LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PLĖTROS 2014–2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

2014 m. spalio 9 d. Nr. V-893

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 123 punktą:

1. T v i r t i n u Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad 2014–2016 metams nurodytos lėšos turi būti peržiūrėtos ir patikslintos atsižvelgiant į atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai skirtus asignavimus.

3. R e k o m e n d u o j u savivaldybėms ir kitoms Švietimo ir mokslo ministerijai nepavaldžioms institucijoms, nurodytoms Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plane, prisidėti prie šio plano įgyvendinimo.

4. P a v e d u viceministrams pagal nustatytas veiklos sritis kontroliuoti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano įgyvendinimą.

5. Šiuo įsakymu patvirtinto Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano:

5.1. 33 ir 37 punktai, 1 ir 3 priedai įsigalioja 2015 m. sausio 1 dieną;

5.2. 33¹ ir 37¹ punktai, 4 ir 5 priedai galioja iki 2014 m. gruodžio 31 dienos.

Švietimo ir mokslo ministras                                                                                       Dainius Pavalkis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-893

NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PLĖTROS 2014-2016 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plane (toliau – Veiksmų planas) pateiktos strateginių dokumentų nuostatos, kurias siekiama įgyvendinti, esamos būklės analizė, išdėstytas tikslas, uždaviniai ir priemonės, numatomi Veiksmų plano rezultatai, jo įgyvendinimo principai.

2. Veiksmų plano paskirtis – siekti nuoseklios ir tarpinstituciniu susitarimu grįstos neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros, sudarančios prielaidas suaugusiųjų mokymuisi visą gyvenimą.

3.Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose apibrėžtas sąvokas.

4. Veiksmų plano įgyvendinimas remiasi lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo principais.

5. Veiksmų planu siekiama įgyvendinti:

5.1. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ ir kurioje numatyta visokeriopai remti asmenų kvalifikacijos tobulinimą, persikvalifikavimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad būtų pasiektas kuo didesnis jų užimtumas.

5.2. Siekį prisidėti prie sumanios visuomenės vizijos įgyvendinimo pagal Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (toliau - Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“), identifikuojamą iniciatyvą sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią informacinių ryšių technologijų galimybes, užtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir tobulinimą.

5.3. 2014-2020 metų nacionalinę pažangos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, kurioje pabrėžiama, jog aktyvus suaugusiųjų mokymas ir mokymasis yra itin svarbi nuolatinio asmeninio tobulėjimo ir gebėjimo prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos sąlyga ir pripažįstama, jog iki šiol naudotos suaugusiųjų mokymo ir mokymosi finansavimo priemonės buvo nepakankamai susietos su besimokančiojo poreikiais. Be to, anksčiau taikytos priemonės nepasiekdavo svarbiausių tikslinių grupių, tai yra tų, kurie niekada anksčiau nesimokė – žemesnį išsilavinimą turintys, gyvenantys mažesnėse savivaldybėse ir vyresnio amžiaus asmenys.

5.4. Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, kurioje numatoma sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, atsižvelgiant į ūkio ir visuomenės poreikius, stiprinti suaugusiųjų motyvaciją mokytis, plėtoti mokymosi visą gyvenimą ir darbo patirties integralumą, taikyti įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą.

5.5. Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikato „2020 m. Europa“. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ pavyzdinę iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“: modernizuoti darbo rinkas ir žmonėms suteikti daugiau galių sudarant galimybes tobulinti įgūdžius bet kuriuo gyvenimo etapu, kad būtų didinamas darbo jėgos aktyvumas, darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, taip pat pasitelkiant darbo jėgos judumą.

5.6. Europos Sąjungos Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01), kurioje raginama skirti dėmesio tam, kad būtų skatinamos lanksčios suaugusiųjų mokymosi galimybės, didesnis aukštojo mokslo prieinamumas tiems, kurie neatitinka tradicinių kvalifikacinių kriterijų, ir diversifikuojamas aukštųjų mokyklų siūlomas suaugusiųjų mokymosi galimybių pasirinkimas, būtų įdiegtos neformaliojo mokymosi ir savišvietos pasiekimų įteisinimo sistemos, gerinama suaugusiuosius mokančių darbuotojų darbo kokybė ir jų profesinės kompetencijos, o suaugusiųjų mokymosi finansavimas grindžiamas visų suinteresuotų subjektų indėliu.

5.7. Europos universitetų mokymosi visą gyvenimą chartiją (2008), kuri skatina aukštąsias mokyklas įtvirtinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją savo institucinėse strategijose, teikti norintiems mokytis diversifikuotą mokymą, pritaikyti lanksčias mokymo programas, kad jų turinys užtikrintų tinkamų mokymosi rezultatų pasiekimą bei į besimokantįjį orientuoto požiūrio įtvirtinimą, pripažinti įvairiais švietimo būdais anksčiau įgytas kompetencijas;

5.8. Komisijos komunikatą Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Naujoji universitetų modernizavimo partnerystė. ES forumas „Universitetų ir įmonių dialogas“ (KOM (2009) 158 galutinis), kuriuo skatinama mokymosi visą gyvenimą aspektą visapusiškai integruoti į universitetų strategijas ir misijas, įgūdžių atnaujinimą ir gerinimą laikyti naudingais ir pripažįstamais darbdavių, mokymosi visą gyvenimą koncepciją plėtoti bendradarbiaujant su įmonėmis.

6. Rengiant Veiksmų planą atsižvelgta į Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 „Dėl Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija) įgyvendinimo patirtį, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės siūlymus neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtrai, pateiktus 2013 m. birželio 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-9-8 ir kitus susijusius dokumentus,  nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenis.

7. Veiksmų planas parengtas, vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.

II SKYRIUS

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

8. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numatytas sumanios visuomenės pažangos rodiklis, atskleidžiantis mokymosi visą gyvenimą lygį visuomenėje. 2020 metais siekiama, kad pagal šį rodiklį Lietuva užimtų 18 vietą, o 2030 m. – ne žemesnę negu 17 vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Eurostat duomenimis, nuo 2005 m. iki 2013 m. Lietuvoje tarp 25-64 metų gyventojų, kurie per paskutines 4 savaites iki tyrimo dalyvavo švietimo, tame tarpe ir profesinio mokymo veikloje buvo fiksuojamas mokymosi visą gyvenimą lygio svyravimas tarp 3,9-6 proc., todėl reikalingos priemonės situacijai gerinti.

9. Nors mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje svyruoja tik apie 5-6 proc., tačiau pastarieji metai žymi pozityvias tendencijas suaugusiųjų mokymosi apimčių ir motyvacijos kitimo srityje. Lietuvos statistikos departamento atliktas suaugusiųjų švietimo tyrimas atskleidė, kad žinių nuolat siekia kas trečias Lietuvos suaugęs gyventojas. Tyrimo duomenimis 2011 metais bent kartą per vienerius metus švietimo įstaigose mokėsi, įvairių švietimo teikėjų organizuotuose kursuose, seminaruose dalyvavo, o taip pat savarankiškai mokėsi 39 proc. šalies gyventojų. Moterų mokėsi daugiau negu vyrų (atitinkamai 43,7 proc. ir 34 proc.), miesto gyventojų – daugiau negu kaimo gyvenamųjų vietovių (atitinkamai 43,7 proc. ir 28,5 proc.). Dauguma suaugusių gyventojų (89 proc.) teigė, kad nuolatinis žinių ir įgūdžių tobulinimas ne tik svarbus norint išsaugoti darbo vietą, bet turi reikšmės siekiant asmeninio tobulėjimo.

10. Lietuvos statistikos departamento atlikto dirbančių asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tyrimo rezultatai parodė, kad 2010 m. darbuotojų planuotą ir visiškai ar bent iš dalies finansuotą mokymą, siekiant tobulinti darbuotojų kvalifikaciją, organizavo 6,7 tūkst. (52 proc.) įmonių, t. y. 6 proc. punktais didesnė įmonių dalis nei 2005 metais. 2010 m. mokymų darbuotojams neorganizavo 11 proc. didelių įmonių, 33 proc. vidutinių, 52 proc. mažų įmonių. Nurodydamos priežastis, 85 proc. įmonių teigė, kad darbuotojų kvalifikacija tenkino įmonės poreikius, 79 proc. – kad įmonė samdė tik reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, 68 proc. – kad darbuotojų mokymas susijęs su didelėmis išlaidomis. Kad darbuotojai neturėjo galimybės mokytis dėl per didelio užimtumo ir laiko stokos, nurodė 39 proc. įmonių. Atsižvelgiant į tai, numatoma sudaryti daugiau kvalifikacijos tobulinimo galimybių ne tik taikant įvairius finansinius paramos instrumentus bet ir teisės aktuose įtvirtinat galimybes gauti atostogų dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose.

11. Suaugusiųjų mokymosi tyrimų duomenys atskleidžia, kad žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai, ypač turėję neigiamą mokymosi patirtį ar socializacijos problemų, stokoja mokymosi motyvacijos, todėl reikia didelių pastangų norint sugrąžinti juos į mokymosi kontekstą, padėti įgyti pagrindinį, vidurinį, o vėliau – ir kvalifikaciją bei surasti savo vietą darbo rinkoje. Europos Sąjungos Tarybos rezoliucijoje dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01), taip pat pabrėžiama, kad siekiant mokymąsi visą gyvenimą paversti tikrove, būtina sukurti mokymosi sąlygas nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupėms, asmenims, neįgijusiems pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, nesimokantiems, nedirbantiems ar mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams, žemos kompetencijos ir neraštingiems suaugusiems, kurios sudarytų antrą galimybę mokytis ir įgyti norimas kompetencijas ar kvalifikaciją. Todėl svarbu, kad šioms suaugusiųjų grupėms jų gyvenamoje vietovėje būtų teikiamos mokymosi paslaugos, ypač padedančios atnaujinti bendruosius visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimus, taikomos lanksčios mokymosi formos bei prieinamas profesinis mokymasis ar aukštojo mokslo studijos (tinkama mokymosi programų pasiūla ir kaina), didinamas kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų ir pan.), pilietinės visuomenės, sporto ir kitų organizacijų, kurios sukuria kūrybingą ir inovatyvią neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir savišvietos aplinką, vaidmuo.

12. Didinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo įvairovę ir prieinamumą suaugusiems asmenims, Europos Sąjungos Tarybos rezoliucijoje dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01) taip pat akcentuojamas ir suaugusiuosius mokančių darbuotojų profesijos reglamentavimas, kompetencijų ir jų darbo kokybės apibrėžimas. Dar Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje akcentuota, kad viena iš svarbiausių mokymosi visą gyvenimą kontekste grandžių  yra personalas – andragogai. 2013 m. spalio 22 d. švietimo ir mokslo ministras įsakymu Nr. V-996 pritarė Andragogo profesinės veiklos aprašui. Tačiau andragogų rengimas ir (ar) andragoginių kompetencijų tobulinimas iki šiol yra nepakankamas, reikalinga toliau skatinti su besimokančiais suaugusiais dirbančio personalo kvalifikacijos tobulinimą užsienio šalyse, pasinaudojant Europos Sąjungos švietimo programų, Nord Plius Adult, Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų ir kitų programų teikiamomis galimybėmis.

13. Europos Sąjungos Tarybos rezoliucijoje dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01) pabrėžiama, kad planuojant neformalųjį suaugusiųjų švietimą pasigendama reguliarių, bazinių duomenų apie asmenis, dalyvaujančius mokymosi visą gyvenimą veiklose. 2011 metais Lietuva įsijungė į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vykdomą ir Europos Komisijos remiamą pasaulinį darbo jėgos įgūdžių tyrimą (PIAAC), kurio metu apklausta penki tūkstančiai 16-65 metų suaugusiųjų šalyje. Šis tyrimas atskleis darbuotojų gebėjimus ir turimas kompetencijas bei jų praktinį panaudojimą darbe, namuose, bendruomenėje sprendžiant konkrečias problemas. Tyrimo rezultatai padės prognozuoti, kokių įgūdžių reikės darbuotojams ateityje veikiant technologijomis prisotintoje aplinkoje, taip pat perorientuoti suaugusiųjų mokymo programas trūkstamų gebėjimų plėtrai. Be dalyvavimo šiame tyrime taip pat būtina stiprinti nacionalinio lygmens suaugusiųjų mokymosi stebėseną, inicijuoti ir remti mokslinius tyrimus ir išsamias analizes, susijusias su įvairiais suaugusiųjų aspektais.

14. Siekiant didinti mokymosi visą gyvenimą lygį visuomenėje, būtina didinti aukštojo mokslo prieinamumą suaugusiems asmenims, ypač tiems, kurie dar nėra įgiję aukštojo mokslo kvalifikacijos bei kurti lanksčiomis mokymosi formomis grįstas suaugusiųjų mokymasis mokslo ir studijų institucijose. Šiuo metu dalyje Lietuvos aukštųjų mokyklų veikia tęstinių studijų padaliniai, organizuojantys ir vykdantys neformalųjį suaugusiųjų švietimą bei skatinantys mokymąsi visą gyvenimą. Aukštųjų mokyklų teikiamas neformalusis suaugusiųjų švietimas apima užsienio kalbų mokymą, parengiamuosius kursus būsimiems studentams, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą, aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą,  mokymus bedarbiams, vasaros kursus užsieniečiams ir kt. Aukštųjų mokyklų vykdomų studijų programų, atliepiančių visuomenės ir darbo rinkos poreikius, pritaikymas neformaliajam suaugusiųjų švietimui  padidintų dirbančių asmenų galimybes įgyti naujas ar patobulinti turimas kompetencijas, kurios padėtų prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos reikalavimų.

15. Bolonijos proceso šalių ministrai, atsakingi už aukštojo mokslo studijas, savo komunikatuose nuo 2003 m. ragina aukštąsias mokyklas plėsti mokymosi visą gyvenimą galimybes, taip pat vertinant ankstesnio mokymosi pasiekimus ir pripažįstant jų rezultatus, nepriklausomai nuo to, ar kompetencijos buvo įgytos formaliojo švietimo, neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu. 2012 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (2012/C 398/01), kuria remiantis valstybės narės turėtų ne vėliau kaip 2018 metais, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį laiko tinkamu, nustatyti neformaliojo švietimo ir savišvietos patvirtinimo priemones. Nors Lietuvoje neformaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose sistema kuriama jau ne vienerius metus, o šį pripažinimą buvo pasiruošusios teikti ir patvirtinę reikiamus dokumentus 33 aukštosios mokyklos, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2012 m. šalies universitetuose ir kolegijose neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytų kompetencijų pripažinimo procese dalyvavo tik 646 asmenys, o 2013 m. – 341 asmuo.

16. Europos Sąjungos Tarybos rezoliucijoje dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01) šalys raginamos ieškoti naujoviškų naudingo ir veiksmingo suaugusiųjų mokymosi finansavimo priemonių, suteikiant finansavimą tiems, kurie negali už šias paslaugas mokėti patys. Šiuo metu Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavime dominuoja pasiūlos modelis, nemaža dalis lėšų tiesiogiai skiriama švietimo įstaigoms arba viešųjų pirkimų būdu atitenka konsultacinėms įmonėms, todėl mokymosi programų sąnaudos auga, o valstybė stokoja instrumentų stebėti ir užtikrinti valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių švietimo įstaigų teikiamų paslaugų kokybę. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą teikia daugiau kaip tūkstantis įvairių švietimo teikėjų, todėl reikalinga įdiegti neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės stebėsenos sistemą, kad valstybės lėšomis finansuojamas neformalusis švietimas atitiktų aukštus kokybinius standartus.

17. Švietimo ir mokslo ministerija, skirstydama Europos Sąjungos lėšas laikėsi nuostatos, kad mokymasis visą gyvenimą apima visus švietimo lygmenis, tačiau iš 2007–2013 m. mokymuisi visą gyvenimą numatytų išleisti 890,45 mln. Lt tiesiogiai neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtrai skirta 16,2 mln. Tai sudarė sąlygas daugiau kaip 5 tūkst. suaugusiųjų dalyvauti bendrųjų kompetencijų mokymuose. Pagal įvairias mokymosi visą gyvenimą srities priemones iki 2012 m. buvo išmokėta 489,84 mln. Lt. Šis finansavimas apėmė 101 330 asmenų (vienam asmeniui vidutiniškai teko 4,8 tūkst. Lt), o pagrindinės tikslinės grupės buvo studentai, mokiniai ir mokytojai. Daug investuota į universalių daugiafunkcių centrų infrastruktūrą kaimo gyvenamosiose vietovėse, tačiau tai kol kas apčiuopiamo besimokančių suaugusiųjų skaičiaus augimo nedavė. Todėl ateityje reikalinga kryptingiau investuoti į neformalųjį suaugusiųjų švietimą, panaudojant esamą švietimo įstaigų potencialą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoms vykdyti.

18. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomos Europos Sąjungos lėšos išlieka pagrindiniu neformaliojo profesinio mokymo finansavimo šaltiniu. 2007–2013 m. specialistų perkvalifikavimui įmonėse buvo numatyta 172 mln. Lt, už kuriuos įsipareigota apmokyti 38 tūkst. specialistų. Maksimali asmeniui skiriamos paramos suma yra 5000 Lt. 2004–2006 m. šiam tikslui taip pat buvo skirta 129 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo šaltinis yra Europos Sąjungos lėšos, reikalinga geriau koordinuoti institucijų pastangas planuojant ir panaudojant Europos Sąjungos lėšas konkretiems šios srities projektas.

19. Nors Europos Sąjungos parama mokymosi veikloms pagal Švietimo ir mokslo ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemones 2007–2013 m. apėmė apie 140 tūkst. asmenų, bendras mokymosi lygis šalyje išlieka žemas. Parama pasinaudoti negali tie asmenys, kurie nėra įmonių ar viešojo sektoriaus darbuotojai, mokytojai ar besimokantieji pagal formaliojo švietimo programas, todėl už neformalųjį švietimą jie turi mokėti savo lėšomis arba jame nedalyvauja. Asmeninės išlaidos mokymuisi tebelieka didelės. 2011 m., Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 114,4 tūkst. gyventojų sumokėjo 294,8 mln. Lt už studijas (2 577 Lt vienam asmeniui). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinės gyventojo išlaidos formaliajam švietimui sudarė 2026 Lt, o neformaliajam – 545 Lt. Todėl reikalinga diegti individualizuotas neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo schemas prieinamas kiekvienam norinčiajam mokytis asmeniui.

20. Europos Sąjungos šalių praktika rodo, kad vienas iš plačiai taikomų suaugusiųjų mokymosi skatinimo instrumentų yra „mokymosi čekiai“ arba „mokymosi sąskaitos“. Jungtinėje Karalystėje buvo atidaryta 2,6 mln. „mokymosi sąskaitų“, Austrijoje išdalinta 209 tūkst. „mokymosi čekių“. Vidutinė mokymosi čekio suma siekia 690-1725 Lt. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro 2012 m. atliktą „mokymosi čekių“ eksperimentą vienam besimokančiajam buvo skiriama 800 Lt. Šis finansavimo modelis atitiktų Europos Sąjungos šalyse taikomą praktiką, todėl naudinga būtų jį taikyti ir Lietuvoje.

21. Pozityvų postūmį mokymosi visą gyvenimą srityje, ypač sudarant galimybes savarankiškai mokytis, suteikė mokestinės lengvatos kompiuterių ir interneto prieigos įsigijimui, kurios buvo numatytos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Per šios lengvatos galiojimo laikotarpį nuo 2004 m. iki 2011 m. ja pasinaudojo 881 tūkst. asmenų. Ši mokestinė lengvata bei sudarytos galimybės įgyti bendruosius skaitmeninius raštingumo gebėjimus padėjo žymiai padidinti 17-74 metų amžiaus asmenų, kurie naudojasi kompiuteriu, dalį (2007 m. tokių asmenų dalis siekė 51,8 proc., 2010 m. – 61,4 proc., 2013 m. – 68,9 proc.). 

22. Siekiant tolygios neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros ir įvairių visuomenės grupių nuo aukštos kvalifikacijos specialistų iki socialinės atskirties asmenų mokymosi poreikių tenkinimo, būtina įvairinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo schemas, plačiau taikyti mokestines lengvatas, „mokymosi visą gyvenimą krepšelius“, paskolas, subsidijas asmenims ar įmonėms, mokymosi atostogas ir kitas formas, kurios stiprintų konkurenciją tarp paslaugų teikėjų, sudarytų galimybes asmeniui pasirinkti jo poreikius atitinkančias programas bei pagal galimybę ir poreikį dalį mokymosi išlaidų padengti savo lėšomis.

23. Socialiniai partneriai, vertindami mokymosi visą gyvenimą plėtrą Lietuvoje, pažymi, kad neformaliajam suaugusiųjų švietimui skiriama per mažiai dėmesio, trūksta nuoseklaus strateginių dokumentų įgyvendinimo bei neformaliojo švietimo kokybės užtikrinimo mechanizmų nacionaliniame lygmenyje, o valstybinių institucijų atsakomybė šioje srityje yra išskaidyta. Neigiamą poveikį neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtrai turėjo nepagrįstas už šią sritį atsakingų institucijų ar jų struktūrinių padalinių likvidavimas 2009–2012 m.

Naują postūmį šioje srityje duos 2014 m. liepos 10 d. priimtas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas, kuris įsigalios 2015 m. sausio 1 d. ir sudarys prielaidas suaugusiųjų švietimo sistemos plėtrai.

Siekiant geriau koordinuoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros perspektyvas, veikia Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba, kurios sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-358 „Dėl Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos sudėties patvirtinimo“. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba veikia pagal Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 235 „Dėl Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo ir įgaliojimų švietimo ir mokslo ministrui suteikimo“. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba, kaip ekspertinė institucija, svarstys pagrindines šalies mokymosi visą gyvenimą ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros perspektyvas ir strategines plėtros kryptis.

Reikalinga toliau plėtoti visus sektorius, kuriuose mokosi suaugusieji: formalųjį švietimą, kur suaugusieji siekia įgyti išsilavinimą, neformalųjį švietimą, padedantį tenkinti tiek profesinio tobulėjimo, tiek saviraiškos galimybes, ypač diegiant inovatyvius finansavimo modelius, o Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba turėtų tai skatinti. Studijų srityje reikėtų orientuoti aukštąsias mokyklas į darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų rengimą ir vykdymą, stiprinti jų sąveiką su darbdaviais. Profesinio mokymo įstaigų tinklą ir profesinį orientavimą padaryti atviresniu įvairaus amžiaus ir poreikių suaugusiesiems, plėtoti neformaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemas, kurios skatintų  asmenų adaptyvumą darbo rinkoje.

24. Šalyje išplėtota profesinio mokymo sistema ir platus profesinio mokymo įstaigų tinklas, tačiau profesinio mokymo įstaigos nepakankamai išnaudoja savo potencialą neformaliojo suaugusiųjų švietimo srityje. Reikia skatinti profesinio mokymo sistemos atvirumą neformaliajam suaugusiųjų švietimui, didinti suaugusiesiems skirtų modulinių programų pasiūlą, populiarinti profesinį mokymą jaunimo ir suaugusiųjų tarpe, gerinti profesinio orientavimo paslaugas suaugusiesiems.

25. Pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas kasmet mokosi 10-12 tūkstančių asmenų, šias programas vykdo kiekvienoje savivaldybėje esantis suaugusiųjų mokymo centras ar bendrojo ugdymo mokyklų struktūriniai padaliniai. Šių įstaigų veikla per metus kainuoja apie 30 mln. Lt. Šiuo metu tai yra vienas pigiausių ir didelį poveikį įveikiant socialinę atskirtį turinčių mokymosi būdų, ypač svarbus mažesniuose miestuose bei kaimo gyvenamosiose vietovėse. Siekiant gerinti suaugusiųjų mokymosi kokybę 2008–2012 m. dalis šių įstaigų buvo iš dalies renovuotos, jose atnaujinta informacinių technologijų įranga, išleista mokomosios ir metodinės literatūros, nuolatos keliama andragogų kvalifikacija. Regioninis formaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų tinklas svarbus socialinės atskirties mažinimo, „antrosios galimybės“ suteikimo iš švietimo sistemos pasitraukusiems asmenims, taip pat emigrantams ir jų vaikams, siekiantiems palaikyti sąsajas su Lietuva ir mokytis lietuvių kalbos. Todėl ir toliau būtina palaikyti ir plėtoti regioninį suaugusiųjų švietimo įstaigų tinklą, sudarant jose galimybes teikti daugiau ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį švietimą, didinti jo prieinamumą.

26. Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2004 m. leidžia suaugusiesiems skirtos literatūros seriją „Suaugusiųjų švietimas“. Iki 2013 m. šioje serijoje išleista 32 teorinės, metodinės, garsinės lietuvių ir užsienio autorių knygos. Leidžiama literatūra sudaro galimybes aukštosioms mokykloms, andragogų kvalifikacija besirūpinančioms institucijoms, kitoms įstaigoms, taip pat įvairius mokymosi poreikius turintiems suaugusiesiems mokytis naudojantis modernia, tarptautinę patirtį atspindinčia literatūra. Taip pat reikalinga nuosekliau vykdyti įvairių suaugusiųjų grupių motyvavimo mokytis informacines kampanijas, plėtoti informacinio tinklapio suaugusiujusvietimas.lt veiklą bei sudaryti galimybes mokymuisi naudoti skaitmenizuota mokymosi literatūra ir kitais virtualiai prieinamais mokymosi resursais.

27. Viena iš svarbių veiklos sričių plėtojant mokymosi visą gyvenimą galimybes vyresnio amžiaus asmenims – programų trečiojo amžiaus asmenims įgyvendinimas jas finansuojant konkursiniu būdu. 2011 m. atliktas „Taikomasis suaugusiųjų švietimo tyrimas“ atskleidė, kad Lietuvoje yra beveik du šimtai tūkstančių besimokančiųjų (55-74 metų amžiaus) asmenų, kurių mokymosi poreikiai patenkinami iš dalies. 2012 m. vykdant projektą „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas“ sudaryta galimybė pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas mokytis 1 tūkstančiui vyresnio amžiaus asmenų. Tačiau trečiojo amžiaus asmenis vienijančios institucijos nepajėgios vienos tenkinti šio amžiaus tarpsnio asmenų neformaliojo švietimo poreikių, todėl būtina toliau plėtoti trečiojo amžiaus asmenų mokymosi veiklą skatinančius projektus, konkurso būdu įtraukiant kuo platesnį švietimo institucijų ratą – nuo aukštųjų mokyklų iki savivaldybių švietimo centrų - į vyresnio amžiaus asmenų mokymosi poreikių tenkinimą, sudarant sąlygas oriai senatvei arba galimybėms sugrįžti į darbo rinką.

28. Valstybė stokoja veiksmingo neformaliojo suaugusiųjų švietimo, kokybės stebėsenos mechanizmo, nes esamos priežiūros institucijos dėl projektų gausos ir apimties bei ribotų žmoniškųjų išteklių nėra pajėgios atlikti šios funkcijos. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės sistemos teisinių aktų projektai, numato, kad ši sistema remtųsi savanoriškumo, viešumo, standartizacijos, atskaitomybės principais, bei sudarytų sąlygas neformaliojo suaugusiųjų švietimo  teikėjams savanoriškai atlikti savo veiklos įsivertinimą, bei gauti atitinkamą kokybės pažymėjimą, kas padėtų tiek paslaugų užsakovams, tiek vartotojams gauti norimą informaciją apie mokymo paslaugas bei skatintų kokybišką  jų teikimą.

29. Reguliariai atliekamas Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimas iliustruoja, kad šalies visuomenės pilietinis aktyvumas nėra pakankamas. Nors nuo 2007 m. iki 2012 m. nuosekliai augo gyventojų įsitraukimas į pilietines veiklas, tačiau, tyrimas atskleidė, kad pilietiškai aktyvesni yra jaunesni, labiau išsimokslinę, gyvenantieji didmiesčiuose, gaunantys didesnes pajamas asmenys. Tuo tarpu žemesnio išsilavinimo, vyresni, kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai stokoja pilietinio dalyvavimo įgūdžių ir galimybių. Todėl reikalinga plėtoti šios suaugusiųjų tikslinės grupės pilietinio dalyvavimo gebėjimus, didinti motyvaciją domėtis viešaisiais reikalais. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. duomenimis šalyje politinėms partijoms priklausė, t.y. aktyviausiai šalies pilietiniame gyvenime dalyvavo tik 114 102 asmenys.

30. Įvairių sričių specialistų kompetencija taip pat reikalauja nuolatinio atnaujinimo. Siekiant kelti sveikatos specialistų specialiąsias kompetencijas, atnaujinant ar suteikiant profesinės kvalifikacijos žinių ir praktinių įgūdžių tobulinimo kursuose, stažuotėse, mokslinėse praktinėse konferencijose, vykdomi Europos Sąjungos lėšomis finansuojami projektai, skirti sveikatos specialistams, prisidedantiems prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo. Jų tikslas – tobulinti šių specialistų kvalifikaciją, plėtoti jų žinias ir gebėjimus, suteikiant specialiąsias profesines ir bendrąsias su profesine veikla susijusias žinias ir įgūdžius, siekiant užtikrinti kvalifikuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Siekiant didinti viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų darbuotojų kvalifikaciją, žinių ir gebėjimų lygį, įgyvendinamos priemonės, skirtos viešojo sektoriaus darbuotojų ir vadovų mokymams, kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui, personalo specialistų kvalifikacijos tobulinimui, šiuolaikinių personalo valdymo sistemų kūrimui ir diegimui.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

31. Veiksmų plano tikslas – sukurti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri sudarytų sąlygas suaugusių asmenų socialinei ir darbinei įtraukčiai, aktyviam pilietiškumui ir asmeniniam tobulėjimui.

32. Veiksmų plano uždaviniai:

32.1. Sudaryti sąlygas suaugusiems asmenims įgyti bendrąsias kompetencijas bei formuoti jų teigiamas mokymosi visą gyvenimą nuostatas, plėtojant formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes;

32.2. Sudaryti palankias mokymosi visą gyvenimą plėtros sąlygas profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose bei užtikrinti jų kokybę.

32.3. Sukurti tolygią finansinių ir organizacinių paskatų sistemą, sudarančią palankesnes sąlygas suaugusiųjų dalyvavimui mokymosi visą gyvenimą veiklose.           

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS

33. Veiksmų planas įgyvendinamas 2014–2016 metais pagal 1 priede pateiktas priemones ir veiksmus.

33¹. Veiksmų planas įgyvendinamas 2014–2016 metais pagal 4 priede pateiktas priemones ir veiksmus.

34. Veiksmų plano vertinimo kriterijai pateikti 2 priede.

35. Veiksmų planą įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija bei švietimo ir mokslo ministro sprendimu paskirtos ministerijai pavaldžios institucijos, konsultuodamosi su Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba. Savivaldybės ir mokyklos gali dalyvauti kaip partnerės ir prisidėti savo lėšomis.

36. Veiksmų plano priemonių finansavimo šaltiniai:

36.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

36.2. priemonių vykdytojų lėšos;

36.3. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos;

36.4. investicinių projektų lėšos;

36.5. kitų finansavimo šaltinių lėšos.

37. Veiksmų plano įgyvendinimas numatomas pagal 3 priede pateiktą preliminarų 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamų projektų sąrašą.

37¹. Veiksmų plano įgyvendinimas numatomas pagal 5 priede pateiktą preliminarų 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamų projektų sąrašą.

38. Veiksmų plano vykdymą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Koordinavimas vykdomas, rengiant Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų strateginius ir darbo planus, analizuojant ataskaitas, pasiektus rodiklius. Švietimo ir mokslo ministras gali sudaryti darbo (ekspertų) grupes Veiksmų planui įgyvendinti.

39. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus ir pagal gautus siūlymus kasmet Veiksmų planas gali būti tikslinamas.

____________________

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros

2014–2016 metų veiksmų plano

1 priedas

NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PLĖTROS 2014–2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR VEIKSMAI

24.

25.

Eil. Nr.	Tikslas, uždaviniai, priemonės ir veiksmai (veiklos sritys)		Valstybės biudžeto lėšos (tūkst. EUR)			ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos (tūkst. EUR) 2014–2016 m.			Kiti šaltiniai (tūkst. EUR)			Galimi ES struktūrinių fondų ir bendro finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdytojai
			2014 metai (prelimi-narios lėšos)	2015 metai (prelimi-narios lėšos)	2016 metai (prelimi-narios lėšos)	2014 metai (prelimi-narios lėšos)	2015 metai (prelimi-narios lėšos)	2016 metai (prelimi-narios lėšos)	2014 metai (preli-mi-narios lėšos)	2015 metai (preli-mi-narios lėšos)	2016 metai (prelimi-narios lėšos)
1.	Tikslas: Sukurti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri sudarytų sąlygas suaugusių asmenų socialinei ir darbinei įtraukčiai, aktyviam pilietiškumui ir asmeniniam tobulėjimui.
2.	1. Uždavinys: Sudaryti sąlygas suaugusiems asmenims įgyti bendrąsias kompetencijas bei formuoti jų teigiamas mokymosi visą gyvenimą nuostatas, plėtojant formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes.
3.	1.1. Priemonė: Skatinti bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų teikimą įvairioms tikslinėms grupėms		8 688,60	8 688,60	8 688,60	2 027,34	8 109,36	8 109,36	0	0	0	–
4.	1.1.1. Rengti ir įgyvendinti bendrųjų kompetencijų programas (taip pat ir pilietinio, teisinio, finansinio suaugusiųjų švietimo ir kt.) suaugusiesiems savivaldybėse		0	0	0	868,86	868,86	868,86	0	0	0	Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau – KPMPC)
5.	1.1.2. Plėtoti formaliojo suaugusiųjų švietimo institucijų tinklą bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo pasiūlą regionuose, sudaryti „antrąją“ galimybę suaugusiesiems, neįgijusiems pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo (specialioji tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti).		8 688,60	8 688,60	8 688,60	0	0	0	0	0	0	–
6.	1.1.3. Įgyvendinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, skirtas vyresnio amžiaus asmenims		0	0	0	0	289,62	289,62	0	0	0	KPMPC
7.	1.1.4. Finansuoti mokslinės, mokomosios, metodinės literatūros bei suaugusiųjų mokymosi resursų skaitmenizavimo veiklas		0	0	0	1 158,48	1 158,48	1 158,48	0	0	0	KPMPC
8.	1.1.5. Finansuoti regioninių suaugusiųjų švietimo institucijų mokymosi erdvių ir priemonių modernizavimą		0	0	0	0	2 896,20	2 896,20	0	0	0	KPMPC
9.	1.1.6.Sudaryti galimybes viešojo sektoriaus darbuotojams tobulinti kvalifikaciją						2 896,20	2 896,20
10.	1.2. Priemonė: Finansuoti informacinės sklaidos, skirtos motyvuoti suaugusiųjų dalyvavimą mokymesi visą gyvenimą, iniciatyvas		14,48	14,48	14,48	43,44	43,44	43,44	139,89	0	115,85	–
11.	1.2.1. Vykdyti suaugusiųjų mokymosi motyvacijos didinimo informacines kampanijas žiniasklaidos priemonėse		0	0	0	43,44	43,44	43,44	139,89	0	115,85	KPMPC
12.	1.2.2. Finansuoti suaugusiųjų švietimo savaitės iniciatyvą		14,48	14,48	14,48	0	0	0	0	0	0	–
13.	1.3. Priemonė: Reglamentuoti andragogų rengimą, vykdyti jų kvalifikacijos tobulinimą		0	0	0	86,89	86,89	86,89	0	0	0	–
14.	1.3.1. Vykdyti andragogų kvalifikacijos tobulinimą		0	0	0	86,89	86,89	86,89	0	0	0	KPMPC
15.	2. Uždavinys: Sudaryti palankias mokymosi visą gyvenimą plėtros sąlygas profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose bei užtikrinti jų kokybę.
16.	2.1. Priemonė: Skatinti profesinių mokyklų atvirumą mokymosi visą gyvenimą veikloms		0	0	0	231,70	231,70	231,70	0	0	0	–
17.	2.1.1. Didinti modulinių neformaliojo profesinio mokymo programų pasiūlą nefomaliajam suaugusiųjų švietimui profesinėse mokyklose		0	0	0	144,81	144,81	144,81	0	0	0	KPMPC
18.	2.1.2. Tolygiai visoje šalyje teikti profesinio orientavimo paslaugas suaugusiesiems		0	0	0	86,89	86,89	86,89	0	0	0	KPMPC
19.	2.2. Priemonė: Koordinuoti ir skatinti iniciatyvas kuriant institucijų partneryste grindžiamą mokymąsi visą gyvenimą profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose		289,62	289,62	289,62	1 448,10	1 448,10	1 448,10	0	0	0	–
20.	2.2.1. Įgyvendinti projektus, skirtus naujų kompetencijų ir (ar) kvalifikacijų suteikimui ar pripažinimui mokantis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas		289,62	289,62	289,62	1 448,10	1 448,10	1 448,10	0	0	0	Profesinio mokymo įstaigos (toliau – PMĮ), mokslo ir studijų institucijos (toliau – MSI), neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančios institucijos (toliau –NSŠVI)
21.	2.3. Priemonė: Parengti ir įgyvendinti neformaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų formalizavimo sistemą		0	0	0	1 737,72	1 737,72	1 737,72	0	0	0	–
22.	2.3.1. Organizuoti formaliojo švietimo , neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pirminį vertinimą valstybinėse profesinio mokymo įstaigose		0	0	0	868,86	868,86	868,86	0	0	0	PMĮ
23.	2.3.2. Parengti ir įgyvendinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų formalizavimo aukštosiose mokyklose sistemą		0	0	0	868,86	868,86	868,86	0	0	0	MSI
24.	3. Uždavinys: Sukurti tolygią finansinių ir organizacinių paskatų sistemą, sudarančią palankesnes sąlygas suaugusiųjų dalyvavimui mokymosi visą gyvenimą veiklose.
25.	3.1. Priemonė: Koordinuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą srityje		43,44	43,44	43,44	0	0	0	0	0	0	–
26.	3.1.1. Organizuoti Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos veiklą		14,48	14,48	14,48	0	0	0	0	0	0	–
27.	3.1.2 Pertvarkyti Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldžių įstaigų struktūrą, orientuojant jas mokymosi visą gyvenimą paslaugų plėtrai		0	0	0	0	0	0	0	0	0	–
28.	3.1.3. Skatinti regioninių suaugusiųjų švietimo koordinatorių tinklo veiklą		28,96	28,96	28,96	0	0	0	0	0	0	–
29.	3.1.4. Tobulinti suaugusiųjų švietimo plėtrai reikalingą esamą teisinę bazę, diegti kokybės užtikrinimo sistemas suaugusiųjų švietimui.		0	0	0	0	0	0	0	0	0	–
30.	3.2. Priemonė. Sukurti paskatas ir sąlygas bei naujus finansavimo mechanizmus mažiau besimokančių/motyvuotų suaugusiųjų įsitraukimui į suaugusiųjų neformaliojo švietimo veiklas		0	0	0	579,24	579,24	579,24	0	0	0	–
31.	3.2.1 Įdiegti naujus finansavimo modelius suaugusiesiems, prieinamus ir mažesnių miestų bei kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams		0	0	0	579,24	579,24	579,24	0	0	0	KPMPC
32.	3.3. Priemonė: Dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo tyrimuose		86,89	86,89	86,89	376,51	376,51	376,51	0	0	0	–
33.	3.3.1. Dalyvauti tarptautiniame PIAAC tyrime		86,89	86,89	86,89	289,62	289,62	289,62	0	0	0	Nacionalinis egzaminų centras (toliau-NEC)
34.	3.3.2 Inicijuoti ir vykdyti valstybės ir darbdavių poreikius atitinkančius suaugusiųjų švietimo tyrimus		0	0	0	86,89	86,89	86,89	0	0	0	MSI, KPMPC
35.	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		9 123,03	9 123,03	9 123,03
36.	2. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos					6 530,94	12 612,96	12 612,96
37.	3. Kitų finansavimo šaltinių lėšos								139,89	0	115,85
38.	Iš viso Veiksmų planui finansuoti	2014 metai (preliminarios lėšos)	15 793,86
		2015 metai (preliminarios lėšos)	21 735,99
		2016 metai (preliminarios lėšos)	21 851,84

__________________

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros

2014–2016 metų veiksmų plano

2 priedas

NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PLĖTROS 2014–2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO VERTINIMO KRITERIJAI

Eil. Nr.	Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetas	Vertinimo kriterijaus reikšmės
		2014 metai	2015 metai	2016 metai
1.	Tikslas: Sukurti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri sudarytų sąlygas suaugusių asmenų socialinei ir darbinei įtraukčiai, aktyviam pilietiškumui ir asmeniniam tobulėjimui
2.	R-1. Mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje (procentais)	5,7	6,3	7,0
3.	1. Uždavinys: Sudaryti sąlygas suaugusiems asmenims įgyti bendrąsias kompetencijas bei formuoti jų teigiamas mokymosi visą gyvenimą nuostatas, plėtojant formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes.
4.	P-1-1. Suaugusiųjų, įgijusių ar patobulinusių bendrąsias kompetencijas, skaičius	2 000	2 000	2 000
5.	P-1-2. Asmenų, besimokančių pagal formaliojo suaugusiųjų švietimo programas, skaičius	10 000	10 000	10 000
6.	2. Uždavinys: Sudaryti palankias mokymosi visą gyvenimą plėtros sąlygas profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose bei užtikrinti jų kokybę.
7.	P-2-1. Sukurtos naujos arba atnaujintos modulinės profesinio mokymo programos, kuriose gali mokytis suaugusieji	0	0	5
8.	P-2-2. Finansuotų institucijų partneryste grįstų projektų, skirtų mokymosi visą gyvenimą paslaugų teikimui, skaičius	25	25	25
9.	P-2-3. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose buvo vertintos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos, dalis (procentais)	1,0	5,0	7,0
10.	P-2-4. Aukštųjų mokyklų, kuriose įdiegtas neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų formalizavimo sistemos modelis, dalis (procentais)	50	70	100
11.	3. Uždavinys: Sukurti tolygią finansinių ir organizacinių paskatų sistemą, sudarančią palankesnes sąlygas suaugusiųjų dalyvavimui mokymosi visą gyvenimą veiklose
12.	P-2-1. Veikiantis suaugusiųjų švietimo finansavimo modelis	1	1	1
13.	P-2-2. Suaugusiųjų, pasinaudojusių mokymosi visą gyvenimą finansavimo instrumentais, skaičius	200	300	500
14.	P-3-1. Dalyvavimas tarptautiniame tyrime	1	1	1

__________________

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros

2014–2016 metų veiksmų plano

3 priedas

NEFORMALIOJO SUAUGUSIJŲJŲ ŠVIETIMO PLĖTROS 2014–2016 M. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIŲ IR 2014-2020 M. EUROPOS INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Preliminarus projekto/veiklos pavadinimas	Galimas pareiškėjas	Projekto vykdomos veiksmų plano veiklos sritys (uždaviniai)	Preliminarios projekto/veiklos lėšos (tūkst. EUR)	Preliminari projekto trukmė (mėnesiais)	Preliminarios projekto/veiklos lėšos iš viso (tūkst. EUR)
1.	Dirbančių asmenų, turinčių ne aukštesnį kaip pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą ir siekiančių įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją arba jos dalį, įtraukimas į mokymo programas	Profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos	1 uždavinys	I etapas – 2 027,34 II etapas – 2 027,34	I etapas – 28 II etapas – 28	4 054,68
2.	Mokymosi visą gyvenimą sampratos populiarinimas ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas^1	Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras	1,2 uždavinys	I etapas – 2 027,34 II etapas – 1 969,42	I etapas – 30 II etapas – 30	3 996,76
3.	Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojų tarptautinės patirties įgijimo rėmimas^2	Švietimo mainų paramos fondas	2 uždavinys	1 737,72	30	1 737,72
4.	Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojų bendrųjų, profesinių ir specialiųjų kompetencijų tobulinimas^3	Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras	2 uždavinys	2 316,96	30	2 316,96
5.	Suaugusiųjų, nebaigusių bendrojo ugdymo programos ir norinčių ją baigti (atskirai arba kartu su profesinio mokymo programa), įtraukimas į mokymo programas	Suaugusiųjų švietimo centrai, profesinio mokymo įstaigos	1,2 uždavinys			2 316,96
6.	Asmenų (40+), siekiančių įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jos dalį, įtraukimas į mokymo programas, senjorų mokymosi galimybių plėtra	Profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos	1,2 uždavinys		36	579,24
7.	Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtra (neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų vykdymas regionuose, neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės gerinimas)	Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras	1 uždavinys			1 737,72
8.	Viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas	Profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos, viešųjų paslaugų teikėjai	1 uždavinys	I etapas – 2 900 II etapas – 2 900 III etapas – 5784,80	I etapas – 24 II etapas – 24 III etapas – 24	11 584,80

^1,2,3 Įgyvendinama kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemone, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 117 punkte.

______________________________

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros

2014–2016 metų veiksmų plano

4 priedas

NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO PLĖTROS 2014–2016 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR VEIKSMAI

7.

8.

Eil. Nr.	Tikslas, uždaviniai, priemonės ir veiksmai (veiklos sritys)		Valstybės biudžeto lėšos (tūkst. Lt)			ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos (tūkst. Lt) 2014–2016 m.			Kiti šaltiniai (tūkst. Lt)			Galimi ES struktūrinių fondų ir bendro finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdytojai
			2014 metai (prelimi-narios lėšos)	2015 metai (prelimi-narios lėšos)	2016 metai (prelimi-narios lėšos)	2014 metai (prelimi-narios lėšos)	2015 metai (prelimi-narios lėšos)	2016 metai (prelimi-narios lėšos)	2014 metai (preli-mi-narios lėšos)	2015 metai (prelimi-narios lėšos)	2016 metai (prelimi-narios lėšos)
1.	Tikslas: Sukurti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri sudarytų sąlygas suaugusių asmenų socialinei ir darbinei įtraukčiai, aktyviam pilietiškumui ir asmeniniam tobulėjimui.
2.	1. Uždavinys: Sudaryti sąlygas suaugusiems asmenims įgyti bendrąsias kompetencijas bei formuoti jų teigiamas mokymosi visą gyvenimą nuostatas, plėtojant formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes.
3.	1.1. Priemonė: Skatinti bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų teikimą įvairioms tikslinėms grupėms		30 000	30 000	30 000	7 000	28 000	28 000	0	0	0	–
4.	1.1.1. Rengti ir įgyvendinti bendrųjų kompetencijų programas (taip pat ir pilietinio, teisinio, finansinio suaugusiųjų švietimo ir kt.) suaugusiesiems savivaldybėse		0	0	0	3 000	3 000	3 000	0	0	0	Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau – KPMPC)
5.	1.1.2. Plėtoti formaliojo suaugusiųjų švietimo institucijų tinklą bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo pasiūlą regionuose, sudaryti „antrąją“ galimybę suaugusiesiems, neįgijusiems pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo (specialioji tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti).		30 000	30 000	30 000	0	0	0	0	0	0	–
6.	1.1.3. Įgyvendinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, skirtas vyresnio amžiaus asmenims		0	0	0	0	1 000	1 000	0	0	0	KPMPC
7.	1.1.4. Finansuoti mokslinės, mokomosios, metodinės literatūros bei suaugusiųjų mokymosi resursų skaitmenizavimo veiklas		0	0	0	4 000	4 000	4 000	0	0	0	KPMPC
8.	1.1.5. Finansuoti regioninių suaugusiųjų švietimo institucijų mokymosi erdvių ir priemonių modernizavimą		0	0	0	0	10 000	10 000	0	0	0	KPMPC
9.	1.1.6.Sudaryti galimybes viešojo sektoriaus darbuotojams tobulinti kvalifikaciją						10 000	10 000
10.	1.2. Priemonė: Finansuoti informacinės sklaidos, skirtos motyvuoti suaugusiųjų dalyvavimą mokymesi visą gyvenimą, iniciatyvas		50	50	50	150	150	150	483	0	400	–
11.	1.2.1. Vykdyti suaugusiųjų mokymosi motyvacijos didinimo informacines kampanijas žiniasklaidos priemonėse		0	0	0	150	150	150	483	0	400	KPMPC
12.	1.2.2. Finansuoti suaugusiųjų švietimo savaitės iniciatyvą		50	50	50	0	0	0	0	0	0	–
13.	1.3. Priemonė: Reglamentuoti andragogų rengimą, vykdyti jų kvalifikacijos tobulinimą.		0	0	0	300	300	300	0	0	0	–
14.	1.3.1. Vykdyti andragogų kvalifikacijos tobulinimą		0	0	0	300	300	300	0	0	0	KPMPC
15.	2. Uždavinys: Sudaryti palankias mokymosi visą gyvenimą plėtros sąlygas profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose bei užtikrinti jų kokybę.
16.	2.1. Priemonė: Skatinti profesinių mokyklų atvirumą mokymosi visą gyvenimą veikloms		0	0	0	800	800	800	0	0	0	–
17.	2.1.1. Didinti modulinių neformaliojo profesinio mokymo programų pasiūlą nefomaliajam suaugusiųjų švietimui profesinėse mokyklose		0	0	0	500	500	500	0	0	0	KPMPC
18.	2.1.2. Tolygiai visoje šalyje teikti profesinio orientavimo paslaugas suaugusiesiems		0	0	0	300	300	300	0	0	0	KPMPC
19.	2.2. Priemonė: Koordinuoti ir skatinti iniciatyvas kuriant institucijų partneryste grindžiamą mokymąsi visą gyvenimą profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose		1000	1000	1000	5 000	5 000	5 000	0	0	0	–
20.	2.2.1. Įgyvendinti projektus, skirtus naujų kompetencijų ir (ar) kvalifikacijų suteikimui ar pripažinimui mokantis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas		1000	1000	1000	5 000	5 000	5 000	0	0	0	Profesinio mokymo įstaigos (toliau – PMĮ), mokslo ir studijų institucijos (toliau – MSI), neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančios institucijos (toliau – NSŠVI)
21.	2.3. Priemonė: Parengti ir įgyvendinti neformaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų formalizavimo sistemą		0	0	0	6 000	6 000	6 000	0	0	0	–
22.	2.3.1. Organizuoti formaliojo švietimo , neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pirminį vertinimą valstybinėse profesinio mokymo įstaigose		0	0	0	3 000	3 000	3 000	0	0	0	PMĮ
23.	2.3.2. Parengti ir įgyvendinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų formalizavimo aukštosiose mokyklose sistemą		0	0	0	3 000	3 000	3 000	0	0	0	MSI
24.	3. Uždavinys: Sukurti tolygią finansinių ir organizacinių paskatų sistemą, sudarančią palankesnes sąlygas suaugusiųjų dalyvavimui mokymosi visą gyvenimą veiklose.
25.	3.1. Priemonė: Koordinuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą srityje		150	150	150	0	0	0	0	0	0	–
26.	3.1.1.  Organizuoti Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos veiklą		50	50	50	0	0	0	0	0	0	–
27.	3.1.2 Pertvarkyti Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldžių įstaigų struktūrą, orientuojant jas mokymosi visą gyvenimą paslaugų plėtrai		0	0	0	0	0	0	0	0	0	–
28.	3.1.3. Skatinti regioninių suaugusiųjų švietimo koordinatorių tinklo veiklą		100	100	100	0	0	0	0	0	0	–
29.	3.1.4. Tobulinti suaugusiųjų švietimo plėtrai reikalingą esamą teisinę bazę, diegti kokybės užtikrinimo sistemas suaugusiųjų švietimui.		0	0	0	0	0	0	0	0	0	–
30.	3.2. Priemonė. Sukurti paskatas ir sąlygas bei naujus finansavimo mechanizmus mažiau besimokančių/motyvuotų suaugusiųjų įsitraukimui į suaugusiųjų neformaliojo švietimo veiklas		0	0	0	2 000	2 000	2 000	0	0	0	–
31.	3.2.1 Įdiegti naujus finansavimo modelius suaugusiesiems, prieinamus ir mažesnių miestų bei kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams		0	0	0	2 000	2 000	2 000	0	0	0	KPMPC
32.	3.3. Priemonė: Dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo tyrimuose		300	300	300	1 300	1 300	1 300	0	0	0	–
33.	3.3.1. Dalyvauti tarptautiniame PIAAC tyrime		300	300	300	1 000	1 000	1 000	0	0	0	Nacionalinis egzaminų centras (toliau – NEC)
34.	3.3.2 Inicijuoti ir vykdyti valstybės ir darbdavių poreikius atitinkančius suaugusiųjų švietimo tyrimus		0	0	0	300	300	300	0	0	0	MSI, KPMPC
35.	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos		31 500	31 500	31 500
36.	2. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos					22 550	43 550	43 550
37.	3. Kitų finansavimo šaltinių lėšos								483	0	400
38.	Iš viso Veiksmų planui finansuoti	2014 metai (preliminarios lėšos)	54 533
		2015 metai (preliminarios lėšos)	75 050
		2016 metai (preliminarios lėšos)	75 450

________________

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros

2014–2016 metų veiksmų plano

5 priedas

NEFORMALIOJO SUAUGUSIJŲJŲ ŠVIETIMO PLĖTROS 2014–2016 M. VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIŲ IR 2014-2020 M. EUROPOS INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ PROJEKTŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Preliminarus projekto/veiklos pavadinimas	Galimas pareiškėjas	Projekto vykdomos veiksmų plano veiklos sritys (uždaviniai)	Preliminarios projekto/veiklos lėšos (tūkst. Lt)	Preliminari projekto trukmė (mėnesiais)	Preliminarios projekto/veiklos lėšos iš viso (tūkst. Lt)
1.	Dirbančių asmenų, turinčių ne aukštesnį kaip vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą ir  siekiančių įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją arba jos dalį, įtraukimas į mokymo programas	Profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos	1 uždavinys	I etapas – 7 000 II etapas – 7 000	I etapas – 28 II etapas – 28	14 000
2.	Mokymosi visą gyvenimą sampratos populiarinimas ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas^1	Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras	1,2 uždavinys	I etapas – 7 000 II etapas – 6 800	I etapas – 30 II etapas – 30	13 800
3.	Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojų tarptautinės patirties įgijimo rėmimas^2	Švietimo mainų paramos fondas	2 uždavinys	6 000	30	6 000
4.	Profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojų bendrųjų, profesinių ir specialiųjų kompetencijų tobulinimas^3	Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras	2 uždavinys	8 000	30	8 000
5.	Suaugusiųjų, nebaigusių bendrojo ugdymo programos ir norinčių ją baigti (atskirai arba kartu su profesinio mokymo programa), įtraukimas į mokymo programas	Suaugusiųjų švietimo centrai, profesinio mokymo įstaigos	1,2 uždavinys			8 000
6.	Asmenų (40+), siekiančių įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jos dalį, įtraukimas į mokymo programas, senjorų mokymosi galimybių plėtra	Profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos	1,2 uždavinys		36	2 000
7.	Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtra (neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų vykdymas regionuose, neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės gerinimas)	Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras	1 uždavinys			6 000
8.	Viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas	Profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos, viešųjų paslaugų teikėjai	1 uždavinys	I etapas – 10 000 II etapas – 10 000 III etapas – 20 000	I etapas – 24 II etapas – 24 III etapas – 24	40 000

^1,2,3 Įgyvendinama kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemone, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 117 punkte.

______________________________