Administracinė byla Nr. A-1668-525-2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03545-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 6.6
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (komisijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. (Z. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 1–ajam teritoriniam skyriui ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriui, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Z. K. (Z. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Vilniaus 1-ojo teritorinio skyriaus (toliau – ir Teritorinis skyrius) 2016 m. gegužės 6 d. vertinimo aktą Nr. NDL-1724 (toliau – ir Vertinimo aktas), 2) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Kontrolės skyrius) 2016 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. NSS-1662 (toliau – ir Kontrolės skyriaus sprendimas), 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir Ginčų komisija) 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. NS-203 (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas), 4) įpareigoti Teritorinį skyrių pašalinti padarytą pažeidimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami atsakovų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, juos priimant buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Pažymėjo, kad Kontrolės skyriaus komisijos nariai nepasirašė sprendimo. Nurodė, kad liga pagal medicininį kodą K29.3 (lėtinis paviršinis gastritas) nebuvo vertinta – tai pareiškėjo sunkiausia liga, todėl darbingumas negali būti vertinamas daugiau nei 55 proc. Teigė, kad turi 16 metų darbo stažą.
3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad NDNT Kontrolės skyriaus sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnį, t. y. pasirašytas tik Kontrolės skyriaus vedėjo. Pažymėjo, kad atsakovas nevertino pareiškėjo skrandžio sutrikimų. Teigė, kad Teritoriniame skyriuje užpildė klausimyną, tačiau vertinant pareiškėjo sveikatos būklę Kontrolės skyriuje ir Ginčų komisijoje klausimynas nebuvo pildytas.
4. Atsakovai NDNT Kontrolės skyrius ir NDNT Teritorinis skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad pareiškėjas apsiriboja tik administracinės procedūros sprendimo priėmimo aplinkybių išvardinimu, iš esmės ketina įrodyti ne atsakovų priimtų teisės aktų ir veiksmų neteisėtumą ar nepagrįstumą, o įrodyti, jog jis yra nedarbingas ir dėl sveikatos funkcinių sutrikimų atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas jam neleidžia dalyvauti visuomenės gyvenime ir daro didelę įtaką jo veiklos galimybių sumažėjimui. Pažymėjo, kad pareiškėjo darbingumo lygiui esminę įtaką daro kraujotakos sistemos liga ir prostatos piktybinio naviko įtakojamas sveikatos funkcinis sutrikimas. Teigė, kad darbingumo lygiui įtaką daro ne tik medicininiai kriterijai, bet ir įvairūs socialiniai veiksniai, dėl kurių įtakos asmens darbingumo lygis gali keistis, pareiškėjas yra pripažintas darbingu.
6. Paaiškino, kad pareiškėjui nustatyta didelės rizikos grupė: antro laipsnio arterinio kraujospūdžio padidėjimas ir daugiau nei 3 rizikos veiksniai. Darbingumo lygis yra įvertintas 70 proc. bazinio darbingumo verte. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 60 proc. bazinio darbingumo verte įvertinamas tuomet, kai atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo VI dalies 41.7.4.1 punktą, kuris taikomas esant arterinio kraujospūdžio padidėjimui, sunkiai koreguojamam vaistais. Taikant šį punktą, papildomai turi būti nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos. Paaiškino, kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas šiuo metu nėra diagnozuotas, minėtas kriterijus negali būti pritaikytas.
7. Nurodė, kad, vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą C61 (priešinės liaukos (prostatos) piktybinis navikas), vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XVI dalies 82.2 p., kuris taikomas įvertinus po taikyto gydymo išliekantį bendrą funkcinį sutrikimą. Paaiškino, kad minėtą kriterijų įvertino 80 proc. bazinio darbingumo verte. Pažymėjo, kad pareiškėjui nėra diagnozuotas priešinės liaukos (prostatos) I stadijos piktybinis navikas, jis nėra gydomas, pacientui paskirtas stebėjimas kas tris mėnesius. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 50 proc. bazinio darbingumo verte įvertinamas tuomet, kai atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XVI dalies 82.3 punktą, kuris taikomas esant vidutiniam funkciniam sutrikimui. Pažymėjo, kad tokio sunkumo sveikatos funkciniai sutrikimai šiuo metu nėra diagnozuoti.
8. Nurodė, kad, vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą M42.16 (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė), vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1.1 punktu, kuris naudojamas dėl dviejų ir daugiau sąnarių artrozių: kelio, klubo, stuburo ir kitų, ne mažiau kaip dviejų sąnarių artrozės. Paaiškino, kad darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Šiuo atveju nustatyta I funkcinio nepakankamumo klasė (kai asmuo gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio) ir 1 rentgenologinė stadija (minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas). Paaiškino, kad pareiškėją vargina kaklo ir juosmens skausmas – tai vertintina kaip lengvas funkcijos sutrikimas. Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju punktu, yra vertinamas 100 proc. bazinio darbingumo verte.
9. Teigė, kad likusios diagnozės nebuvo įvertintos bazinio darbingumo verte, nes nesukelia didesnių sveikatos funkcijos sutrikimų, neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo punktų, asmens darbingumo lygiui įtakos nedaro. Pastarosios ligos yra gydomos vaistais ir nesukelia nuolatinio sveikatos funkcinio sutrikimo. Nurodė, kad darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes anksčiau minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo nuostatomis. Paaiškino, kad sutrikimai yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis, jos negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Pažymėjo, kad vertino ne pareiškėjo sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Pažymėjo, kad atsakovai nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius su gydymo procesu susijusius klausimus.
10. Teismo posėdyje atsakovai nurodė, kad buvo įvertinti visi pareiškėjo sveikatos sutrikimai, funkciniai sutrikimai įvertinti kaip lengvi. Paaiškino, kad pareiškėją gydantys gydytojai dėl gastrito ligos nenustatė pareiškėjui pasireiškiančių funkcinių sutrikimų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju gydytojų išvados dėl pareiškėjo sveikatos būklės buvo vieningos, atsakovas neturėjo pagrindo nustatyti didesnį funkcinių sutrikimų lygį nei buvo įvertinta. Pažymėjo, kad už NDNT Kontrolės skyriaus sprendimų priėmimą atsakingas skyriaus vedėjas, kuris pasirašo administracinius aktus.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo Z. K. skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad viešoji įstaiga (toliau– ir VšĮ) Vilniaus rajono centrinė poliklinika 2016 m. balandžio 29 d. pareiškėjui išrašė siuntimą Nr. 2580 (toliau – ir Siuntimas) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (I t., b. l. 185–186). Pareiškėjas 2016 m. gegužės 3 d. kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį (I t., b. l. 188). NDNT Teritorinis skyrius 2016 m. gegužės 6 d. surašė Vertinimo aktą, kuriame nustatė, kad pareiškėjo darbingumo lygis sudaro 70 proc. (I t., b. l. 64–68, 166–172). Pareiškėjas 2016 m. birželio 13 d. NDNT Kontrolės skyriui pateikė skundą dėl NDNT Teritorinio skyriaus Vertinimo akto, kuriame nurodė, kad nesutinka su įvertintu jo darbingumo lygiu. NDNT Kontrolės skyrius 2016 m. birželio 17 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1425, kuriame pareiškėjui nustatytas 70 proc. darbingumas (I t., b. l. 55–58, 154–160) bei pareiškėjo skundą atmetė, o Teritorinio skyriaus Vertinimo aktą paliko nepakeistą (I t., b. l. 36–37, 150–153). Pareiškėjas, nesutikdamas su NDNT Kontrolės skyriaus sprendimu, 2016 m. liepos 5 d. pateikė skundą Ginčų komisijai, kuriame nurodė, kad Kontrolės skyrius nevertino visų pareiškėjo ligų, Kontrolės skyriaus sprendimas tinkamai nepasirašytas (I t., b. l. 35). Ginčų komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (I t., b. l. 80–83).
13. Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas, įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas, remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (Įstatymo 20 str. 6 d.).
14. Pagal Įstatymo 18 straipsnį NDNT suteikti įgaliojimai nustatyti darbingumo lygį, jo priežastis ir kt. Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Tokie kriterijai ir tvarka yra nustatyti Kriterijų apraše ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas).
15. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, jog VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Siuntime Nr. 2580 pateikta pareiškėjo ligos anamnezė, kurioje nurodyta, kad jam atlikta prostatos biopsija, pareiškėjas stebimas urologo-onkologo, pareiškėjas patiria pilvo skausmus, rėmenį, diskomfortą, atliekant FGDS randama erozija (I t., b. l. 185–186). Prie Siuntimo pateikti šeimos gydytojo bartelio indeksas (2016 m. balandžio 28 d.), gastroenterologo (2016 m. kovo 1 d.), neurologo (2016 m. vasario 23 d.), onkologo (2016 m. vasario 17 d.) ir kardiologo (2015 m. rugsėjo 25 d.) išvados. Siuntime pagrindinė diagnozė nurodyta pagal kodą C61 (priešinės liaukos piktybinis navikas), kitos diagnozės: I.1.9 (Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo), K21.0 (Gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu), K29.3 (Lėtinis paviršinis gastritas), B96.81 (Helicobacter pylori) ir M42.16 (Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė).
16. Atsakovas skundžiamuose administraciniuose aktuose konstatavo, kad liemens ir virškinimo srityje nustatytas lengvas funkcijų sutrikimas, kraujotakos ir urogenitalinėje srityje vidutinis funkcinis sutrikimas. Pareiškėjo funkcinis pajėgumas buvo vertintas, atsižvelgiant į šeimos gydytojo 2016 m. balandžio 28 d. bartelio indeksą, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas yra savarankiškas (I t., b. l. 69), gastroenterologo 2016-03-01 konsultaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui skauda duobutėje, jaučia graužimą (I t., b. l. 178), kardiologo 2015 m. rugsėjo 25 d. išvadą, kurioje nustatytas padidėjęs kraujo spaudimas (I t., b. l. 76–77), neurologo 2016 m. vasario 23 d. išvadą (I t., b. l. 183), onkologo 2016 m. vasario 17 d. išrašą, kuriame pareiškėjui nustatyta diagnozė Prostatos CA cT1cN0M0 I stadija (I t., b. l. 177).
17. Pagal Kriterijų aprašo nuostatas bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni nei 0 ir didesni nei 100 (Kriterijų aprašo 7 p.). Iš skundžiamų administracinių aktų turinio matyti, kad dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal kodą C61 nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas pagal Kriterijų aprašo I priedo XVI dalies 82.2 punktą, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal kodą I.1.9 nustatytas 70 proc. bazinis darbingumą pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41,7.3 punktą, dėl ligos pagal kodą M42.16 nustatytas 100 proc. bazinis darbingumas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1.1 punktą. Iš skundžiamų administracinių aktų turinio taip pat matyti, kad gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų B96.81, K21.0, K29.3 atsakovas nevertino, taikė įtakos koeficientą 0,9.
18. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai nevertino jam nustatytos gastrito ligos pagal ligos kodą K21.0 ir K29.3. Teismas pažymėjo, kad minėtų ligų sukeliami funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo reikalavimų. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, kad liga nėra įtrauktą į Kriterijų aprašo 1 priedą, nelemia aplinkybės, kad ji negali sukelti asmeniui tam tikro funkcinio sutrikimo. Šiuo aspektu svarbu įvertinti, ar minėtos ligos sukeliamos pasekmės gali įtakoti sergančio asmens gebėjimus, t. y. ar sukelia funkcinį sutrikimą. Atsakovai paaiškino, kad ligas pagal kodus K21.0 ir K29.3 įvertino pagal jų sukeliamus funkcinius sutrikimus. Iš atsakovo ginčijamų administracinių aktų taip pat matyti, kad buvo įvertinta pareiškėjui diagnozuota gastroezofaginio refliukso liga, pareiškėjas skundžiasi skausmais pilvo apačioje. Vertinant pareiškėjo sveikatos būklę, be kita ko, buvo įvertinta ir gastroenterologo 2016 m. kovo 1 d. išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui skauda duobutėje, jaučia graužimą, tačiau nenurodyti sutrikimai, galintys sukelti funkcinį sutrikimą (I t., b. l. 178). Ligos pagal kodus K21.0 ir K29.3 buvo įvertintos kaip sveikatos sutrikimai, nesukeliantys funkcinio sutrikimo.
19. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju NDNT nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys aplinkybę, kad ligos pagal kodus K21.0 ir K29.3 pareiškėjui sukėlė funkcinį sutrikimą, todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovo skundžiamuose administraciniuose aktuose pateiktomis išvadomis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį, neatsižvelgė į visus reikšmingus medicininius dokumentus apie pareiškėjo sveikatos būklę.
20. Teismas, remdamasis Kriterijų aprašo 5 punktu bei tai, jog pareiškėjui nustatyto bazinio darbingumo vertė patenka į Kriterijų aprašo 6.1 punktą, vertino, kad pagrįstai taikytas įtakos koeficientas 0,9 ir nustatytas 63 proc. (70 proc. x 0,9) bazinis darbingumas.
21. Kriterijų aprašo 7–11 punktai reglamentuoja asmens darbingumo lygio apskaičiavimą. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami, užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kurio forma patvirtinta Kriterijų aprašo 2 priede. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Pagal pareiškėjo paaiškinimus NDNT specialistė E. G. 2016 m. gegužės 3 d. užpildė klausimyną, kurio bendra suma – 7 balai, taikomas koeficientas 1.1, (I t., b. l. 173–175). Pareiškėjui nustatytas 63 proc. bazinis darbingumas, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas lygus 1,1. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 70 proc. (63 proc. x 1,1) darbingumo lygis.
22. Teismas vertino, jog skundžiamuose NDNT administraciniuose aktuose pateikti aiškūs ir suprantami motyvai, juose atskleistas pareiškėjo susirgimų tarpusavio ryšys ir tai, kokia būklė įtakoja pareiškėjo funkcinius sutrikimus. Pažymėjo, jog teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012). Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo nesutikti su Teritorinio skyriaus, Kontrolės skyriaus bei Ginčų komisijos atliktu pareiškėjo susirgimų kvalifikavimu pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, bei pareiškėjui darbingumo lygio nustatymu, taikant Kriterijų aprašo nuostatas.
23. Teismas vadovavosi ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 3 dalimi bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-61 patvirtintais Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Kontrolės skyriui vadovauja ir jo veiklą organizuoja skyriaus vedėjas. Nuostatų 11 punkte nustatytos Kontrolės skyriaus vedėjo funkcijos: sprendžia skyriaus kompetencijai priklausančius klausimus ir yra asmeniškai atsakingas už pavedimų vykdymą, nepažeidžiant nustatytų terminų, skyriaus darbuotojų kokybišką darbą ir jo kontrolę, skatina skyriaus darbuotojų iniciatyvą (Nuostatų 11.1 p.); asmeniškai atsako už priimtų sprendimų darbingumo ir neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos paslaugų, darbo pobūdžio ir sąlygų pakartotinio vertinimo teisingumą ir pagrįstumą (Nuostatų 11.9 p.). Nustatyta, kad Kontrolės skyriaus sprendimą pasirašė Kontrolės skyriaus vedėja V. V.-Gringienė, kuriai suteikti įgaliojimai pasirašyti Kontrolės skyriaus administracinius aktus. Kontrolės skyriaus sprendimas patvirtintas antspaudu (Nuostatų 4 p.) (I t., b. l. 55–58, 154–160). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Kontrolės skyriaus sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 3 dalį, yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens.
III.
24. Pareiškėjas Z. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
25. Pareiškėjas teigia, kad darbingumo lygį įvertino vedėja, bet ne komisijos nariai. Darbingumo lygis buvo įvertintas ne objektyviai, vertinta tik dalis pareiškėjo ligų. Be to, vertinant darbingumo lygį, pareiškėjas nebuvo kviestas ir apklaustas.
26. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė skundžiamų aktų panaikinimo pagrindus, t. y. ABTĮ 89 straipsnio 2 punktą, kadangi skundžiamą sprendimą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ir ABTĮ 89 straipsnio 3 punktą, kadangi priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą. Pareiškėjas prašo priteisti turtinę ar moralinę žalą, t. y. 45 Eur žyminį mokestį.
27. Atsakovai NDNT Teritorinis skyrius ir NDNT Kontrolės skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą pagal pareiškėjo nurodytus argumentus nėra pagrindo.
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 1-ojo teritorinio skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. vertinimo akto Nr. DL-1724, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. SS-1662 bei Ginčų komisijos prie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. NS-203, kuriuo Kontrolės skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumas ir pagrįstumas.
30. NDNT Teritorinis skyrius, atlikęs pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, nustatė 70 proc. darbingumo lygį. NDNT Kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertino pareiškėjo darbingumo lygį bei nusprendė nekeisti Z. K. nustatyto 70 proc. darbingumo lygio. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. NS-203, pareiškėjo skundą atmetė, palikdama NDNT Kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1662 „Dėl Z. K. darbingumo lygio“ nepakeistą.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė nurodęs, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį, atsižvelgė į visus medicininius dokumentus apie pareiškėjo sveikatos būklę bei pagrįstai nustatė 70 proc. darbingumo lygį. Taip pat teismas sprendė, kad Kontrolės skyriaus sprendimas pasirašytas įgalioto asmens ir atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatą.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti skundžiamus sprendimus, kadangi sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo pasirašė skyriaus vedėja, o ne komisijos nariai; kad buvo vertinama tik dalis pareiškėjui diagnozuotų ligų; kad vertinant darbingumo lygį, pareiškėjas nebuvo kviestas ir apklaustas.
33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. P. N. socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį.
35. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: 3.1 medicininius, t.y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); 3.2 asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (8 punktas). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (9 punktas).
36. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-42 (2012 m. gruodžio 7 d. Nr. V-120 2014 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-70 2015 m. birželio 10 d. Nr.V-49 ) patvirtintame Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautų asmenų skundų (prašymų) dėl teritorinių skyrių priimtų sprendimų peržiūrėjimo bei kitų skundų priėmimo valdymo tvarkos aprašas reglamentuoja asmenų skundų (prašymų) dėl sprendimo peržiūrėjimo ar pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynimo, nagrinėjimą ir jų įteikimą skundą padavusiems asmenims. Už šiame Tvarkos apraše numatytų veiksmų vykdymą ir kontrolę pagal kompetenciją atsakingi NDNT skyrių, administruojančių bei nagrinėjančių asmenų skundus, vedėjai (46 punktas). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjo funkcijas reglamentuoja Sprendimų kontrolės skyriaus nuostatai, patvirtinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-61.
37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad buvo vertinta tik dalis pareiškėjui nustatytų ligų. Kriterijų aprašo 13 punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai į NDNT siunčiamo asmens sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, NDNT priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio, vadovaudamasi siuntime į NDNT pateiktais duomenimis ir informacija.
38. Kaip matyti iš byloje pateikto NDNT Kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. SS-1662 „Dėl Z. K. darbingumo lygio“, atliekant medicininių kriterijų vertinimą, t. y. nustatant asmens bazinį darbingumą, buvo analizuojamos visos pareiškėjui nustatytos ligos, atsižvelgiant į Kriterijų apraše nurodytus kriterijus. Kadangi ligos pagal kodus K21.0 ir K29.3 įvertintos kaip sveikatos sutrikimai, nesukeliantys nuolatinio sveikatos funkcinio sutrikimo, šios ligos nebuvo įvertintos bazinio darbingumo verte, kadangi neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo punktų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertinimo, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad NDNT vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, neatsižvelgė į visus reikšmingus medicininius dokumentus apie pareiškėjo sveikatos būklę.
39. Dėl pareiškėjo teiginio, jog nesutinka, kad nustatant darbingumo lygį jis nebuvo kviečiamas ir apklaustas, teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi medicininius duomenis – pareiškėjui diagnozuotas ligas, darančias įtaką jo darbingumui (Kriterijų aprašo 3.1 punktas) bei įvertinusi asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, kurie nustatomi atsižvelgiant į duomenis užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 3.2 ir 9 punktai, Kriterijų aprašo 2 priedas). Pažymėtina, jog Įstatyme nėra įtvirtinta, kad NDNT Kontrolės skyrius ar Ginčų komisija, nagrinėdama skundus dėl darbingumo lygio nustatymo, būtų įpareigojama privalomai kviesti skundą padavusį asmenį. Tuo tarpu Tvarkos aprašo 12.2 punkte nustatyta, kad atskirais atvejais NDNT gali nuspręsti pakviesti asmenį dalyvauti, nustatant jo darbingumo lygį.
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1425 buvo pildytas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas, kurio bendra suma sudaro 7 balus. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo paaiškinimais, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną užpildė NDNT specialistė E. G.. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginį, kad asmuo nebuvo kviestas vertinant darbingumo lygį, bei pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį, taigi, NDNT suteikta ne pareiga, o teisė pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad darbingumo lygį vertino ne komisijos nariai, bet skyriaus vedėja. Pažymėtina, jog pareiškėjo skundą dėl NDNT Teritorinio skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. vertinimo akto Nr. NDL-1724 teisėtumo nagrinėjo Kontrolės skyriaus komisija, sudaryta iš skyriaus vedėjos V. V.-G. ir vyriausiųjų specialistų V. J. ir S. M. (I t., b. l. 7–10). Sprendimą pasirašė Sprendimų kontrolės skyriaus vedėja V. V.-G., kuri pagal Nuostatų 11.9 punktą asmeniškai atsako už priimtų sprendimų darbingumo ir neįgalumo lygio, bendro pirminio specialiųjų poreikių, profesinės reabilitacijos paslaugų, darbo pobūdžio ir sąlygų pakartotinio vertinimo teisingumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Kontrolės skyriaus priimtas sprendimas atitinka individualiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra pasirašytas kompetentingo asmens ir patvirtintas antspaudu (VAĮ 8 str. 3 d.), todėl pareiškėjo teiginį atmeta kaip nepagrįstą.
42. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti skundžiamus sprendimus, kadangi priimti nekompetentingo administravimo subjekto bei nebuvo objektyviai ištirtos visos aplinkybės. Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, sprendimo motyvus, dėl kurių atmestas pareiškėjo skundas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, tik teigia, kad teismas privalėjo panaikinti skundžiamus sprendimus, tačiau nepagrindžia šio teiginio bei nepateikia pagrįsto ir argumentuoto savo (kitokio) bylos duomenų vertinimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.
43. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija