asmenys, turintys teisę prieiti ir/ar privažiuoti prie Labanoro regioniniame parke esančio Labanoro ežero.

3.20.  Visos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės bei Specialiųjų planų žemėlapių fragmentai įrodo, kad yra bendrasis ir viešasis visuomenės poreikis naudotis Ginčo keliu, einančiu per pareiškėjo Žemės sklypą, patenkant prie ežero, kuris traktuotinas kaip viešasis objektas, užtikrinantis Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų teritorijų turizmo ir rekreacijos specialiojo plane nurodyto uždavinio – formuoti sąlygas turizmui – įgyvendinimą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Sprendimą, būtų išimtinai ginami tik pareiškėjo interesai, pažeidžiant ne tik trečiųjų asmenų teisės Ginčo keliu prieiti ar privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio turto, bet ir kitų asmenų, turinčių teisę naudotis vietinės reikšmės keliu, interesus, be to, būtų paneigiamas galiojančių ir nenuginčytų Švenčionių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1.    Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-281-1063/2019, tiek apeliacinės instancijos teismas savo nutartį šioje byloje motyvavo iš esmės vieninteliu dokumentu – Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243, kuriuo buvo patikslintos vietinės reikšmės kelio Nr. 627 koordinatės, pagal kurias Ginčo kelio pabaiga sutampa su įvažiavimu į Žemės sklypą.

4.2.    L. L. buvo kreipęsis į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją dėl Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 panaikinimo, kadangi šiuo sprendimu iš esmės jam buvo „uždarytas“ kelias į jo valdomą žemės sklypą. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (4.21)35-324 nurodė, kad šiuo metu privažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra tik per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl kurio vyksta teisminiai ginčai. Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 yra priimtas atsižvelgiant į Seniūnijos raštą, kurio rengėja yra Labanoro seniūnijos darbuotoja M. V., t. y. pareiškėjo žmona, kuri pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, nes pagrindinis argumentas kelio duomenų koregavimui buvo jos parengtas raštas ir pareiškėjo Žemės sklypo, suformuoto pagal preliminarius matavimus, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija.

4.3.    2002 m. buvo parengtas trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo detalusis planas, kurio pagrindiniame brėžinyje labai aiškiai atvaizduotas kelias („Esamas keliukas“), o šio plano grafoje „Gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) sutikimas“ yra sklypo Nr. 35 savininko A. V. parašas (sutikimas). Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 86-4313, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui, yra nustatytas servitutas leisti prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių 0,27 ha pločio, t. y. būtent Ginčo keliu, kuris, anot pareiškėjo, pasibaigia prie pareiškėjo Žemės sklypu, ir kuriuo yra pasiekiamas vandens telkinys – ežeras. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akto 3 punkte nurodyta: „Žemės sklype(uose) Nr. 58;4 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos vietinės reikšmės kelias 0,064 a.“. Taigi, visuose paminėtuose dokumentuose nurodomas kelias yra to paties bendrojo naudojimo kelio tąsa į trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą ir per jį.

4.4.    NŽT šią situaciją paaiškino 2016 m. sausio 26 d. rašte Nr. 1SD-227-(9.3.) nurodydama, kad žemės sklype Nr. 35 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis kelias į bendrą šio žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje, todėl administraciniu aktu nustatyti kelio servituto (viešpataujantis daiktas) žemės sklypui Nr. 35 nebuvo būtinybės, t. y. privažiavimas iki žemės sklypo Nr. 58 per žemės sklypą Nr. 35 šiuo keliu jau buvo numatytas.

4.5.    VĮ Valstybinių miškų urėdijos Švenčionių regiono padalinys 2018 m. birželio 4 d. raštu Nr. 4V(9)-329 pateikė Švenčionių miškų urėdijos Labanoro girininkijos 1999 m. Miškotvarkos miškų žemėlapio fragmentą, kuriame labai aiškiai matyti, kad Ginčo kelias eina tiek per pareiškėjo, tiek per trečiojo asmens žemės sklypą ir veda prie ežero. Tai, kad šis kelias yra ir visada buvo, atsispindi ir 1950 m. žemėlapyje. 

4.6.    Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra paneigtos ortofoto nuotraukomis, kuriose yra aiškiai matomas kelias, šis kelias yra vienintelis kelias, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo patenka į savo žemės sklypą, nes kito privažiavimo prie šio sklypo nėra.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. 1 149,50 Eur teismo išlaidų.

6.       Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė tokias aplinkybes:

6.1.    1999 m. liepos 13 d. buvo sudarytas Švenčionių rajono Kaltanėnų seniūnijos Labanoro kaime esančio E. M. žemės sklypo abrisas Nr. 35. Pareiškėjas Žemės sklypą iš E. M. įsigijo 1999 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. J-5779.

6.2.    2013 m. balandžio 11 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-68 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo, be kita ko, nustatė, kad Ginčo kelio pabaigos koordinatės yra Labanoro ežero paežerėje.

6.3.    2015 m. birželio 18 d. Švenčionių rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisija patvirtino 2015 m. birželio 11 d. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ parengtą Rekreacijos planą, pagal kurį Ginčo kelias pažymėtas pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype ir tęsiasi iki Labanoro ežero paežerės.

6.4.    Švenčionių rajono savivaldybės Labanoro seniūnija 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė Švenčionių rajono savivaldybei Seniūnijos raštą, kurio rengėja yra Švenčionių rajono savivaldybės Labanoro seniūnijos vyriausioji specialistė M. V..

6.5.    2015 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo Ginčo kelio pabaigos koordinatės buvo pakeistos į sutampančias su pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo riba.

6.6.    L. L. 2017 m. gegužės 29 d. pateikė pranešimą Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl galimo M. V. viešųjų ir privačių intereso pažeidimo, kuriame pažymėjo, kad M. V., parengusi Seniūnijos raštą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį.

6.7.    Švenčionių rajono administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymu „Dėl M. V. darbo drausmės pažeidimo“ pripažino, kad M. V., nenusišalinusi nuo Labanoro seniūnijos rašto rengimo bei nedeklaravusi privačių interesų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą.

6.8.    2019 m. sausio 31 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-22 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau šiuo sprendimu Ginčo keliu koordinatės nebuvo pakeistos, taigi liko 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 nustatytos koordinatės.

6.9.    LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartyje, spręsdamas, ar Ginčo kelias patenka į pareiškėjo Žemės sklypą, rėmėsi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“, nutarties 46 punkte nurodydamas, jog net ir pagal pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo abrisą bei orto fotografinę medžiagą šiuo keliu patenkama tik iki pareiškėjo Žemės sklype esančio sodo.

6.10.  Švenčionių rajono savivaldybė sudarė komisiją pagal L. L. 2019 m. kovo 4 d. prašymą dėl jam priklausančios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), privažiavimo kelio (Ginčo kelio). 2019 m. liepos 31 d. Komisija nutarė kreiptis į Labanoro seniūnijos seniūną, prašydama iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. raštu informuoti: a) ar Labanoro seniūnija vykdo (vykdė iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir po 2016 m. sausio 1 d.) (duomenys neskelbtini), priežiūros darbus; jei taip, iš kokio finansavimo šaltinio finansuoti darbai; b) ar Labanoro seniūnija vykdo (vykdė iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir po 2016 m. sausio 1 d.) priežiūros darbus (duomenys neskelbtini) iki L. L. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pradžios. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė raštą Nr. (4.11)1S-2870 dėl minėto komisijos sprendimo.

6.11.  Pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. (4.41) 01-71 Komisija nutarė kreiptis į Labanoro seniūnijos seniūną su prašymu iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu informuoti: a) ar Labanoro seniūnija vykdo (vykdė iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir po 2016 m. sausio 1 d.) kelio Nr. 627 (Ginčo kelio) priežiūros darbus; jei taip, iš kokio finansavimo šaltinio finansuoti darbai; b) ar Labanoro seniūnija vykdo (vykdė iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir po 2016 m. sausio 1 d.) priežiūros darbus kelyje Nr. 627 (Ginčo kelyje) iki L. L. priklausančios sodybos.

6.12.  2019 m. rugpjūčio 12 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnija pateikė raštą Nr. (2.1) S/4-81, kuriame nurodė, jog kiekvienų metų žiemą nuo 2004 m. kelias Nr. 627 (Ginčo kelias) buvo valomas iki paežerės po keletą kartų priklausomai nuo iškritusio sniego kiekio.

6.13.  2019 m. rugpjūčio 13 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracija pateikė užklausą Nr. (4.11E) 1S-3016 Labanoro seniūnijai su prašymu atsakyti: a) kokiu pagrindu buvo valomas kelias privačiuose sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); b) kas valė  kelią ir kaip buvo organizuojama minėto kelio priežiūra iki 2004 m. Labanoro seniūnija, atsakydama 2018 m. spalio 13 d. raštu Nr. (2.1) S/4-82 patikino, kad visi keliai, įskaitant kelią Nr. 627 (Ginčo kelias), buvo valomi žiemos metu pagal poreikį ir gyventojų prašymus.

6.14.  2019 m. rugpjūčio 14 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pasitarimo dėl kelio Nr. 627 Labanoro seniūnijoje protokole nurodyta, jog buvo aiškinamasi, kokiu būdu buvo pakeistos Ginčo kelio koordinatės. Atsižvelgiant į tai, kad Labanoro seniūnijos seniūno pasirašytu raštu (Seniūnijos raštu) dėl Ginčo kelio koordinačių pakeitimo buvo remiamasi priimant 2015 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-243, kuriuo buvo pakeistos Ginčo kelio koordinatės, buvo klausiama Labanoro seniūnijos seniūno V. J., kas buvo minėto rašto rengėjas. Labanoro seniūnijos seniūnas V. J. nurodė, jog minėtą raštą parengė Labanoro seniūnijos vyriausioji specialistė M. V..

6.15.  2019 m. rugpjūčio 29 d. Švenčionių rajono savivaldybės taryba priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. T-141 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ ir 2019 m. sausio 31 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-22 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patikslinimo“, kuriuo nusprendė: 1) ištaisyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (iki 2015 m. gruodžio 30 d. kelio numeris 65 (6- 1V); nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 627; nuo 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 924) koordinates, nurodant faktines koordinates, nustatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei atitinkančias faktinę vietinės reikšmės kelio Nr. 924 situaciją; 2) informuoti suinteresuotus asmenis apie šiame sprendime nurodyto kelio duomenų (koordinačių) patikslinimą.

7.       Teismas byloje vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aktualia teismų praktika ir siekė nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo padaryta valstybės institucijos klaida ir ar šią klaidą atsakovas turėjo teisę ištaisyti, taikydamas VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8.       Teismas iš byloje esančių duomenų (Žemės sklypo abriso, 1993 m. liepos 13 d. žemės sklypų ribų paženklinimo akto) nustatė, kad kelias, esantis valstybinėje žemėje, buvo žymimas kaip įsiterpusi naudmena, esanti Žemės sklype, 1999 m. atkuriant nuosavybės teises į žemę E. M., į vietinės reikšmės vidaus kelią nuosavybės teisės atkurtos nebuvo, todėl pareiškėjas 1999 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. J-5779 įgijo Žemės sklypą su faktiškai esančiu Ginčo keliu, kuris užfiksuotas kaip įsiterpusi naudmena, esanti Žemės sklype.

9.       Teismas pažymėjo, kad Ginčo kelias yra atvaizduotas trečiojo suinteresuoto asmens L. L. jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 2002 m. detaliajame plane, šis planas suderintas su pareiškėju. Ginčo kelias (kurio pabaigos koordinatės yra Labanoro ežero paežerėje) buvo įtvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“, bei 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-238 „Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų pripažinimo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi“.

10.     Teismas padarė išvadą, kad vietinės reikšmės Ginčo kelias faktiškai egzistavo dar iki pareiškėjui įgyjant Žemės sklypą, kuriame yra Ginčo kelias, ir juo buvo pravažiuojama ne tik iki pareiškėjui šiuo metu priklausančio Žemės sklypo, bet taip pat ir iki Labanoro ežero, kuris patenka į Labanoro regioninio parko teritorijos dalį. Teismas pažymėjo, kad minėtą aplinkybę patvirtina internetinės svetainės www.geoportal.lt išrašai (Labanoro miestelio ortofoto nuotraukos 1998-2018 m. laikotarpiu), internetinio portalo www.maps.lt duomenys.

11.     Teismas apžvelgė Ginčo kelio koordinačių pakeitimus nustačiusių administracinių aktų priėmimo aplinkybes, šių aktų turinį, ir pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į nustatytą netikslumą dėl kelio koordinačių, nekeičiant sklypų ribų ar jų ploto, taip pat esamo vietinės reikšmės kelio (įskaitant Ginčo kelio atkarpą), kuris visuomet tęsėsi iki pat Labanoro ežero pakrantės, tik skirtingais laikotarpiais Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimais buvo suteikta skirtinga vietinės reikšmės kelio numeracija.

12.     Teismas konstatavo, kad atsakovas, pastebėjęs netikslias Ginčo kelio koordinates, turėjo pagrindą taikyti VAĮ 35 straipsnio nuostatas, todėl pagrįstai skundžiamu Sprendimu ištaisė savo priimtuose sprendimuose padarytas klaidas. Teismas vertino, kad nustatytos klaidos ištaisymas nepakeitė administracinės procedūros sprendimu nustatytų pareiškėjo teisių ir pareigų, nes faktinė kelio Nr. 924 atkarpa visuomet tęsėsi iki Labanoro ežero pakrantės. Skundžiamas Sprendimas nepaneigė pareiškėjo nuosavybės teisės, jam nėra apribotos ar kitaip suvaržytos teisės naudotis šiuo bendrojo naudojimo keliu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui skundžiamu Sprendimu nebuvo nustatyta mažiau teisių ar priskirta daugiau pareigų.

13.     Teismas, pasisakydamas dėl LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kurioje LVAT rėmėsi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ ir nurodė, kad keliu patenkama tik iki pareiškėjo Žemės sklype esančio sodo, konstatavo, kad minėtoje byloje nustatytos aplinkybės prejudicinės reikšmės šiai bylai neturi, nes atsakovai Švenčionių rajono savivaldybės taryba ir Švenčionių rajono savivaldybė minėtoje administracinėje byloje nebuvo proceso šalimi ir teismo procese nedalyvavo.

14.     Teismas nevertino skundo argumentų, susijusių su Ginčo kelio egzistavimu, kadangi nagrinėjamu atveju sprendė, ar atsakovas, savo sprendimuose padaręs klaidą, turėjo teisę ją ištaisyti, taikydamas VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15.     Teismas pripažino, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytas teisės aktų nuostatas, ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

16.     Teismas atmetė pareiškėjo ir atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. iš pareiškėjo priteisė 1 149,50 Eur. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

17.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T-141, bei priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.     Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

18.1.  Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė byloje įrodinėjimo dalyką, netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, o tokie pažeidimai turėjo tiesioginės įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Teismas sprendimą grindė įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, visiškai nepagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, pasisakęs, kad jis neturi prejudicinės galios, nenustatė esminių bylos aplinkybių, neatliko savarankiško įrodymų vertinimo.

18.2.  Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė teismo nustatytas faktines aplinkybes, tačiau jos tėra visų šio ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių dalis, ir tokios teismo nurodomos aplinkybės yra vertintinos kaip daugiau fakultatyvinės, o ne esminės.

18.3.  Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, pažymi, jog į bylą yra pateiktas STT 2020 m. balandžio 28 d. raštas Nr. 4-01-3112, kuris patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. E. V. sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nėra jokių savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančių kelių, ir nurodo, kad šios aplinkybės yra reikšmingos šios administracinės bylos išnagrinėjimui, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

18.4.  Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-281-1063/2019 ir apeliacinės instancijos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis šioje byloje neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, bei nurodo, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl teismų sprendimų privalomumo, ir šis teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas yra pakankamas teisinis pagrindas panaikinti visą teismo sprendimą. Pareiškėjas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, nurodo, kad aptariamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimas, kuriuo pažeista subjektinė teisė apginama vien konstatavus, kad vienas iš suinteresuotų asmenų turi tam tikrą teisę, o kitas neteisėtai ją pažeidė, priverstinai nėra vykdomas, kadangi jo įgyvendinimui pakanka, kad atitinkamu sprendimu pripažįstama suinteresuoto asmens teisė. Tokie teismų sprendimai nuo jų įsiteisėjimo momento ar neteisminių institucijų sprendimai nuo jų priėmimo momento tiesiogiai sukelia atitinkamus teisinius padarinius. Pareiškėjo teigimu, šis teismo sprendimas kitą bylą nagrinėjančiam teismui yra privalomas ir teismas neturi jokio teisinio pagrindo, vertindamas tas pačias aplinkybes ir įrodymus, jas įvertinti visiškai priešingai, konstatuojant, kad privati pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti kelio naudmena yra valstybinis (savivaldybės) kelias.

18.5.  Pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai vadovavosi suklastotais įrodymais (1999 m. liepos 13 d. žemės sklypų ribų-paženklinimo aktu, kurio 3 punkte yra užfiksuotas ginčo kelias, kaip kitiems asmenims priklausančios žemėnaudos, egzistavimas), kadangi originalaus 1999 m. liepos 13 d. akto, saugomo Nekilnojamojo turto registre, 3 punkte tokių prierašų apie įsiterpusias kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančias žemėnaudas nėra. Teismas nepašalino šių dviejų aktų – originalaus ir suklastoto – prieštaravimų, ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, kad Ginčo kelias nebuvo įtrauktas į E. M. sklypo ribas, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

18.6.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. L. pateikto jo valdomo nuosavybės teise žemės sklypo 2002 m. detaliojo plano duomenis, nepagrįstai konstatavo, jog pagrindiniame brėžinyje yra aiškiai atvaizduotas kelias, o šio plano grafoje „Gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) sutikimas“ yra sklypo Nr. 35 savininko A. V. parašas, patvirtinantis, kad jis sutinka su plane atvaizduotu keliu, kadangi šio plano sprendiniai apima tik L. L. sklypą, ir nėra taikomi gretimam (pareiškėjo) sklypui, taigi, ir Ginčo keliui.

18.7.  Pareiškėjas pažymi, jog niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad kelio naudmenos jo sklype nėra, nes ji yra, tačiau ginčas keliamas dėl to, kokį teisinį statusą turi ši kelio naudmena, t. y. ar tai yra privati pareiškėjo kelio naudmena, esanti jam priklausančiame sklype (vidaus kelias), ar savivaldybės vietinės reikšmės kelias (savivaldybės nuosavybė kaip vietinės reikšmės kelias), tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatinėjo.

18.8.  Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo argumento, jog aplinkybę, kad Ginčo kelias egzistavo, patvirtina ir internetinės svetainės www.geoportal.lt išrašai, pažymi, jog kelio buvimo pareiškėjas neginčija, be to, į bylą pateiktas VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „Gis-centras“ 2018 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. (9.25)GRPK_S-48 patvirtina, jog Georeferencinio pagrindo kadastre yra registruojami visi antropogeniškai susidarę keliai, t. y. ne tik valstybės ar vietinės reikšmės keliai, tačiau kartu ir servitutiniai keliai ar tiesiog savininkų naudojami keliai, nors jų naudojimas ir neturi jokio teisinio pagrindo, todėl teismo nustatyta aplinkybė nepatvirtina, jog Žemės sklype yra būtent vietinės reikšmės, o ne privataus naudojimo kelias.

18.9.  Nors teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog Ginčo kelias nebuvo įtrauktas į E. M. grąžinamo nuosavybės teise žemės sklypo plotą, ir nebuvo parduotas pareiškėjui, tačiau pareiškėjui atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus (suformavus Žemės sklypą), Ginčo kelio plotas yra įtrauktas į žemės sklypo plotą, ir pareiškėjo nuosavybės teisės į visą Žemės sklypą yra įregistruotos Nekilnojamo turto registre, ši aplinkybė patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir minėtos aplinkybės prieštarauja skundžiamas Sprendimui, pagal kurį pareiškėjo sklype buvęs vidaus kelias dabar yra vietinės reikšmės kelias, kuris nuosavybės teise turėtų priklausyti savivaldybei. Pirmosios instancijos teismas nepašalino šių prieštaravimų, nes nevertino pareiškėjo nuosavybės teisę į Ginčo kelią patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Ginčo kelias, kaip vietinės reikšmės kelias, priklauso savivaldybei.

18.10.  Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai taikė klaidos ištaisymo procedūrą, numatytą VAĮ 35 straipsnyje, bei pažymi, jog aplinkybę, kad Sprendimu nebuvo taisoma techninė ar rašymo apsirikimo klaida, patvirtina Sprendimo turinys ir juo sukeltos teisinės pasekmės pareiškėjui (kad skundžiamu Sprendimu, neatlikus reikiamų procedūrų, buvo suplanuotas naujas kelias),

18.11.  Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad savivaldybės taryba turi teisę pakeisti patvirtintus vietinės reikšmės kelių sąrašus, taisant tariamas klaidas ir nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančius kelius privačiuose sklypuose neatliekant jokių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nustatė pareiškėjui atitinkamas subjektines teises ir pareigas, kurių iki tol priimtais sprendimas nebuvo nustatyta, dėl to kilo klausimas dėl pareiškėjo Žemės sklypo dalies, kurią užima Ginčo kelias, nuosavybės teisės, jos pasikeitimo.

18.12.  Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, yra nemotyvuotas, bei nurodo, kad priimant Sprendimą nebuvo laikomasi reikiamų sprendimo priėmimo procedūrų, nes nebuvo atliktos jokios specialiojo plano keitimo procedūros, nebuvo įvertintos naujos aplinkybės (dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-281-1063/2019), Sprendimo projektas nebuvo svarstytas komitetuose ir kt. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino.

18.13.  Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog Ginčo kelias egzistavo dar iki pareiškėjui įsigyjant Žemės sklypą, nurodo, kad teismas negalėjo vadovautis Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-152 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“, nes jis nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nustatomi savivaldybės inžinerinės susisiekimo infrastruktūros sprendiniai, tuo labiau – kelių koordinatės, o Švenčionių rajono savivaldybės direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. A-328 „Dėl numerių adresų objektams suteikimo“, kuriuo suteikti numerių adresai taip pat neturi jokios reikšmės bylos išnagrinėjimui, kadangi adreso suteikimas trečiojo suinteresuoto asmens valdomam pastatui (žemės sklypui) savaime nereiškia, kad tokiu sprendimu yra nustatoma aplinkybė, jog pareiškėjo sklype esantis vidaus kelias tampa vietinės reikšmės keliu.

18.14.  Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė klaidingą išvadą, jog Švenčionių rajono savivaldybės taryba, 2015 m gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtinusi vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį vietinės reikšmės kelio (Ginčo kelio) pabaiga sutampa su pareiškėjo Žemės sklypo riba, buvo suklaidinta pareiškėjo sutuoktinės M. V. parengto Seniūnijos rašto, kadangi jau ankstesnėje administracinėje byloje buvo konstatuota, kad M. V. veiksmai – Seniūnijos rašto projekto parengimas – ginčo žemės sklypo teisiniam statusui įtakos neturėjo, kadangi minimame rašte tiesiog buvo nurodytos faktinės aplinkybės, kad Šlapimo kaimas 2013 m. balandžio 11 d. patvirtintame Specialiajame plane yra nurodytas visiškai kitoje vietoje, nei tikroji kaimo geografinė padėtis, o pirmos kategorijos kelias Švenčionėliai – Jaunuliškis – Labanoras yra nukreipiamas per pareiškėjo Žemės sklypą ir baigiasi privačiame (L. L.) žemės sklype, ir būtent šios klaidos buvo ištaisytos Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad Seniūnijos raštą parengė pareiškėjo sutuoktinė, nepatvirtina jame nurodytų faktinių aplinkybių neteisingumo.

18.15.  Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, perrašydamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesinius dokumentus, nepasisakė dėl nei vieno pareiškėjo skundo pagrindo, netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų, nepašalino prieštaravimų. Teismo sprendimas neproporcingai suvaržo pareiškėjo teises, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl turi būti panaikintas. Vietinės reikšmės kelias Žemės sklype atsirado tik 2013 m., patvirtintus Specialųjį planą ir nustačius, kad Žemės sklype yra I kategorijos kelias (plentas), o ši klaida pagrįstai buvo ištaisyta atsakovo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu.

IV.

19.     Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, bei prašo priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas, ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

19.1.  Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra klaidingos, neatitinkančios tikrovės ir realių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas sąmoningai siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, nuosekliai kartodamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie Ginčo kelio tariamą neegzistavimą, bei nepagrįstai teigdamas, kad Ginčo kelias Žemės sklype atsirado tik po vietinės reikšmės kelio koordinačių ištaisymo, nes pareiškėjo argumentus paneigia byloje esantys dokumentai, apie kuriuos detaliai buvo pasisakyta pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. 

19.2.  Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybę, jog Žemės sklype niekada nebuvo jokių bendrojo naudojimo kelių, patvirtina Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įvairūs informacinio pobūdžio raštai, tačiau šiuos institucijos nėra ir negali būti laikomos kompetentingais viešojo administravimo subjektais, kurie galėtų nustatyti šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Ginčo kelio egzistavimu, be to, minėtos institucijos net nevertino administracinei bylai reikšmingų įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamas Ginčo kelio egzistavimas, nes jos iš esmės vertino tik galimą 1999 m. liepos 13 d. žemės sklypų ribų paženklinimo akto klastojimą, bet nenustatė jokių nusikalstamos veikos epizodų. 

19.3.  Ginčo kelias dar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo teisiškai buvo įtvirtintas specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose, o 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T- 243 Ginčo kelio atkarpa buvo sutrumpinta (pakeičiant galutinį koordinačių tašką) išimtinai pareiškėjo sutuoktinės neteisėtais veiksmais, jos Seniūnijos rašte klaidingai nurodant, kad pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype nėra Ginčo kelio. Ginčijamu Sprendimu nebuvo sukurtas joks naujas kelias, o buvo ištaisyta 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime padaryta klaida, nulemta neteisėtų pareiškėjo sutuoktinės veiksmų.

19.4.  Ginčo keliui aktualūs specialieji teritorijų planavimo dokumentai (Specialusis planas ir Rekreacijos planas) yra Teritorijų planavimo įstatyme pateiktą apibrėžimą atitinkantys teritorijų planavimo dokumentai, jie pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi, todėl Savivaldybės tarybos sprendimais tvirtinamas viešųjų ir vidaus kelių sąrašas negali pažeisti Bendrojo plano kaip aukštesnės galios norminio dokumento, bet būtent taip atsitiktų panaikinus skundžiamą Sprendimą.

19.5.  Atsakovai nesutinka, kad pareiškėjo nurodytas 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-281-1063/2019 bei apeliacinės instancijos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, nes abiejų bylų šalys nebuvo tos pačios, be to šiose bylose nebuvo nagrinėjami aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentai (Specialusis planas, Rekreacijos planas ir kt.), taip pat nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su techninės klaidos atsiradimu 2015 m. gruodžio 30 d. tarybos sprendime Nr. T-243, pasireiškusios klaidingų Ginčo kelio pabaigos koordinačių įrašymu į viešųjų ir vidaus kelių sąrašą (aplinkybės susijusios su pareiškėjo sutuoktinės M. V. neteisėtais veiksmais). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl sprendimo vykdymo nepatvirtina jo prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

19.6.  Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi suklastotu dokumentu, ir pažymi, jog teismo sprendimas pagrįstas ir kitais neginčytinais įrodymais, o 1997 m. liepos 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo akto 3 punkto klastojimo faktas yra neįrodytas.

19.7.  Atsakovai taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad ginčijamu Sprendimu buvo sukurtas naujas, niekada neegzistavęs Ginčo kelias, ir nurodo, kad šiam ginčui aktualioje teritorijoje yra trys kelio atkarpos, kiekviena atkarpa yra skirtingo pločio, ilgio ir skirtingos paviršiaus dangos. Skirtingu laikotarpiu šios kelio atkarpos turėjo priskirtus skirtingus numerius, ir tai matyti iš Specialiojo plano: administracinės bylos nagrinėjimo metu Ginčo keliui suteiktas numeris yra 924, bet nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. numeris 924 buvo priskirtas kelio atkarpai, vedančiai į rajoninį kelią (t. y. ne link Pareiškėjo ar L. L. sklypų, bet visai kita kryptimi), o nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. numeris 924 buvo priskirtas vidurinei kelio atšakai, iki 2013 m. balandžio 11 d. Specialiajame plane turėjusiai numerį Nr. 627 (kai tuo pačiu laikotarpiu Ginčo kelio atkarpai buvo suteiktas numeris 627); tik 2019 m. sausio 30 d. Ginčo kelio atkarpai buvo suteiktas numeris 924 (t. y. 2019 m. sausio 31 d. Tarybos sprendimu Nr. T-22 buvo tarpusavyje sukeisti kelių Nr. 627 ir 924 pavadinimai). Ginčo kelias visada egzistavo toje pačioje vietoje, buvo tų pačių matmenų ir dangos. Į bylą pateiktoje Švenčionių rajono savivaldybės tarybos aktualių sprendimų suvestinėje labai aiškiai atvaizduota, kaip konkrečiu laikotarpiu kito Ginčo kelio numeraciją ir pabaigos koordinatės.

19.8.  Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skirtingai traktuoja Ginčo kelio atsitikimą teisės aktų (Kelių įstatymo) nuostatoms, ir tai liudija jo nesąžiningumą bei sudaro būtinybę itin kritiškai vertinti bet kuriuos kitus pareiškėjo teiginius.

19.9.  Atsakovas nesutinka, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeista Viešojo administravimo įstatyme reglamentuota klaidų taisymo procedūra, ir pažymi, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į nustatytą netikslumą dėl Ginčo kelio pabaigos koordinačių, nekeičiant sklypų ribų ar jų ploto, taip pat esamo vietinės reikšmės kelio parametrų, ir šiuo Sprendimu nebuvo apribotos ar sumažintos asmenų teisės, bei nebuvo nustatyta papildomų pareigų, taigi, pagrįstai buvo taikoma klaidų ištaisymo procedūra.

19.10.  Atsakovai atsiliepime pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl viešojo intereso buvimo ir Ginčo kelio atitikties Kelių įstatyme pateiktam vietinės reikšmės kelio apibrėžimui.

20.     Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. L. L. nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

20.1.  Pirmosios instancijos teismas itin atidžiai ištyrė visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismo sprendimas pagrįstas įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime aiškiai ir išsamiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas. Visos apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir pareiškėjo pateikti įrodymai buvo išsamiai ištirti pirmosios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis surinktų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu, priėmė teisės aktais pagrįstą ir teisingą sprendimą.

20.2.  Trečiasis asmuo išdėsto Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-281-1063/2019 aplinkybes, ir pažymi, jog minėti teismai savo išvadas dėl Ginčo kelio priklausomybės ir ribų iš esmės grindė Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. T-243 klaidingai nurodytomis vietinės reikšmės kelio „Nr. 627“ koordinatėmis, todėl padarė klaidingas išvadas, kad kelias, esantis Žemės sklype, nėra bendro naudojimo kelias, nes vietinės reikšmės kelio pabaiga yra ties įvažiavimu į Žemės sklypą. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d sprendimas Nr. T-243 yra priimtas tarnybinio nusižengimo pagrindu, supainiojant viešuosius ir privačiuosius interesus, o skundžiamu Sprendimu buvo ištaisytos ankstesnių sprendimų klaidos. Vilniaus apygardos administracinio teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai administracinėje byloje Nr. eI-281-1063/2019 neturi prejudicinės galios, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos šalys nėra tapačios.

20.3.  Trečiasis asmuo nesutinka, kad pareiškėjo nurodytuose Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir STT raštuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo Žemės sklype nebuvo vietinės reikšmės kelio, ir pažymi, jog šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra akivaizdžiai paneigtos byloje esančiomis ortofoto nuotraukomis, kuriose yra aiškiai matomas kelias, be to, ikiteisminio tyrimo institucijos nenustatė dokumentų klastojimo požymių ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pareiškėjas nepateikė patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi suklastotais dokumentais, be to, teismas savo išvadas grindė ne tik 1999 m. liepos 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo– parodymo aktu, bet byloje esančių įrodymų visuma (tarp jų – ir internetinės svetainės www.geoportal.lt“ išrašais, kt.).

20.4.  Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės taryba turėjo pareigą priimti skundžiamą Sprendimą, kuriuo ištaisė 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T- 243, nes Švenčionių rajono savivaldybės taryba pastebėjo netikslias Ginčo kelio koordinates, o techninių klaidų ištaisymas nepakeitė administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmenų teisių ir pareigų.

20.5.  Trečiasis asmuo taip pat pažymi, jog jo (L. L.) nuosavybei suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) turi visas privalomąsias sudedamąsias dalis adresui, kaip tai numato teisės aktai, todėl (duomenys neskelbtini) gatvė negali baigtis ties pareiškėjo Žemės sklypo riba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

21.    Byloje kilo ginčas dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T-141, kuriuo buvo ištaisytos vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (Ginčo kelio) koordinatės, teisėtumo ir pagrįstumo.

22.    Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą 1999 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. J-5779 pareiškėjas įsigijo iš buvusios savininkės, kuriai Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-08-23 sprendimu Nr. 86-3159 buvo atkurta nuosavybės teisė grąžinant natūra Žemės sklypą.

23.    Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialųjį planą. Kelių ir gatvių infrastruktūros specialiojo plano sprendiniuose nurodytas 17,658 km ilgio ir 6 m pločio IV kategorijos kelias, kurio numeris 65(6-IV), o pabaigos koordinatės baigiasi Labanoro ež. Pakrantėje. Plane kelias 65(6-IV) žymimas ruda spalva, tačiau jo pabaigos koordinatės baigiasi geltonai pažymėto kelio, vedančio į Šlapimo kaimą, pabaigoje.

24.    Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-152 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų turizmo ir rekreacijos specialųjį planą, kuris Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-238 pripažintas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi. Turizmo ir rekreacijos specialiajame plane Ginčo kelias yra pažymėtas kaip „vietinis kelias/gatvė“, einantis iki pat Labanoro ežero pakrantės.

25.    Labanoro seniūnija 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė Švenčionių rajono savivaldybei raštą Nr. (2.1)S/4-174 „Dėl klaidos Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane“.

26.    Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį vietinės reikšmės kelio (tuo metu kelio Nr. 627) pabaiga sutampa su pareiškėjo Žemės sklypo riba. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-22 pakeitė 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtintą viešųjų ir vidaus kelių sąrašą ir jį išdėstė nauja redakcija, pagal kurią vietinės reikšmės kelio (tuo metu kelio Nr. 924) pabaiga taip pat sutapo su pareiškėjo Žemės sklypo riba.

27.    Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-281-1063/2019 pagal pareiškėjo A.E. V. skundą atsakovams NŽT Švenčionių skyriui ir NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriui, A. K., I. K., V. M., S. L. ir L. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino skųstus NŽT administracinius aktus ir įpareigojo NŽT Švenčionių skyrių suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą Žemės sklypo planą, esantį šio Žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 šį sprendimą paliko nepakeistą. LVAT nutartyje be kita ko nurodyta, jog „..surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad pareiškėjui šiuo metu priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas, paženklintas vietoje ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus, kaip 6,50 ha ploto vientisas sklypas. <...> neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypo paženklinimo parodymo akto 3 punkte, liečiančiame sklype esančias įsiterpusias žemėnaudas, t.y. kelius, padaryti pataisymai, kurie nebuvo suderinti su sklypo savininku. <...> akto kopijos, esančios NŽT ir Registrų centre, skiriasi, jų vizualinis palyginimas leidžia konstatuoti, kad prierašas, liudijantis apie kelio buvimą pareiškėjo žemės sklype yra padarytas vėliau“ (45 punktas). Dėl žemės sklypo plane pavaizduoto kelio ir juo užimtos žemės priklausomybės LVAT pažymėjo, „kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog šis kelias buvo įtrauktas į bendrojo naudojimo  vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, kad jis buvo kaip toks pažymėtas kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte ar kituose galiojančiuose teritorinio planavimo  dokumentuose. Priešingai, pagal Švenčionių rajono savivaldybės patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą matyti, jog vietinės reikšmės kelio „627“ pabaiga sutampa su pareiškėjo žemės sklypo riba. Pati Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, kad net ir pagal žemės sklypo abrisą, ortofotografinę medžiagą šiuo keliu patenkama tik  iki  pareiškėjo žemės sklype esančio sodo, t.y. jame nėra nurodyta, jog juo pravažiuojama iki gretimo žemės sklypo ar iki ežero. Nekilnojamojo turto kadastre pareiškėjo žemės sklypui nėra įregistruoti jokie apribojimai, servitutai, nėra nurodytos jokios įsiterpusios žemėnaudos.“(46 punktas). Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su jo sklype esančiu servitutiniu keliu kaip pareiškėjo sklype esančio kelio tąsa, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ir L. L. priklausančiame žemės  sklype esantis kelias nėra valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje, tačiau yra sudėtinė šio sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas. Tokiu pačiu būdu, nustatant servitutą šalių susitarimu arba teismo sprendimu, spręstinas ir kelio pareiškėjo sklype naudojimo klausimas, jei būtų nustatyta, kad toks kelias būtinas trečiajam suinteresuotajam asmeniui patekti į jo žemės sklypą arba  kitiems asmenims patekti prie Labanoro ežero.“ (48 punktas). Taigi spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų teismas vertino ir atsakovo administracinį aktą (2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T-243), kuris nagrinėjamoje byloje ginčijamu Sprendimu atsakovo laikomas klaidingu.

28.    Ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė: 1) ištaisyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (iki 2015 m. gruodžio 30 d. kelio numeris 65 (6- 1V); nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 627; nuo 2019 m. sausio 31 d. – Nr. 924) koordinates, nurodant faktines koordinates, nustatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei atitinkančias faktinę vietinės reikšmės kelio Nr. 924 situaciją; 2) informuoti suinteresuotus asmenis apie šiame sprendime nurodyto kelio duomenų (koordinačių) patikslinimą.

29.    Ginčijamo Sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto tikslas – ištaisyti 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime ir 2019 m. sausio 31 d. sprendime netiksliai nurodytas vietinės reikšmės kelio Nr. 924 koordinates. Siekiama nustatyti vietinės reikšmės kelio Nr. 924 koordinates, atitinkančias faktinę situaciją bei išvardintus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei tokiu būdu užtikrinti viešąjį interesą. Nurodoma, kad galiojančiuose specialiuosiuose planuose – 2013 m. balandžio 11 d. Kelių ir gatvių infrastruktūros specialiajame plane ir 2015 m. birželio 18 d. Turizmo ir rekreacijos specialiajame plane – vietinės reikšmės kelio Nr. 924 (Nr. 65 (6-1V)) koordinačių galutinis taškas baigiasi Labanoro ežero paežerėje. Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad kelio Nr. 924 koordinatės Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime ir 2019 m. sausio 31 d. sprendimuose yra nustatytos netiksliai, remiantis faktinės situacijos neatitinkančia Labanoro seniūnijos 2015-11-25 rašte Nr. (2.1)S/4-174 pateikta informacija.

30.    Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje  nustatytas aplinkybes ir ginčijamo Sprendimo turinį, priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytas teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs žemės sklypo abrisą Nr. 35 sprendė, kad Ginčo kelias patenka į sklypo ribas, bendro naudojimo kelio egzistavimas užfiksuotas žemės sklypo ribų paženklinimo akto 3 punkte, 1999 m. atkuriant nuosavybės teises buvusiai sklypo savininkei į vietinės reikšmės vidaus kelią nuosavybės teisės atkurtos nebuvo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vietinės reikšmės kelias Nr. 924 faktiškai egzistavo dar iki pareiškėjui įgyjant Žemės sklypą, ir juo buvo pravažiuojama iki Labanoro ežero. Sprendime pažymima, kad internetinių portalų (www.geoportal.lt, www.maps.lt) taip pat pavirtina, kad Ginčo kelio pabaiga nesutampa su pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo riba, nes nurodo, jog Labanoro ežero pakrantė pasiekiama automobiliu. Teismo sprendime konstatuota, jog atsakovė, pastebėjusi netikslias Ginčo kelio koordinates, turėjo pagrindą taikyti VAĮ 35 straipsnio nuostatas, todėl pagrįstai ištaisė savo priimtuose sprendimuose padarytas klaidas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui skundžiamu Sprendimu nebuvo nustatyta mažiau teisių ar priskirta daugiau pareigų, nes faktinė kelio Nr. 924 atkarpa visuomet tęsėsi iki Labanoro ežero pakrantės, Sprendimas nepaneigė pareiškėjo nuosavybės teisės, jam nėra apribotos ar kitaip suvaržytos teisės naudotis šiuo bendrojo naudojimo keliu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis, kurioje teismas rėmėsi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ ir nurodė, kad keliu patenkama tik iki pareiškėjo Žemės sklype esančio sodo, ir minėtoje byloje nustatytos aplinkybės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, nes atsakovai Švenčionių rajono savivaldybės taryba ir Švenčionių rajono savivaldybė minėtoje administracinėje byloje nebuvo proceso šalimi ir teismo procese nedalyvavo.

31.  Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nesivadovavo kitoje, prejudicinę reikšmę turinčioje byloje nustatytais faktais, teismo išvados neparemtos teismo savarankiškai atliktu tyrimu.

32.  ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

33.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Pirmiausiai pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

34.  Ginčijamame Sprendime nurodyti tokie esminiai šio Sprendimo priėmimo motyvai: 1) ištaisant klaidas nurodytos faktinės koordinates, nustatytos galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei atitinkančios faktinę vietinės reikšmės kelio Nr. 924 situaciją; 2) Švenčionių rajono savivaldybė, pastebėjusi netikslias Ginčo kelio koordinates, turėjo pagrindą taikyti VAĮ 35 straipsnio nuostatas ir ištaisyti priimtuose sprendimuose padarytas klaidas.

35.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-341-415-2022).

36.  Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3779-552/2019 nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėjami, tačiau pažymėtina, jog atsakovai minėtoje byloje nedalyvavo.

37.  Pasisakydamas dėl Ginčo kelio Žemės sklype statuso, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vietinės reikšmės kelias Nr. 924 faktiškai egzistavo dar iki pareiškėjui įgyjant Žemės sklypą, juo buvo pravažiuojama iki Labanoro ežero, o 1999 m. atkuriant nuosavybės teises buvusiai sklypo savininkei į vietinės reikšmės vidaus kelią nuosavybės teisės atkurtos nebuvo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šios išvados priėjo įvertinęs tik dalį nuosavybės teisės atkūrimo byloje projektuojant natūra grąžinamus sklypus komplektuojamų dokumentų.

Žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui formuojami Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje, patvirtintoje žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (byloje aktuali originali Metodikos redakcija), nustatyta tvarka. Sklypo formavimo metu galiojusios Metodikos II skyriaus reglamentuojančio žemės, miško, vandens telkinio grąžinimą natūra, punktas numatė, jog piliečiams grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje. Metodikos 15 punktas numatė, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo parengiama atskira nuosavybės teisės atkūrimo byla, projekto autorius turi žemės sklypą paženklinti vietovėje, surašydamas šios metodikos 7 priede nustatytos formos grąžinamo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, bei parengti grąžinamo žemės sklypo planą, nurodytą šios metodikos 8 priede. Pagal Metodikos 80 punktą piliečių, kuriems buvo suprojektuoti grąžinami natūra žemės sklypai, žemės tvarkymo byloje, be kita ko, komplektuojamas žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas; grąžinamos natūra žemės sklypo planas; žemės sklypo kadastro duomenų forma; pagalbinė medžiaga (plotų skaičiavimo ir kainų nustatymo žiniaraščiai, abrisai ir kt.). Pagal Metodikos 5 punktą, žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami, be kita ko, turint valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus (5.4 punktas); kadastrinius ir ortofotografinius žemėlapius (5.1 ir 5.7 punktai). Metodikos 32 punktas numato, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su: įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms priklausančiais nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje; gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis; sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ar žemės sklypai.

38.  Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl vietinės reikšmės kelio egzistavimo iki pareiškėjui įgyjant Žemės sklypą padarė įvertinęs 1999 m. liepos 13 d. sudarytą Žemės sklypo abrisą Nr.35, 1999 m. liepos 13 d. žemės sklypo ribų – paženklinimo aktą ir internetinės svetainės www.geoportal.lt ortofoto nuotraukas (1998-2018 m. laikotarpiu). Pažymėtina, jog byloje nėra gražinamos natūra žemės sklypo plano, taip pat nėra duomenų apie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl 1999 m. liepos 3 d. žemės sklypo ribų – paženklinimo akto 3 punkte užfiksuoto Ginčo kelio, kaip bendrojo kelio, vertino tik vieną (pareiškėjo teigimu) suklastotą akto versiją. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, buvusio nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, kurio turinys yra skirtingas (ties 3 punktu yra pažymėtas brūkšnys, reiškiantis, jog žemės sklype nėra kitiems asmenims įsiterpusių žemėnaudų). Teismas nepašalino prieštaravimų tarp šių įrodymų, nepasisakė dėl kiekvieno iš jų įrodomosios reikšmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų pareiškėjo pateiktų įrodymų (VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr.(1.1.5.)S-6268 pateikiamos informacijos apie žemės sklypo ir kadastro žemėlapyje esančius duomenis, Generalinės prokuratūros ir STT raštuose užfiksuotų aplinkybių ir kt.).

39.  Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje ginčas kilo dėl aplinkybės, kokį statusą turi pareiškėjo Žemės sklype esanti kelio naudmena (ar tai privačiame sklype esantis vidaus kelias, ar savivaldybei priklausantis vietinės reikšmės kelias). Būtent šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo tirti, tačiau šio klausimo neišnagrinėjo. Pirmosios instancijos teismo sprendime minima internetinių svetainių informacija apie susidariusius kelius, pati savaime negali patvirtinti aplinkybės, koks yra atvaizduojamo kelio teisinis statusas (vidaus kelias, savivaldybei ar valstybei priklausantis kelias). Taip pat pažymėtina, jog į bylą pateiktas Švenčionių rajono savivaldybės tarnybos 2004 m. vasario 5 d. sprendimu Nr.T-7 patvirtintas Vietinių viešųjų ir vidaus kelių sąrašas, kurio vertinimo teismas taip pat neatliko (atkreiptinas dėmesys, jog prie sąrašo pridedama viešųjų kelių schema į bylą nėra pateikta).

40.  Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus kaip vientisas sklypas, pareiškėjo nuosavybės teisės į visą žemės sklypą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir jokių kitų įsiterpusių savivaldybei ar kitiems asmenims priklausančių kelių sklype nėra.

41.  Minėta, kad ginčijame Sprendime, kaip jo priėmimo teisinis pagrindas, nurodyti VAĮ 35 straipsnio nuostatos dėl klaidos taisymo. VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Šios normos turinys patvirtina, kad administravimo subjektas gali taisyti skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas. Šio ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo padarytos klaidos, atitinkančios VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą klaidos sąvoką, kurių pagrindu Sprendimu atsakovas turėjo galimybę klaidą ištaisyti.

42.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA byloje Nr. C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su  aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA byloje Nr. C-47/16).

43.  Kaip minėta aiškinamajame rašte nurodyta, kad Sprendimo tikslas - ištaisyti 2015 m. gruodžio 30 d. sprendime ir 2019 m. sausio 31 d. sprendime netiksliai nurodytas vietinės reikšmės kelio Nr. 924 koordinates, jas nustatant pagal faktinę situaciją bei išvardintus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

44.  Pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju nebuvo padaryta klaida atitinkanti VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą klaidos sąvoką, nes Sprendimu buvo ištaisytos ne techninės anksčiau priimtų sprendimų klaidos, o priimtas visiškai naujas sprendimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjo sklype yra vietinės reikšmės kelias, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjas pažymi, kad nors atsakovas teigia, kad siekė ištaisyti klaidą, tačiau klaidos buvo ištaisytos būtent priimant 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr.T-243, kuris priimtas, atsižvelgiant į Kelių ir gatvių specialiajame plane padarytas klaidas ir jas ištaisant.

45.  Pasisakydamas dėl klaidos taisymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Labanoro seniūnijos 2015 m. lapkričio 25 d. rašto Nr.(2.1)S/4-174 rengėja M. V. (pareiškėjo sutuoktinė), taip pat, jog priimant 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr.T-243, buvo vadovaujamasi nepatikrintais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės apie netiksliais nustatytas kelio koordinates jam nebuvo ar neturėjo būti žinomos, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog nors ir teigiama, kad klaida buvo ištaisyta paliekant 2013 m. Specialiojo plano sprendinius, tačiau Sprendimu buvo suplanuotas visiškai naujas kelias (kitos kategorijos, skirtingų kelio pradžios koordinačių, pločio, ilgio ir kelio dangos). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje aktualiais VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais aspektais.

46.  Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-374/2012).

47.  Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48.  Bylos nagrinėjimas šiuo teismu procesiniu sprendimu nėra užbaigiamas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė – Markovienė

Ernestas Spruogis