LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS 2020–2023 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2020 m. gegužės 28 d. Nr. V-802

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, 40 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-797 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punktu,

t v i r t i n u Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020–2023 metų korupcijos prevencijos programą (pridedama).

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                       Algirdas Monkevičius

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir

sporto ministro 2020 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. V-802

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS 2020–2023 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020–2023 metų korupcijos prevencijos programa (toliau – Ministerijos korupcijos prevencijos programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (toliau – KPĮ), Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė kovos su korupcija programa) ir atsižvelgiant į Valstybės įstaigos korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 2-100 „Dėl Valstybės įstaigos korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

2. Ministerijos korupcijos prevencijos programos paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (toliau – Ministerija) bei jai pavaldžiose įstaigose.

3. Ministerijos korupcijos prevencijos programos nuostatos taikomos Ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms, atliekant Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas ir įgyvendinant valstybės politiką švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavestose valstybės valdymo srityse.

4. Ministerijos korupcijos prevencijos programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos KPĮ ir Nacionalinėje kovos su korupcija programoje.

5. Ministerijos korupcijos prevencijos programa įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020–2023 metų korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Priemonių planas).

 

II SKYRIUS

APLINKOS ANALIZĖ

 

6. Siekiant Nacionalinėje kovos su korupcija programoje nustatytų kovos su korupcija tikslų ir kuriant Ministerijoje antikorupcinę aplinką:

6.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-797 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašas (toliau – Korupcijos prevencijos tvarkos aprašas);

6.2. parengtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos korupcijos prevencijos priemonių 2018–2020 metų veiksmų planas[1];

6.3. veikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės darbo grupė[2], kuri analizuoja ir vertina antikorupciniu požiūriu Ministerijos vykdomą veiklą, teikia siūlymus dėl antikorupcinės aplinkos tobulinimo;

6.4. 2020 m. Ministerijoje įsteigta už korupcijos prevenciją atsakingo valstybės tarnautojo pareigybė;

6.5. patvirtintas Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo ministerijoje tvarkos aprašas[3], sudaryta galimybė apie korupcijos atvejus pranešti per vidinį Ministerijos informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą (el. paštu pranešk@smm.lt arba telefonu (8 5) 219 1190);

6.6. Ministerijos interneto svetainėje pateikiama ir nuolat atnaujinama aktuali informacija apie korupcijos prevencijos būklę ir veiklas Ministerijoje, vykdomas darbuotojų antikorupcinis švietimas. 2019 metais Ministerijoje organizuoti treji mokymai korupcijos prevencijos klausimais: apie korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą, apie teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, apie tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ rezultatus;

6.7. Korupcijos prevencijos tvarkos apraše nustatyta tvarka Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos sritys, kurios atitinka vieną ar kelis iš KPĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų, priskiriamos veiklos sritims, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jose atliekama jų antikorupcinė analizė ir vertinimas. Atliekant antikorupcinę analizę ir vertinimą, veiklos sritys analizuojamos ir vertinamos antikorupciniu požiūriu, siekiant išsiaiškinti atliekamų funkcijų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų atsakomybės, sprendimų priėmimo mechanizmo reglamentavimą, veiklą reglamentuojančių teisės aktų spragas ir prieštaravimus, galinčius sudaryti galimybę piktnaudžiauti pareigomis, nustatyti labiausiai korupcijos pažeidžiamus veiklos sričių procesus ir procedūras, imtis jų skaidrumą užtikrinančių prevencinių priemonių. Korupcijos prevencijos tvarkos apraše nustatytos išsamios veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo procedūros, vienodos analizės ir vertinimo dokumentų formos, korupcijos prevencijos priemonių rengimo ir atskaitomybės už šių priemonių įgyvendinimą tvarka, sukurtas teisinis pagrindas ir mechanizmas korupcijos prevencijos procesams koordinuoti, galimoms korupcijos rizikoms valdyti. Siekiant padidinti veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo sistemos veiksmingumą, svarbu užtikrinti, kad antikorupcinės procedūros būtų atliekamos laiku, nuolat ir operatyviai, o rezultatai būtų profesionaliai panaudojami veiklos skaidrumui didinti. Ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms tikslinga parengti veiklos sričių, kurios pagal KPĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus priskiriamos veiklos sritims, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, sąrašą (toliau – Veiklos sričių sąrašas) ir per tam numatytą laikotarpį bent vieną kartą antikorupciniu aspektu įvertinti kiekvieną į Veiklos sričių sąrašą įtrauktą veiklą.

7. Ministerija 2018 metais atliko antikorupcinį vertinimą ir analizę licencijų vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimo srityje ir leidimų vykdyti studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą išdavimo srityje. Atlikus teisinio reglamentavimo, procedūrų bei institucijų ir darbuotojų funkcijų reglamentavimo vertinimą, nustatyta, kad korupcijos pasireiškimo tikimybė šių veiklų srityje vertintina kaip maža. Atitinkamai buvo patikslinti vertintus procesus reglamentuojantys teisės aktai, kad korupcijos pasireiškimo tikimybės būtų dar daugiau sumažinta.

8. 2019 metais antikorupcinę analizę ir vertinimą Ministerija atliko Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų srityje. Sritis pasirinkta vadovaujantis KPĮ 4 straipsnyje nustatytais kriterijais ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vidaus audito skyriaus 2018 m. gruodžio – 2019 m. kovo mėnesį vykdyto vidaus audito rezultatus viešuosiuose pirkimuose Ministerijoje ir septyniolikoje jai pavaldžių įstaigų[4] (toliau – Auditas). Audito išvadoje išvardytos galimos korupcijos rizikos: kontrolės sistema, susijusi su viešaisiais pirkimais, yra tobulintina; per dažnai naudojamasi galimybe organizuoti neskelbiamus pirkimus; dažni neplaniniai pirkimai; nemaža pirkimų dalis iš vieno tiekėjo; galimas pirkimo objekto specifikacijų derinimas prie konkretaus tiekėjo; nepakankama sutarčių vykdymo kontrolė; nepakankama įsigyjamų prekių, paslaugų kokybės kontrolė ir kt. Ministerijai atlikus antikorupcinę analizę ir vertinimą Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų srityje[5], nustatyta, kad, atsižvelgiant į Audito išvadas ir rekomendacijas Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose buvo atnaujini ir patikslinti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, jie atitinka šalies teisės aktų nuostatas, todėl korupcijos pasireiškimo tikimybė vertintina kaip maža. Pagal KPĮ 4 straipsnyje nustatytus kriterijus viešųjų pirkimų sritis priskirtina prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos tikimybė, todėl, siekiant valdyti galimas rizikas, Ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų srityje tikslinga toliau vykdyti stebėseną išsamiau analizuojant tam tikrus pirkimų organizavimo procesus, pvz., dažniausiai kviečiamų tiekėjų į neskelbiamus pirkimus ir pirkimus iš vieno tiekėjo vidinius tyrimus.

9. Audito išvadoje taip pat atkreiptas dėmesys į privačių ir viešųjų interesų rizikų valdymą. Ministerija ir didžioji dalis vertintų įstaigų turėjo viešųjų ir privačių interesų derinimą ir su tuo susijusių rizikų valdymą reglamentuojančias tvarkas, paskirtus už tai atsakingus asmenis, pareigybių, kurias užimantys asmenys privalo deklaruoti interesus, sąrašus. Siekiant suvaldyti privačių ir viešųjų interesų galimas rizikas, minėtus dokumentus turėtų turėti visos įstaigos. Taip pat svarbu Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose užtikrinti tikslingos rizikų dėl galimų interesų konfliktų valdymo politikos įgyvendinimą: užtikrinti, kad privačių interesų deklaracijos būtų pateiktos ar tikslinamos laiku; vykdyti stebėseną, kaip deklaruojantys asmenys laikosi teisės aktų nuostatų dėl privačių interesų deklaravimo; vykdyti pretendentų pateiktų privačių ir viešų interesų deklaracijų duomenų analizę ir teikti rekomendacijas dėl rizikų valdymo ir kt. Minėtus procesus būtų tikslinga išsamiau reglamentuoti Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vidaus dokumentuose.

10. Korupcijos prevencijos tvarkos apraše numatyta, kad KPĮ 8 straipsnyje nustatytus visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų ir jų projektų antikorupcinį vertinimą vadovo pavedimu atlieka padalinio, kurio specialistas rengė dokumentą, kitas specialistas, nerengęs teisės akto projekto. Tačiau, siekiant antikorupcinio teisės aktų vertinimo kokybės, reikėtų stiprinti Ministerijos padalinių specialistų antikorupcinio teisės aktų projektų vertinimo kompetenciją, taip pat tikslinga Ministerijoje sukurti stebėsenos sistemą, kaip vykdomos KPĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatos.

11. Nacionalinėje kovos su korupcija programoje teigiama, kad švietimo ir mokslo srityje nustatytos šios korupcijos rizikos: prekyba egzaminų užduotimis, mokinių priėmimo į mokyklas organizavimas nesivadovaujant objektyviais kriterijais, prekyba gerais pažymiais, gerais švietimo ar mokslo įstaigų reitingais ir kt.

12. Remiantis 2019 metų tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis[6] (toliau – Tyrimas), kyšininkavimo indeksai valstybinių brandos egzaminų srityje lygūs 0. Darytina prielaida, kad rizika šioje srityje yra valdoma. Tačiau priėmimo į vaikų lopšelius-darželius ir bendrojo ugdymo mokyklas sritys antikorupciniu aspektu išlieka aktualios. Siekiant didinti mokinių priėmimo į mokyklas skaidrumą, 2018 metais buvo patikslintas Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas[7]. 2020 metais šiame teisės akte įteisinta nuostata dėl priimtų į mokyklą asmenų paskirstymo į klases tvarkos ir kriterijų nustatymo. Siekdama priėmimo į mokyklas procesuose maksimaliai sumažinti žmogiškojo veiksnio įtaką, Ministerija sprendžia centralizuoto mokinių priėmimo, naudojant informacinių technologijų sistemas, principo įteisinimo ir įdiegimo klausimus. Siekiant mažinti galimą korupcijos tikimybę prekybos pažymiais srityje, Dienynų sudarymo elektroninio dienyno duomenų pagrindu tvarkos apraše[8] 2019 metais buvo nustatytos griežtesnės pažymių įrašymo į elektroninį dienyną, klaidų taisymo, dienyno tvarkymo priežiūros procedūros. Tyrimo rezultatai rodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų veiklose nustatyti kyšininkavimo kriterijų (pasinaudojimo pažintimis, kyšio prievartavimo, kyšio davimo, kyšio davimo efektyvumo) indeksai yra sumažėję, todėl darytina prielaida, kad korupcijos rizikos valdymo priemonės buvo veiksmingos.

13. Vienas iš Nacionalinės kovos su korupcija programos uždavinių – antikorupcinio švietimo plėtojimas. Pagal kompetenciją prisidedant prie šio uždavinio įgyvendinimo, numatoma didesnį dėmesį skirti antikorupciniam mokinių švietimui: atnaujinamose bendrojo ugdymo bendrosiose programose numatyti antikorupcinio mokinių ugdymo turinį ir integruoti jį į mokomuosius dalykus, apibrėžti, kokias kompetencijas mokiniai turi įgyti antikorupcinio ugdymo metu, parengti metodinę priemonę mokytojams, skirtą antikorupciniam mokinių ugdymui, inicijuoti mokytojų antikorupcinio mokinių ugdymo kompetencijų tobulinimą. Ministerijos pasiūlytos priemonės buvo įtrauktos į Nacionalinę kovos su korupcija programą.

14. Antikorupcinis darbuotojų švietimas Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose yra svarbi korupcijos prevencijos dalis. Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų mokymai korupcijos prevencijos srityje organizuojami atsižvelgiant į darbuotojams reikalingų kompetencijų formavimo poreikį (2019 metais Ministerijoje organizuoti treji mokymai: korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimo, teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo, korupcijos prevencijos klausimais). Atsižvelgiant į tai, kad antikorupcinis švietimas yra veiksminga priemonė formuoti tinkamą darbuotojų suvokimą apie korupcijos reiškinį ir situacijas, mažinti individualius korupcijos rizikos veiksnius, antikorupcinį procesą tikslinga patobulinti: jį organizuoti sistemingai pagal parengtą programą, tikslingai jį planuoti siejant su faktiniais įstaigų ir darbuotojų poreikiais, nuolat peržiūrėti antikorupcinio švietimo programos įgyvendinimo eigą ir veiksmingumą. 

 

III SKYRIUS

MINISTERIJOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

15. Ministerijos korupcijos prevencijos programos tikslas – užtikrinti sistemingą ir kryptingą antikorupcinę politiką, stiprinti vykdomos veiklos skaidrumą, atskleidžiant ir sumažinant arba pašalinant galimas korupcijos atsiradimo prielaidas.

16. Siekiant Ministerijos korupcijos prevencijos programos tikslo, įgyvendinami šie uždaviniai:

16.1. sustiprinti korupcijos prevenciją ir antikorupcinę aplinką Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose;

16.2. mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo srityse, įgyvendinant priemones, numatytas pagal antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo rezultatus;

16.3. didinti antikorupcinio vaikų ugdymo ir antikorupcinio jaunimo švietimo organizavimo galimybes.

17. Ministerijos korupcijos prevencijos programos įgyvendinimas vertinamas pagal Priemonių plane nustatytus laukiamo rezultato vertinimo kriterijus.

 

IV SKYRIUS

MINISTERIJOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS,

STEBĖSENA, ATSKAITOMYBĖ

 

18. Ministerijos korupcijos prevencijos programos ir Priemonių plano įgyvendinimą koordinuoja už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas valstybės tarnautojas. Ministerijos korupcijos prevencijos programos ir Priemonių plano įgyvendinimo kontrolę atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministras arba jo įgaliotas asmuo.

19. Priemonių plane nustatomas konkrečių priemonių turinys, už priemonių įgyvendinimą atsakingi Ministerijos struktūrinių padalinių ar jai pavaldžių įstaigų vadovai, priemonių įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai. Priemonių planas yra neatskiriama Ministerijos antikorupcinės programos dalis.

20. Priemonės gali būti išbraukiamos iš Priemonių plano, priemonių turinys ar jų įgyvendinimo terminai gali būti keičiami tik motyvuotu priemonės vykdytojo siūlymu, kuriam turi pritarti Korupcijos prevencijos darbo grupė. Galutinį sprendimą dėl priemonės išbraukimo iš Priemonių plano, priemonių turinio ar jų įgyvendinimo termino keitimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras.

21. Įgyvendinant Ministerijos korupcijos prevencijos programą, metodinę pagalbą Ministerijos struktūriniams padaliniams ir jai pavaldžioms įstaigoms teikia už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas valstybės tarnautojas.

22. Priemonių plano priemones pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina Ministerijos struktūriniai padaliniai ir Ministerijai pavaldžios įstaigos. Prie Ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo prisidedančios Ministerijai pavaldžios įstaigos Korupcijos prevencijos tvarkos apraše nustatyta tvarka rengia korupcijos prevencijos veiksmų planus arba programas pagal numatytas korupcijos prevencijos priemones. Ministerijai pavaldžių įstaigų korupcijos prevencijos veiksmų planus tvirtina įstaigų vadovai, kurie atsako už patvirtintų priemonių įgyvendinimą. Ministerijai pavaldi įstaiga, kurioje buvo atlikta korupcijos rizikos analizė ir pasiūlyta parengti institucinę kovos su korupcija programą, privalo parengti tokią programą.

23. Priemonių plane numatytų priemonių, kurias pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina Ministerijos struktūriniai padaliniai ir Ministerijai pavaldžios įstaigos, įgyvendinimui, koordinavimui ir stebėsenai, Ministerijos struktūrinių padalinių ir jai pavaldžių įstaigų vadovai paskiria kontaktinius asmenis ir apie tai informuoja už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingą valstybės tarnautoją.

24. Pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 31 d., Ministerijos korupcijos prevencijos programos priemones įgyvendinantys Ministerijos struktūriniai padaliniai ir jai pavaldžios įstaigos pateikia informaciją apie priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingam valstybės tarnautojui.

25. Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas valstybės tarnautojas rengia ataskaitą apie Ministerijos korupcijos prevencijos programos priemonių įgyvendinimą, aptaria ją Korupcijos prevencijos darbo grupėje ir teikia švietimo, mokslo ir sporto ministrui.

26. Ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų interneto svetainėse skelbiama informacija apie Ministerijos korupcijos prevencijos programos ir Priemonių plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

27. Ministerijos korupcijos prevencijos programa ir jos Priemonių planas gali būti atnaujinami per visą jų įgyvendinimo laikotarpį, atsižvelgiant į:

27.1. Nacionalinės kovos su korupcija programos ir jos įgyvendinimo dokumentų pakeitimus, susijusius su Ministerijos kompetencija;

27.2. kiekvienais metais Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose atliekamos veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo rezultatus (nustatytas korupcijos grėsmes ir pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių šioms korupcijos grėsmėms sumažinti ar pašalinti);

27.3. praėjusio laikotarpio Ministerijos korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo rezultatus;

27.4. Specialiųjų tyrimų tarnybos, kitų kompetentingų institucijų rekomendacijas ir visų suinteresuotų asmenų pasiūlymus;

27.5. gautą informaciją apie įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

28. Už Ministerijos korupcijos prevencijos programos priemonių įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako atitinkamas priemones įgyvendinančių Ministerijos struktūrinių padalinių vadovai ir Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

29. Ministerijos korupcijos prevencijos programa ir Priemonių planas bei jų projektai skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, Ministerijos interneto svetainėje.

 

________________________

 

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

2020–2023 metų korupcijos prevencijos programos

priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS 2020–2023 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

 

Eil. Nr.

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiami rezultatai

Vertinimo kriterijai

1.

Tikslas: Užtikrinti sistemingą ir kryptingą antikorupcinę politiką, kurios tikslas – stiprinti vykdomos veiklos skaidrumą atskleidžiant ir sumažinant arba pašalinant galimas korupcijos atsiradimo prielaidas.

Už korupcijos prevenciją Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (toliau – Ministerija) atsakingas specialistas,

Ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės darbo grupė (toliau – Korupcijos prevencijos darbo grupė).

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

2023 m. IV ketv.

Ministerija ir jai pavaldžios  įstaigos vykdo sistemingą ir kryptingą antikorupcinę politiką, užtikrinančią vykdomos veiklos skaidrumą.

 

Sumažintas korupcijos tikimybės lygis mokinių priėmimo į ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas srityje ir Ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų srityje.

 

Bendrojo ugdymo programose apibrėžtas antikorupcinio mokinių ugdymo turinys ir įgyjamos kompetencijos, pagerintos antikorupcinio vaikų ugdymo bendrojo ugdymo mokykloje galimybės.

 

 

 

Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose sukurta Specialiųjų tyrimų tarnybos parengto Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovo (toliau – Antikorupcinės aplinkos vadovas) nuostatas atitinkanti antikorupcinė aplinka, vykdoma veiksminga atsparumo korupcijai politika.

 

Remiantis 2022 m. tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis, gyventojų, manančių, jog Ministerijoje yra paplitusi korupcija, dalis sumažėjo nuo 31 proc. iki 25 proc.

 

Remiantis 2022 m. tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis, kyšininkavimo kriterijų (pasinaudojimo pažintimis, kyšio prievartavimo, kyšio davimo, kyšio davimo efektyvumo) indeksai priėmimo į vaikų lopšelius-darželius ir bendrojo ugdymo mokyklas srityse sumažėjo iki 0.

1.1.

Uždavinys: Efektyvinti ir sustiprinti korupcijos prevenciją ir antikorupcinę aplinką Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas, Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė.

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

2023 m. IV ketv.

Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose sukurta antikorupcinė aplinka, atitinkanti Antikorupcinės aplinkos vadovo nuostatas.

Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose pasiektas aukštesnis negu vidutinis atsparumo korupcijos vertinimo lygis (pagal Antikorupcinės aplinkos vadovą).

 

 

 

 

1.1.1.

Priemonė: Kasmet įvertinant atsparumo korupcijai reikalavimų vykdymo lygį (toliau – AKL) Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose matuoti antikorupcinės aplinkos kūrimo pokyčius ir sėkmingumą.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos korupcijos

prevencijos darbo grupė.

 

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

2023 m. II ketv.

 

 

 

 

Sistemingai atliekant AKL vertinimą, Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose bus pasitikrinama, ar pakankamai yra imamasi veiksmų, kuriant ir įgyvendinant korupcijai atsparią aplinką. Pagal AKL  vertinimo Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose rezultatus tobulinant antikorupcinę aplinką Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, bus pasiektas aukštesnis atsparumo korupcijai lygis (pagal Antikorupcinės aplinkos vadovą).

2021–2023 m. Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose kasmet atliktas AKL vertinimas (pagal Antikorupcinės aplinkos vadovą).

 

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020–2023 metų

korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planas (toliau – Planas) ir jai pavaldžių įstaigų korupcijos prevencijos planai papildyti priemonėmis, skirtomis pasiekti aukštesnį atsparumo korupcijai vertinimo lygį (pagal Antikorupcinės aplinkos vadovą).

1.1.2.

Priemonė: Įvertinti, kokios kiekvieno Ministerijos struktūrinio padalinio ir kiekvieno struktūrinio padalinio jai pavaldžiose įstaigose veiklos sritys ar funkcijos atitinka požymius, būdingus veiklos sritims, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė (pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) 6 straipsnyje nustatytus kriterijus) ir parengti tokių sričių sąrašą.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos struktūrinių padalinių vadovai.

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

 

 

2021 m. II ketv.

Identifikavus kiekvieno Ministerijos struktūrinio padalinio ir kiekvieno struktūrinio padalinio jai pavaldžiose įstaigose veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose antikorupcinio vertinimo ir analizės procesas bus planuojamas ir organizuojamas sistemingiau ir veiksmingiau, nes veiklos sritys, kuriose bus atliekamas antikorupcinis vertinimas ir analizė, bus pasirenkamos iš minėto sąrašo. 

Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose atlikti vertinimai ir nustatyta, kokios kiekvieno Ministerijos struktūrinio padalinio ir kiekvieno struktūrinio padalinio jai pavaldžiose įstaigose veiklos sritys ar funkcijos atitinka požymius, būdingus veiklos sritims, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.

 

Ministerijos ir jai pavaldžios įstaigos interneto svetainėse skelbia veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, sąrašus.

 

Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose veiklos sritys antikorupciniam vertinimui ir analizei atlikti pasirenkamos pagal nustatytus Ministerijos ir pavaldžių įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, sąrašus.

1.1.3.

Priemonė: Atlikti Ministerijos korupcijos rizikos valdymo vertinimą ir Planą papildyti priemonėmis, skirtomis Ministerijos korupcijos rizikos valdymui stiprinti.

Ministerijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjas.

 

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje

atsakingas specialistas, Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė.

 

2020 m. IV ketv.

Įvertinta, kaip Ministerijoje nustatomi korupcijos rizikos veiksniai, kaip jie analizuojami ir kaip numatomos korupcijos prevencijos priemonės sumažinti arba pašalinti neigiamą poveikį Ministerijos veiklai. Vertinimo rezultatai padės numatyti tikslingas Ministerijos antikorupcinės aplinkos tobulinimo priemones.

 

Ministerijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos (toliau – Audito tarnyba) atliktas Ministerijos korupcijos rizikos valdymo vertinimas Ministerijoje.

 

Atsižvelgiant į Audito tarnybos atliko Ministerijos korupcijos rizikos valdymo vertinimo rezultatus, Planas papildytas priemonėmis, skirtomis Ministerijos korupcijos rizikos valdymui stiprinti.

 

Visos pagal Audito tarnybos atliko Ministerijos korupcijos rizikos valdymo vertinimo rezultatus Plane numatytos priemonės yra įvykdytos.

1.1.4.

Priemonė: Peržiūrėti ir atnaujinti Ministerijos vidaus dokumentus, reglamentuojančius korupcijos prevenciją.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė. 

 

 

2020 m. IV ketv.

Sudarytos geresnės galimybės sistemiškesnei korupcijos prevencijos veiklai ir antikorupcinei aplinkai kurti Ministerijoje.

 

Patobulintas Ministerijos vidinio informacijos kanalo, skirto pranešti apie korupcinio ar kito pobūdžio nusikalstamą veiką, funkcionalumas ir saugumas. Išsamiau reglamentuota informacijos, susijusios su pranešėjo autoryste, saugojimo tvarka, nurodyti konkretūs už informacijos gavimą, saugojimą, už kanalo priežiūrą atsakingi subjektai.

Atnaujintas ir patikslintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašas[9] (toliau – Korupcijos prevencijos tvarkos aprašas).

 

Atnaujintas ir patikslintas Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje tvarkos aprašas[10].

 

 

1.1.5.

Priemonė: Įvertinti ir patobulinti viešųjų ir privačių interesų derinimo reglamentavimą (tvarkas) Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose ir patobulinti interesų konfliktų valdymo ir sprendimo (šalinimo) procesus.

 

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė,  

Ministerijos Personalo skyriaus vedėjas.

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

 

 

2021 m. I ketv.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDI) naujos redakcijos nuostatų įgyvendinimo detalizavimas Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vidaus dokumentuose, procesų patobulinimas prevenciškai padės sumažini tikimybę kilti interesų konfliktams ir išvengti teisės aktų pažeidimų kilus interesų konfliktams.

Išsamesnis stebėsenos, ar interesus privalantys deklaruoti darbuotojai juos tinkamai ir laiku deklaravo, reglamentavimas ir stebėsenos organizavimo procesų patobulinimas sudarys geresnes sąlygas valdyti interesų konfliktus Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, sumažins tikimybę kilti interesų konfliktams.

Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, kurių sąrašą patvirtino ministras, atlikta antikorupcinė analizė ir vertinimas viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir interesų konfliktų valdymo srityje.

 

Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose atnaujinta arba parengta bent po vieną Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų viešųjų ir privačių interesų derinimo procesus ir tvarką reglamentuojantį dokumentą, kuriame įtvirtintos VPIDI nuostatos, nustatyta interesų konfliktų valdymo ir sprendimo (šalinimo) procesų tvarka.

 

Pagal naujos redakcijos VPIDI patikslinti Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigybių, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti interesus (toliau – deklaruojantieji), sąrašai.

 

Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vidaus dokumentuose nustatyta deklaruojančiojo elgesio ir veiksmų, kilus interesų konfliktui, tvarka.

 

Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyta pareiga įgaliotiems asmenims praėjus 30 kalendorinių dienų nuo deklaruojančiojo asmens priėmimo, skyrimo į pareigas ar deklaruojančiojo asmens statuso įgijimo, atlikti privačių interesų deklaracijų pateikimo fakto patikrinimą. 

 

Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančiuose dokumentuose įgaliotiems asmenims nustatyta pareiga ne rečiau kaip kartą per metus tikrinti, ar visi deklaruojantieji asmenys yra deklaravę interesus.

1.1.6.

Priemonė: Ministerijos struktūrinių padalinių vadovus ir Ministerijai pavaldžių įstaigų struktūrinių padalinių vadovus įtraukti į jiems pavaldžių darbuotojų privačių interesų deklaravimo stebėsenos procesus.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos struktūrinių padalinių vadovai.

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

 

2021 m. I ketv.

Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų struktūrinių padalinių vadovai bus įtraukti į antikorupcinės aplinkos kūrimą ir tobulinimą. Padalinių vadovams analizuojant jų darbuotojų privačių interesų deklaracijų turinį bus geresnė galimybė išvengti galimo interesų konflikto pavedant darbuotojams atlikti tam tikras funkcijas, suteikiant tam tikrus įgaliojimus ir kitais panašiais atvejais.

Ministerijos struktūrinių padalinių vadovams ir jai pavaldžių įstaigų padalinių vadovams organizuotas seminaras VPIDI įgyvendinimo ir išankstinių rašytinių rekomendacijų pavaldiems deklaruojantiesiems asmenims, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo konkrečiose situacijose jie privalo nusišalinti, teikimo klausimais.

 

Ministerijos viešųjų ir privačių interesų derinimo procesus ir tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose Ministerijos struktūrinių padalinių vadovams nustatyta pareiga bent kartą per metus, taip pat priėmus naują darbuotoją susipažinti su pavaldžių asmenų privačių interesų deklaracijų turiniu ir skiriant darbuotojams užduotis nesukelti interesų konflikto.

 

Ministerijos viešųjų ir privačių interesų derinimo procesus ir tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose Ministerijos struktūrinių padalinių vadovams nustatyta pareiga teikti išankstines rašytines rekomendacijas jiems pavaldiems deklaruojantiesiems asmenims, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo konkrečiose situacijose jie privalo nusišalinti.                                            

 

1.1.7.

Priemonė: Parengti pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas gautų dovanų ir reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, įvertinimo, apskaitos ir saugojimo tvarką Ministerijoje.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas. 

2021 m. II ketv.

Deklaruojama nulinės tolerancijos dovanoms ne pagal VPIDĮ įstatymą kultūra, pagal įstatymą gautos dovanos registruojamos ir apskaitomos.

Parengta ir įgyvendinama pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas gautų dovanų ir reprezentacijai skirtų dovanų įvertinimo, apskaitos ir saugojimo tvarka Ministerijoje.

 

 

1.1.8.

Priemonė: Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose atlikti darbuotojų tolerancijos korupcijai lygio vertinimą.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos

korupcijos prevencijos darbo grupė.

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

2023 m. III ketv.

 

 

Darbuotojų tolerancijos korupcijai lygio vertinimo duomenys padės suformuoti ir koreguoti darbuotojų antikorupcinio švietimo turinį, didinti antikorupcinio švietimo veiksmingumą, įvertinti netolerancijos korupcijai lygio pokyčius.

 

 

2021–2023 m. laikotarpiu atlikti 2 darbuotojų tolerancijos korupcijai lygio vertinimai Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose.

 

 

1.1.9.

Priemonė: Parengti Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų mokymo korupcijos prevencijos klausimais programą 2020–2023 m. (toliau – Programa) ir pagal ją organizuoti mokymus.

 

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos

korupcijos prevencijos darbo grupė.

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

2020 m. II ketv. – 2023 m. IV ketv.

 

 

 

 

Programoje antikorupcinio švietimo temos bus numatytos pagal nustatytus darbuotojų poreikius. Vykdant antikorupcinį darbuotojų švietimą, bus sumažinti individualūs rizikos veiksniai ir formuojamas nepakantus požiūris į korupciją. Suteikus darbuotojams žinių apie korupcijos reiškinį, egzistuojančias teisės aktų nuostatas ir taisykles antikorupcijos srityje, bus pagerinta integralumo aplinka Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose.

Pagal nustatytus darbuotojų poreikius parengta ir Ministerijos interneto svetainėje paskelbta Programa.

 

Ministerijos interneto svetainės skiltyje „Korupcijos prevencija“ yra sukurta skiltis „Antikorupcinis švietimas“, kuri ne mažiau kaip 2 kartus per metus papildoma nauja medžiaga. 

 

2020–2023 m. laikotarpiu atlikti ne mažiau kaip 2 Programos priemonių įgyvendinimo vertinimai, siekiant nustatyti poreikį koreguoti Programą.

 

Kasmet pagal Programą Ministerijos ir pavaldžių įstaigų darbuotojams organizuoti ne mažiau kaip 2 mokymai.

 

2023 m. Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų tolerancijos korupcijai lygio vertinimo duomenys rodo darbuotojų korupcinių situacijų suvokimo pokyčius, individualių rizikos veiksnių sumažėjimo faktą.

 

2020–2023 m. laikotarpiu 70 proc. Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų bus dalyvavę ne mažiau kaip 3 pagal Programą organizuotuose mokymuose.

1.1.10.

Priemonė: Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose sistemingai informuoti darbuotojus apie vykdomą antikorupcinę politiką, sudaryti daugiau galimybių darbuotojams įsitraukti į antikorupcinės aplinkos kūrimą.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė,

Ministerijos Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjas.

2020 m. II ketv. – 2023 m. IV ketv.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai įtraukiami į antikorupcinės politikos formavimą ir skatinami dalyvauti jos įgyvendinimo procese.

Ministerijos ir pavaldžių įstaigų

interneto svetainėse skiltyje „Korupcijos prevencija“ ne rečiau kaip vieną kartą per  ketvirtį atnaujinama ir papildoma informacija apie įstaigose vykstančius korupcijos prevencijos procesus.

 

Sudaryta galimybė per Ministerijos interneto svetainės skiltyje „Korupcijos prevencija“ esančią nuorodą teikti siūlymus korupcijos prevencijos organizavimo klausimais.

 

2021–2023 m. laikotarpiu atlikti 2 Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų informavimo apie antikorupcinę politiką interneto svetainių skiltyje „Korupcijos prevencija“ vertinimai.

1.1.11.

Remiantis 2019 m. atlikto korupcijos pasireiškimo tikimybės Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų srityje vertinimo išvadomis, atnaujinti ir patikslinti Ministerijos ir devynių jai pavaldžių įstaigų, kuriose vyko antikorupcinis vertinimas, dokumentus, reglamentuojančius viešųjų pirkimų organizavimą.

Ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas,

už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas.

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

2020 m. III ketv.

Siekiant pašalinti 2019 m. Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų srityje atlikto korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimo metu nustatytus rizikos veiksnius, Ministerijoje ir devyniose jai pavaldžiose įstaigose 2020 m. atnaujinti ir patikslinti viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojantys dokumentai.

Atnaujinti ir patikslinti Ministerijos ir devyniose jai pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojantys dokumentai.

 

Ministerija ir devynios jai pavaldžios įstaigos, kuriose buvo atliktas antikorupcinis vertinimas, įgyvendino 100 proc. korupcijos pasireiškimo tikimybės viešųjų pirkimų srityje 2019 metais atlikto vertinimo išvadose pateiktų rekomendacijų.

1.1.12.

Priemonė: Atlikti antikorupcinį vertinimą ir analizę viešųjų pirkimų srityje Nacionalinėje švietimo agentūroje.

Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – NŠA) direktorius, už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas

2020 m. IV ketv.

Atlikus antikorupcinį vertinimą ir analizę NŠA viešųjų pirkimų srityje bus įvertinta ar NŠA viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose dokumentuose nėra korupcijos rizikos veiksnių. Nustačius, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas NŠA sudaro galimybę pasireikšti korupcijai, inicijuotas atitinkamų NŠA teisės aktų tikslinimas.

Atlikta antikorupcinė analizė ir vertinimas NŠA viešųjų pirkimų srityje, švietimo, mokslo ir sporto ministro pasirašyta motyvuota išvada pateikta STT.

 

Nustačius, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas NŠA sudaro galimybę pasireikšti korupcijai, numatytos ir iki 2020 m. IV ketv. įgyvendintos priemonės, sumažinančios arba panaikinančios korupcijos pasireiškimo tikimybę.

 

 

1.1.13.

Priemonė: Padidinti atsparumo korupcijai lygį viešųjų pirkimų srityje Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose.

 

 

 

 

 

 

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė, Ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas.

 

 

Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai.

2023 m. III ketv.

 

 

 

 

 

Renkant ir analizuojant duomenis apie Ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų neskelbiamus mažos vertės pirkimus ir pirkimus apklausus vieną tiekėją, sumažinti tokių pirkimų skaičių Ministerijoje ir 10 jai pavaldžių įstaigų.

 

2021 m. ir 2023 m. Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose atliktas atsparumo korupcijai užtikrinimo viešuosiuose pirkimuose lygio įsivertinimas.

 

2021 m. I ketv. ir 2022 m. I ketv. atlikti prieš tai buvusiais metais dažniausiai kviestų tiekėjų į neskelbiamus pirkimus ir pirkimus apklausus vieną tiekėją vidiniai tyrimai Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, parengtos išvados bei rekomendacijos.

 

Iki 2022 m. IV ketv. Ministerijoje ir jos pavaldžiose įstaigose neskelbiamų pirkimų apklausus vieną tiekėją dalis (išskyrus pirkimus, vykdytus Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis), lyginant su 2019 m., sumažėjo ne mažiau kaip 20 proc.

 

2023 m. III ketv. Ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose pasiektas aukštesnis nei vidutinis AKL viešųjų pirkimų srityje pagal Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovą.

1.2.

Uždavinys: Įgyvendinti priemones, numatytas pagal antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo rezultatus, mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo srityse.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas, Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė.

 

2023 m. III ketv.

Patobulinus teisinį reglamentavimą sumažinta korupcijos tikimybė Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo, mokinių priėmimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, mokytojų priėmimo ir atleidimo, švietimo įstaigų vadovų skyrimo, vertinimo, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų atrankos ir vertinimo srityse.

Įdiegtos priemonės korupcijos tikimybei mažinti Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo srityje.

 

Patikslinti teisės aktai mokinių priėmimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, mokytojų priėmimo ir atleidimo, švietimo įstaigų vadovų skyrimo, vertinimo srityse.

 

Patikslinti teisės aktai, kuriuos priimanti institucija yra Ministerija, reglamentuojantys Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų atranką ir vertinimą.

 

Remiantis 2022 metų tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis, kyšininkavimo indeksai priėmimo į vaikų lopšelius-darželius ir bendrojo ugdymo mokyklas srityse sumažės iki 0 reikšmės.

1.2.1.

Priemonė: Vykdyti korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemones ir veiksmus Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo srityje: nustatyti korupcijos ir sukčiavimo priežastis, rizikos veiksnius ir problemas Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo srityje, sukurti korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemones, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.

Ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos įgyvendinimo skyriaus vedėjas.

 

Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė.

2020 m. IV ketv.

Nustačius korupcijos ir sukčiavimo priežastis, rizikos veiksnius ir problemas Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo srityje ir sukūrus bei įgyvendinus korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemones, bus sudarytos sąlygos efektyviau atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą.

Sukurtos korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemonės, kasmet vykdoma jų įgyvendinimo priežiūra.

1.2.2.

Priemonė: Padidinti mokinių priėmimo į švietimo įstaigas skaidrumą įteisinant ir įdiegiant centralizuoto mokinių priėmimo naudojant informacinių technologijų sistemas principą

Ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas.

 

Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – NŠA) Infrastruktūros plėtros departamento direktorius.

2023 m. IV ketv.

Įdiegtus centralizuoto mokinių priėmimo, naudojant informacinių technologijų sistemas, principą, priimant į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, bus maksimaliai sumažinta korupcijos tikimybė dėl žmogiškojo veiksnio.

 

Duomenys bei informacija, reikalinga centralizuotai vykdomam asmenų priėmimui į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, renkami, kaupiami, apdorojami ir teikiami informacinių technologijų priemonėmis.

Įteisinant centralizuotą mokinių priėmimą patikslintas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 str. ir Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas[11].

 

Įdiegtas centralizuoto mokinių priėmimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, naudojant informacinių technologijų sistemas principas.

1.2.3.

Priemonė: Įvertinti mokytojų priėmimą ir atleidimą bei švietimo įstaigų vadovų skyrimą, vertinimą, nušalinimą ir atleidimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcines nuostatas ir, esant reikalui, pašalinti trūkumus, juos koreguojant.

Ministerijos Mokymosi visą gyvenimo departamento Pedagogų veiklos skyriaus vedėjas.

 

NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius.

2022 m. I ketv.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad mokytojus priima ir iš darbo atleidžia mokyklos vadovas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, tačiau galiojanti tvarka yra abstrakti, mokytojai priimami ne konkurso būdu. Esamą reglamentavimą tikslinga tobulinti.

Taip pat tobulinti teisės aktai, susiję su švietimo įstaigų vadovų skyrimo, jų kompetencijų ir veiklos vertinimo reglamentavimu. 

Patikslintas Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas[12].

 

Atsižvelgiant į STT pateiktą Antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. Nr. 4-01-766[13], pakoreguotas Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas[14].

 

Atsižvelgiant į Antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. Nr. 4-01-766 pakoreguoti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas[15].

 

Atsižvelgiant į Antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-766 pakoreguoti Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatai[16].

1.2.4.

Priemonė: Atlikti antikorupcinę analizę ir vertinimą Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų atrankos ir vertinimo srityje.

Ministerijos sporto grupės vadovas.

 

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas, Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė.

 

2021 m. III ketv.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti bendrieji sporto projektų paraiškų vertinimo kriterijai[17] (toliau – vertinimo kriterijai) ir jų vertinimas balais nepakankamai išsamiai detalizuoti, tačiau nustatyta teisė švietimo, mokslo ir sporto ministrui juos detalizuoti. Atlikus srities antikorupcinę analizę ir vertinimą, bus įvertinta, ar egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė ir poreikis patobulinti Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų atrankos reglamentavimą ir procesus.

Atlikta Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų atrankos antikorupcinė analizė ir vertinimas, švietimo, mokslo ir sporto ministro pasirašyta motyvuota išvada pateikta STT.

 

Nustačius korupcijos pasireiškimo tikimybę, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų atrankos srityje, dviejuose teisės aktuose, kuriuos priimanti institucija yra Ministerija[18],

konkretizuoti vertinimo kriterijai.

1.2.5.

Priemonė: Atlikti antikorupcinę analizę ir vertinimą brandos egzaminų užduočių rengimo srityje.

NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėjas.

 

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas, Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė.

2022 m. III ketv.

Atlikus srities antikorupcinę analizę ir vertinimą, bus įvertinta, ar egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė brandos egzaminų užduočių rengimo srityje. Jeigu būtų nustatyta korupcijos tikimybė, atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius, patobulintas teisinis reglamentavimas ir darbo organizavimo procesai.

Atlikta antikorupcinė analizė ir vertinimas brandos egzaminų užduočių rengimo srityje, švietimo, mokslo ir sporto ministro pasirašyta motyvuota išvada pateikta STT.

 

Nustačius korupcijos pasireiškimo tikimybę brandos egzaminų užduočių rengimo srityje, iki 2021 m. IV ketv. įgyvendinta 100 proc. brandos antikorupcinės analizės ir vertinimo motyvuotoje išvadoje pateiktų rekomendacijų.

1.2.6.

Priemonė: Įvertinti bendrojo ugdymo mokyklų veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų antikorupcines nuostatas ir, esant reikalui, pašalinti trūkumus, juos koreguojant.

Ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas.

 

NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius.

2021m.  II ketv.

Patobulinus esamą teisinį reglamentavimą, bus patikslinti mokyklų atrankos išoriniam vertinimui kriterijai, jų nustatymo periodiškumas, išorės vertintojų komandų formavimo procedūros, išorės vertintojų atestavimo procedūros, apeliacijų dėl išorės vertintojų atrankos ir atestacijos apeliacijų procedūros.

 

Atsižvelgiant į STT pateiktą Antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-3251[19], patikslintas Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas[20].

 

Atsižvelgiant į STT pateiktą Antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-3251, patikslintos Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo išorės vertintojų atrankos ir atestavimo taisyklės[21].

1.2.7.

Priemonė: Inicijuoti ir

atlikti profesinio mokymo organizavimą pameistrystės forma reglamentuojančių

teisės aktų patikslinimą.

 

Mokymosi visą gyvenimą departamento

Profesinio mokymo skyriaus vedėjas.

2020 m. III ketv.

Teisės aktuose išsamiau apibrėžta profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarka padės siekti didesnės profesinio mokymo kokybės ir veiksmingesnio valstybės lėšų panaudojimo.

Atsižvelgiant į STT pateiktą Antikorupcinio vertinimo  išvadą Nr. 4-01-3298[22],

inicijuotas Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo“ pakeitimas[23], šį aprašą papildant  būtinais reikalavimais pameistrystės forma organizuojamo profesinio mokymo kokybei užtikrinti.

 

Atsižvelgiant į STT pateiktą Antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-3298, Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas[24] panaikintas jį keičiant nauju teisės aktu.

1.2.8.

Priemonė: Nustatyti  valstybės finansuojamų

vietų profesinėse mokymo įstaigose planavimo tvarką.

Mokymosi gyvenimo departamento Profesini mokymo skyriaus vedėjas.

2020 m. IV ketv.

Valstybės finansuojamos vietos profesinio mokymo įstaigose planavimo tvarka nėra pakankamai aiški. Patikslinus sprendimų dėl šių vietų skaičiaus profesinėse mokymo įstaigose priėmimo dokumentus juose bus aiškiau nustatyta, kaip skiriamos vietos profesinio mokymo įstaigoms, ir nustatyti derinimo su suinteresuotomis šalimis proceso etapai.

Patikslintas Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas)[25] ir jame išdėstyti vietų skirstymo profesinio mokymo įstaigoms principai; nustatyti derinimo su suinteresuotomis šalimis proceso etapai.

 

Pagal atnaujintą Tvarkos aprašą nustatytos valstybės finansuojamos vietos profesinėse mokymo įstaigose ir organizuotas priėmimas nuo 2021 m.

1.2.9.

Priemonė: Patvirtinti

kriterijus, pagal kuriuos išduodant licenciją vykdyti profesinio mokymo

programą patikrinimas dėl pasirengimo vykdyti

formaliojo profesinio

mokymo programą būtų vykdomas mokymo vietoje.

Mokymosi visą gyvenimą departamento Profesinio mokymo skyriaus vedėjas.

2020 m. IV ketv.

Siekiant profesinio mokymo kokybės, bus nustatyti aiškūs kriterijai, kada išduodant licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti patikrinimai turi būti atliekami vietoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtinti kriterijai, pagal kuriuos priimamas sprendimas atlikti patikrą dėl pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas mokymo vietoje.

1.2.10.

Priemonė: Užtikrinti projektinio (atrankos) finansavimo tvarkų teisinio reglamentavimo rengimo ir tvirtinimo bei konkurso organizavimo funkcijų atskyrimą, įgyvendinant jaunimo iniciatyvų skatinimo, studentų verslumo skatinimo, užsienio lietuvių rėmimo projektus.

 

Ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas.

2021 m. I ketv.

Jaunimo iniciatyvų skatinimo, studentų verslumo skatinimo, užsienio lietuvių rėmimo projektinio (atrankos) finansavimo tvarkų teisinio reglamentavimo rengimo ir tvirtinimo bei konkurso projektų organizavimo funkcijas vykdo atskiri subjektai.

 

Jaunimo iniciatyvų skatinimo, studentų verslumo skatinimo, užsienio lietuvių rėmimo projektinio (atrankos) finansavimo konkursų projektų organizavimą, atrankas ir administravimą vykdo institucijos, kurios nerengia minėto projektinio (atrankos) finansavimo tvarkų.

1.3.

Uždavinys: Plėsti

antikorupcinio vaikų

ugdymo ir

antikorupcinio

jaunimo švietimo

organizavimo

galimybes.

Už korupcijos prevenciją Ministerijoje atsakingas specialistas,

Ministerijos korupcijos prevencijos darbo grupė.

2023 m. IV ketv.

Bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose plėtojamas antikorupcinis švietimas.

Bendrojo ugdymo programose apibrėžtas antikorupcinio mokinių ugdymo turinys ir įgyjamos kompetencijos.

 

Organizuoti antikorupcinio mokinių ugdymo kompetencijų tobulinimo mokymai mokytojams.

 

2020–2023 m. laikotarpiu kasmet finansuojama 100 proc. studentų ar aukštųjų mokyklų vykdomų projektų ir / ar kitų iniciatyvų antikorupcijos tema.

1.3.1.

Priemonė: Peržiūrėti ir atnaujinti antikorupcinio mokinių ugdymo turinį.

Ministerijos Bendrojo ugdymo departamento

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjas.

 

NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėjas.

2023 m. IV ketv.

Antikorupcinis mokinių ugdymas atnaujintose bendrojo ugdymo programose bus integruotas į mokomuosius dalykus, vyks kaip pilietinio veikimo kompetencijų ugdymo dalis.

Iki 2023 m. atnaujintos bendrojo ugdymo programos ir jose apibrėžta, kokios mokinių žinios ir kokie gebėjimai formuojami antikorupcinio ugdymo metu.

 

Bendrojo ugdymo programose numatyta mokinių antikorupcinio ugdymo integracija į konkrečius mokomuosius dalykus.

 

1.3.2.

Priemonė: Parengti metodinę priemonę mokytojams, skirtą antikorupciniam mokinių ugdymui.

Ministerijos Bendrojo ugdymo departamento

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjas.

 

NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėjas.

 

2021 m. IV ketv.

Parengta elektroninė metodinė priemonė mokytojams, skirta antikorupciniam mokinių ugdymui.

 

Parengta elektroninė metodinė priemonė mokytojams, skirta antikorupciniam mokinių ugdymui.

 

 

1.3.3.

Priemonė: Organizuoti neformaliojo švietimo renginius, skirtus mokytojų antikorupcinio mokinių ugdymo kompetencijoms tobulinti.

Ministerijos Bendrojo ugdymo departamento

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjas, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjas.

 

NŠA Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėjas, NŠA Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėjas.

 

 

2021 m. IV ketv.

Antikorupcinio mokinių ugdymo kompetencijų tobulinimo mokymai padės mokytojams įgyti reikiamų kompetencijų įdomiau organizuoti ugdymo procesą, formuojant mokinių antikorupcines nuostatas ir pilietinio veikimo kompetencijas.

Organizuoti ne mažiau kaip 2 antikorupcinio mokinių ugdymo kompetencijų tobulinimo mokymai mokytojams.

1.3.4.

Priemonė: Skatinti ir didinti aukštųjų mokyklų studentų įtrauktį į antikorupcinį švietimą finansiškai remiant jų iniciatyvas ir projektus korupcijos prevencijos srityje.

Ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas.

2022 m. I ketv.

Skatinant ir remiant aukštųjų mokyklų ir studentų iniciatyvas korupcijos prevencijos srityje studentai ir aukštosios mokyklos įtraukiami į antikorupcinį švietimą, korupcijos apraiškų akademinėje aplinkoje mažinimą.

Antikorupcinė tema yra viena iš siūlomų pilietinių, mokslinių, kūrybinių ir sportinių studentų projektų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, temų[26].

 

2020–2022 m. laikotarpiu kasmet finansuojama 100 proc. studentų ar aukštųjų mokyklų vykdomų projektų ir / ar kitų iniciatyvų antikorupcijos tema (jei atitinka finansavimo sąlygose nustatytus kriterijus).

 

Kiekvienais metais finansuojamų studentų ar aukštųjų mokyklų vykdomų projektų ir / ar kitų iniciatyvų antikorupcijos tema skaičius padidėja bent vienu projektu / iniciatyva.

 

 

_______________________

 

 

 



[1] Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. V-843 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos korupcijos prevencijos priemonių 2018–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

[2] Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. V-1007 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės darbo grupės sudarymo“.

[3] Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo ministerijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1071 „Dėl Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo ministerijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[4] Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. V-1038 „Dėl galimos korupcijos tikimybės viešuosiuose pirkimuose Švietimo ir mokslo ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose audito“.

[5] Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-685 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, veiklos srities, kurios antikorupcinę analizę ir vertinimą tikslinga atlikti 2019 metais, nustatymo“.

[6] Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimo pristatymas (prieiga per internetą: https://www.stt.lt/analitine-antikorupcine-zvalgyba/lietuvos-korupcijos-zemelapis/7437).

[7] Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“.

[8] Dienynų sudarymo elektroninio dienyno duomenų pagrindu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo  ministro 2008 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2008 „Dėl Dienynų sudarymo elektroninio dienyno duomenų pagrindu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[9] Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-797.

[10] Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1071.

[11] Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“.

[12] Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680 „Dėl Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[13] Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. sausio 29 d. Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-766 „Dėl švietimo įstaigų vadovų skyrimo, vertinimo, nušalinimo ir atleidimo organizavimo“.

[14] Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 „Dėl Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[15] Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“.

[16] Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-279 „Dėl Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų patvirtinimo“.

[17] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[18] Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir kvalifikacijos tobulinimui, finansavimo ir administravimo taisyklės ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123.

[19] Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-3251 „Dėl mokyklų išorinio vertinimo organizavimo“.

[20] Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinimo“.

[21] Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo išorės vertintojų atrankos ir atestavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1113 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo išorės vertintojų atrankos ir atestavimo taisyklių patvirtinimo“.

[22] Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo  išvada Nr. 4-01-3298 „Dėl profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma“.

[23]Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 “Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[24] Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 “Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[25] Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-508 „Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[26] Pilietinių, mokslinių, kūrybinių ir sportinių studentų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. V-91 „Dėl Pilietinių, mokslinių, kūrybinių ir sportinių studentų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“.